Europa XVI-XVII a. vid. Flashcards
Pokyčiai Europoje POLITIKOJE
- sustiprėjo pasaulietinė valdžia
- absoliutizmas ir konstitucinė monarchija
- susilpnėjo popiežiaus galia
Pokyčiai Europoje ŪKYJE/EKONOMIKOJE
- feodalizmą pakeitė kapitalizmas
- natūrinį ūkį - piniginis ūkis
- steigiamos privačios bendrovės
- atsirado vekselis
- tarptautinė prekyba
- susiformavo bankų veikla
Pokyčiai Europoje ŽEMĖS ŪKYJE
- žemės ūkio produkcijos specializacija
- lažą pakeitė činšas
- samdomasis darbas
Prekybos augimo XV pab. - XVI a. pr. priežastys
+ klimato atšilimas XV a. II pr.
+ valstybių centralizacija
+ didieji geografiniai atradimai
+ nuslopo maro epidemijos
+ didėjo vartojimas
Kapitalizmas (sąvoka ir kas jam būdinga)
ėmė formuotis XVa. pab. - XVI a. soc. ekonominė sankloda
BŪDINGA:
+rinkos ekonomika
+samdomas darbas
+kapitalo augimas ir judėjimas
Rinkos ekonomika (sąvoka)
ekonomika, paremta laisva prekyba, paklausos/pasiūlos dėsniu.
Kapitalas (sąvoka)
materialiniai ištekliai, kurie teikia pelno.
Kapitalizmo formavimasis
+Pirmiausia - Š. Italijos miestuose XV a., Anglijoje ir Nyderlanduose - XVI a.
+Kapitalizmo formavimasis - manufaktūros, aptvėrimai
+XVIII pab. V. Europa, Rusijoje XIX a.
Manufaktūra (sąvoka)
gamybos būdas/įmonė, kai darbas pasidalijimas ir jį atlieka samdomieji darbininkai.
Aptvėrimai (sąvoka)
procesas, kai dirbdama žemė verčiama gamyklomis, siekiant suformuoti griežtai prekinį ūkį.
Feodalizmo ir kapitalizmo palyginimas (visuomenė, visuomenės struktūra, soc. santykiai, žemės nuosavybė, gamyba, darbo jėga, ekonominis tipas)
VISUOMENĖ
F luominė
K klasinė
SOC. SANTYKIAI
F vasaliniai
K individualūs
VISUOMENĖS STRUKTŪRA
F hierarchinė
K kapitalas
ŽEMĖS NUOSAVYBĖ
F įgyjama už karine tarnyba arba paveldima
K perkama arba parduodama
GAMYBA
F griežtos taisyklės
K liberali (pagal paklausos/pasiūlos dėsnį)
DARBO JĖGA
F baudžiavinis darbas
K samdomasis
EKONOMINIS TIPAS
F feodalinė ekonomiką
K rinkos ekonomika
Cecho ir manufaktūros palyginimas (darbo jėga, gamybos priemonės, veiklos reglamentavimas, gamybos organizavimas)
DARBO JĖGA
C meistras, pameistrys ir mokinys
M samdomieji darbininkai
GAMYBOS PRIEMONĖS
C rankomis
M rankomis
VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS
C griežtas
M liberalus (pagal paklausos/pasiūlos dėsnį)
GAMYBOS ORGANIZAVIMAS
C nėra darbo pasidalijimo
M yra darbo pasidalijimas
Didieji geografiniai atradimai (sąvoka ir pagr. atradimai)
trys žymiausi geografiniai atradimai XV a. pab. - XVI a. pr. įvykiai, naujų geo objektų atradimai.
1. K. Kolumbas atranda Amerika 1492 m.
2. V. da Gama randa jūrų kelią į Indiją XV a.
3. F. Magelanas apiplaukia aplink pasaulį XVI a.
Didžiųjų geografinių atradimų priežastys
- naujo kelio į Indiją paieška
- naujų žemių užėmimas, krikščionybės skleidimas, siekis praturtėti
- technikos naujovės
- naujųjų metalų (aukso, sidabro) paklausa
(tema: didieji geografiniai atradimai) Šalys organizavusios jūrines keliones
Ispanija ir Portugalija
Kristupas Kolumbas
+Italijos keliautojas, Amerikos atradėjas
+manė, kad įmanoma rasti kelią į Rytų Aziją, plaukiant Atlanto vandenynu, įtikino Ispanijos karalienę finansuoti jo kelionę.
+kolonizacijos pradžia, nulėmė Amerikos indėnų civilizacijos žlugimą, naujų tautų susiformavimą.
Ferdinandas Magelanas
+portugalų jūrininkas
+kelionė aplink pasaulį įrodė, kad Žemė apvali
+nužudytas Filipinuose
+pasiekimas ne itin reikšmingas - šis kelias netapo svarbus prekybai, nepadarė svarbios įtakos nei Europai, nei Rytams.
Didžiųjų geografinių atradimų padariniai (teigiami/neigiami)
TEIGIAMI:
1. susiformavo tarptautinė prekyba (tarp žemynų)
2. atpinga brangieji metalai
3. Europą pasiekė nauji maisto produktai, naminiai gyvuliai
4. Š. Italijos miestai praranda savo įtaka, iškyla Anglijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Portugalijos miestai
NIEGIAMI:
1. kolonizacija
2. kainų revoliucija
3. naikinamos indėnų kultūros
4. vergija
5. krikščionybės ir V. Europos civilizacijos plėtra
Renesansas (sąvoka)
XIV pab. - XVI a. kultūros ir meno suklestėjimo laikotarpis, kai kūrybinio įkvėpimo buvo ieškomas Antikoje.
Renesanso centrai
Roma, Florencija, Venecija, Paduva
Renesanso atsiradimo Italijoje priežastys:
- miestų didelės savivaldos teisės
- Katalikų bažnyčios krizė
- istorinis Senovės Romos Imperijos palikimas
- atsirado mecenatystė
Renesanso bruožai
+ gaivinama antikos kultūra
+ menas tapo vertinamas, menininkai tapo pasiturinčiu visuomenės sluoksnių, atsirado portretas
+ menas tapo pasaulietiškas. Dėmesys skiriamas žmogaus emocijoms, išgyvenimams
+ vertinamas išsilavinimas
+ vertinami žmogaus gebėjimai
+smerkiamas viduramžių asketizmas
+ vykdomi įvairūs tyrimai, ypač gamtos srityje
Renesanso bruožai
+ gaivinama antikos kultūra
+ menas tapo vertinamas, menininkai tapo pasiturinčiu visuomenės sluoksnių, atsirado portretas
+ menas tapo pasaulietiškas. Dėmesys skiriamas žmogaus emocijoms, išgyvenimams
+ vertinamas išsilavinimas
+ vertinami žmogaus gebėjimai
+smerkiamas viduramžių asketizmas
+ vykdomi įvairūs tyrimai, ypač gamtos srityje
Renesanso architektūra
+simetrija
+horizontalumas
+antikos stiliaus detalė - kolonos
+kupolas
Žymiausias renesanso statinys
Šv. Petro katedra Romoje
Humanizmas
+ideologija, žmonių ir jo saviraišką laikanti didžiausia vertybe
+prasidėjo Šiaurės Italijoje ir išplito po visą Europą
+humanizmas- renesanso epochos įkvėpimo šaltinis ir pagr. filosofiją
+humanistai- renesanso laikotarpio kūrėjai
Geocentrizmas (sąvoka)
teorija, teigianti, kad Visatos centras yra Žemė, apie ją sukasi visi dangaus kūnai.
Heliocentrizmas (sąvoka)
teorija, teigianti, kad Visatos centras yra Saulė, apie ją sukasi visi dangaus kūnai.
Absoliutizmas (sąvoka)
valdymo forma, kai monarchas turi neribotą valdžią.
Renesanso veikėjai, jų tautybė, profesija ir pasiekimai
LEONARDAS DA VINČIS - italas, žymiausias Renesanso veikėjas, nutapė tokius šedevrus kaip “Mona Liza” ir “Paskutinė vakarienė”
MIKALOJUS KOPERNIKAS - lenkas, astronomas, heliocentrizmo autorius, veikalas “Apie dangaus sferų sukimąsi”
NIKOLAS MAKIAVELIS - italas, filosofas/rašytojas, politologijos mokslo pradininkas, absoliutizmo sąvokos kūrėjas, kūrinys “valdovas”
JOHANAS GUTENBERGAS - vokietis, metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas išgarsėjo sukūręs spaudos presą - knygų spausdinimo būdą XV a. vid.
