Atr Flashcards
Renesansų idėjų plitimas LDK
- Renesanso idėjos LDK pasiekė XVIa. kartu su reformacija
- Renesano idėjos plito į LDK nuo Lenkijos
- Renesanso idėjos skleidė iš Europos universitetų grįžę lietuviai ir į LDK kviečiami kitų kraštų mokslininkai bei meninikai
Renesanso bruožai
+Humanizmo ir renesanso centras - Vilnius
+Didikai, dvasininkai, mokslo ir kultūros veikėjai ėmė kaupti meno kūrinius, knygas
+Vilniuje, be Valdovų rūmų, puikius renesansinius rūmus statėsi Radvilos, Sapiegos, Pacai
+veikiami humanistinių idėjų, Lietuvos bajorai ieškojo sąsajų su Italija (iškėlė romėniškąją lietuvių kilmės teoriją)
+renesanso laikais LT buvo rašomi LT metraščiai, Lietuvos Statutai
+kuriama ir rašoma rusėnų ir lotynų kalbomis
+stiprėjo išsilavinimo poreikis
+bajorų vaikai studijavo Europos universitetuose (daugiausiai Krokuvoje)
+Ryškiausi statiniai - Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (Valdovų rūmai), Vilniaus Aušros vartai, VU Didysis kiemas
+tapyboje vyravo portretai, tapyti ant drobės aliejiniais dažais
renesanso laikotarpius suklestėjo miestų kultūra (Vilnius tapo europietišku miestu)
M. Daukšos ,,Katekizmas”
+iš lenkų k. (1595) išvertė J. Ledesos katekizmą
+jos egzempliorius VU bibliotekoje
+pirmoji spausdinta lietuviška knyga LDK
Pirmoji spausdinta lietuviška knyga LDK
M. Daukšos ,,Katekizmas”
M. Daukšos ,,Postilė”
+1599m. išleido J. Wujeko postilės vertimą
+lenkų k. skatina Lietuvos visuomenę kurti raštiją lietuvių k.
+gimtosios kalbos svarba
Reformacijos idėjų plitimo LDK būdai
- Lietuvos bajorai ir valstiečiai studijavę užsienyje (per studentus)
- Prūsijos kunigaikštystė, Lenkija (kaimyninės valstybės) Livonija
- silpna Katalikų bažnyčia
- pirkliai
Reformacijos plitimas
+iki XVIa. vid. reformacija sėkmingai plito LDK
+protestantais tapo kai kurios didikų giminės ir jų pavaldiniai
+LDK plito M. Liuterio ir J. Kalvino idėjas
Liuteronybės centras
Vilnius
Kalvinizmo centras
Biržai, Kėdainiai
Protestantiška veikla LDK
Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus Radvila Rudasis
Abraomas Kulvietis
Martynas Mažvydas
Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Mikalojaus Radvilos Rudojo veikla
- Radvilų valdomi 2 miestai tapo reformacijos centrais LDK
- M. Radvilos Juodasis įsteigė protestantiškų bažnyčių ir mokyklas, kvietė protestantus teologus ir mokslininkus iš užsienio į Lietuvą
- Popiežiaus nuncijus net vadino jį ,,eretikų vėliavnešiu”
Breste įsteigė protestantų spaustuvę, kurioje lenkų k. buvo išleista vadinamoji Brastos Biblija (1563m.)
Abraomas Kulvietis
liuteronas, eruditas, 1539 m. Vilniuje įsteigė pirmąją protestantiškąją aukštesniąją mokyklą, parašė pirmąjį LDK evangelikų liuteronų dokumentą ,,Tikėjimo išpažinimas”
Martynas Mažvydas
pirmosios lietuviškos knygos autorius, liuteronų dvasininkas, studijuodamas Karaliaučiuje, 1547 m. išleido ,,Katekizmą” taip padarydamas pradžią raštijai ir spaudai lietuvių k., nuo 1549 m. dvasininkas Ragainėje.
M. Mažvydo ,,Katekizmas”
pirmosios lietuviškos knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU, kitas Torūne, universitete Lenkijoje.
M. Mažvydo ,,Katekizmo” išleidimo metai
1547m.
Kontrreformacijos priežastys LDK
- už katalikybę pasisakė Lietuvos valdovas, kuris buvo dar ir Lenkijos karalius.
- LDK buvo menkai išvystytas miestiečių luomas. Protestantų idėjos išplito nedidelėje visuomenės dalyje.
