Atr Flashcards
Renesansų idėjų plitimas LDK
- Renesanso idėjos LDK pasiekė XVIa. kartu su reformacija
- Renesano idėjos plito į LDK nuo Lenkijos
- Renesanso idėjos skleidė iš Europos universitetų grįžę lietuviai ir į LDK kviečiami kitų kraštų mokslininkai bei meninikai
Renesanso bruožai
+Humanizmo ir renesanso centras - Vilnius
+Didikai, dvasininkai, mokslo ir kultūros veikėjai ėmė kaupti meno kūrinius, knygas
+Vilniuje, be Valdovų rūmų, puikius renesansinius rūmus statėsi Radvilos, Sapiegos, Pacai
+veikiami humanistinių idėjų, Lietuvos bajorai ieškojo sąsajų su Italija (iškėlė romėniškąją lietuvių kilmės teoriją)
+renesanso laikais LT buvo rašomi LT metraščiai, Lietuvos Statutai
+kuriama ir rašoma rusėnų ir lotynų kalbomis
+stiprėjo išsilavinimo poreikis
+bajorų vaikai studijavo Europos universitetuose (daugiausiai Krokuvoje)
+Ryškiausi statiniai - Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (Valdovų rūmai), Vilniaus Aušros vartai, VU Didysis kiemas
+tapyboje vyravo portretai, tapyti ant drobės aliejiniais dažais
renesanso laikotarpius suklestėjo miestų kultūra (Vilnius tapo europietišku miestu)
M. Daukšos ,,Katekizmas”
+iš lenkų k. (1595) išvertė J. Ledesos katekizmą
+jos egzempliorius VU bibliotekoje
+pirmoji spausdinta lietuviška knyga LDK
Pirmoji spausdinta lietuviška knyga LDK
M. Daukšos ,,Katekizmas”
M. Daukšos ,,Postilė”
+1599m. išleido J. Wujeko postilės vertimą
+lenkų k. skatina Lietuvos visuomenę kurti raštiją lietuvių k.
+gimtosios kalbos svarba
Reformacijos idėjų plitimo LDK būdai
- Lietuvos bajorai ir valstiečiai studijavę užsienyje (per studentus)
- Prūsijos kunigaikštystė, Lenkija (kaimyninės valstybės) Livonija
- silpna Katalikų bažnyčia
- pirkliai
Reformacijos plitimas
+iki XVIa. vid. reformacija sėkmingai plito LDK
+protestantais tapo kai kurios didikų giminės ir jų pavaldiniai
+LDK plito M. Liuterio ir J. Kalvino idėjas
Liuteronybės centras
Vilnius
Kalvinizmo centras
Biržai, Kėdainiai
Protestantiška veikla LDK
Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus Radvila Rudasis
Abraomas Kulvietis
Martynas Mažvydas
Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Mikalojaus Radvilos Rudojo veikla
- Radvilų valdomi 2 miestai tapo reformacijos centrais LDK
- M. Radvilos Juodasis įsteigė protestantiškų bažnyčių ir mokyklas, kvietė protestantus teologus ir mokslininkus iš užsienio į Lietuvą
- Popiežiaus nuncijus net vadino jį ,,eretikų vėliavnešiu”
Breste įsteigė protestantų spaustuvę, kurioje lenkų k. buvo išleista vadinamoji Brastos Biblija (1563m.)
Abraomas Kulvietis
liuteronas, eruditas, 1539 m. Vilniuje įsteigė pirmąją protestantiškąją aukštesniąją mokyklą, parašė pirmąjį LDK evangelikų liuteronų dokumentą ,,Tikėjimo išpažinimas”
Martynas Mažvydas
pirmosios lietuviškos knygos autorius, liuteronų dvasininkas, studijuodamas Karaliaučiuje, 1547 m. išleido ,,Katekizmą” taip padarydamas pradžią raštijai ir spaudai lietuvių k., nuo 1549 m. dvasininkas Ragainėje.
M. Mažvydo ,,Katekizmas”
pirmosios lietuviškos knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU, kitas Torūne, universitete Lenkijoje.
M. Mažvydo ,,Katekizmo” išleidimo metai
1547m.
Kontrreformacijos priežastys LDK
- už katalikybę pasisakė Lietuvos valdovas, kuris buvo dar ir Lenkijos karalius.
- LDK buvo menkai išvystytas miestiečių luomas. Protestantų idėjos išplito nedidelėje visuomenės dalyje.