Renesanso ir humanizmo reikšmė
- susiformavo pasaulietinę kultūrą
- suklestėjo miestų kultūra
- sukurta daug vertingų kūrinių, kurie išliko iki šių dienų
- įsitvirtino nauja pasaulio interpretacija - heliocentrizmas
Reformacija (sąvoka)
Katalikų bažnyčios pertvarkymas XVI a. pr. - XVI a. prasidėjęs Šv. Romos imperijoje (dab. Vokietija)
Reformacijos priežastys
- kunigaikščių nepasitenkinimas popiežiumi ir Katalikų bažnyčia
- gyventojai siekė išsivaduoti iš mokesčių bažnyčiai
- nepasitenkinimas Katalikų bažnyčios prabanga ir turtais
Reformacijos pradžia
laikoma kada M. Liuteris Vitenburge ant bažnyčios vartų prikabino skundą dėl Katalikų bažnyčios su 95 tezėmis
Pagr. M. Liuterio teiginiai dėl bažnyčios pertvarkymo:
- panaikinti pardavinėjamas indulgencijas
- atmetamas popiežiaus autoritetas
- vienintelis tikėjimo šaltinis - Biblija
- pasisakė prieš celibatą ir vienuolynus
- tikintieji patys turi skaityti ŠR gimtąja kalba
- Bažnyčia turi atsisakyti visų savo turtų, rūpintis tik dvasiniais dalykais
- panaikinti išpažinti, bažnytinę hierarchiją
Martynas Liuteris
+ išvertė Bibliją į vokiečių kalbą
+ protestantiškos reformacijos pradininkas, vienuolis, teologas, siekęs bažnyčios reformų
Reformacijos priežastys Šv. Romos Imperijoje
- dėl imperatoriaus valdžios silpnumo ir Šv. Romos imperijos susiskaldymo didelę įtaką šalyje turėjo Katalikų bažnyčia
- Šv. Romos imperija palaikė glaudžius ryšius su italų miestais, iš kurios pradėjo plisti humanistinės idėjos
- vokiečių humanistai tyrinėjo ir vertė Senąjį Naująjį Testamentus, kritikavo Katalikų bažnyčią.
Reformacijos plitimas vokiečių žemėse
+1521m. Voruso susirinkime M. Liuteris atskirtas nuo bažnyčios ir paskelbtas už įstatymų ribų
+ Šv. Romos imperijoje prasidėjo religiniai karai
+ 1556m. Augsburgo religinė taika, įtvirtintas principas: “Kieno valdžia, to ir tikėjimas”
Reformacijos įtaka vokiečių žemėms
- panaikintas Kryžiuočių ordinas ir įkurta Prūsijos Kunigaikštystė
- reformacija neįsitvirtino, valstybė pasidalijo į 2 dalis (Š- liuteronai P- katalikai)
- sustiprėjo pasaulietinė valdžia
- bažnyčios apeigose ir Biblija - vokiečių kalba
Reformacijos platinimo priemonės ir metodai
+apeigos pradėtos atlikti gimtosiomis kalbomis
+Biblija išversta į gimtąsias kalbas
+panaikintos indulgencijos, celibatas
+steigiamos mokyklos ir universitetai
+leidžiamos knygos
+vykdomas Katalikų persekiojimas
Anglikonybė (sąvoka)
protestantizmo kryptis, atsiradusi XVI a. Anglijoje
Liuteronybė (sąvoka)
protestantizmo kryptis XVI a., pradininkas - M. Liuteris
Kalvinizmas (sąvoka)
protestantizmo kryptis XVI a., pradininkas - J. Kalvinas
Protestantizmas (sąvoka)
krikščionybės kryptis, kurias atsirado po Reformacijos XVI a. (anglikonai, liuteronai, kalvinistai)
Predestinacijos doktrina/ lemties dogmas (sąvoka)
Dievas iš anksto nulemia žmogaus pomirtinį išganymą
Krikščionybės šakos
- katalikai
- stačiatikiai
- protestantizmas
Šalys, kur įsitvirtino liuteronybė
Skandinavijos šalys, Danija, Prūsijos Kunigaikštystė, Livonija (Latvija)
Šalys, kur įsitvirtino kalvinizmas
Šveicarija, Škotija, Nyderlandai
Šalys, kur įsitvirtino anglikonybė
Anglija
Šalys, kuriuose plito, bet neįsitvirtino protestantizmas
ATR (arba Lenkija ir LDK), Prancūzija, Šv. Romos imperija
Reformacijos plitimo Europoje priežastys
- susiformavo kelios protestantizmo šakos (gyventojai galėjo rinktis)
- siekis sumažinti Katalikų bažnyčios įtaką
- siekis atsiriboti nuo bažnyčios ir patiems valdyti
- Biblija leidžiama gimtąja kalba
Anglikonybės atsiradimo priežastis
Anglijos karaliaus siekis išsiskirti su savo žmona. Popiežiui nedavus leidimo, karalius atskyrė Anglijos bažnyčią nuo popiežiaus.
Anglikonų bažnyčios bruožai
+aukščiausia valdžia - Anglijos karaliaus
+neliko vienuolynų
+išliko Bažnyčios hierarchija
+išliko katalikiškosios apeigos
Kalvinizmo atsiradimo / reformacijos plitimo Šveicarijoje priežastys
- stipri miestų savivalda
- siekis pertvarkyti Katalikų bažnyčią
Kalvinizmo bruožai
+lemties dogma
+asketiškas, kuklus gyvenimo būdas
+darbštumas, pamaldumas, taupumas - pagr. vertybės
+jokių pramogų
Teigiama reformacijos reikšmė
+Europos šalyse susidarė palankios sąlygos plėtotis švietimui, mokslui, filosofijai ir menui
+Reformacija padėjo vystytis nacionalinėmis kalboms
+atsirado nauja krikščionybės kryptis - protestantizmas
Kontrreformacija (sąvoka)
Katalikų bažnyčios kova su reformacija XVI vid. - XVII pab.
Katalikų ir protestantų skirtumai
KATALIKAI:
+išganymas per darbą ir tikėjimą
+Biblija skaitoma lotynų k., aiškina kunigas
+bažnyčios vidus puošnus
+bažnytinė organizacija hierarchinė
+prabangios, lotynų k. vedamos apeigose, celibatas
PROTESTANTAI (KALVINISTAI, LIUTERONAI):
+išganymas per tikėjimą
+Biblija skaitoma gimtąja kalba, aiškinamasi savarankiškai
+bažnyčios vidus paprastas
+visi lygūs
+ nėra celibato, kuklios, gimtąja kalba vykdomos apeigos
Kontrreformacijos pradžia
Tridento bažnytinis susirinkimas XVI vid.
Tridento bažnytinio susirinkimo nutarimai
- protestantai paskelbti eretikais
- uždrausti Katalikų bažnyčiai priešiški raštai
- įkurtas Jėzuitų ordinas
- atgaivinta inkvizicija
- patvirtintas popiežiaus autoritetas
- išliko pagr. katalikybės tiesos ir celibatas
Kovos būdai su reformacija
+atnaujintas inkvizicinis teismas
+įkurtas vienuolių jėzuitų ordinas (Ignacas Lojala, Ispanija)
+Šv. Baltramiejaus nakties hugenotų žudynės Prancūzijoje XVIa.
+protestantiškų knygų naikinimas
+trisdešimties metų karas (1518-1548m.)
Jėzuitų ordinas
+Katalikų vienuolių ordinas įkurtas 1540 m. Ispanijoje, vadovas - Ignacas Lojala
+būdinga griežta centralizacija, visiškas paklusnumas ordino vyresnybei
+buvo aktyvūs misionieriai, uoliausi katalikybės gynėjai
+įvairiuose šalyse jėzuitai kūrė mokyklas, kuriose mokė, auklėjo ir kartu nuo protestantų įtakos saugojo jaunimą
Baltramiejaus naktis
Hugenotų žudynės Paryžiuje 1572 m. (Šv. Baltramiejaus dieną) Katalikai išžudė apie 3 tūkst. hugenotų
Hugenotai (sąvoka)
kalvinistai Prancūzijoje
Nanto ediktas
XVI a. pab.
+1598 m. pasirašė Prancūzijos karalius Henrikas IV
+baigėsi religinės kovos Prancūzijoje
+Hugenotai gavo tikėjimo laisvę ir politines teises galėjo atlikti religines apeigas
+vyraujanti religija - katalikybė
+Liudvikas XIV 1685 m. panaikino ediktą, persekiojo protestantus
Trisdešimties metų karas
+vyko Šv. Romos imperijoje
+kovojo protestantai prieš katalikus, didžiosios Europos valstybės dėl įsigalėjimo ir įtakos plėtimo Europoje
+Šv. Romos imperijos imperatorius palaikė katalikus
Vestfalijos taika 1648 m.
+baigėsi Europoje religiniai karai
+susilpnėjo Šv. Romos imperija
+išauga Prancūzijos įtaka
