Viduramžiai Europoje I dalis Flashcards
Krikščionybė; kryžių karai
Popiežius (Romos)
iki 1054 m. vyriausiasis krikščionių vyskupas, vadovas, po - Katalikų bažnyčios vadovas.
Patriarchas (Bizantijos)
aukščiausio rango stačiatikių dvasininkas.
Christianizacija
krikščionybės įsitvirtinimas.
Krikščionybės plitimo priežastys
+Krikščionys skleidė Jėzaus Kristaus mokymą (Romos popiežius, Bizantijos patriarchas, vyskupai ir krikščionys vykdė misijas)
+Krikščionybė plito pasikrikštijus pagoniškų valstybių vadovams, kurie krikštijo ir savo pavaldinius.
Krikščionybės plitimo būdai
+Krikščionys valdovai krikščionybę skleidė jėga - užkariaudami žemes ir jose įtvirtindami savo valdžią (Karolis Didysis)
+Valdovai krikštijosi tuokdamiesi su krikščionių vadovų šeimų moterimis (Lenkija, Kijevo Rusia, Lietuva)
Europos krikštas (amžius ir tauta/os)
V a. Frankai
VI-VII a. Anglija, Ispanija
VIII a. Vokiečių žemės
IX-X a. Lenkija, Kijevo Rusia
XI-XII a. Švedija, Norvegija, Danija
XIII a. Livonija, Estija, Suomija, Prūsija
XIV a. Lietuva
Frankų krikštas
Frankai - germanų genčių grupė V a. priėmusi krikščionybę.
+ Krikščionybę priėmė iš Romos popiežiaus
+ Krikščionybė išplito tarp frankų ir kitų germanų genčių
Frankų valdovai kaip nauda popiežiui
+ Platino krikščionybę
+ gynė krikščionių Bažnyčią ir popiežių nuo kitatikių
+ statė bažnyčias ir vienuolynus
Krikščionių bažnyčia (popiežius) kaip nauda Frankams
+ suteikė frankų valdovams valdžią
+ leido užkariauti didžiulius žemės plotus
+ leido jėga skleisti krikščionybę
Slavų (Kijevo Rusios) krikštas
Kijevo Rusia - IX a. skandinavų (vikingų) įkurta Rytų slavų valstybė gyvavusi iki XIII a.
+ X a. Kijevo Rusios priėmė krikštą ir Bizantijos patriarcho santuokos būdu.
+ Kirilas ir Metodijus - vienuoliai, skleidę krikščionybę pagal Rytų apeigas, sukūrė slavišką abėcėlę ir raštą - kirilicą.
Slavų (Lenkijos) krikštas
+ Mieško I - Lenkijos valstybės įkūrėjas ir pirmasis karalius.
+ X a. krikštą priėmė iš Romos popiežiaus santuokos būdu.
Christianizacijos reikšmė
+ X a. pab. beveik visa Europa tapo krikščioniška
+ Krikščionybė - pagr. Europą vienijantis veiksnys
+ Plintant krikščionybei plito ir raštija
Krikščionybės reikšmė
+ Išsaugojo ir paskleidė Europoje dalį Antikos paveldo
+ Formavo bendrą europiečių valstybinę sistemą
+ Skatino menų, mokslo ir švietimo raidą
+ Sudarė sąlygas skirtingų regionų bendradarbiavimui, bendrai Europos gynybai nuo musulmonų antpuolių
Celibatas
katalikų dvasininkams privaloma viengungystė
Teokratinė teorija
pagal ją bažnytinė valdžia yra aukščiau pasaulietinės
Ekskomunika
atskyrimas nuo Bažnyčios
Eretikas
asmuo nepripažįstantis vyraujančios religijos
Investitūra
katalikų dvasininko paskyrimas eiti bažnytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietinius turtus (žemės valda)
Klūni sąjūdis
XI a. Katalikų bažnyčios pertvarkymai.
Didžioji schizma
XI a. krikščionybės skilimas į katalikybę ir stačiatikybę
Inkvizicija
Katalikų Bažnyčios teismas
Avinjono nelaisvė
popiežiaus gyvenimas Avinjone XIV a.
Vakarų schizma
XIV pr. - XV pab. Katalikų bažnyčios nesutarimai, kai vienu metu buvo renkami keli popiežiai.
Popiežiaus įtaka politiniam gyvenimui; laikotarpiai.
Popiežius per visus viduramžius išsaugojo galią karūnuoti karalius ir imperatorius. Tai jam užtikrino politinę galią.
V-X a. popiežių priklausymas nuo pasauliečių valdovų.
XI-XIII a. popiežiaus galios laikotarpis (Kliuni reforma)
XIV-XV a. - popiežiaus ir Bažnyčios krizės laikotarpis (Avinjono nelaisvė, Vakarų schizma)
Kliuni reforma - tikslas ir pertvarkymai (3)
Tikslas- siekta sustiprinti pasaulietinę ir bažnytinę popiežiaus valdžią.
Pertvarkymai:
1. Sukurta teokratinė teorija
2. Įvestas griežtas celibatas dvasininkams
3. Popiežius rinko nepriklausoma kardinolų draugija.
Kodėl kilo konfliktas tarp popiežiaus Grigaliaus VII ir imperatoriaus Henriko IV?
Popiežius siekė išsivaduoti iš imperatoriaus globos ir tapti viršesniu.
Katalikų Bažnyčios galybės požymiai (5)
- Dešimtinė - duoklė Bažnyčiai
- Indulgencijų pardavinėjimas - nuodėmių atleidimo raštas už pinigus
- Simonija - bažnytinių pareigų pardavinėjimas už pinigus
- Kova prieš eretikus ir inkvizicija
- Anatema - visiškas atskyrimas nuo Bažnyčios
Katalikų Bažnyčios įtaka socialiniam gyvenimui
Visuotinė bažnyčia - eretikai buvo persekiojami
Intelektuali bažnyčia - iš romėnų paveldėjo raštą, kontroliavo švietimą, mokslą, kultūrą.
+ Atliko socialines funkcija - teikė globą, slaugą, prieglobstį, užtikrino viešąją tvarką, moralės, elgesio normų laikymąsi.
+ Atliko gyventojų metrikacijos funkcijas - krikštydavo, sutuokdavo, suteikdavo sakramentus.
+ Ekonominė galia - įvairios rinkliavos pavertė Bažnyčią turtingiausia to meto instituciją.
+ Skaldė visuomenę, nepakankamas pamaldumas buvo priežastis atskirti žmogų nuo visuomenės.
Schizmos priežastys
+ Romos popiežius platino krikščionybę Š ir V Europoje, o Konstantinopolio patriarchas R ir P Europoje.
+ Romos popiežius norėjo, kad būtų pripažinta jo viršenybė visoje krikščionių Bažnyčioje.
+ Teologiniai ir liturginiai skirtumai, susiję su požiūriu į Šventosios Trejybės dogmą. celibatą, ikonų garbinimą.
+ Vakaruose vyravo lotynų, o Rytuose - graikų, slavų kalbos
Įvykis pažymintis popiežiaus ir patriarcho ginčą
XI a. viduryje Romos popiežius paskyrė arkivyskupą Sicilijai, kuri tuo metu priklausė Konstantinopolio patriarchui.
Krikščionybės skilimo padariniai
+ Atitolino Vakarų viduramžių ir Bizantijos civilizacijos, nulėmė tolesnį jų skirtumų didėjimą.
+ Susilpnino jėgas (ypač Bizantijos) kovojant su musulmonais
+ Kilo religiniai konfliktai, tikintieji buvo diskrimnuojami.
S. Romos imperijos padalijimas - amžius ir dalys
IV a. Vakarų Romos imperija ir Rytų Romos imperiją (Bizantija)
V. Romos žlugimo priežastys
- Padažnėjęs barbarų puldinėjimas
- Prasidėjo romanizacija
- Didysis tautų kraustymąsi
Frankų valstybės ir imperijos egzistavimo laikotarpis ir jos žlugimo priežastys
V - IX a.
+ IX a. Kardeno sutartis
+ Imperiją pasidalino Karolio Didžiojo anūkai
Frankų valdovai ir jų nuopelenai
CHODVIKAS:
+ frankų valstybės įkūrėjas
+ pirmasis jos karalius
+ priėmė krikštą V a. ir pakrikštijo frankus
PIPINAS TRUMPASIS
+ bendradarbiavo su popiežiumi
+ VII a. įkūrė Popiežaus valstybę
KAROLIS MARTELIS
+ VII a. Puotjė mūšyje nugalėjo musulmonų kariuomenę
+ Sustabdė musulmonų veržimasi į Europą
Karolio Didžiojo valdymo bruožai
- Įkūrė Frankų imperiją
- Plėtė Frankų valstybes teritoriją
- Aktyviai platino krikščionybę
- Feodalizmo pradininkas
Šv. Romos imperijos ir silpnos imperatoriaus valdžios priežastys
- Centralizuotų valstybių kūrimasis
- Imperatorių rinkimai
- Kunigaikščiai nepakluso imperatoriui
- Feodalinis susiskaldymas
Feodalinis susiskaldymas (sąvoka)
politinė šalies situacija, kai feodalai atsisako paklusti karaliui
Kryžiaus žygiai (sąvoka ir laikotarpis)
XI - XIII a. V. Europos riterių karinės ekspedicijos į Rytus prieš kitatikius
Kryžių žygių tikslas
atsikovoti iš musulmonų Šventąją žemę - Palestiną
Kryžiaus žygių priežastys (5)
- Kryžininkams bus atleistos nuodėmės
- Bizantijos pagalbos prašymas
- Bažnyčios noras išplėsti savo įtaką Rytuose
- Žemės trūkumas Europoje
- Siekis praturtėti
Pirmasis kryžiaus žygis (data, kryptis, dalyviai ir rezultatai)
1096 - 1099 m. Jeruzalė
Dalyvavo valstiečiai ir riteriai
Rezultatas: buvo Užimta Palestina, įkurtos 4 krikščioniškos valstybės
Ketvirtasis kryžiaus žygis (data, kryptis, dalyviai ir rezultatai)
1202-1204m. Konstantinopolis
Dalyviai - Venecijos pirkliai ir riteriai
Rezultatai - užėmė ir nusiaubė Konstantinopolį, įkūrė Lotynų imperiją.
Kryžiaus karuose aktyviausiai dalyvavusios valstybės
Šv. Romos imperija, Anglija, Prancūzija
Kryžiaus žygių padariniai po 3: politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius, religinius,
POLITINIAI - paskatino valstybių centralizacijas, baigėsi feodaliniai karai, pablogėjo tarptautiniai santykiai
EKONOMINIAI - išauga prekyba Rytuose, sustiprėjo žemės ūkis, sustiprėjo Šiaurės Italijos miestai.
SOCIALINIAI- sustiprėjo netolerancija kitatikiams, riterių sluoksnio iškylimas, nyko baudžiava.
KULTŪRINIAI - pakitęs požiūris į higieną, paspartėjo mokslo raida, kurtuazinė kultūra.
RELIGINIAI - padidėjo pamaldumas, sustiprėjo popiežiaus galia, prasidėjo nauji kryžiaus žygiai Baltijos jūros regioną.
S. Graikijos palikimas. Valdymo formos.
Monarchija, aristokratija, demokratija, tironija, oligarchija
Monarchija
Vieno asmens paveldima valdžia
Aristokratija
Negausaus kilmingųjų sluoksnio valdžia
Demokratija (kur ir kada)
Piliečių daugumos valdžia (Atėnuose V a. iki Kr.)
Tironija
neribota vieno asmens valdžia
oligarchija
nedidelės turtingųjų grupės valdžia
Atėnų demokratinio valdymo institucijos ir jų funkcijos
Eklesija - leido įstatymus
Bulė - ruošė ir vykdė įstatymus
Strategai - vadovauja kariuomenei ir laivynui
Heliaja - vykdė teisingumą
Kokia demokratija vyravo S. Graikijoje?
Tiesioginė demokratija
Kokia demokratija vyrauja Lietuvoje?
Atstovaujamoji demokratija
Ostrakizmo įstatymas
tai S. Graikijoje valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas slaptu balsavimu
Kodėl ostrakizmo įstatymas yra laikomas demokratinių rinkimų pradininku?
Per ostrakizmo įstatymą, kaip ir per demokratinius balsavimus, balsuojama slaptai ir rezultatą nusprendžia dauguma.
Idealios valstybės modelis pagal PLATONĄ
Kūrinys ,,Valstybė. Išdėstė idealios valstybės valdymo modelį (valstybę turi valdyti išmintingi žmonės filosofai, kariai turi užtikrinti valstybes apsaugą, žemdirbiai ir amatininkai - aprūpinti visą valstybę).
Platono akademija - filosofijos mokykla, kurią įkūrė Platonas netoli Atėnų, mitinio herojaus Akademo sode (IV iki Kr.)
Idealios valstybės modelis pagal PLATONĄ
Kūrinys ,,Valstybė. Išdėstė idealios valstybės valdymo modelį (valstybę turi valdyti išmintingi žmonės filosofai, kariai turi užtikrinti valstybes apsaugą, žemdirbiai ir amatininkai - aprūpinti visą valstybę).
Platono akademija - filosofijos mokykla, kurią įkūrė Platonas netoli Atėnų, mitinio herojaus Akademo sode (IV iki Kr.)
Idealios valstybės modelis pagal ARISTOTELĮ
Kūrinys ,,Politika”. Pirmasis pateikė politikos sąvoką (valstybės valdymo menas).
Idealus valstybės valdymas - politėja (turi demokratijos ir oligarchijos bruožų).
Atėnuose įkūrė aukštojo mokslo instituciją - Likėjų (Licėjų) IV iki Kr.
Idealios valstybės modelis pagal ARISTOTELĮ
Kūrinys ,,Politika”. Pirmasis pateikė politikos sąvoką (valstybės valdymo menas).
Idealus valstybės valdymas - politėja (turi demokratijos ir oligarchijos bruožų).
Atėnuose įkūrė aukštojo mokslo instituciją - Likėjų (Licėjų) IV iki Kr.
S. Romos palikimas. Valdymo formos.
respublika, imperija, diktatūra
Respublika
valstybės valdymo forma, kai aukščiausios valstybės institucijos yra renkamos arba sudaromos.
Imperija
monarchija, kurią valdo imperatorius, o į ją įeina kelių (dažnai užgrobtų) valstybių ar tautų teritorijos.
Diktatūra
neribota asmens arba asmenų grupės valdžia, neribota jokiais įstatymais.
S. Romos valdymo institucijos ir jo funkcijos
Senatas - vykdė užsienio politika
Magistratai - valstybės pareigūnai
Tautos susirinkimas - renka magistratus, priima įstatymus
S. Romos imperijos valdymas
Valstybėje išliko respublikos laikų institucijos, bet aukščiausia valdžia priklausė imperatoriui. Senato įtaka sumažėjo nors susirinkimai vistiek buvo renkami.
Dvylikos lentelių įstatymai (ir pavyzdžiai LT konstitucijoje)
V a, iki Kr. Romoje parengtas įstatymų rinkinys, užrašytas ant dramblio kaulo lentelių Romos aikštėje.
Pavyzdžiai - įstatymo nežinojimas nuo jo neatleidžia; už tą pačią bausmę negalima bausti dukart.
Pagonybė
politeistinė religija, kurią išpažino ikikrikščioniškosios bendrijos.
Krikščionybė
monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteikta Naujajame Testamente.
Judaizmas
žydų išpažįstama religija.
Ediktas
S. Romoje valdovo išleistas dokumentas.
Religija S. Romoje
+Valstybė ir religija buvo neatsiejamos viena nuo kitos.
+Aukojama dievams prie šventyklų, įrengtuose aukuruose, namuose.
+Apeigoms ir aukojimams vadovavo žyniai.
Kur ir kada atsirado krikščionybė
I a. S. Romos imperijoje, Palestinos žemėje.
Jėzus Kristus
apie 4 m. iki Kr. - apie 30 m. po Kr.
- krikščionybės pradininkas.
- krikščionybėje Jėzus Kristus yra laikomas Dievo sūnumi ir Dievu.
- Islame jis laikomas pranašu.
- Judaizmas neigia jo sąsajas su Dievu.
Jėzaus Kristaus mokymas (5)
+Dievas myli visus
+visi žmonės lygūs
+meilė Dievui ir artimui
+pakantumas
+10 Dievo įsakymų
Krikščionybės simboliai ir jų reikšmė (3)
- Lotyniškasis kryžius - šis simbolis reiškia nukryžiavimą, nuodėmių atleidimą ir Jėzaus Kristaus kančias.
- Balandis - šventosios dvasios simbolis.
- Žuvis - gyvybės ir vaisingumo simbolis, raidžių reikšmė - Jėzus Kristus Dievo sūnus išganytojas.
Romėnų neigiamo požiūrio į krikščionius priežastys (4)
1.krikščionių netolerantiškomis kitoms religijoms.
2. krikščioniai negarbino imperatoriaus.
3. krč. nedalyvavo pagoniškuose ritualuose.
4. krč. negarbino kitų dievų (ypač pagonių).
Konstantinas Didysis
+IV a. išleido Milano (tolerancijos) ediktą.
+nustatyta visų religijų lygybė.
+garantavo tikybos laisvę krikščioniams.
Teodisijus Didysis
IV a.
- uždraudė pagonybę.
- uždraudė olimpines žaidynes.
- krikščionybė paskelbta valstybine religija.
Krikščionybės plitimo S. Romos imperijoje priežastys (5)
+apaštalų Petro ir Pauliaus veikla.
+pakitęs romėnų požiūris į krikščionybę, nes visi lygūs prieš Dievą.
+geri keliai
+bendra kalba (graikų, lotynų)
+karo žygiai
Krikščionybės raida
+Krikščionybės atsiradimas I a. po Kr.
+Krikščionių persekiojimas I a. po Kr. - III a. po Kr.
+Krikščionybės įtvirtinimas IV a. po Kr.
+Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais V - XIV a.
