LDK XII - XV a. Flashcards
Kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą paminėtas Mindaugas
1219m. Ipatijaus (Haličo-Voluinės) metraštyje, taikos pasirašymas tarp Lietuvos ir Haličo kunigaikščiu.
Mindaugas
+ 1251m. kartu su šeima pasikrikštijo
+ 1253m. liepos 6d. karūnavosi
+ buvo Treniotos ir Daumanto nužudytas dėl valdžios
Mindaugo krikštyjomosi priežastys
+norėjo būti karūnuotas
+nustotu puldinėti ordinai
+užbaigti vidines kunigaikščių kovas valstybėje
+panaikinti Lietuvos politinę izoliaciją
Mindaugo nužudymo priežastys
+Mindaugas atsisakė krikščionybės ir grįžo prie pagonybės
+dėl valdžios
+Daumantas keršijo Mindaugui už žmonos pagrobimą
Mindaugo karūnavimosi ir krikštijimosi reikšmė
+ Lietuvą pripažino popiežius ir kitus valstybės
+ pradėjo plisti V. Europos kultūra
+ laikinai sustabdyta Livonijos ordino agresija
+ Lietuva neteko Žemaitijos
Gediminas
+ Gediminaičių dinastijos pradininkas
+ valdant Gediminui pradėjo formuotis LDK
+ valstybės teritoriją plėtė diplomatiniai būdais, ginklu ir savo vaikų vedybomis
Gedimino valdymo bruožai
+ įkūrė Vilnių
+ rašė laiškus Hanzos sąjungos miestams ir kvietė atvykti
+ rašė laiškus popiežiui ketindamas krikštytis
+ sudarė laikiną taiką su kryžiuočiais
+ plėtė LDK teritoriją į Rytus
Algirdas ir Kęstutis
+ Algirdas ir Kęstutis valdydami teikė vienas kitam pagalbą
+ Dvivaldystė (dviarchija) - valdė kartu
+ 1341m.po Gedimino mirties sostas atiteko Jaunučiui, bet jį nuo valdžios nuvertė broliai Algirdas ir Kęstutis (dėl ordino keliamo pavojaus)
Algirdo valdymo bruožai
+ plėtė LDK teritoriją į Rytus
+ nuolatinės kovos su ordinais
+ geras karvedys
+ nepavykus užimti Maskvos sudarė paliaubas
+ tolerantiškas valdovas
+ oficialiai titulavosi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
+ ketino krikštytis
Kęstučio valdymo bruožai
+ tituluotas Trakų ir Žemaitijos kunigaikščiu
+ turėjo ginti vakarų sienas, daug kovų su kryžiuočiais
+ derybos dėl krikšto
Kaip ir kada Mindaugas suvienijo lietuvių žemes į valstybę
1240-aisias, drastiškomis priemonėmis (žudymais, vedybomis, apgaule, žudė nepaklusnius kunigaikščius, patraukdavo į savo pusę, savo dukras ištekindavo)
Jogaila
+Lietuvos didysis kunigaikštis
+Lenkijos karalius
+Pakrikštijo Lietuvą 1387m.
+Pradėjo Lietuvos ir Lenkijos valdovų Jogailaičių dinastija
XIVa. krikšto priežastys
+nuolatiniai ordinų puldinėjimai
+Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės grėsmė
+Totorių (Aukso ordino) puldinėjimai
+ Lietuvos politinė izoliacija
Krikšto priėmimo galimybės ir kodėl jas atmetė/priėmė
Pirmoji galimybė- kryžiuočių ordinas siūlė krikštą (atmeta, nes būtų prarasta Žemaitija)
Antroji galimybė- Maskvos Didžioji Kunigaikštystė (nes būtų tapęs Rytų, o Jogaila norėjo tęsti Mindaugo Vakarų politiką/tradiciją)
Trečioji galimybė - Lenkijos karalystė (gautų karūną, išspręstų valdžios krizę, turėtų sąjungą)
Krėvos sutartis
LDK valdovo Jogailos sutartis su Lenkijos bajorais, sudaryta 1385 m. Krėvos pilyje.
