Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

FIZIOLOGIJA > ŠIRDIS IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA > Flashcards

ŠIRDIS IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA Flashcards

1
Q

Kodėl organizme santykinai pastovus kraujospūdis ir kraujo tėkmės greitis?

A

Todėl, kad kraujotaka uždara. Kraujas cirkuliuoja tik kraujagyslėmis ir širdimi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Buriniai vožtuvai

A

tarp prieširdžių ir skilvelių.
Triburis - dešinysis;
Dviburis (mitralinis) - kairysis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kokios struktūros užtikrina sužadinimo širdies raumeniniu audiniu sklidimą?

A

Įterptiniai diskai ir elektrinės sinapsės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Desmozomų funkcija

A

sutvirtina ryšius tarp gretimų ląstelių širdies raumeniniame audinyje

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

normalus širdies ritmas

A

apie 72 susitraukimai/min

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

širdies ciklo fazės procentais esant normaliam širdies ritmui

A

sistolė 40 proc

diastolė 60 proc

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

kas užtikrina širdies automatiją?

A

elektrinės jungtys ir laidžioji sistema ((modifikuotos miokardo ląstelės ir elektrinės sinapsės įterptiniuose diskuose)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Širdies automatijos apibrėžimas ir lygmenys

A

Tai širdies gebėjimas susitraukinėti ritmiškai nesant išotinio reguliavimo.
I lygmuo - prieširdžio mazgas (sinusinis)
II lygmuo - atrioventrikulinis (prieširdžio - skilvelio)
III lygmuo Hiso pluoštas ir Purkinje skaidulos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Vazodilidacijos pagr. veiksnys

A

NO

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Vazokonstrikcijos pagr, veiksniai

A

simpatinė NS, noradrenalinas, angiotezinas II, vazopresinas, endotelinas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

vaskuliarinį tonusą apsprendžia

A

arteriolių lygiųjų raumenų miogeninis aktyvumas. VIDINIS veiksnys.

simpatinė nervų sistema (noradrenalinas). IŠORINIS veiksnys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Pulsas

A

periodiniai kraujagyslių tūrio svyravymai, susiję su prisipildymo krauju bei suspaudimo jose dinamika.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

kur yra ardomi eritrocitai?

A

blužnis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Baltųjų kraujo ląstelių skirstymas

A

Granuliocitai: neutrofilai, eozinofilai, bazofilai
Agranuliocitai: limfocitai, monocitai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kraujo plazmos baltymai

A

Albuminai (17g/parą; daug, mažiukai; “universalūs taksistai”):
• medžiagų transportavimas
• apsprendžia kraujo plazmos onkotinį slėgį

Globulinai (5g/parą):
• Alfa1: o Glikoproteinai (perneša 60% plazmos gliukozės; dalyvauja formuojant konc. gradientą) o Mukoproteinai (imuninė veikla, audinių pralaidumas, kraujo grupės)
• Alfa2 – ceruloplazminas (perneša 90% plazmos vario - varis susijęs su Fe apykaita (svarbus eritrocitų formavimuisi))
• Beta – riebalų, steroidinių hormonų pernešimas (perneša 75% plazmos lipidų) • Gama – antikūnai (apsauginė funkcija)

Fibrinogenas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kono pora

A

ertmė tarp gretimų alveolių; užtikrina kolateralinę ventiliaciją

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

surfaktantai

A

SURFAKTANTAI – fosfolipidinės medžiagos, sekretuojamos II tipo alveolių ląstelėse, plonu sluoksniu išklojančios alveoles iš vidaus: fosfolipidai, baltymai, kalcio jonai … • Užtikrina alveolių sferinę formą (pačios alveolės - gležni maišeliai), palengvina deguonies judėjimą per membraną; • Laikas, kurį kraujas būna prie alveolės - mažesnis nei sekundė, per tą laiką turi įvykti dujų mainai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

kvėpavimo raumenys

A

įkvėpiamieji ir iškvėpiamieji - dirba kai reikia intensyvesnio kvėpavimo;
Atskiras raumuo - diafragma. Dirba nuolatos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Įkvėpiamųjų raumenų veikimas

A

Įkvėpiamieji – išoriniai tarpšonkauliniai raumenys prisitvirtinę prie šonkaulių, kai susitraukia pakelia šonkaulius, padidėja krūtinės ląstos tūris horizontalia kryptimi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Iškvėpiamųjų raumenų veikimas

A

Iškvėpiamieji – vidiniai tarpšonkauliniai raumenys nuleidžia šonkaulius, krūtinės ląstos tūris sumažėja. Kai susitraukia pilvo sienelės raumenys, spaudžia vidaus organus, vidaus organai perduoda spaudimą diafragmai ir padeda jai grįžti į išgaubtą padėtį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

pneumotoraksas

A

pažeidimas, kai į pleuros ertmę patenka oro

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

kvėpavimo fazių pasiskirstymas (įkvėpimas:iškvėpimas)