- Kontrreformacijos veikėjai kartu su jėzuitais vykdė aktyvią švietėjišką veiklą (steigiamos mokyklos, VU įkūrimas)
- buvo leidžiamos lietuviškos knygos (M. Daukšos ,,Postilė”)
Kontrreformacijos veikėjai
Mikalojus Daukša
Valerijonas Protasevičius
Valerijonas Protasevičius veikla
į Lietuvą pakvietė jėzuitus kovai prieš reformaciją, pradėjo kontrreformaciją
Religinių sąjūdžių LDK reikšmė
- lietuvių k. pradėtos spausdinti knygas
- įsteigtas pirmasis universitetas, formavosi inteligentija
- plito V. Europos mąstytojų veikalai
- formavosi nuomonių įvairovė, plito knygų leidybą, viešos diskusijos
- sustiprėjo Katalikų Bažnyčia
- išplito baroko meno stilius
VU įkūrimo aplinkybės
+Vilniaus vyskupas V. Protasevičius pakviečia Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją
+1570m Jėzuitai įkūrė pirmąją kolegiją ir biblioteką LDK
+1577m. gautas popiežiaus pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą
+1579. balandžio 1d. Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą
tų pačių metų spalio 30 d. popiežius išleido tai patvirtančią bulę
VU įkūrimo reikšmė
+ VU viena seniausių ir žymiausių V. ir R. Europos aukštųjų mokyklų
+darė didelę įtaką Lietuvos ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną kultūros veikėją
+ 1753 m. įkuriama Astronomijos observatorija, vienas seniausių Europoje ir seniausia buvusioje ATR
Lietuvos gyventojų teisinis reguliavimas
+iki XVIa. pr. Lietuvos valdovo privilegijos, nuo XVa. Kazimiero teisynas
+XVIa. buvo patvirtinti Lietuvos statutai, kuriuose buvo nustatytos gyventojų teisės ir pareigos, apibrėžta LDK politinė santvarka, teismų sistema, privačios nuosavybės teisė, baudžiamoji teisė ir baudžiavos procesas
+Statutas XVIa. LDK įstatymų rinkinys
LDK statutai
+ryškiausias Lietuvos savarankiškumo požymis ir bajorų pilietinės visuomenės paveldas
+III Statutas galiojo ir LDK praradus valstybingumą iki 1840m. kai buvo įvesti rusų įstatymai
+LDK gyventojų priklaususių nekrikščioniškoms etninėms grupėms tarpusavio santykių Statutai nereguliavo
I Statutas (metai ir kas jį rengė)
+1529m.
+rengimą inicijavo Ponų Taryba
+rengimui vadovavo Albertas Goštautas (LDK kancleris ir Vilniaus vaivada)
1564-1566m. LDK reforma
vykdytos reformos daugelyje valstybės sričių - krašto apsaugos (karo), valstybės valdymo (administravimo), teismų sistemos ir savivaldos
Vietos valdymo (administravimo) reforma
- 1565m. LDK išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius
- buvo pradėti šaukti pavieto seimelius
- seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.
Valstybės valdymo (administravimo) reforma
- visa LDK teritorija suskirstyta į vaivadijas, kurias valdė vaivados
- reformos metu didesnės vaivados suskirstytos į pavietus
Teismų sistema
PAVIETOS ŽEMĖS TEISMAS - civilinės bylos (dėl turto), vadovavo bajorų seimelyje rinktas teisėjas
PAVIETOS PILIES TEISMAS - baudžiamosios bylos, vadovavo vaivada arba pavieto seniūnas
PAKAMARIO TEISMAS - bylos dėl žemės ribų, vadovavo pakamaris (žemės ribų sprendžiantis teisėjas)
II Statutas (metai ir kas jį rengė)
+1566 m.
+rengė 10 asmenų komisija sudarė 5 katalikai ir 5 stačiatikiai
III Statutas (metai ir kas jį rengė)
+1588 m.
+Leonas Sapiega (LDK kancleris, Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas, ) vadovavo šio statuto rengimui
Valstybės valdymas pagal Statutus
I - valstybės valdyme dalyvavo didikai
II- pripažinta bajorų teisė dalyvauti valstybės valdyme. Bajorų Seimas pradėjo leisti įstatymus
III - dar labiau išplėstos bajorų teisės, įteisino baudžiavą, nėra nė vieno žodžio apie Liublino unija
Visuomenė pagal Statutus
I- didelis dėmesys miestiečių teisėms, pareigoms ir valstiečių atsakomybei
II- įtvirtintos 1564-1566 reformos, sustiprėjo bajorų įtaka visuomenėje, visiems bajorams pripažinta teisė valdyti
III- įtvirtinta baudžiava. Teismų reikalavimai buvo privalomi visiems valstybės piliečiams, kuriems buvo priskiriami bajorų luomo atstovai
LT ir Lenkijos suartėjimas
+Krėvos sutartis 1385m.
+Astravos sutartis 1392m.
+Vilniaus-Rodomo s. 1401m.
+Horodilės unija 1415m.
+Melniko aktas 1501m.
Liublino unijos priežastys
- Livonijos karas (LDK karas su Rusija)
- Lenkijai reikėjo sajungininkų dėl Osmanų imperijos
- Lenkija nenorėjo prarasti savo įtakos LDK
- personalinės unijos pabaigos veiksniai (Žygimanatas Augustas neturėjo palikuonių)
- LDK bajorai siekė lygių teisių su Lenkijos bajorais
Bendros lietuvių ir lenkų valdžios institucijos
- seimas
- pinigai
- valdovas
- užsienio politika
Atskiros lietuvių ir lenkų valdžios institucijos
- centrinė valdžia
- vyriausybės
- teritorijos
- atspaudai
- kariuomenė
- iždas
- teismai ir teisė
Liublino unijos padariniai
- LDK pavyko išsaugoti dalinį savarankiškumą
- Įkurta ATR - tuometinėje Europoje viena didžiausių valstybių
- ATR neturėjo apibrėžtos valdymo formos
- polonizacijos pradžia
LDK ir Lenkijos pozicijos skirtumai derybose dėl Liublino unijos
LDK POZICIJA - kai kurie didikai ir bajorai LDK tvirtino kad bus prarastas LDK valstybingumas, įsigalės lenkai
LENKIJOS POZICIJA - lenkai siekė visiško LDK prisijungimo prie Lenkijos, kuriai tektų vienos iš provincijų vaidmuo
Žygimanto Augusto požiūris į Liublino unija
+ unijai pritarė, nes neturėjo įpėdinio, bijojo kad jam mirus nutrūks valstybių ryšiai
+ suprato kad be lenkų pagalbos, LDK neapsigins nuo rusų
+ prie Lenkijos prijungė puse LDK žemių: Voluinės, Branclavo, Vijevo vaivadijas
Žygimantas Augustas
+Lenkijos karalius
+LDK didysis kunigaikštis
+paskutinis jogailaičių dinastijos valdovas
+1557 m. paskelbė valakų reformos įstatymą
+1566 m. patvirtino II LT statutą
+1569 m. pasirašė Liublino unija
+renesanso, humanizmo, reformacijos idėjų rėmėjas
Maykolo Radvilos rudojo požiūris į Liublino unija
+uniją laikė LDK valstybės žlugimu
+manė kad išaugs lenkų kilmingųjų įtaka LDK, Ponų taryba praras savo įtaką LDK valdyme
+derybose atstovavo LDK vėliau pasitraukė
+nepritarė Liublino unijai
Mykolas Radvila Rudasis
+LDK didikas
+LDK etmonas
+Vilniaus vaivada
+kancleris
+reformacijos platintojas ir globėjas
+vadovavo lietuviams Liublino derybose
Jono Chodkevičiaus požiūris į Liublino unija
+vadovavo derybos dėl Liublino unijos
+manė. kad unija kenkė LDK valstybingumui
+uniją pasirašė, derėjosi dėl ko geresnių sąlygų, išplėstas LDK savarankiškumas
Jonas Chodkevičius
+LDK didikas iš Chodkevičių giminės
+žemaičių seniūnas
+LDK didysis maršalka
+LDK delegacijos Liublino seime vadovas
Seimas (sąvoka)
iš bajorų sudaryta ATR valdymo institucija, kurios pagr. funkcija leisti įstatymus
Seimelis (sąvoka)
vietinė bajorų savivaldos institucija, sprendžianti vietinius klausimus, deleguojanti įgaliotus atstovus į bajorų Seimą
Senatas (sąvoka)
ATR valdovo taryba - aukštieji seimo rūmai. sudarytas iš buvusių Lenkijos senatorių ir LDK ponų tarybos narių
ATR karalius
+dažniausiai tapdavo užsieniečiai
+renkamas iki gyvos galvos
+valdžią ribojo Senatas su Bajoru Seimu
+valdžia ribojo dokumentai Pacta Conventa ir Henriko artikulai
Pacta Conventa
lotyniškai - priimtos sąlygos XVI-XVIIIa. ATR seimo sutartis su kandidatu į valdovus
+kandidatas pripažindavo karaliaus renkamumą
+prižadėjo ginti bajorų nuosavybę ir teises
+šaukti Seimą ne rečiau kas 2 m.
