ŠIRDIS IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA Flashcards
Kodėl organizme santykinai pastovus kraujospūdis ir kraujo tėkmės greitis?
Todėl, kad kraujotaka uždara. Kraujas cirkuliuoja tik kraujagyslėmis ir širdimi.
Buriniai vožtuvai
tarp prieširdžių ir skilvelių.
Triburis - dešinysis;
Dviburis (mitralinis) - kairysis.
Kokios struktūros užtikrina sužadinimo širdies raumeniniu audiniu sklidimą?
Įterptiniai diskai ir elektrinės sinapsės.
Desmozomų funkcija
sutvirtina ryšius tarp gretimų ląstelių širdies raumeniniame audinyje
normalus širdies ritmas
apie 72 susitraukimai/min
širdies ciklo fazės procentais esant normaliam širdies ritmui
sistolė 40 proc
diastolė 60 proc
kas užtikrina širdies automatiją?
elektrinės jungtys ir laidžioji sistema ((modifikuotos miokardo ląstelės ir elektrinės sinapsės įterptiniuose diskuose)
Širdies automatijos apibrėžimas ir lygmenys
Tai širdies gebėjimas susitraukinėti ritmiškai nesant išotinio reguliavimo.
I lygmuo - prieširdžio mazgas (sinusinis)
II lygmuo - atrioventrikulinis (prieširdžio - skilvelio)
III lygmuo Hiso pluoštas ir Purkinje skaidulos
Vazodilidacijos pagr. veiksnys
NO
Vazokonstrikcijos pagr, veiksniai
simpatinė NS, noradrenalinas, angiotezinas II, vazopresinas, endotelinas
vaskuliarinį tonusą apsprendžia
arteriolių lygiųjų raumenų miogeninis aktyvumas. VIDINIS veiksnys.
simpatinė nervų sistema (noradrenalinas). IŠORINIS veiksnys.
Pulsas
periodiniai kraujagyslių tūrio svyravymai, susiję su prisipildymo krauju bei suspaudimo jose dinamika.
kur yra ardomi eritrocitai?
blužnis
Baltųjų kraujo ląstelių skirstymas
Granuliocitai: neutrofilai, eozinofilai, bazofilai
Agranuliocitai: limfocitai, monocitai
Kraujo plazmos baltymai
Albuminai (17g/parą; daug, mažiukai; “universalūs taksistai”):
• medžiagų transportavimas
• apsprendžia kraujo plazmos onkotinį slėgį
Globulinai (5g/parą):
• Alfa1: o Glikoproteinai (perneša 60% plazmos gliukozės; dalyvauja formuojant konc. gradientą) o Mukoproteinai (imuninė veikla, audinių pralaidumas, kraujo grupės)
• Alfa2 – ceruloplazminas (perneša 90% plazmos vario - varis susijęs su Fe apykaita (svarbus eritrocitų formavimuisi))
• Beta – riebalų, steroidinių hormonų pernešimas (perneša 75% plazmos lipidų) • Gama – antikūnai (apsauginė funkcija)
Fibrinogenas
Kono pora
ertmė tarp gretimų alveolių; užtikrina kolateralinę ventiliaciją
surfaktantai
SURFAKTANTAI – fosfolipidinės medžiagos, sekretuojamos II tipo alveolių ląstelėse, plonu sluoksniu išklojančios alveoles iš vidaus: fosfolipidai, baltymai, kalcio jonai … • Užtikrina alveolių sferinę formą (pačios alveolės - gležni maišeliai), palengvina deguonies judėjimą per membraną; • Laikas, kurį kraujas būna prie alveolės - mažesnis nei sekundė, per tą laiką turi įvykti dujų mainai.
kvėpavimo raumenys
įkvėpiamieji ir iškvėpiamieji - dirba kai reikia intensyvesnio kvėpavimo;
Atskiras raumuo - diafragma. Dirba nuolatos.
Įkvėpiamųjų raumenų veikimas
Įkvėpiamieji – išoriniai tarpšonkauliniai raumenys prisitvirtinę prie šonkaulių, kai susitraukia pakelia šonkaulius, padidėja krūtinės ląstos tūris horizontalia kryptimi.
Iškvėpiamųjų raumenų veikimas
Iškvėpiamieji – vidiniai tarpšonkauliniai raumenys nuleidžia šonkaulius, krūtinės ląstos tūris sumažėja. Kai susitraukia pilvo sienelės raumenys, spaudžia vidaus organus, vidaus organai perduoda spaudimą diafragmai ir padeda jai grįžti į išgaubtą padėtį.
pneumotoraksas
pažeidimas, kai į pleuros ertmę patenka oro
kvėpavimo fazių pasiskirstymas (įkvėpimas:iškvėpimas)
1 : 1,3
Bronchospazmai
bronchų susitraukimas dėl sutrikusios reguliacijos/perteklinio dirginimo
negyvoji talpa
Negyvoji talpa - įvertinamas tūris oro, kuris yra organizme, bet nedalyvauja dujų apykaitoje
- Anatominė (nuo nosies ertmės iki smulkiausių bronchiolių (virš respiratorinių bronchiolių)) • Alveolinė (neveikiančios alveolės, kur nevyksta dujų apykaita). Dinaminė komponentė. Ramybės būsenoje ne aplink visas alveoles kapiliarais juda kraujas.
- Funkcinė: Anatominė+Alveolinė
PLAUČIŲ ventiliacija VS alveolių ventiliacija
PLAUČIŲ VENTILIACIJA – oro tūris, įkvepiamas per laiko vienetą
ALVEOLIŲ VENTILIACIJA – plaučių ventiliacija atmetus negyvos erdvės ventiliaciją
SKirtumai plaučio viršūnėje ir apačioje
- Viršūnėje didesnis tarpleuralinis neigiamas slėgis (didesnės alveolės)
- Mažesnis vidukraujagyslinis slėgis → mažiau prateka krauja, vyksta mažiau intensyvi dujų apykaita
- taip pat svarbi gravitacija - apatinė dalis labiau spaudžiama
Plaučių edema
alveolėse susikaupia skystis, mažiau intensyvi dujų apykaita
Idiopatinė plaučių fibrozė
Audinio standėjimas
Puazelio Hageno dėsnis
Kraujo srautui apskaičiuoti; labai svarbu kraujagyslės spindis
Fiko dėsnis
DIfuzijos srautui apskaičiuoti (kvėpavimo sistema)
Boro efektas
hemoglobino traukos deguoniui sumažėjimas didėjant aplinkos rūgštingumui
hemoglobino trauka deguoniui
deguonies parcialinis slėgis, kuriam esant emoglobinas įsisotina 50 proc.
Holdeno efektas
reiškinys, kada eguonies atskyrimas nuo hemoglobino palengvina jo jungtį su anglies dvideginiu ir vandeniliu
karboksihemoglobinas vs karbaminohemoglobinas
karboksihemoglobinas HbCO
karbaminohemoglobinas HbCO2
Kvėpavimo centro smegenyse skirstymas
Kvėpavimo centras skirstomas į 3 dalis:
• ritmo centras pailgosiose smegenyse (įkvėpimo centras + iškvėpimo centras, turi žadinančius ryšius vienas kitam; neuronai projektuojasi į taršonkaulinius raumenis)
• pneumotaksinis centras tilte (su kitaip kvėpavimo dariniais siejasi per SLOPINANČIUS ryšius)
• apneustinė sritis tilte (skatinančiai veikia įkvėpimo centrą)
Raumeninės skaidulos struktūra
T vamzdeliai svarbūs sužadinimo perdavimui iki susitraukimo.
Anizotropiniai – nepraleidžiantys, laužiantys šviesą, izotropiniai – geriau praleidžiantys šviesą (tamsesni ir šviesesni diskai). A diską daugiausia sudaro storieji (miozino) siūlai, per vidurį dalina M linija – sritis, kurioje yra vien tik storieji siūlai. I diską sudaro aktino siūlai, per pusę dalija Z linija – baltyminis tinklelis, prie kurio į abi puses prisitvirtinę aktino siūlai. Sarkomera – miofibrilės segmentas tarp dviejų gretimų Z linijų. Sarkomero viduryje išskiriama H zona, esanti abipus M linijos
triada
kompleksas, sudarytas iš T vamzdelių ir dviejų gretimų sarkomerų, sarkoplazminio retikulumo cisternų
Kokioje raumeninės skaidulos struktūroje yra pagrindinės viduląstelinio kalcio jonų atsargos?
sarkoplazminiame retikulume
Franko-Starlingo dėsnis
didėjant širdies įtempimui, didėja ir jėga. Kuo į širdį priteka daugiau kraujo, tuo stipiau jis išstumiamas. PRIKLAUSOMYBĖ NĖRA TIESINĖ.
Plonieji siūlai
aktinas (G ir F)
Storieji siūlai
miozinas
Ramenų baltymai
• Susitraukimo:
o Aktinas – plonieji siūlai (f ir G)
o Miozinas – storieji siūlai
• Reguliuojantys:
o Tropomiozinas
o Troponinas
• Struktūriniai:
o Titinas (jungia mioziną su M linija ir Z disku)
o Miomezinas (formuoja M diską)
o Nebulinas (aplink plonuosius filamentus)
o Distrofinas (citoskeletinis baltymas, jungia aktiną su sarkoplazma)
troponino subvienetai
T -tropomiozinui
I - aktinui
C - kalciui
Kiek ATP molekulių reikia raumens susitraukimo metu?
2 ATP molek. : ir kad kontaktas susidarytų, ir kad nutrūktų
Raumenų sustraukimo būdai
• Izometrinis (judesio nėra) - raumuo nesusitraukia
• Izotoninis - nekinta įsitempimas (jėga), kinta ilgis:
o Koncentrinis
o Ekscentrinis
Sarkomero ilgis ramybės būsenoje
2,2 mikrom
kori ciklas
KORI CIKLAS – procesas, kurio metu dalis pieno rūgšties kepenyse paverčiama gliukoze ir grąžinama į raumenis. raumeniui dirbant iš gliukozės susidaro laktatas, kuris patekęs į kraują atkeliauja į kepenis. Kepenyse laktatas verčiamas per piruvatą į gliukozę, kuri per kraują patenka į raumenis ir ciklas kartojamas.
Raumenų skaidulų tipai
I lėtos oksidacinės, DIDELIS ATSPARUMAS NUOVARGIUI (pritaikytos ilgai trunkantiems procesams, pvz. pozai).
II A – greitos oksidacinės
II B – greitos glikolitinės (nenaudojančios O2), gali veikti autonomiškai DIDELĖS GLIKOGENO ATSARGOS. Mažai atsparios nuovargiui (trumpo veikimo)
Širdies raumens struktūrinis ypatumas
yra įterptinių diskų, kuriuose daug elektrinių sinapsių
Lygiųjų raumenų struktūros ypatumai
nėra sarkomerinės struktūros, Z plokštelių, yra analogai - tankieji kūneliai, prie kūrių tvirtinasi aktino siūlai
normalus širdies ritmas (susitraukimai/min)
72 susitraukimai/min
Pagrindiniai širdies tonai
S1 - dviburio ir triburio vožtuvų užsidarymas (sistolinis); aukštas tonas
S2 - pusmėnulinių vožtuvų užsidarymas (diastolinis); žemas tonas
Poveikiai širdžiai
Chronotropinis - keičiamas susitraukimų dažnis
Dromotropinis - keičiamas sujaudinimo plitimas
Inotropinis - keičiamas susitraukimo jėga
ischeminė širdies sritis
širdies sritis, negaunanti aprūpinimo deguonimi
funkciniai kraujagyslių tipai
- Amortizuojančios: aorta, plaučių arterija, stambiosios kraujagyslės
- Rezistyvinės: galinės arterijos (smulkios), arteriolės - efektyviai keičia savo spindį, t.y. kraujospūdį, kraujo pralaidumą
- Apykaitinės: kapiliarai
- Talpuminės: venulės, venos
- Raukai (sfinkteriai) - raumeniniai žiedeliai, apsprendžia, kiek kraujo lokaliai pritekės į audinius
- Šuntuojančios (anastomozės) - jų dėka dalinai arba pilnai aplenkimas kapiliarų tinklas
Dvi jėgos, apsrendžiančios hemodinamiką
spaudimas ir pasipriešinimas
vaskuliarinį tonusą apsprendžia:
- Vidinis veiksnys - arteriolių lygiųjų raumenų miogeninis aktyvumas;
- Išorinis veiksnys - simpatinė nervų sistema (noradrenalinas)
Kapiliarų tipai
somatiniai - patys nepralaidžiausi. sienelės sudarytos iš nenutrūkstančio bazalinio ir endotelinio sluoksnio (odoje, skeleto ir lygiuosiuose raumenyse, galvos smegenų pusrutulių žievėje).
Visceraliniai - sienelės yra porėtos (inkstuose, virškinimo trakte, endokrininėse liaukose)
Sinusoidiniai - patys nepralaidžiausi, nesandariausi. Būdingas didelis spindis, nutrūkstantis endotelinis sluoksnis (kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje).
Hemostazė
kraujo praradimo iš organizmo stabdymas
eritronas
bendras eritrocitų ir jų prekursorių žmogaus kraujyje skaičius
eritrocitų fermentai
- Glikolitiniai fermentai – glikolizės reakcijų metu gamina energiją, reikalingą eritrocitų funkcijoms užtikrinti
- Angliarūgštės karboanhidrazė - katalizuoja CO2 vertimo į HCO3- reakciją
koks organas gamina eritropoetiną?
inkstai
