Viduramžiai Europoje I dalis Flashcards
Krikščionybė; kryžių karai
Popiežius (Romos)
iki 1054 m. vyriausiasis krikščionių vyskupas, vadovas, po - Katalikų bažnyčios vadovas.
Patriarchas (Bizantijos)
aukščiausio rango stačiatikių dvasininkas.
Christianizacija
krikščionybės įsitvirtinimas.
Krikščionybės plitimo priežastys
+Krikščionys skleidė Jėzaus Kristaus mokymą (Romos popiežius, Bizantijos patriarchas, vyskupai ir krikščionys vykdė misijas)
+Krikščionybė plito pasikrikštijus pagoniškų valstybių vadovams, kurie krikštijo ir savo pavaldinius.
Krikščionybės plitimo būdai
+Krikščionys valdovai krikščionybę skleidė jėga - užkariaudami žemes ir jose įtvirtindami savo valdžią (Karolis Didysis)
+Valdovai krikštijosi tuokdamiesi su krikščionių vadovų šeimų moterimis (Lenkija, Kijevo Rusia, Lietuva)
Europos krikštas (amžius ir tauta/os)
V a. Frankai
VI-VII a. Anglija, Ispanija
VIII a. Vokiečių žemės
IX-X a. Lenkija, Kijevo Rusia
XI-XII a. Švedija, Norvegija, Danija
XIII a. Livonija, Estija, Suomija, Prūsija
XIV a. Lietuva
Frankų krikštas
Frankai - germanų genčių grupė V a. priėmusi krikščionybę.
+ Krikščionybę priėmė iš Romos popiežiaus
+ Krikščionybė išplito tarp frankų ir kitų germanų genčių
Frankų valdovai kaip nauda popiežiui
+ Platino krikščionybę
+ gynė krikščionių Bažnyčią ir popiežių nuo kitatikių
+ statė bažnyčias ir vienuolynus
Krikščionių bažnyčia (popiežius) kaip nauda Frankams
+ suteikė frankų valdovams valdžią
+ leido užkariauti didžiulius žemės plotus
+ leido jėga skleisti krikščionybę
Slavų (Kijevo Rusios) krikštas
Kijevo Rusia - IX a. skandinavų (vikingų) įkurta Rytų slavų valstybė gyvavusi iki XIII a.
+ X a. Kijevo Rusios priėmė krikštą ir Bizantijos patriarcho santuokos būdu.
+ Kirilas ir Metodijus - vienuoliai, skleidę krikščionybę pagal Rytų apeigas, sukūrė slavišką abėcėlę ir raštą - kirilicą.
Slavų (Lenkijos) krikštas
+ Mieško I - Lenkijos valstybės įkūrėjas ir pirmasis karalius.
+ X a. krikštą priėmė iš Romos popiežiaus santuokos būdu.
Christianizacijos reikšmė
+ X a. pab. beveik visa Europa tapo krikščioniška
+ Krikščionybė - pagr. Europą vienijantis veiksnys
+ Plintant krikščionybei plito ir raštija
Krikščionybės reikšmė
+ Išsaugojo ir paskleidė Europoje dalį Antikos paveldo
+ Formavo bendrą europiečių valstybinę sistemą
+ Skatino menų, mokslo ir švietimo raidą
+ Sudarė sąlygas skirtingų regionų bendradarbiavimui, bendrai Europos gynybai nuo musulmonų antpuolių
Celibatas
katalikų dvasininkams privaloma viengungystė
Teokratinė teorija
pagal ją bažnytinė valdžia yra aukščiau pasaulietinės
Ekskomunika
atskyrimas nuo Bažnyčios
Eretikas
asmuo nepripažįstantis vyraujančios religijos
Investitūra
katalikų dvasininko paskyrimas eiti bažnytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietinius turtus (žemės valda)
Klūni sąjūdis
XI a. Katalikų bažnyčios pertvarkymai.
Didžioji schizma
XI a. krikščionybės skilimas į katalikybę ir stačiatikybę
Inkvizicija
Katalikų Bažnyčios teismas
Avinjono nelaisvė
popiežiaus gyvenimas Avinjone XIV a.
Vakarų schizma
XIV pr. - XV pab. Katalikų bažnyčios nesutarimai, kai vienu metu buvo renkami keli popiežiai.
Popiežiaus įtaka politiniam gyvenimui; laikotarpiai.
Popiežius per visus viduramžius išsaugojo galią karūnuoti karalius ir imperatorius. Tai jam užtikrino politinę galią.
V-X a. popiežių priklausymas nuo pasauliečių valdovų.
XI-XIII a. popiežiaus galios laikotarpis (Kliuni reforma)
XIV-XV a. - popiežiaus ir Bažnyčios krizės laikotarpis (Avinjono nelaisvė, Vakarų schizma)
Kliuni reforma - tikslas ir pertvarkymai (3)
Tikslas- siekta sustiprinti pasaulietinę ir bažnytinę popiežiaus valdžią.
Pertvarkymai:
1. Sukurta teokratinė teorija
2. Įvestas griežtas celibatas dvasininkams
3. Popiežius rinko nepriklausoma kardinolų draugija.
Kodėl kilo konfliktas tarp popiežiaus Grigaliaus VII ir imperatoriaus Henriko IV?
Popiežius siekė išsivaduoti iš imperatoriaus globos ir tapti viršesniu.
Katalikų Bažnyčios galybės požymiai (5)
- Dešimtinė - duoklė Bažnyčiai
- Indulgencijų pardavinėjimas - nuodėmių atleidimo raštas už pinigus
- Simonija - bažnytinių pareigų pardavinėjimas už pinigus
- Kova prieš eretikus ir inkvizicija
- Anatema - visiškas atskyrimas nuo Bažnyčios
Katalikų Bažnyčios įtaka socialiniam gyvenimui
Visuotinė bažnyčia - eretikai buvo persekiojami
Intelektuali bažnyčia - iš romėnų paveldėjo raštą, kontroliavo švietimą, mokslą, kultūrą.
+ Atliko socialines funkcija - teikė globą, slaugą, prieglobstį, užtikrino viešąją tvarką, moralės, elgesio normų laikymąsi.
+ Atliko gyventojų metrikacijos funkcijas - krikštydavo, sutuokdavo, suteikdavo sakramentus.
+ Ekonominė galia - įvairios rinkliavos pavertė Bažnyčią turtingiausia to meto instituciją.
+ Skaldė visuomenę, nepakankamas pamaldumas buvo priežastis atskirti žmogų nuo visuomenės.
Schizmos priežastys
+ Romos popiežius platino krikščionybę Š ir V Europoje, o Konstantinopolio patriarchas R ir P Europoje.
+ Romos popiežius norėjo, kad būtų pripažinta jo viršenybė visoje krikščionių Bažnyčioje.
+ Teologiniai ir liturginiai skirtumai, susiję su požiūriu į Šventosios Trejybės dogmą. celibatą, ikonų garbinimą.
+ Vakaruose vyravo lotynų, o Rytuose - graikų, slavų kalbos
Įvykis pažymintis popiežiaus ir patriarcho ginčą
XI a. viduryje Romos popiežius paskyrė arkivyskupą Sicilijai, kuri tuo metu priklausė Konstantinopolio patriarchui.
Krikščionybės skilimo padariniai
+ Atitolino Vakarų viduramžių ir Bizantijos civilizacijos, nulėmė tolesnį jų skirtumų didėjimą.
+ Susilpnino jėgas (ypač Bizantijos) kovojant su musulmonais
+ Kilo religiniai konfliktai, tikintieji buvo diskrimnuojami.
S. Romos imperijos padalijimas - amžius ir dalys
IV a. Vakarų Romos imperija ir Rytų Romos imperiją (Bizantija)