+be seimo sutikimo nevesti naujų mokesčių
+nešaukti bajorų į karą
Henriko artikulai
ATR bajorijos ir išrinktojo karaliaus sudaryta sutartis
+karalius renkamas
+tikybos laisvės užtikrinimas
+karalius be seimo sutikimo nepradės karo
Henrikas Valua
+1573-1574 m.
+buvo pirmas ATR karalius
+buvo vienas iš pagr. Šv. Baltramiejaus žudynių organizatorių
+švaistė ATR iždą
+mirus broliui pabėgo į Prancūzija ir tapo jos karaliumi
ATR Seimas
+posėdžiaudavo Lenkijoje, Varšuvoje
+seimo nariais galėjo tapti tik bajorai
+liberum veto
+ATR seime buvo daugiau lenkų atstovų, nes Lenkijoje buvo daugiau tokio rango pareigūnų
ATR valstybė
+ATR įsigalėjo bajorų demokratija (bajorų politinės teisės įsigalėjimas valstybės valdyme)
+politinę situaciją imti vadinti bajorų anarchija (bajoru savivalė, politinis nestabilumas, centrinės valdžios neveiksnumas)
+bajorų demokratija ir anarchija silpnino valstybę, tai lėmė ATR žlugimą 1795m.
LDK pareigūnai
maršalka
kacleris
etmonas
maršalka
vaivada
kaštelionas
maršalka (sąvoka)
rūpinasi rūmų ir seimo tvarka vadovavo iškilmėms
kancleris (sąvoka)
prižiūrėjo valstybės įstatymų leidybą ir jų vykdymą
etmonas (sąvoka)
vadovavo kariuomenei
maršalas (sąvoka)
rūpinos valdovo saugumu
vaivada (sąvoka)
vaivadijos valdytojas
kaštelionas (sąvoka)
vaivados pavaduotojas
bajoriškoji demokratija (sąvoka)
santvarkos forma atr XVI-XVIIIa pagrįsta ekonomine ir politine bajorijos įtaka valstybėje
LDK pilietiškumo samprata XVI-XVIIa.
+XVIa IIp - XVIIa Ip dauguma LDK bajoru laikė savo tėvyne LDK
+visateisiais LDK piliečiais buvo laikomi bajorai ir dvasininkai
LDK pilietiškumo samprata XVII-XVIIIa.
+XVI vid bajorai savo tėvyne laikė Lenkija (arba ATR)
+ATR laikotarpiu pilietybę suteikdavo seimas
+pilietybę buvo galima įsigyti tik tapus bajoru (nobilitacija)
+Lenkijos ir LDK didikai gaudavo abiejų valstybių pilietybe
+XVIIIa. mažėjo LDK bajorų bei miestiečių, išlaikiusių tautinę lietuvių savimonę
+formavosi nuomonė, kad tik bajorai sudaro tauta (luomas lygu tauta)
unitai (sąvoka)
Ukrainos graikų apeigų katalikai - LDK ir Lenkijos valstybės stačiatikiai 1596m sudarę su Romo katalikų bažnyčia Brestos uniją
konfesinės visuomenės struktūros kaita
+po Liublino unijos LDK padidėjo lietuvių (kartu ir katalikų)
+unitų tautybių gyventojų skaičius keitėsi nežymiai
+1596m. ATR stačiatikiai sudarė Brestos uniją su Romos katalikų bažnyčia
barokas (sąvoka)
XVIpr-XVIIIvid kultūros epocha, susiformavo varžantis protestantams ir katalikams. Prasidėjo Italijoje, populiaruir lotynų amerikoje
baroko stiliaus pvz Europoje
+jėzaus bažnyčia, Romoje
+prancūzų valdovų rūmai. Versalyje
baroko epochos bruožai
+mirties motyvas
+priešybių derinimas
+pamaldumas
baroko atsiradimą lėmė
- reformacija ir kontrreformacija
- absoliutizmas
- nuolatiniai karai
baroko bažnyčių architektūra
- puošnumas
- altoriai puošiami auksu sidabru ir marmuru
bažnyčiose gausu įspūdingų skulptūrų
barokas LT
+epocha nuo XVIIa, iki XVIIIa IIp
+pradžia Šv Mikalojaus bažnyčia, Nesvyžiuje pastatyta Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio lėšomis
+tai pirmasis barokinis sakralinės reikšmės pastatas visoje Š ir R Europoje
+LDK statomos bažnyčios ir vienuolynai
baroko epochos pvz LT
+Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (fundavo LDK didikai Pacai)
+Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia
+Sapiegų rūmai
baroko kultūros veikėjai
motiejus kazimieras sarbievijus
albertas vijūkas-kojalavičius
kazimieras samenavičius
Motiejus Kazimieras Sarbievijus
XVIIa vienas garsiausių Europos poetu, VU profesorius, apdovanotas popiežiaus lauru vainiku, vadintas Sarmatų Horacijumi, jėzuitas
Albertas Vijūkas-Kojalavičius
XVIIa. VU istorikas lotynų k. parašęs “Lietuvos istoriją” jėzuitų mokykloms, beveik du šimtus metu Vakarų Europoje nagrinėjami jo tekstai.
Kazimieras Samenavičius
inžinierius, Amsterdame išleido veikalą “Didysis artilerijos menas”, veikalas visą šimtmetį laikytas geriausiu artilerijos karininkams skirtu vadovėliu Europoje
LDK luomų XVI-XVIIa pagr teisės ir prievolės
MIESTIEČIAI T Magdeburgo savivaldos teisė (iki statutų atsiradimo), steigti cechus ir gildijas
P mokėti mokesčius, ginti savo miestą.
DVASININKAI T visi LDK vyskupai iškart tapdavo ponų tarybos nariais ir dalyvaudavo politiniame valstybės gyvenime. Buvo atleidžiami nuo karo prievolės, tik bajorai galėjo tapti dvasininkais
P skleisti religiją
BAJORAI T nemokėjo mokesčių, laisvai disponavo savo turtu, buvo asmeniškai laisvi, liberum veto teisė, dalyvavo teisės valdyme
P karo tarnyba
Valakas (sąvoka)
žemės matavimo vienetas (21ha)
palivarkas (sąvoka)
dvaras su sodyba, ūkiniais pastatais
valakų reformos priežastys
- papildyti valstybės iždą ir gauti daugiau pajamų
- tolygiai paskirti valstiečiams feodalines teises
- pakelti žemės ūkį ir padidinti produktyvumą
kas įgyvendino valakų reformą LDK
Žygimantas Augustas
Valakų reformos esmė
panaikinti vienkiemiai, apgyvendinti valstiečiai gatvinio tipo gyvenvietėse
žemė išmatuota valakais, prievolių pradėta reikalauti ne nuo kiemo, o nuo valstiečio turimos žemės
įvesta trilaukė sėjomaina
buvo kuriami polivarkai
valakų reformos padariniai
- baudžiavos procesas buvo galutinai užbaigtas
- suvienodintos valstiečių prievolės
- pakilo žemės ūkis ir (neįskaitau rašto) žemėtvarka
- padidėjo iždo pajamos
- pagyvėjo prekyba su V. Europa
- susiformavo gatviniai kaimai
- įsitvirtino trilaukė sėjomaina
Steponas Batoras
+vengrų kilmės Transilvanijos kunigaikštis
+Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis
Stepono Batoro nuopelnai LDK
- pertvarkė ATR kariuomenę (pakvietė valstiečius, atleido juos nuo kitų prievolių, sustiprino artilerijos dalinius)
- laimėjo karą dėl Livonijos, atkovojo prarastas LDK rusų žemes
- sudarė taiką su Osmanų imperija ir Krymo chanatu
- suteikė privilegiją Vilniaus jėzuitų kolegijai - ji tapo VU
- užtikrino taurinę ir religinę toleranciją
- įkūrė aukščiausiąjį teismą - vyriausiąją Lietuvos tribunolą, kuris teisė tik bajorus
kada paskelbtas valakų reformos istatymas
1557 m.
kada ikurtas VU
1579 m.
Renesanso atstovai
pranciškus skorina
motiejus strijkovskis
mikalojus daukša
Pranciškus Skorina
vilniuje įsteigė primąją spaustuvę LDK, išspausdino “mažųjų kelionių knygelę”
Motiejus Strijkovskis
lenkų k. “Lenkų, lietuvių , žemaičių ir visos Rusios kronika”. Paraše pirmąją Lietuvos istoriją. Gynė LDK politinį savarankiškumą, smerkė kryžiuočių agresiją
Mikalojus Daukša
“Postilė”. kunigas, kontrreformatorius. Išvertė “Katekizmą” -pirmoji spausdinta lietuvių knyga LDK.