- Kontrreformacijos veikėjai kartu su jėzuitais vykdė aktyvią švietėjišką veiklą (steigiamos mokyklos, VU įkūrimas)
- buvo leidžiamos lietuviškos knygos (M. Daukšos ,,Postilė”)
Kontrreformacijos veikėjai
Mikalojus Daukša
Valerijonas Protasevičius
Valerijonas Protasevičius veikla
į Lietuvą pakvietė jėzuitus kovai prieš reformaciją, pradėjo kontrreformaciją
Religinių sąjūdžių LDK reikšmė
- lietuvių k. pradėtos spausdinti knygas
- įsteigtas pirmasis universitetas, formavosi inteligentija
- plito V. Europos mąstytojų veikalai
- formavosi nuomonių įvairovė, plito knygų leidybą, viešos diskusijos
- sustiprėjo Katalikų Bažnyčia
- išplito baroko meno stilius
VU įkūrimo aplinkybės
+Vilniaus vyskupas V. Protasevičius pakviečia Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją
+1570m Jėzuitai įkūrė pirmąją kolegiją ir biblioteką LDK
+1577m. gautas popiežiaus pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą
+1579. balandžio 1d. Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą
tų pačių metų spalio 30 d. popiežius išleido tai patvirtančią bulę
VU įkūrimo reikšmė
+ VU viena seniausių ir žymiausių V. ir R. Europos aukštųjų mokyklų
+darė didelę įtaką Lietuvos ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną kultūros veikėją
+ 1753 m. įkuriama Astronomijos observatorija, vienas seniausių Europoje ir seniausia buvusioje ATR
Lietuvos gyventojų teisinis reguliavimas
+iki XVIa. pr. Lietuvos valdovo privilegijos, nuo XVa. Kazimiero teisynas
+XVIa. buvo patvirtinti Lietuvos statutai, kuriuose buvo nustatytos gyventojų teisės ir pareigos, apibrėžta LDK politinė santvarka, teismų sistema, privačios nuosavybės teisė, baudžiamoji teisė ir baudžiavos procesas
+Statutas XVIa. LDK įstatymų rinkinys
LDK statutai
+ryškiausias Lietuvos savarankiškumo požymis ir bajorų pilietinės visuomenės paveldas
+III Statutas galiojo ir LDK praradus valstybingumą iki 1840m. kai buvo įvesti rusų įstatymai
+LDK gyventojų priklaususių nekrikščioniškoms etninėms grupėms tarpusavio santykių Statutai nereguliavo
I Statutas (metai ir kas jį rengė)
+1529m.
+rengimą inicijavo Ponų Taryba
+rengimui vadovavo Albertas Goštautas (LDK kancleris ir Vilniaus vaivada)
1564-1566m. LDK reforma
vykdytos reformos daugelyje valstybės sričių - krašto apsaugos (karo), valstybės valdymo (administravimo), teismų sistemos ir savivaldos
Vietos valdymo (administravimo) reforma
- 1565m. LDK išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius
- buvo pradėti šaukti pavieto seimelius
- seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.
Valstybės valdymo (administravimo) reforma
- visa LDK teritorija suskirstyta į vaivadijas, kurias valdė vaivados
- reformos metu didesnės vaivados suskirstytos į pavietus
Teismų sistema
PAVIETOS ŽEMĖS TEISMAS - civilinės bylos (dėl turto), vadovavo bajorų seimelyje rinktas teisėjas
PAVIETOS PILIES TEISMAS - baudžiamosios bylos, vadovavo vaivada arba pavieto seniūnas
PAKAMARIO TEISMAS - bylos dėl žemės ribų, vadovavo pakamaris (žemės ribų sprendžiantis teisėjas)
II Statutas (metai ir kas jį rengė)
+1566 m.
+rengė 10 asmenų komisija sudarė 5 katalikai ir 5 stačiatikiai
III Statutas (metai ir kas jį rengė)
+1588 m.
+Leonas Sapiega (LDK kancleris, Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas, ) vadovavo šio statuto rengimui
Valstybės valdymas pagal Statutus
I - valstybės valdyme dalyvavo didikai
II- pripažinta bajorų teisė dalyvauti valstybės valdyme. Bajorų Seimas pradėjo leisti įstatymus
III - dar labiau išplėstos bajorų teisės, įteisino baudžiavą, nėra nė vieno žodžio apie Liublino unija
Visuomenė pagal Statutus
I- didelis dėmesys miestiečių teisėms, pareigoms ir valstiečių atsakomybei
II- įtvirtintos 1564-1566 reformos, sustiprėjo bajorų įtaka visuomenėje, visiems bajorams pripažinta teisė valdyti
III- įtvirtinta baudžiava. Teismų reikalavimai buvo privalomi visiems valstybės piliečiams, kuriems buvo priskiriami bajorų luomo atstovai
LT ir Lenkijos suartėjimas
+Krėvos sutartis 1385m.
+Astravos sutartis 1392m.
+Vilniaus-Rodomo s. 1401m.
+Horodilės unija 1415m.
+Melniko aktas 1501m.
Liublino unijos priežastys
- Livonijos karas (LDK karas su Rusija)
- Lenkijai reikėjo sajungininkų dėl Osmanų imperijos
- Lenkija nenorėjo prarasti savo įtakos LDK
- personalinės unijos pabaigos veiksniai (Žygimanatas Augustas neturėjo palikuonių)
- LDK bajorai siekė lygių teisių su Lenkijos bajorais
Bendros lietuvių ir lenkų valdžios institucijos
- seimas
- pinigai
- valdovas
- užsienio politika
Atskiros lietuvių ir lenkų valdžios institucijos
- centrinė valdžia
- vyriausybės
- teritorijos
- atspaudai
- kariuomenė
- iždas
- teismai ir teisė