A

1 : 1,3

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Bronchospazmai

A

bronchų susitraukimas dėl sutrikusios reguliacijos/perteklinio dirginimo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

negyvoji talpa

A

Negyvoji talpa - įvertinamas tūris oro, kuris yra organizme, bet nedalyvauja dujų apykaitoje

  • Anatominė (nuo nosies ertmės iki smulkiausių bronchiolių (virš respiratorinių bronchiolių)) • Alveolinė (neveikiančios alveolės, kur nevyksta dujų apykaita). Dinaminė komponentė. Ramybės būsenoje ne aplink visas alveoles kapiliarais juda kraujas.
  • Funkcinė: Anatominė+Alveolinė
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

PLAUČIŲ ventiliacija VS alveolių ventiliacija

A

PLAUČIŲ VENTILIACIJA – oro tūris, įkvepiamas per laiko vienetą
ALVEOLIŲ VENTILIACIJA – plaučių ventiliacija atmetus negyvos erdvės ventiliaciją

26
Q

SKirtumai plaučio viršūnėje ir apačioje

A
  • Viršūnėje didesnis tarpleuralinis neigiamas slėgis (didesnės alveolės)
  • Mažesnis vidukraujagyslinis slėgis → mažiau prateka krauja, vyksta mažiau intensyvi dujų apykaita
  • taip pat svarbi gravitacija - apatinė dalis labiau spaudžiama
27
Q

Plaučių edema

A

alveolėse susikaupia skystis, mažiau intensyvi dujų apykaita

28
Q

Idiopatinė plaučių fibrozė

A

Audinio standėjimas

29
Q

Puazelio Hageno dėsnis

A

Kraujo srautui apskaičiuoti; labai svarbu kraujagyslės spindis

30
Q

Fiko dėsnis

A

DIfuzijos srautui apskaičiuoti (kvėpavimo sistema)

31
Q

Boro efektas

A

hemoglobino traukos deguoniui sumažėjimas didėjant aplinkos rūgštingumui

32
Q

hemoglobino trauka deguoniui

A

deguonies parcialinis slėgis, kuriam esant emoglobinas įsisotina 50 proc.

33
Q

Holdeno efektas

A

reiškinys, kada eguonies atskyrimas nuo hemoglobino palengvina jo jungtį su anglies dvideginiu ir vandeniliu

34
Q

karboksihemoglobinas vs karbaminohemoglobinas

A

karboksihemoglobinas HbCO

karbaminohemoglobinas HbCO2

35
Q

Kvėpavimo centro smegenyse skirstymas

A

Kvėpavimo centras skirstomas į 3 dalis:
• ritmo centras pailgosiose smegenyse (įkvėpimo centras + iškvėpimo centras, turi žadinančius ryšius vienas kitam; neuronai projektuojasi į taršonkaulinius raumenis)
• pneumotaksinis centras tilte (su kitaip kvėpavimo dariniais siejasi per SLOPINANČIUS ryšius)
• apneustinė sritis tilte (skatinančiai veikia įkvėpimo centrą)

36
Q

Raumeninės skaidulos struktūra

A

T vamzdeliai svarbūs sužadinimo perdavimui iki susitraukimo.

Anizotropiniai – nepraleidžiantys, laužiantys šviesą, izotropiniai – geriau praleidžiantys šviesą (tamsesni ir šviesesni diskai). A diską daugiausia sudaro storieji (miozino) siūlai, per vidurį dalina M linija – sritis, kurioje yra vien tik storieji siūlai. I diską sudaro aktino siūlai, per pusę dalija Z linija – baltyminis tinklelis, prie kurio į abi puses prisitvirtinę aktino siūlai. Sarkomera – miofibrilės segmentas tarp dviejų gretimų Z linijų. Sarkomero viduryje išskiriama H zona, esanti abipus M linijos

37
Q

triada

A

kompleksas, sudarytas iš T vamzdelių ir dviejų gretimų sarkomerų, sarkoplazminio retikulumo cisternų

38
Q

Kokioje raumeninės skaidulos struktūroje yra pagrindinės viduląstelinio kalcio jonų atsargos?

A

sarkoplazminiame retikulume

39
Q

Franko-Starlingo dėsnis

A

didėjant širdies įtempimui, didėja ir jėga. Kuo į širdį priteka daugiau kraujo, tuo stipiau jis išstumiamas. PRIKLAUSOMYBĖ NĖRA TIESINĖ.

40
Q

Plonieji siūlai

A

aktinas (G ir F)

41
Q

Storieji siūlai

A

miozinas

42
Q

Ramenų baltymai

A

• Susitraukimo:
o Aktinas – plonieji siūlai (f ir G)
o Miozinas – storieji siūlai
• Reguliuojantys:
o Tropomiozinas
o Troponinas
• Struktūriniai:
o Titinas (jungia mioziną su M linija ir Z disku)
o Miomezinas (formuoja M diską)
o Nebulinas (aplink plonuosius filamentus)
o Distrofinas (citoskeletinis baltymas, jungia aktiną su sarkoplazma)

43
Q

troponino subvienetai

A

T -tropomiozinui
I - aktinui
C - kalciui

44
Q

Kiek ATP molekulių reikia raumens susitraukimo metu?

