Farmakokinetika ir -genetika Flashcards

1
Q

Farmkakokinetika

A

FK – vaisto koncentracijos pokyčiai jam judant per įvairias organizmo kameras

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Farmkakokinetika | ADME

A

Absorbcija
Distribuvija
Metabolizmas
Ekskrecija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Farmkakokinetika | Absorbcija

A

ABSORBCIJA – vaisto judėjimas iš pavartojimo vietos į kraujotaką

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Farmkakokinetika | Absorbcija | Mechanizmai

A

MECHANIZMAI:
• Pasyvi difuzija (lipofiliški, nejonizuoti junginiai,
koncentracijos gradientas, dauguma vaistų)

• Pinocitozė (makromolekulės)

• Filtracija pro poras (<100 D, plonoji žarna,
furozemidas, atenololis, netinkami prolonguotoms vf)

• Aktyvus transportas (reikalinga energija,
prieš koncentracijos gradientą, specifinis, AR,
vitaminai)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Farmkakokinetika | Absorbcija | Mechanizmai | Nuo ko priklauso membr. laidumas?

A

Biologinių membranų laidumas priklauso ir nuo jose esančių porų užimamo ploto, per kurias vyksta difuzija, ir nuo
hidrofilinių molekulių dydžio.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Farmkakokinetika | Absorbcija | Aktyvaus transporto pernešėjai

A
Vietos, kur pernešėjų transportas yra svarbus:
• Hematoencefalinis barjeras
• Virškinimo traktas
• Inkstų kanalėliai
• Tulžies latakai
• Placenta

Aktyvaus transporto pernešėjai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Farmkakokinetika | Absorbcija | Vaisto savybės

A
  1. Vaisto tirpumas vandenyje:
    – Molekulių elektrostatinis krūvis (jonizacijos laipsnis, poliariškumas).
    – Kuo molekulės jonizacijos laipsnis didesnis, tuo ji labiau tirpi vandenyje, kuo mažesnis,
    tuo labiau tirpi lipiduose
  2. Vaisto tirpumas lipiduose
    – nepoliarizuotos medžiagos labiau tirpios nepoliarizuotuose tirpaluose)
  3. Dauguma vaistų yra silpnos rūgštys arba silpnos bazės.
    – Egzistuoja ir nejonizuotoje ir jonizuotoje formoje atsižvelgiant į pH.
    – Jonizacijos koeficientas – toks aplinkos pH, kai vaisto 50 proc. yra jonizuotos formos.
    – Jonizuota forma blogai praeina pro membranas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Farmakokinetika | Absorbcija | Vartojimo būdai | Enterinis

A

ENTERINIS – vaistai patenka į virškinamąjį traktą:

• Per os (tabletė suyra, ištirpsta, vaisto molekulės rezorbuojasi, vaisto molekulės
patenka į kraują)
• Sublingvalinis/bukalinis
• Rektalinis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Farmakokinetika | Absorbcija | Vartojimo būdai | PARenterinis

A

PARENTERINIS – vaistai patenka į organizmą aplenkdami VT :

• Injekcijos (po oda, į raumenis,
į veną, intratekaliai, į serozines ertmes)
• Vietinis (pro odą, į makštį)
• Inhaliacijos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | Abs. veikiantys veiksniai

A

• Vidaus organų kraujotaka
– Hipovolemija, ↓ AKS, ↓ kraujotaka žarnose, skrandyje
• Bendras paviršiaus plotas
– žarnų mikrogaureliai (atrofija, išnykimas)
• Motorika (kontakto trukmė):
– Skrandžio motorika, gastrostazė
– Viduriavimas
– Valgymo įtaka vaisto absorbcijai (maistas skrandyje)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | Abs. veikiantys veiksniai | Kas lemia ilgesnį vaisto išsitušitinimą?

A
  • Skrandžio išsituštinimas
  • Nevalgius (20 min.- 2 val.) ir po valgio (7-12 val.)
  • Skrandžio motorika (nevalgius ir po valgio)
  • Dalelių dydis
  • Judėjimas žarnynu
  • Plonoji žarna (apie 3 val.)
  • Storoji žarna
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | Bioprieinamumas

A

BIOPRIEINAMUMAS – tai vaisto dalis, kuri patenka į sisteminę kraujotaką (%)

  • į veną – 100%
  • per burną – 5-100%
  • inhaliavimas – 5-100%
  • į raumenis – 75-100%
  • po oda – 75-100%
  • per odą – 80-100%
  • į tiesiąją žarną – 5-100%
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | Nuo ko priklauso BP?

