FIZIOLOGIJA_NERVŲ_SISTEMA_Įvadas+transportas per membraną

Question 1

Ekstirpacija

Answer 1

Klasikinis fiziologijos tyrimų metodas - pašalinimas

Question 2

Lateralinis/medialinis

Answer 2

LATERALINIS – nuo centro MEDIALINIS – į centrą

Question 3

Proksimalinis/distalinis

Answer 3

PROKSIMALINIS- arčiau kūno ašies
Skirtumas tarp jų?
DISTALINIS – toliau kūno ašies These two terms are almost always used in reference to relative locations of parts or places on the limbs. Proximal then refers to something closer to the torso while distal refers to parts and places away from the torso. So a finger is distal to the wrist, which is distal to the elbow, which is distal to the shoulder.’

Question 4

Smegenų pjūviai

Answer 4

• Koronalinis – „per ausis“;
• Sagitalinis – tarp pusrutulių;
• Horizontalinis

Question 5

Ląstelės membranos sudėtis (proc.)

Answer 5

• Baltymai
• Trijų tipų lipidai:
o Fosfolipidai 75% Juda plokštumoje, bet negali apsiversti;
Pagrindinė ląstelių sienelių medžiaga
(fosfatidilcholinas).
o Cholesterolis 20% Molek. mažesnės nei fosfolipidų;
Palaiko ląstelių membranų integralumą (integralus – ištisas, vientisas darinys); Svarbus ląstelių signalų perdavimui/priėmimui.
o Glikolipidai 5% Priisjungę prie paviršių; Cheminių medžiagų receptoriai;
Palaiko ląstelės membranos integralumą;
Svarbūs struktūrinėms sąveikoms tarp ląstelių; Kaip receptoriai ant eritrocitų svarbūs apsprendžiant kraujo grupe

Question 6

Baltymų tipai membranoje

Answer 6

• Vidiniai - persmelkę visą membraną, tvirtai įsitvirtinę, ilgai funkcionuoja.
• Išoriniai (periferiniai) – gali prisijungti ir prie išorinio ir prie vidinio sluoksnio. Sąveika su membrana silpnesnė

Question 7

Membranos baltymų funkcijos

Answer 7

• transporto baltymai (kanalai ar nešėjai)
• receptoriniai baltymai
• atpažinimo baltymai (glikoproteinai)
• jungties (jungiantys) baltymai (plyšinės jungtys)
• fermentai
• jungties su citoskeletu baltymai (suformuoja karkasą)

Question 8

Dujinių, stambiamolekulinių, smulkiamolekulinių medžiagų transportas per membraną

Answer 8

Dujinių - difuzija, stambiamolekulinių - filtracija, pasyvi difuzija, dializė, osmosas, pūslelių transportas, palengvinta difuzija, smulkiamolekulinių - kanalai, nešėjai

Question 9

Izoosmosinis/hiperosmosinis/hipoosmosinis tirpalai

Answer 9

Izoosmosinis - tirpalo ir ląst. konc. lygios
hiperosmosinis- tirpalo konc. didesnė nei ląstelės
hipoosmosinis - tirpalo konc. mažesnė nei ląstelės

Question 10

Transporto per ląst. membraną baltymai

Answer 10

Kanalai (membranos potencialo pokytis; ligando prisijungimas; mechaniškas stimulas); nešikliai (konformacijos pokytis); transporteriai (konformacijos pokytis+energijos sunaudojimas)

Question 11

Jonų kanalų skirstymas pagal aktyvavimo mechanizmus ir funkcinis

Answer 11

Pagal aktyvavimo mechanizmus 
•        Nuotėkio (neselektyvūs)
•        Valdomi: 
– Ligandų valdomi 
– Įtampos valdomi 
– Mechaniškai valdomi
funkcinis:
•        Pagal selektyvumą jonams (pagr. jonai: Na+(greitieji, atsidaro per 100µs), K+(10 kartų lėčiau už Na+), Ca2+, F-)
•        Vartų atidarymo mechanizmus
•        Kinetines konstantas

Question 12

Na+, K+, Cl-, Ca2+ jonų pasiskirstymas ląstelėje ir už jos

Answer 12

Na+, Cl- daug UŽ ląstelės;
K+ daug ląstelės viduje
Ca2+
citoplazmos koncentracija labai maža (už ląstelės didesnė)

Question 13

Apibūdinti Na+ įtampos valdomų kanalų būsenas

Answer 13

Uždaras - uždaryti activation gate;
Atviras - Na+ kanalo aktyvacija – staigiai depoliarizavus membraną. K+ kanalų šeimoje kanalus aktyvinti gali depoliarizacija, kitus hiperpoliarizacija, taip pat padidėjusi citoplazmos Ca2+ jonų
konc;
Inaktyvuotas - Fiziologiniai stimulai neatidarys kanalo, pats po kiek laiko pereina į uždarą būseną (When the membrane’s voltage becomes low enough, the inactivation gate reopens and the activation gate closes in a process called deinactivation.)

Question 14

Aktyviam transportui būdingos savybės

Answer 14

– Įsotinimas (transportavimas vyksta per baltymus, jų sk. baigtinis, transportuojamų jonų daug, jie prisijungia prie visų esamų transportinių baltymų – vyksta įsotinimas („lubos“))
– Priklausomybė nuo ląstelės energetinių resursų – Specifiškumas pernešamų medžiagų atžvilgiu

Question 15

Nešiklių sąlygoto transporto tipai (2)

Answer 15

Pirminis: 
– Na+
- K+ ATP-azė 
– H+- K+ siurblys 
– Ca2+ siurbliai

Antrinis: 
– Simportas (kotransporteriai – medžiagos juda ta pačia kryptimi): 
▪        Na+ /gliukozė 
▪        Na+ /organinės medžiagos 
▪        Na+ /neorganinės medžiagos
– Antiportas (keitikliai – medžiagos juda skirtingomis kryptimis): 
▪        Na+- Ca2+
▪        Na+-H+
▪        Na+/Cl--HCO3
▪        Cl-- HCO3

Question 16

Antiportas/simportas

Answer 16

Antiportas - medžiagos priešingomis kryptimis;

Simportas - medžiagos juda viena kryptimi;

Question 17

Elektrinis prijungimas

Answer 17

Simportas: Kai jonai juda, jie perneša ir krūvį. Pvz. Na+ eina į ląstelę, viduje padidėja teigiamas krūvis, teigiamas krūvis traukia neigiamą krūvį (abu jonai juda viena kryptimi – simportas);
Antiportas - Na+ eina į vidų, padidėja vidinis krūvis, sumažėja krūvis už ląstelės ribų, viduje esantis jonas ( Pvz. K+) išeina iš ląstelės

Question 18

Ląstelės membranos pralaidumas

Answer 18

• Membranos yra selektyviai pralaidžios.
• Lipidinis dvisluoksnis praleidžia mažas, nepolines, bekrūves molekules, bet nepraleidžia jonų ir polinių molekulių.
• Membrana praleidžia vandenį.
• Transmembraniniai baltymai veikia kaip kanalai arba nešikliai, padidinantys pernašą medžiagų, kurioms membrana nepralaidi.
• Makromolekulės membraną gali įveikti tik pūslelių mechanizmo būdu.

Question 19

Membranos potencialas

Answer 19

Elektrinės potencinės energijos gradientas abipus ląstelės membranos

Question 20

Ramybės potencialas

Answer 20

Ramybės būsenoje esabčios ląstelės membranos potencialas

Question 21

Pusiausvyros potencialas (apibrėžimas + pavyzdys su K+)

Answer 21

elektros krūvio gradientas tiksliai išbalansuoja jėgą, kuria koncentracijos gradientas veikia jonus;

Dėl koncentracijos gradiento K+ jonai juda iš ląstelės, o elektrinis potencialas stumia K+ jonus iš išorės į vidų. Pusiausvyros būsenoje dvi priešingų krypčių jonų srovės susilygina.

Question 22

Depoliarizacija/Repoliarizacija/Hiperpoliarizacija

Answer 22

Depoliarizacija - pateigiamėjimas (arčiau membranos potencialo, t.y. 0mV)
Repoliarizacija - atgal į pradinę būseną
Hiperpoliarizacija - paneigiamėjimas

Question 23

Atskiro jono varomoji jėga

Answer 23

skirtumas tarp to jono pusiausvyrinio potencialo ir membranos potencialo

Question 24

Atskirų jonų pralaidumas (santykiai ramybės potenciale ir veikimo potencialo metu)

Answer 24

Ramybės potencialas:
• PK:PNa:PCl = 1:0.04:0.45

Veikimo potencialas:
• PK:PNa:PCl = 1:20:0.45

Question 25

Impulso sklidimo kryptis neurone

Answer 25

Iš dendritų (somos) į aksoną

Question 26

Elektriniai neuronų potencialai (3)

Answer 26

– Ramybės (membranos) - ramybės būsenoje esančios ląstelės vidaus ir išorinės terpės elektrinių potencialų skirtumas (lemia nevienoda K+, Na+, Ca2+ ir Cl- jonų koncentracija ląstelės viduje ir išorėje).
– Gradualiniai – laipsniški, nedideli pokyčiai (keli mV). Kuo intensyvesnis impulsas, tuo intensyvesnis pokytis, sklinda mažais atstumais. Vyksta sumavimas.
– Veikimo – „šuoliški“, pastovaus dydžio, nepriklauso nuo stimulo intensyvumo. VP forma nėra įdomi, kodavimui svarbu, ar yra ar nėra. Nevyksta sumavimas

Question 27

Gradualiniai potencialai

Answer 27

• Maži potencialo pokyčiai nuo -70mV vertės
• Gradualiniai reiškia, kad jų amplitudė kinta priklausomai nuo dirgiklio stiprumo
• Dažniausiai jie susidaro neuronų dendrituose ir kūnuose
• Susidaro lokaliai, plinta mažais atstumais

Question 28

Slenkstis

Answer 28

minimali membraninio potencialo vertė, kuriai esant veikimo potencialas susidaro 50 proc. atvejų

Question 29

Veikimo potencialas

Answer 29

Veikimo potencialas (VP) arba impulsas – seka greitų procesų, kurių rezultate membranos potencialas iš pradžių teigiamėja (depoliarizacija), po to atstatomas iki ramybės potencialo lygio (repoliarizacija)

Question 30

Veikimo potencialo susidarymas

+ pažiūrėt grafiką 16 psl

Answer 30

VP metu įtampos valdomi Na+ ir K+ kanalai atsidaro tam tikra seka
• VP susidaro pagal principą “viskas arba nieko”
• VP amplitudė nepriklauso nuo dirgiklio intensyvumo (jei jis viršija slenkstinį lygį)

Question 31

Koks potrncialų tipas panašiausias į neurono?

Answer 31

Skeleto raumenų

Question 32

Neuronų mielingumas CNS ir PNS

Answer 32

Neuronų mielingumą CNS užtikrina olidodendrocitai (makroglija), PNS – Švano ląstelės ( 1 ląst. – vieną mielino fragmentą)

Question 33

Potencialų sklidimo greitis

Answer 33

• Potencialų sklidimo greitis nepriklauso nuo dirgiklio stiprumo.
• Didelės, mielinizuotos skaidulos VP perduoda greičiau dėl dydžio ir šuolinio perdavimo būdo

Question 34

Skaidulų tipai (3)

Answer 34

– A skaidulos didžiausios (5-20 mikronų, 130 m/s)
• mielinizuotos somatinės, sensorinės ir motorinės į skersaruožius raumenis – B skaidulos vidutinio dydžio (2-3 mikronai, 15 m/s)
• mielinizuotos visceralinės, sensorinės ir autonominės preganglinės – C skaidulos mažiausios (0.5-1.5 mikrono, 2 m/s)
• nemielinizuotos sensorinės ir autonominės motorinės

Question 35

refrakterinis periodas

Answer 35

ARP – kaip bedirgintum, nieko nevyksta (viskas max apsukom depoliarizacinėje fazėje, repoliarizacijos fazėje Na+ kanalai inaktyvotoje būsenoje). ARP ir SRP riba – SRP prasideda, tada, kai pakankamas (kuris gali sukelti vėl depoliarizaciją) Na+ kanalų sk. Pereina iš inaktyvuotos būsenos

Question 36

Nervinių ir raumeninių ląstelių VP

Answer 36

• Raumeninėje ląstelėje aktyvus visas paviršius, neurone – tik aksonas
• Membranos ramybės potencialas: – Neurono -70 mV
– Skersaruožių ir širdies raumenų arčiau -90 mV
• Trukmė:
– Neurono: nuo 1/2 iki 2 ms
– Raumeninės ląstelės: nuo 1-5 ms skeleto raumenims iki 10-300 ms širdies ir lygiesiems raumenims
• VP perdavimas neurone 18 kartų greitesnis nei skeleto raumenų ląstelėje

Question 37

Demielinizacija

Answer 37

Demielinizacijos pasekmė – išsėtinė sklerozė. Demielinizacija vyksta tik PNS, nevyksta CNS, todėl mąstymas išlieka, tačiau komandos nenukeliauja iki raumenų.

Question 38

Kalcio kiekis ląstelėje

Answer 38

Kalcio jonai neutralizuoja dalį neigiamų krūvių. Kalcio jonų įtaka sužadinamumui:
• Hipokalcemija – ląstelės lengviau sužadinamos (didina sužadinamumą).
• Hiperkalcemija – hiperpoliarizacija. Ląstelės sunkiau sužadinamos, apatija (mažina sužadinamumą).