Jogailos vedybiniai įsipareigojimai
- pasikrikštyti pačiam, savo šeimą bei Lietuvą
- sumokėti už sužadėtuvių sulaužymą
- paleisti visus krikščionius belaisvius iš Lenkijos
- atgauti prarastąsias Lenkijos teritorijas
- LDK teritoriją prijungti prie Lenkijos karalystę
Krėvos sutarties reikšmė
+ sudarė sąlygas LDK ir Lenkijos valstybių suartėjimui
+ spartino LDK feodalizmą
+ leido suvienyti lietuvių ir lenkų kovai su kryžiuočiais
+ į LDK per Lenkiją ėmė plisti V. Europos kultūra
+ Krėvos sutartis nepanaikino Lietuvos valstybingumo (sudaryta personalinė unija)
+ Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK neliko valstybingumą įkūnijančios institucijos
Lietuvos krikšto etapai
PIRMASIS ETAPAS - Jogailos ir jų giminaičių (įskaitant Vytautą) krikštas 1386 m.
ANTRASIS ETAPAS - Lietuvos krikštas 1387 m., kurio metu Jogaila paskelbė tris privilegijas (Vilniaus vyskupui, bajorams katalikams, Vilniaus miestui [Magdeburgo teisė]). Įkurta Vilniaus vyskupija.
TREČIASIS ETAPAS - 1413 m. Vytautas pakrikštijo Žemaitiją. Įsteigta Žemaičių vyskupija.
Lietuvos krikšto poveikis visuomenei
- Ordinams uždrausta puldinėti Lietuvą (išskyrus Žemaitiją)
- Plito V. Europos kultūra (statytos bažnyčios, vienuolynai, steigiamos mokyklos, plito rašto kultūra)
- Katalikų religija tapo valstybinė (t.y. privaloma)
- LDK tapo priklausoma nuo Lenkijos (polonizacijos pradžia)
1261 m. Mindaugo atsimetimo nuo krikšto susidarytos problemos
+prasidėjo nuolatiniai ordinų puolimai
+V. europiečiai vengė prekiauti su pagonimis lietuviais
Lietuvos krikšto problema - Gediminas
Gediminas 1323m. laiškais kreipėsi į popiežių ir pasisiūlė krikštytis ir pakrikštyti pavaldinius, jei tik liausis ordinų puldinėjimai.
Lietuvos krikšto problema - Algirdas ir Kęstutis
Algirdas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto su popiežiumi, iškeldamas sąlygą. kad ordinas nustotų puldinėti ir būtų iškelta į Rytus ginti Europa nuo totorių bei grąžintų užimtas žemes.
Derybos nepavyko.
Indoeuropiečiai (sąvoka)
tautų grupė, kurią jungia bendra prokalbė (VI-V tūkst. pr. Kr.). Iš jos kilo germanų, baltų, slavų ir kitos kultūrinės grupės.
Baltai (sąvoka)
indoeuropietiškos kilmės tautų grupė, kalbėjusi giminingomis kalbomis (lietuviai, žemaičiai, žemgaliai, latgaliai, jotvingiai, kuršiai, prūsai)
Kas pasiūlė vardą “baltai”
Vokiečių kalbininkas G. Neselmanas 1845m.; iki XIXa. baltai buvo vadinami aisčiais.
Baltų genčių formavimąsi etapai
+į baltų gyvenamas teritorijas atsikelia indoeuropiečiai (III tūkst. pr. Kr.)
+indoeuropiečiai susimaišo su vietiniais gyventojais (asimiliacija)
+iš bendro kamieno atsiskiria V. baltai
+ galutinai susiformuoja visos baltų gentys (iki V-VIa. po Kr.)
Baltų gentys skirstomos į
+ Rytų (lietuviai, žemaičiai, žemgaliai, sėliai, latgaliai)
+ Vakarų baltai (prūsai, jotvingiai, skalviai, kuršiai)
Plinijus Vyresnysis
Ia. aprašė įvykius, susijusius sus Baltijos gintaru (teigė, kad baltai prekiauja gintaru)
Publijus Kornelijus Tacitas
Ia., knyga “Germanija”. išsamiai aprašė baltų gentis (papročiai, visuomenė, prekybą, gintaru)
Klaudijus Ptolemėjus
I-IIa., “Geografija”, paminėjo kelias baltų gentis
Mėginimai pakrikštyti baltus
MISIONIERIUS ŠV. ADOLBERTAS
+Xa. iš Prahos atvyko per Lenkiją į prūsų žemes
+buvo nužudytas ir paskelbtas šventuoju
MISIONIERIUS ŠV. BRUNONAS (BONIFACAS)
+jo misija aprašoma Kvadlinburgo analuose
+1009m. pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas
Svarbiausi baltų kultūros bruožai
+įtvirtintos gyvenvietės piliakalniuose
+brūkšniuotoji keramika (puošiama brūkšneliais)
+metalo liejimas (geležis)
+prekyba metalu, gintaru su pietų ir vidurio Europa, Skandinavija “Gintaro kelias”
+pilkapiai, plokštiniai (degtiniai) kapai
+patriarchalinė šeima, gimininė bendruomenė
+pirmasis paminėjimas - aisčiai - Tacitas 98m.
Hierarchinė visuomenės kultūra
+valstybei kuriantis lietuvių genčių žemėse galėjo gyventi apie 300t. gyventojų
+V-XIa. baltų visuomenėje ėmė klostytis socialiniai sluoksniai
+gyvenimą visuomenėje reguliavo paprotinė teisė
HIERARCHINĖ VISUOMENĖS STTRUKTŪRA IKI VALSTYBĖS SUSIKŪRIMO:
1. kunigaikštis (karo vadas, žemės valdovas)
2. kariai
3. laukininkai (laisvieji valstiečiai)
4. šeimynykščiai (vergais tapę karo belaisviai)
Lietuvos visuomenė valstybės susidarymo laikotarpiu - VERSLAI
+dauguma gyventojų vertėsi žemdirbyste
+XII-XIIIa, Lietuvoje atsiradę miestai buvo svarbūs amatų ir prekybos centrai
+XIIa. pradėti naudoti pirmieji pinigai - lazdelės formos sidabro lydiniai - ilgieji
Lietuvos visuomenė valstybės susidarymo laikotarpiu - TIKĖJIMAS
+ baltai - pagonys
+ iki XIVa. Lietuva išliko vienintelė pagoniška Europos valstybė
Lietuvos valstybės susidarymo prielaidos/priežastys (vidinės ir išorinės)
VIDINĖS:
+jau buvo susiformavusios visos pagr. lietuvių žemės
+XIIIa. vyko socialiniai pokyčiai: įsigalėjo alodas, didėjo tautinė nelygybė, susidarė visuomenės sluoksniai.
+augo miestai, plėtėsi prekyba
IŠORINĖS:
+greta gyvenančių tautų puolimai (slavų)
+dviejų vokiečių ordinų atsikraustymas į Baltijos pajūrį
+pietiniai ir vakariniai kaimynai jau turėjo savo valstybes
Vokiečių ordinų atsikraustymo priežastys
+krikščionybės skleidimas
+kryžiaus žygių populiarumas
+riterių kultūros plitimas
+ekonominiai riterių interesai (užimti teritorijas)
Vokiečių ordinai (2, įsikūrimo data ir vieta)
KALAVIJUOČIŲ ORDINAS
1202 m.
Livonija (dab. Latvija)
sostinė Ryga
KRYŽIUOČIŲ ORDDINAS
1231 m.
Prūsų žemės (dab. Kaliningradas)
sostinė Marienburgas
Vokiečių ordinų atsikraustymo pasekmės
+vyko gyventojų germanizacija
+vokiečių ordinai stabdė Lietuvos valstybės raidą
+formavosi vakarų viduramžių civilizacija
+suaktyvėjo baltų ryšiai su vakarų pasauliu
Kovos su vokiečių ordinais
Saulės ir Durbės mūšiai
Saulės mūšis (metai, vietai, priežastys, kariaujančios pusės, rezultatas ir padarinys)
metai- 1236m.
vieta- prie Šiaulių
priežastys- popiežius paskelbė kryžiaus žygį į baltų žemes
kariaujančios pusės- Kalavijuočių ordinas vs žemaičių kariuomenė
rezultatas- Kalavijuočių ordinas buvo sutriuškintas
padarinys- Kalavijuočių ordinas panaikintas, įkurtas Livonijos ordinas (kryžiuočių ordino padalinys)
Durbės mūšis (metai, vietai, priežastys, kariaujančios pusės, rezultatas ir padarinys)
metai- 1260m.
vieta- kuršių žemė (dab. Latvija)
priežastys- užimti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordinų teritorijas
kariaujančios pusės-žemaičiai ir kuršiai vs Kryžiuočių ir Livonijos ordinai
rezultatas- laimėjo žemaičiai ir kuršiai
padarinys- didysis prūsų sukilimas, Lietuvoje įsigalėjo laikina taika
Feodalizmas LDK
+XIII – XIV a. susiformavo vasaliniai ryšiai.
+XIV a. feodalai, turintys prasiskolinusių valstiečių, ėmė vadintis bajorais.
+XIII – XIV a. nebuvo bažnytinės žemėvaldos.
+Feodalizmo susiformavimas LDK vėlavo.
Lietuvos krikštas
+ 1387m.
+Po krikšto LDK pradėjo formuotis feodalizmas ir luominė visuomenė.
+Teisinius luomų pagrindus padėjo 1387 m.Jogailos suteiktos privilegijos.
JOGAILOS PRIVILEGIJOS
PIRMOJI PRIVILEGIJA – Vilniaus vyskupui.
+Vyskupas gausiai apdovanotas valstybės žemėmis, o bažnyčios ir vienuolynai atleisti nuo visų prievolių valstybei.
+Privilegija davė pradžią bažnytinei žemėvaldai.
+Po Lietuvos krikšto pradėjo formuotis dvasininkų luomas.
ANTROJI PRIVILEGIJA – pasikrikštijusiems bajorams (katalikams).
+Bajorų turtas ir žemė tapo jų nuosavybe.
+Po Lietuvos krikšto pradėjo formuotis bajorų luomas, o valstiečių vertimas veldamais (baudžiauninkais) davė pradžią baudžiavos atsiradimui.
TREČIOJI PRIVILEGIJA – Vilniaus miestui.
+Vilniaus miestui suteikta Magdeburgo teisė, t.y. teisė turėti savivaldą, tačiau miesto gyventojai nebuvo atleisti nuo mokesčių ir karo tarnybos.
+Privilegija sudarė sąlygas formuotis miestiečių luomui.
Valstiečiai buvo paskelbti katalikais, bet jie negavo JOKIŲ PRIVILEGIJŲ.
Privilegijos vyskupui ir kunigams, Vilniaus miestiečiams ir bajorams reiškė luomų įteisinimo pradžią LDK.
Bajorų privilegijos bei pareigos
PRIVILEGIJOS:
+galėjo laisvai disponuoti savo turtu
+teisė dalyvauti valstybės valdyme
+atleisti nuo mokesčių valstybei
PAREIGOS:
+karinė tarnyba
Dvasininkų teisės ir pareigos
PRIVILEGIJOS:
+atleisti nuo mokesčių valstybei
+atleisti nuo karinės tarnybos
+atleisti nuo valstybinių teismų
PAREIGOS:
+skleisti religiją
Miestiečių teisės ir pareigos
PRIVILEGIJOS:
+rinkti merą ir miesto tarybos narius
+savivaldos (Magdeburgo) teisė
PAREIGOS:
+mokėti mokesčius
+ginti miestą
Valstiečių teisės ir pareigos
PRIVILEGIJOS:
+neturėjo
PAREIGOS:
+mokėti mokesčius
Vytautas
+Lietuvos didysis kunigaikštis.
+Valdė LDK XIV a. pab. – XV a. vid.
Vytauto vidaus politikos bruožai:
+Centralizavo valdymą.
+Sustiprino bajorų luomą (už karinę tarnybą suteikdavo žemės valdą kartu su valstiečiais).
+Vytautas pakeitė rusų žemėse valdžiusius Gediminaičius jam palankiais didikais (ėmė formuotis didikų sluoksnis).
+Apkrikštijo Žemaitiją, įkūrė Žemaičių vyskupystę.
+LDK įkurdino žydus, totorius, karaimus.
Vytauto užsienio politikos bruožai:
+Plėtė LDK teritoriją į Rytus.
+Du kartus užrašė Žemaitiją Kryžiuočių ordinui (1398 m. Salyno sutartis, 1404 m. Racionžo taika).
+Pralaimėjo prie Vorkslos (1399 m. su mongolais tortoriais) ir užbaigė lietuvių žygius į Rytus.
+Kartu su Lenkija laimėjo Žalgirio mūšį.
+Didino LDK savarankiškumą nuo Lenkijos (1401 m. Vilniaus – Radomo sutartis, 1413 Horodlės unija, 1429 m. Lucko suvažiavimas).
Vilniaus - Radomo sutartis
+1401m.
+Vytautas tapo savarankišku LDK valdovu iki mirties,
+pritarė Lenkija,
+liko Jogailos vasalas.
Horodlės unija
+1413m.
+LDK ir po Vytauto mirties garantuotas savarankiškumas,
+jo įpėdinį rinkti galės tik pritarus Jogailai.
+LDK bajorai gavo lenkų bajorų herbus.
Lucko suvažiavimas
+1429m.
+Vytautui buvo pažadėta karaliaus karūna (pasiūlė Šv. Romos imperijos imperatorius).
+Jei jis būtų karūnuotas, LDK teisiškai būtų sulyginta su Lenkija.
Vytauto tarptautinė politika
Pasiekė, kad Lietuva taptų Rytų Europos regiono politine lydere.
ASTRAVO SUTARTIS:
metai- 1392m.
kas susitarė- Jogaila ir Vytautas
ką susitarė- Vytautas tampa Jogailos vasalu (duoda valdyti LDK); Vytautas paskiriamas Lietuvos Didžioji kunigaikščiu
Žalgirio mūšis (Data, Priežastys, Kariaujančios pusės, Kas laimėjo ir kodėl?, Rezultatas, Padarinys)
Data- 1410m.
Priežastys- Žemaičių sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną (PAGRINDINĖ); Jogaila ir Vytautas planavo atsiimti Žemaitiją
Kariaujančios pusės- Kryžiuočių ordinas (rėmė Vakarų Europa) vs. LDK ir Lenkija
Kas laimėjo ir kodėl?- LDK su Lenkija dėl Vytauto karinio manevro
Rezultatas- žuvo dauguma ordino vadų; pasirašyta Torūnės taika (atgauta Žemaitija iki Vytauto mirties)
Padarinys-Lietuva visam laikui susigražino Žemaitiją (išskyrus Klaipėdos kraštą); Melno taika.
Lietuviai
+nuo 1387m. - Katalikai
+gyveno dabartinėje etninėje Lietuvoje, išskirtinės padėties kitų tautybių atžvilgiu neturėjo
+LDK valstybės pagrindą sudarė lietuviai - katalikai, valstybės buvo lietuviška, LDK didieji kunigaikščiai buvo lietuviai
+plečiantis LDK teritorijai lietuvių dalis mažėjo jo slavų - vis didėjo
+XVa. LDK gyveno maždaug 2,5-3mln. gyventojų iš kurių maždaug ketvirtadalis buvo lietuviai.
Rusėnai (sąvoka)
dabartinių gudų ir ukrainiečių protėviai
Kodėl Vytautas laikomas baudžiavos pradininku?
nes Vytautas dovanodavo žemes kartu su valstiečiais
Gudai
+Mindaugas pradėjo jungti gudų žemes prie LT valstybės
+išskirtinės padėties neturėjo
+dalis išpažino katalikybių, dalis stačiatikybę
Ukrainiečiai
+jų žemės prie LT jungė: Gediminas, Algirdas, Vytautas
+turėjo plačią savivaldą
+dauguma ukrainiečių - stačiatikiai, dalis - katalikai
Rusai
+jų žemės prie LT jungė Algirdas, Gediminas, Vytautas
+stačiatikiai
Lenkai ir vokiečiai (po ko atvyksta ir kur įsikūrė, įtaka lietuvai)
PO KO ATVYKSTA
Lenkai - po Krėvos sutarties; Lietuvos krikšto
Vokiečiai - valdant Gediminui/Gedimino laiškai
KUR ĮSIKŪRĖ
Lenkai - Lietuvos miestuose ir kaimuose
Vokiečiai - Vilniaus priemiesčiuose
ĮTAKA LIETUVAI/LIETUVIAMS
Lenkai- polonizacija, silpnino ATR, skatino katalikybę ir Vakarų Europos plitimą Lietuvoje.
Vokiečiai - išmokė prekybos ir amatininkystės paslapčių lietuvius.
Žydai, totoriai, karaimai (kelintam a. atvyko, teisės bei pareigos)
XIV a. pab.
Žydai: TEISĖS galėjo užsiimti prekyba ir pinigų skolinimu, savivalda, asmeninė ir judėjimo laisvė PAREIGOS duoklė kunigaikščiui
Totoriai: TEISĖS turėjo žemių su valstiečiais PAREIGOS karo prievolė
Karaimai: TEISĖS savivaldos teisės PAREIGOS karo prievolė
Kazimieras
+Lietuvos didysis kunigaikštis
+Lenkijos karalius
+1447m. Kazimiero privilegija
Kazimiero privilegija
+išplėtė bajorų ekonomines ir socialines teises
+nemažinti LDK teritorijos
+LDK užsieniečiai negalės eiti valstybinių pareigų ir gauti žemės
+Bajorai turi teisę laisvai naudotis ne tik paveldinamas valdomis, bet ir valdovo suteiktomis valdomis
+įteisino valstiečių baudžiavą
+susiformavo Ponų Taryba
Ponų Taryba (XV vid.-XVIa.)
+vykdomoji valdžia, naujus skirdavo didysis kunigaikštis
+sudarė Lietuvos vyskupai, aukščiausieji valstybės centrinės ir vietinės valdžios pareigūnai
Aleksandras
+Lietuvos didysis kunigaikštis
+Lenkijos karalius
+1492m. Aleksandro privilegija
Aleksandro privilegija
+išplėtė Kazimiero pripažintas bajorų teises
+suteikė bajorams savivaldą, ją įgyvendino per seimelius (vietinė bajorų savivaldos institucija)
+išplėtė Ponų Tarybos galias, teisiškai įtvirtino
+sustiprino didikų įtaką valstybei
+Didysis Kunigaikštis privalėjo su Ponų Taryba derinti krašto vidaus ir užsienio politiką
Dausos (sąvoka)
baltų religijoje - mirusiųjų karalystė
Krivis (sąvoka)
baltų pagonių dvasininkas
Ramovė (sąvoka)
baltų pagoniškoji šventykla
Vaidilutė (sąvoka)
baltų religijoje - skaisti mergina, prižiūrinti šventąją ugnį
Vėlė (sąvoka)
baltų religijoje - nuo mirusiojo asmens atsiskyrusi sakralinė dvasia
Religija (baltų)
+pagonys turėjo dievą ar dievybę, globojančią dangaus ir gamtos kūnus
+mitinės būtybės (laumės, raganos, kaukai, aitvarai), kurios gyvena gamtoje, netoli žmonių
+maldomis, aukomis, ritualais, užkalbėjimas buvo galima pelnyti dievų malonę
+malonė gali užtikrinti sėkmę ir apsaugą
+tikima į pomirtinį gyvenimu, vėlės po mirties keliauja į dausas
+iki krikšto mirusieji dažniausiai buvo deginami su įkapėmis
Kada ir kur Lietuvoje įkurta pirmoji mokykla
XIV a. pab. Vilniuje prie Katedros
Gotikinės architektūros pavyzdys Lietuvoje
Šv. Onos bažnyčia Vilniuje
Bajorų išsilavinimas pakrikštytoje Lietuvoje
Po krikšto imta rūpintis bajorų galimybe mokytis Krokuvos ir Prahos universitetuose, nes Lietuvoje pirmasis universitetas neatsidarė iki XVI a.
Mokyklų tipai
- Katedros- jaunuoliai rengėsi dvasiniam gyvenimui
- Parapijos- įgydavo pradinį mokslą
- Namų- didikų, bajorų vaikai įgydavo pradinį ir vidurinį išsilavinimą
Krikščioniškos kultūros bruožų Lietuvoje išvados
+ krikšto priėmimas paspartino Vakarų civilizacijos kultūros plitimą Lietuvoje
+ Lietuviai galėjo mokytis svetur
+ gausėjo išsilavinusių žmonių