A

PRIKLAUSO NUO:
– Metabolizmo kepenyse
– Absorbcija ir lokalus (priešsisteminis) metabolizmas (degradacija)
– Skrandžio pH (suirimas veikiant rūgščiai skrandyje)
– Žarnos sienelės ir kepenų fermentų aktyvumas
– Žarnyno motorika
– Farmacinė forma ir jos tirpumas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | BP: kaip apsk. konc?

A

Konc. = masė (mg/g) / tūris (L, ml)

Konc. = dozė (mg / g) / tūris

Kuo didesnė vaisto koc., tuo didesnė jo dalis metabolizuojama

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | BP: pagr. konceprcija

A

Koncentracija = dozė (mg, g) / tūris (L, ml)

  • Vaisto 10 mg patenka į kraujotaką 100 proc.
  • Kraujo tūris (KT) 5L
  • Plazmos tūris (PT)=KT(1-Ht)
  • Ht=0,5
  • PT=5(1-0,5)=2,5L
  • T – 4 val.

C iv [intraveninio] = 10 (mg) / 2,5 (L) = 4 mg/L

Cpos [per os] = 5 (mg) / 2,5 (L) = 2,0 mg/L

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | BP: Apskaičiavimas

A

BP (F) = AUC per os / AUC per veną x 100

AUC = c maks X laikas

AUC per vena > AUC per os

AUC – area under plazma concentration curve

• Priklauso nuo vaisto savybių
• Priklausi nuo paskyrimo kelio
• Vaisto, paskirto IV biologinis prieinamumas
yra 100 proc.
• AUC (IV) = totali vaisto dozė
• AUC (Paskyrimo kelias) = vaisto kiekis
pasiekęs sisteminę kraujotaką

Pvz.:
Vaisto A biologinis prieinamumas 50 proc. Jei standartinė IV dozė yr
koncentracija kaip IV?

F = vaisto kiekis plazmoje x100 / dozė

Dozė = vaisto kiekis plazmoje x100 / F

Dozė = 50 mg / 0,5 = 100 mg

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | BP: kaip apskaičiuoti AUC?

A

AUC = c maks X laikas

C iv = 10 (mg) / 2,5 (L) = 4 mg/L → x4 → 16 mg AUCiv

Cpos = 5 (mg) / 2,5 (L)= 2 mg/L → x4 → 8 mg AUCpos

AUC – area under plazma concentration curve

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | BP: ką reiškia biologinis ekvivalentiškumas?

A

– panašus biologinis prieinamumas

– panaši C max

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Farmakokinetika | Absrobcija | BP: ką reiškia terapinis ekvivalentiškumas?

A

– panašus saugumas ir veiksmingumas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Užduotis: Vaisto A biologinis prieinamumas 50 proc. Jei standartinė IV dozė yr
koncentracija kaip IV?

A

F = vaisto kiekis plazmoje x100 / dozė

Dozė = vaisto kiekis plazmoje x100 / F

Dozė = 50 mg / 0,5 = 100 mg

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Nuo ko priklauso BP?

A
• Priklauso nuo vaisto savybių
• Priklausi nuo paskyrimo kelio
• Vaisto, paskirto IV biologinis prieinamumas
yra 100 proc.
• AUC (IV) = totali vaisto dozė
• AUC (Paskyrimo kelias) = vaisto kiekis
pasiekęs sisteminę kraujotaką
22
Q

Farmakokinetika | Distribucija, s. pasiskirstymas

A

DISTRIBUCIJA (pasiskirstymas) – procesas, kai vaistas iš kraujo laikinai patenka į
neląstelinį skystį ir (arba) ląsteles (difuzija, transportavimas).

23
Q

Farmakokinetika | Distribucija | Kas tai?

A

DISTRIBUCIJA (pasiskirstymas) – procesas, kai vaistas iš kraujo laikinai patenka į
neląstelinį skystį ir (arba) ląsteles (difuzija, transportavimas).

24
Q

Farmakokinetika | Distribucija | Nuo ko priklauso GREITIS?

A
Pasiskirstymo greitis priklauso nuo:
• Audinio kraujotakos intensyvumo
• Kapiliarų laidumo: (pvz. kepenys ir širdis)
• Vaisto savybių (laisvo vaisto
koncentracijos, vaisto pH, jonizacijos
konstantos (pKa)
• Prisijungimo prie baltymų (baltymų kiekio
kraujyje)
25
Farmakokinetika | Distribucija | Nuo ko priklauso pasiskirstymo KONC.?
Koncentracija priklauso nuo: • Laidumo tarp audinių barjerų • Jungimosi kamerų viduje • pH gradiento ``` Pasiskirstymo konc. tai: • Tariamas teorinis dydis • Parodo, kur vaistas „mėgsta būti“ • Bendras vaisto kiekio visame kūne santykis su vaisto kiekiu plazmoje. ``` Jei vaisto plazmos koncentracija ↑ = Vd↓ - vaistas linkęs likti plazmoje. Jei vaisto plazmos koncentracija↓ = Vd↑ - vaistas linkęs būti audiniuose. Vd - V(distribution), s. pasiskistymo tūris
26
Farmakokinetika | Distribucija | Pasiskirstymo tūris (Vd)
Leidžia apskaičiuoti dozę, kurią reikia skirti, kad būtų galima pasiekti norimą vaisto koncentraciją * Kuo didesnis Vd – tuo didesnės dozės reikia * ↑Vd - ↑ dozė * ↓Vd - ↓ dozė Pastaba: didelis vaisto kiekis, plazmos koncentracija maža. Vaistas pasiskirstė dideliame kiekyje.
27
Farmakokinetika | Distribucija | Vd charakteristika
``` Priklauso nuo: • Vaisto molekulės dydžio – ↑Masė - ↓Vd • Susijungimo su plazmos baltymais – ↑Proc. susijungimo – ↓Vd • Susijungimo su ekstravaskuliniais baltymais – ↑Proc. susijungimo - ↑Vd • Vaistas hidrofilinis ar lipofilinis – Hidrofilinis – ↓Vd – Lipofilinis -↑ Vd • Ligos – Albuminas↓ – ↑Vd – Kraujagyslių pralaidumas (sepsis) ↑ - ↑ Vd ```
28
Farmakokinetika | Distribucija | Santykiniai Vd dydžiai (sveriant 70 kg ):
``` 42 litrai vandens: •ląstelėse – 28 litrai •ne ląstelėse – 14 litrų: •tarpląstelinėje terpėje – 10 litrų •plazmoje – 4 litrai ```
29
Farmakokinetika | Distribucija | Ką rodo didelis vaisto pasiskirstymo tūris (Vd)?
Didelis vaisto pasiskirtsymo tūris rodo stiprų vaisto afinitetą audiniams
30
Farmakokinetika | Distribucija | Ką rodo mažas vaisto pasiskirstymo tūris (Vd)?
Mažas vaisto pasiskirstymo tūris rodo blogą vaisto patekimą į audinius ARBA stiprų jungimąsi su baltymais.
31
Farmakokinetika | Metabolizmas | Kas, kam, kur, kaip
* Biotransformacija * Tikslas – padaryti medžiagą labiau hidrofiliška * Dauguma vaistų – kepenyse * Kitos vietos: plazma, inkstai, žarnyno sienelė, oda, smegenys * Inaktyvuoja ir aktyvina – P450 citochromas
32
Farmakokinetika | Metabolizmas | Fazės
1. I fazės (katabolinės): oksidacija, redukcija, hidrolizė 2. II fazės (anabolinės): konjugacija arba didelės cheminės grupės prijungimas • konjugacija su gliukurono rūgštimi, sulfato rūgštimi, acto rūgštimi, amino rūgštimis • didėja tirpumas vandenyje, greitėja ekskrecija), vaistas inaktyvinamas
33
Farmakokinetika | Metabolizmas | I fazė
* lipofilinių molekulių virtimas labiau polinėmis, tirpiomis vandenyje * susidarę metabolitai konjuguojami II fazėje
34
Farmakokinetika | Metabolizmas | II fazė
• konjugacija su gliukurono rūgštimi, sulfato rūgštimi, acto rūgštimi, amino rūgštimis • didėja tirpumas vandenyje, greitėja ekskrecija), vaistas inaktyvinamas
35
Farmakokinetika | Metabolizmas | Metabolizmo rezultatai
``` Rezultatai: • Aktyvi molekulė → neaktyvi molekulė • Toksinė medžiaga → ne toksinė medžiaga • Prie-vaistas → aktyvus maistas • Ne toksinė medžiaga → toksinė medžiaga • Lipofilinis vaistas→ hidrofilinis vaistas ```
36
Farmakokinetika | Metabolizmas | Veikiantys veiksniai
``` Veikiantys veiksniai: • Amžius • Kepenų ligos • Vaistų tolerancija • Genetiniai veiksniai • Kitos ligos • Vaistų sąveika ```
37
Farmakokinetika | Metabolizmas | Kas tai yra pirmo pasažo metabolizmas?
Pirmo pasažo metabolizmas – iki vaistui pasiekiant sisteminę kraujotaką (vaistas patenka per portinę sistemą)
38
Farmakokinetika | Metabolizmas | Citochromas p450
• Priklauso hemo proteinų šeimai • Inaktyvuoja ir aktyvina medžiagas • Medžiagas verčia reaktyviomis molekulėmis • Svarbūs vaistų, steroidinių hormonų (estrogenų, testosteronų) metabolizmui • Dalyvauja ne visose 1-os fazės reakcijose
39
Farmakokinetika | Eliminacija | Kas tai?
• Vaisto kiekio organizme mažėjimas ir išnykimas: – Svarbus metabolizmas (vaisto cheminės struktūros kitimas) – Išskyrimas (nepakitusio vaisto šalinimas iš organizmo)
40
Farmakokinetika | Eliminacija | Prisijungimas prie baltymų
Aktyvus tik neprisijungęs vaistas: • I klasė – dozė mažesnė už prijungimo talpą, būna prisijungusi didelė vaisto dalis (dauguma vaistų) • II klasė – dozė didesnė už prijungimo talpą, būna prisijungusi maža vaisto dalis, pvz., sulfonamidai NB. Kartu vartojami II klasės vaistai nutraukia I klasės vaistų ryšį su plazmos baltymais
41
Farmakokinetika | Eliminacija | Eliminacijos keliai
``` Vaistų ekskrecija (išskyrimas) per: • Inkstus • Kepenis • Su tulžimi (P-glikoproteinas) • Enterohepatinę cirkuliaciją (apie 20% vaisto) [Morfinas, Etinilestradiolis, Vekuronijus, Rifampicinas] • Plaučius • Odą ```
42
Farmakokinetika | Eliminacija | Eliminacijos greitį veikiantys veiksniai
1. Vaisto patekimo į eliminuojantį organą greitis (kraujotakos intensyvumas) 2. Eliminuojančio organo gebėjimas eliminuoti vaistą (pvz., kepenų gebėjimas jį metabolizuoti) 3. Inkstų ir kepenų funkcija, dieta, kiti vaistai 4. Inkstai veiksmingai išskiria tik hidrofilinius vaistus
43
Farmakokinetika | Eliminacija | Klirensas
KLIRENSAS – plazmos tūris (l, ml), išvalytas tam tikro organo (kepenų, inkstų ar abiejų) nuo vaisto per laiko vienetą (h, min) NEPARODO PAŠALINTO VAISTO KIEKIO, TIK IŠVALYTOS PLAZMOS TŪRĮ Pašalinto vaisto kiekį parodo eliminacijos greitis (Cl x koncentracija (g/per laiką) Klirensas apibūdina negrįžtamą vaisto eliminaciją iš sisteminės kraujotakos Eliminacija čia – nepakitusio vaisto ekskrecija į šlapimą, žarnyno turinį, iškvėpiamą orą, prakaitą ir kt., bei vaisto metabolinis virsmas į įvairius cheminius junginius (daugiausiai kepenyse) 1. INKSTŲ KLIRENSAS 2. Kepenų klirensas 3. Bendrasis klirensas
44
Farmakokinetika | Eliminacija | Inkstų klirensas
Vaisto išskyrimą pro inkstus nusako INKSTŲ KLIRENSAS (CLR) – kraujo plazmos kiekis, kuris išvalomas nuo vaisto per laiko vienetą. Priklauso nuo inkstų funkcijos. • Glomerulų filtracija (m.m. <20 000, albumino m.m. 68 000) • Išskyrimas proksimaliniuose kanalėliuose – sekrecija (rūgštinių vaistų pernešėjai, organinių bazių pernešėjai, su baltymu sujungtų vaistų šalinimas). • Reabsorbcija distaliniuose kanalėliuose (svarbi pH reikšmė) PAGRINDINIAI PROCESAI INKSTUOSE: • Filtracija, • Sekrecija, • Reabsorbcija
45
Farmakokinetika | Eliminacija | Kepenų ir tulžies klirensas
• Poliniai vaistai ir jų metabolitai, kurių dydis > 400 D, dažniausiai išskiriami su tulžimi • Enterohepatinė cirkuliacija • Alternatyvus vaistų išskyrimo būdas, esant inkstų nepakankamumui
46
Farmakokinetika | Eliminacija | Pastovi būsena
• KLIRENSAS YRA VIENINTELIS PARAMETRAS, kuris apsprendžia PALAIKOMŲJŲ DOZIŲ skyrimo dažnį, kurio reikia tikslinei koncentracijai plazmoje pasiekti esant pastoviai būsenai. • Pastovi būsena (Pusiausvyrinė koncentracija) – situacija, kai vaisto vartojimas yra lygus vaisto eliminacijos greičiui Tos pačios dozės vartojimas vienodais intervalais
47
Farmakokinetika | Eliminacija | Dozės
Įsotinamoji dozė • Kai norima greitai pasiekti tikslinę koncentraciją ar naudojami ilgo T ½ vaistas ``` Palaikomoji dozė • Siekiama, kad organizme būtų palaikomas nekintantis vaisto kiekis • Kiekviena dozė skiriama, kad pakeistų eliminuotą dozę ```
48
Farmakokinetika | Eliminacija | Kinetikos modeliai
• Nulinio laipsnio (nelijinė, įsotinamoji) kinetika – vaistas šalinamas iš organizmo (iš plazmos) pastoviu greičiu, nepaisant kiek jo yra plazmoje. (Etanolis, fenitoinas, salicilatas). • Pirmojo laipsnio (linijinė) kinetika – ją atspindi eliminacijos pusperiodins (T1/2) • Vienkameris modelis – vaistas patenka į vidinę organizmo terpę (centrinė kamera) iš jo pereina į audinius (periferinė kamera); jei pusiausvyra tarp kamerų pasiekiama greitai, tai vaisto pasiskirstymo tūris yra vientisas. • Dvikameris modelis – jei vaistas į vienus organus ar audinius patenka greičiau, o difuzija į kitus organus užtrunka ilgiau, skiriamos dvi fazės: – Pasiskirstymo (vaistas iš centrinės kameros pereina į audinius) – Eliminacijos – vaistas pasišalina iš organizmo
49
Farmakokinetika | Eliminacija Pusinės eliminacijos periodas T1/2
Eliminacijos greičio konstanta rodo, kokia vaisto dalis organizme eliminuojama per laiko vienetą • Vaistų eliminacija yra eksponentinis procesas • T1/2 – laikas, per kurį vaisto koncentracija (ir vaisto kiekis organizme) sumažėja per pusę • Kada vaistas pasišalins? Koks turi būti dozavimas? Laikas (h) Plazmos konc. (mg/L) Likusio vaisto frakcija Likusio vaisto (proc.) laikas-Plazm.konc.mg/L/likusio frakcija/likusio v.% ``` 0 8 1 100 1 4 ½ = (1/2) 50 2 2 ¼ = (1/2)2 25 3 1 1/8 = (1/2)3 12,5 4 0,5 1/16 = (1/2)4 6,25 5 0,25 1/32= (1/2)5 3,125 ```
50
Farmakogenetika | Kas tai?
FARMAKOGENETIKA – med. farmakologijos šaka, kurios tikslas – išaiškinti paveldimus veiksnius, darančius įtaką vaisto savybėms ir organizmo reakcijoms, siekiant parinkti medikamentus, jų dozavimo schemas atsižvelgiant į kiekvieno paciento paveldėtą gebėjimą metabolizuoti, eliminuoti ir “atsakyti” į gaunamus specifinius vaistus
51
Farmakogenetika | Principai
* Nustatomos vaistų sąveikos organizme * Individualus organizmo atsakas į vaistą * Padeda parinkti tinkamą pacientui vaisto dozę * Padeda parinkti tinkamą vaisto grupę * Nustato vaisto saugumą Vertinama paciento farmakokinetika, ypač METABOLIZMO keliai. Nustatomas TERAPINIS POVEIKIS IR TOKSINIS POVEIKIS (nepageidaujamos reakcijos) Vis dar klinikinių tyrimų lygmenyje.
52
Farmakogenetika | Klinikinis pritaikymas
``` KLINIKINIS PRITAIKYMAS: • Antidepresantų tyrimai • Antipsichotikai • Onkologiniai vaistai (tiopurinai: azatioprinas, merkaptopurinas) • Antitrombocitiniai vaistai (Plavix) • Vitaminas E ```