A

2 ATP molek. : ir kad kontaktas susidarytų, ir kad nutrūktų

45
Q

Raumenų sustraukimo būdai

A

• Izometrinis (judesio nėra) - raumuo nesusitraukia
• Izotoninis - nekinta įsitempimas (jėga), kinta ilgis:
o Koncentrinis
o Ekscentrinis

46
Q

Sarkomero ilgis ramybės būsenoje

A

2,2 mikrom

47
Q

kori ciklas

A

KORI CIKLAS – procesas, kurio metu dalis pieno rūgšties kepenyse paverčiama gliukoze ir grąžinama į raumenis. raumeniui dirbant iš gliukozės susidaro laktatas, kuris patekęs į kraują atkeliauja į kepenis. Kepenyse laktatas verčiamas per piruvatą į gliukozę, kuri per kraują patenka į raumenis ir ciklas kartojamas.

48
Q

Raumenų skaidulų tipai

A

I lėtos oksidacinės, DIDELIS ATSPARUMAS NUOVARGIUI (pritaikytos ilgai trunkantiems procesams, pvz. pozai).
II A – greitos oksidacinės
II B – greitos glikolitinės (nenaudojančios O2), gali veikti autonomiškai DIDELĖS GLIKOGENO ATSARGOS. Mažai atsparios nuovargiui (trumpo veikimo)

49
Q

Širdies raumens struktūrinis ypatumas

A

yra įterptinių diskų, kuriuose daug elektrinių sinapsių

50
Q

Lygiųjų raumenų struktūros ypatumai

A

nėra sarkomerinės struktūros, Z plokštelių, yra analogai - tankieji kūneliai, prie kūrių tvirtinasi aktino siūlai

51
Q

normalus širdies ritmas (susitraukimai/min)

A

72 susitraukimai/min

52
Q

Pagrindiniai širdies tonai

A

S1 - dviburio ir triburio vožtuvų užsidarymas (sistolinis); aukštas tonas
S2 - pusmėnulinių vožtuvų užsidarymas (diastolinis); žemas tonas

53
Q

Poveikiai širdžiai

A

Chronotropinis - keičiamas susitraukimų dažnis
Dromotropinis - keičiamas sujaudinimo plitimas
Inotropinis - keičiamas susitraukimo jėga

54
Q

ischeminė širdies sritis

A

širdies sritis, negaunanti aprūpinimo deguonimi

55
Q

funkciniai kraujagyslių tipai

A
  • Amortizuojančios: aorta, plaučių arterija, stambiosios kraujagyslės
  • Rezistyvinės: galinės arterijos (smulkios), arteriolės - efektyviai keičia savo spindį, t.y. kraujospūdį, kraujo pralaidumą
  • Apykaitinės: kapiliarai
  • Talpuminės: venulės, venos
  • Raukai (sfinkteriai) - raumeniniai žiedeliai, apsprendžia, kiek kraujo lokaliai pritekės į audinius
  • Šuntuojančios (anastomozės) - jų dėka dalinai arba pilnai aplenkimas kapiliarų tinklas
56
Q

Dvi jėgos, apsrendžiančios hemodinamiką

A

spaudimas ir pasipriešinimas

57
Q

vaskuliarinį tonusą apsprendžia:

A
  • Vidinis veiksnys - arteriolių lygiųjų raumenų miogeninis aktyvumas;
  • Išorinis veiksnys - simpatinė nervų sistema (noradrenalinas)
58
Q

Kapiliarų tipai

A

somatiniai - patys nepralaidžiausi. sienelės sudarytos iš nenutrūkstančio bazalinio ir endotelinio sluoksnio (odoje, skeleto ir lygiuosiuose raumenyse, galvos smegenų pusrutulių žievėje).
Visceraliniai - sienelės yra porėtos (inkstuose, virškinimo trakte, endokrininėse liaukose)
Sinusoidiniai - patys nepralaidžiausi, nesandariausi. Būdingas didelis spindis, nutrūkstantis endotelinis sluoksnis (kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje).

59
Q

Hemostazė

A

kraujo praradimo iš organizmo stabdymas

60
Q

eritronas

A

bendras eritrocitų ir jų prekursorių žmogaus kraujyje skaičius

61
Q

eritrocitų fermentai

A
  • Glikolitiniai fermentai – glikolizės reakcijų metu gamina energiją, reikalingą eritrocitų funkcijoms užtikrinti
  • Angliarūgštės karboanhidrazė - katalizuoja CO2 vertimo į HCO3- reakciją
62
Q

koks organas gamina eritropoetiną?

A

inkstai

FIZIOLOGIJA (9 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions