Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

FIZIOLOGIJA > SENSORINĖS SISTEMOS > Flashcards

SENSORINĖS SISTEMOS Flashcards

1
Q

Visų jutimų informacijos kelias (per kur į kur)

A

Per gumburą į žievę, UOSLĖS ATVIRKŠČIAI

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Sensorinės info. panaudojimas

A

 Jutimui (gauti info. apie pasaulį - vidinį organizmo ir išorinį (apliką))
 judesių kontrolei (valinga veikla)
 budrumo palaikymui
 visceralinių funkcijų reguliavimui

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Dirgiklio/stimulo bendri požymiai

A

 Modalumas
 Intensyvumas
 Trukmė
 Vieta

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Modalumas

A

MODALUMAS – specifinė, konkrečiam dirgikliui būdinga energijos forma, kurią specializuoti receptoriai
paverčia elektriniais signalais (transdukcija).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

REIKALINGIAUSI IŠGYVENIMUI JUTIMAI

A

 Chemorecepcija - sugebėjimas skirti chemines medžiagas
 Lytėjimas - teikia info., kad fiziškai artimoje aplinkoje kažkas yra
 Minimalus jautrumas šviesai (nekalbama apie regą; paprastas jutimas šviesai) - leidžia įverinti
procesus tam tikru atstumu (pagal šešėlį)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

dirgiklių skirstymas

A 
Pagal energijos formą:
 mechaniniai
 cheminiai
 elektriniai
 šviesiniai
 šiluminiai

Pagal poveikį receptoriui:
 adekvatūs (pvz. šviesa)
 neadekvatūs (pvz. mechaninė energija)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Trys lygiai, kuriuose veikia visos snesorinės sistemos, nepriklausomai nuo modalumo

A

 receptorių (vyksta transdukcija - energijos virtimas kita forma)
 sensorinių kelių (laidų)
 neuroninių tinklų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Transdukcija

A

Transdukcija, tai procesas, kurio metu tam tikros rūšies energija paverčiama nervinių signalų kalba, t.y. elektriniais potencialais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Receptorinių ląstelių skirstymas (pagal buvimo vietą, modalumą, sugebėjimą reaguoti į skirtingus
dirgiklius)

A

 Vidiniai receptoriai - reaguoja į vidinės terpės pakitimus (termo-, osmo-, baro- ir t.t., dažnai
polimodaliniai - viena ląstelė gali reaguoti į skirtingų mobilumų dirgiklius)
 Išoriniai receptoriai - reaguoja į išorinės aplinkos dirgiklius (rega, klausa, uoslė, skonis, lyta ir t.t.,
dažniausiai monomodaliniai)
 Proprioreceptoriai – reaguoja į pokyčius raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Receptorinių ląstelių skirstymas (pagal veikimo potencialo (VP) susidarymo vietą, sandarą ir signalo
perdavimo mechanizmus)

A

 Pirminiai receptoriai - receptoriniai ir
veikimo potencialai susidaro vienoje ląstelėje
(mechanoreceptoriai odoje ir raumenyse,
uoslės receptoriai, ..)
 Antriniai receptoriai - receptoriniai
potencialai susidaro vienoje, o VP – kitoje
ląstelėje (regos, klausos, skonio, ..)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

receptorių adaptacija

A

Receptorių adaptacija – procesas, kai ilgai dirginant
pastoviu dirgikliu, atsakas silpnėja. Nervų sistemoje
– svarbus(informatyvus) pokytis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Neuronų atsako tipai

A

 Faziniai – perduoda informaciją apie greitus, trumpalaikius poveikius
 Toniniai – perduoda informaciją apie pastovias, ilgiau trunkančias būsenas, sąlygas (visiškai nesiadaptuojantis)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Spontaninis (foninis) aktyvumas

A

 Spontaninis aktyvumas – dalis neuronų generuoja gradualinius potencialus NEVEIKIANT jokiam
dirgikliui.
+ padidina receptoriaus jautrumą (padidinus ląstelės sužadinamumą)
+ įgalinamas intensyvumo kitimas abiem kryptimis (viena ląstelė perduoda info. apie pokytį į abi
puses)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Recepcinis laukas

A

RECEPCINIS LAUKAS – visi receptoriai, galintys paveikti tiriamo neurono aktyvumą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Slenkstis

A

Slenkstis - stimulo intensyvumas, kuriam esant stimulas išskiriamas iš kitų to paties modalumo
stimulų bent pusėje visų atvejų (sutartinis, reikšmės gali būti ir kitokios)
o receptorinis (fiziologinis)
o jutiminis/elgseninis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Skiriamoji geba

A

Skiriamoji geba – atstumas tarp dviejų stimulų, kai galima atskirti, kad tai du stimulai:
o erdvinė
o laikinė (leidžia atskirti du stimulus, skiriamus laiko tarpu)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Vėberio dėsnis

A

Vėberio dėsnis
Psichofizikinis dėsnis, nusakantis, kaip dirgiklio intensyvumas susijęs su dirgiklio intensyvumu (patiriamu
jausmu)
 Skaičiuoja mažiausią pastebimą skirtumą (angl. just noticeable difference)
 Skirtumas proporcingas pradiniam stimulo intensyvumui
 Kuo intensyvesnis pradinis stimulas, tuo didesnio skirtumo reikia, kad jį pastebėtume

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

ŠONINIS (LATERALINIS) SLOPINIMAS

A
  1. Ramybės būsena – viename lygyje esantys
    receptoriai slopina vieni kitus dėka reciprokinių
    sinapsių
  2. Lokalus stimulo pateikimas - stimulą pateikus į
    konkretų receptorių, išaugęs jo sužadinimas sąlygoja
    stipresnį slopinimą aplinkiniams receptoriams.
  3. Rezultatas – galimybė skirti ribą (ryškių linijų
    matymas).
    (galioja ne tik regai, o ir kituose modalumuose)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Sensoriniai keliai (3)

A

• Specifiniai – perduoda informaciją iš to paties tipo receptorių
• Nespecifiniai – multimodaliniai, svarbūs bendro organizmo aktyvumo lygio palaikymui
• Asociatyviniai (centrifuginiai) – susiję su stimulų biologinės reikšmės nustatymu (iš aukštesnio; pvz. iš
ževės į požievį)

20
Q

Sensorinis kodavimas

A

Sensorinis/nervinis kodas aprašo ryšį tarp aktyvumo
tam tikroje neuronų populiacijoje ir to aktyvumo
funkcinių pasekmių.

21
Q

Odos receptoriai

A

MEISNERIO KŪNELIS, MERKELIO KŪNELIS, PAČINI KŪNELIS, RUFINI KŪNELIS, SKAUSMO RECEPTORIUS

22
Q

SENSORINIŲ SKAIDULŲ TIPAI

A

psl 15 lentelė

23
Q

fantominės galūnės

A

Specifinė situacija, kai pacientas skundžiasi
skaudančia galūne, kurios nėra (likusi nervo
laidinė dalis nėra nupjaunama, aksonai
regeneruoja (susiformuoja „kamuoliukas“
(nes nebėra kur)). Su laiku jausmas turi
Išnykti.

24
Q

nocireceptoriai

A

Nociceptoriai – selektyvūs receptoriai, reaguojantys į stimulus, keliančius grėsmę audiniams

25
Q

PSICHOGENINIS SKAUSMAS

A

išraiška psichologinių problemų, kurias pacientas junta kaip skausmą,
kylantį dėl kūno pažeidimų (dažniausias pasireišikimas – nugaros skausmas).

26
Q

skausmo žievės projekcijos

A

 somatosensorinė
o pirminė
o antrinė
 juostinė (cingulate gyrus) - emocinis komponentas
 salos (insular) - autonominis komponentas

27
Q

su kuo siejamas niežėjimas?

A

Siejamas su histaminu (įleidus į odą sukelia nežėjimą
randama niežtinčiame odos plote), serotoninu,
endotelinu ir t.t.

28
Q

kokiomis skaidulomis perduodamas niežėjimas?

A

Perduodamas lėtomis C tipo skaidulomis

29
Q

Šalčio receptoriai

A

o 3-10 kartų daugiau,
o A tipo skaidulos
o lokalizuoti epidermyje (arčiausiai išorinio paviršiaus)
o signalizuoja ir apie skausmą

30
Q

šilumos receptoriai

A

o C tipo skaidulos
o lokalizuoti dermoje
o mažiau jautrūs greitiems temperatūros pokyčiams
o apie skausmą signalizuoja nociceptoriai (A ir C tipo skaidulos)

31
Q

termoreceptorių veikimo ribos (kada pradeda veikti)

A 
Šalčio:
 35oC – pradeda veikti
 30oC – stipriausias atsakas
 25oC – skausmingi pojūčiai
 12oC – nustoja veikti
Šilumos:
 37oC – pradeda veikti
 43oC – stipriausias atsakas
 >43oC – staigiai krenta aktyvumas
32
Q

TERMORECEPTORIŲ JAUTRUMĄ APSPRENDŽIANTYS KANALAI

A

 šilumos - įtampos valdomi Ca2+ kanalai

 šalčio - įtampos valdomi Na+ kanalai

33
Q

Fototaksis

A

lasivų organizmų judėjimas (į šviesą)

34
Q

Fototropizmas

A

Fototropizmas – fiksuotų organizmų judesiai dėl šviesos

35
Q

Regos sistema (3 dalys)

A

 Optinė sistema;
 Fototransdukcija - elektromagnetinių bangų vertimas į potencialų pokytį tinklainėje;
 Informacijos apdorojimas

36
Q

Stuburinių tinklainė

A

Proceai vyksta DVIEM KRYPTIMIS - šviesa keliauja iki fotoreceptorių, sukeltas potencialų
pokytis perduodamas atgal iki ganglijinių ląstelių ir regos nervu info. perduodama į smegenis.
 Fotoreceptoriai - kolbelės ir lazdelės - sukeltas potencialų gradualinis pokytis, kuris perduodamas
horizontalioms ląstelėms, kurios suintegruoja info. iš gretimų fotoreceptorių. Bipolinės ląstelės
jungia dvi sinapsių sritis. Anakrininės - panašios į horizontalias, tik kitame tinklainės sluoksnyje;
jungiasi su ganglijinėmis ląstelėmis. GANGLIJINĖSE LĄSTELĖSE SUGENERUOJAMAS
VEIKIMO POTENCIALAS.

37
Q

fotoreceptoriai

A

psl 26 pav

38
Q

Aklųjų dėmių išsidėstymas

A 
OPTINIAI DISKAI (AKLOSIOS DĖMĖS) nukreipti arčiau nosies, nėra taško projekcijos, kad ji
patektų į abi akląsias dėmes.
39
Q

Lazdelių ir kolbelių palyginimas

A

psl 28 lentelė

40
Q

Ganglijų ląstelių receptyviniai laukai

A

 koncentriniai, sudaryti iš dviejų laukų - centro ir periferijos
 recepciniai laukai parodo, kad regos sistema sukurta reaguoti į šviesos SKIRTUMUS, o ne
absoliučius šviesos lygmenis

41
Q

Regos projekcijos

A

psl 30

42
Q

regos kelias

A

tinklainė&raquo_space; šoninis kelinis kūnas&raquo_space;pirminė regos
žievė
tinklainė&raquo_space; viršutinis dvikalnis&raquo_space; gumburo pagalvė
(pulvinar)&raquo_space; žievė
tinklainė&raquo_space; pogumburis  siejama subioritmais

43
Q

Naktinis vs dieninis regėjimas

A

Naktinis: aukšto jautrumo, žemo regėjimo aštrumo, juodai baltasm bes veikia tik lazdelių dėka
Dieninis: žemesnio absoliutaus jautrumo, geresnio regėjimo aštrumo, spalvotas

44
Q

Akomodacija

A

Akomodacija – prisitaikymas vienodai gerai matyti skirtingu atstumu esančius objektus

45
Q

Spindulio laužimo anomalijos

A

 Hiperopija – toliaregystė. Į tinklainę
projektuojasi neaštrus vaizdas (nes projekcija
už tinklainės);
 Miopija – trumparegystė. Vaizdas projektuojasi
į stiklakūnį;
 Astigmatizmas - priekinio akies paviršiaus –
ragenos – netolygumas. Matomas nefokusuotas
vaizdas.

46
Q

Melanopsinui jautrios ganglijinės ląstelės

A

Dalis tinklainės ganglijinių ląstelių turi
melanopsino ir reaguoja į šviesą (mėlyną) ir
pasižymi specifiška kinetika - labai lėta
(teikiama info. apie išorinį apšviestumo
lygmenį). Projekcijos eina į virškryžminį
branduolį, svarbų bioritmams, į gumburą ir t.t.

47
Q

Spalvinio regėjimo mechanizmai

A

 Pirminis – fotorecepcinis. Siejamas su kolbelėmis;

 Antrinis – nervinis. Siejamas su regimosios info. apdorojimo grandinėmis.

FIZIOLOGIJA (9 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions