Šalinimo sistema Flashcards

1
Q

dvi organizmo šalinimo sistemos

A

inkstai ir kepenys

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

inkstų funkcijos

A

• Reguliavimias:
o Kraujo joninės sudėties (Na+, K+, Ca2+, Cl-, HPO4-)
o Kraujo pH
o Kraujo tūrio
o Kraujo spaudimo (reninas)
o Kraujo gliukozės lygio (glutaminas)
• Kraujo osmolingumo palaikymas
• Hormonų sintezė (kalcitrolis, eritropoetinas)
• Šalinimas (dvi šalinimo sistemos – per inkstus ir per kepenis)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

šlapimtakio pagrindinės dalys

A

epitelinis (vidinis) sluoksnis;

storas lygiųjų raumenų raumeninis sluoksnis - realizuojami peristaltiniai judesiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

malpgijaus kūnelis

A

glomerulė (kapiliarų humulėlis; aferentinė ir eferentinė arteriolės);
Boumeno kapsulė;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

kuri nefrono dalis formuoja inkstų piramides ir įsilieja į mažasias inkstų taureles?

A

surinkimo latakėlis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

žieviniai nefronai ir jukstameduliariniai

A

žieviniai - 85 proc

jukstameduliariniai - 15 proc. (šalia šerdies). Mažesnė dalis, tačiau FUNKCIŠKAI PAGRINDINIAI

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

jukstaglomerulinio aparato funkcijos

A

renino sekrecija į kraują;

tobuloglomerulinis grįžtamasis ryšys (palaiko pastovų kraujo perfuzijos ir glomerulės filtracijos lygį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Renino veikimo principas

A

reniną sekretuoja inkstai, kai sumažėja kraujo spauidmas (Na+ trūkumas):
reninas didina angiotenzino I kiekį, šis baltymas verčiamas į angiotenziną II.
Angiotenzinas II sutraukia arterioles ir taip didina kraujospūdį; taip pat didina aldosterono kiekį.
Aldosteronas inkstuose didina Na+ ir H2O absorbciją ir K+ ir H+ sekreciją į šlapimą, t.y. didėja kraujo tūris.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Tiesiosios kraujagyslės

A

apipinančios Henle kilpą.Reansorbuotos medž. greitai gali patekti į sisteminę kraujotaką.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

dvi jukstaglomerulinio aparato ląstelių rūšys

A

makula densa - sekretuoja reniną;

jukstaglomerulinės - reaguoja į tai, kas keliauja distaliniame kanalėlyje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

tubuloglomerulinis grįžtamasis ryšys, kai Na+, Cl- konc. didėja

A

Macula densa ląstelės reaguoja į Na+ ir Cl- konc. padidėjimą.
NO sekrecija sumažėja, sustraukia aferentinės arteriolės, silpnėja kraujotaka glomerulėje, mažėja glomerulių filtracijos intensyvumas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Osmolingumas didesnis kuo labiau į šerdį ar žievėje?

A

kuo giliau į šerdį, tuo didesnis osmolingumas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Podocitas

A

podocito kojelės apsupa glomerulės kapiliarus ir tokiu būdu reguliuoja kapiliaro filtravimo pav. Jei kapiliaras užspaustas - filtracija nevyskta.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Mesangialinės ląstelės

A

Mesangialinės ląstelės – tarp kapiliarų, tiesiogiai susisieja su kapiliarų sienelių paviršiumi ir reguliuoja filtravimo paviršių (kuo didesnį užima, tuo mažiau ploto lieka filtravimui).

Mesangialinių ląstelių funkcijos:
• Filtracija
• Struktūrinis palaikymas
• Fagocitozė (filtrato valymas)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

proteinurija

A

Filtracijos pažeidimas, kai dideli baltymų kiekiai galiniame šlapime.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

hemoglobinurija

A

Filtracijos pažeidimas, kai mioglobinas ir/arba hemoglobinas randamas galiniame šlapime. Tačiau funkciškai reali situacija, kai labai padidėja spaudimas, pvz. didelio krūvio metu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Filtracijai nefrone daro įtaką:

A
  • Hidrostatinis spaudimas
  • Filtravimo paviršius
  • Onkotinis kraujo plazmos slėgis
  • Ląstelių, supančių kapiliarus, fiziologinė būklė
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Slėgiai, sprendžiantys filtraciją neforne

A
  • Hidrostatinis kapiliaruose (kuriam veikiant filtruojama) – 55 mmHg
  • Hidrostatinis Boumeno kapsulėje (priešinga kryptimi nei kapiliaruose) – 15 mmHg
  • Onkotinis kapiliaruose (stabilus normalios fiziologijos atveju, priešingos krypties nei hidrostatinis)– 30 mmHg
  • Suminis filtravimą apsprendžiantis slėgis (nedidelis, bet daug nefronų) S=55-15-30=10 mmHg
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Kokiais atvejais didėja kapiliarų kamuolėlių filtracijos lygis?

A

• Didėjant glomerulių kapiliarų kraujospūdžiui:
o Išsiplečia aferentinė arteriolė
o Susitraukia eferentinė arteriolė
o Abu veiksniai
• Mažėjant kraujo plazmos baltymų kiekiui (mažėja onkotinis slėgis), tačiau normalios fiziologijos sąlygomis palaikomas pastovus
• Gausėjant baltymų Boumeno kapsulėje (žingsnis link proteinurijos)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

kapiliarų kamuolėlių filtracijos lygis mažėja, kai

A

didėja hidrostatinis slėgis Boumeno kapsulėje

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kuri nefrono dalis yra nepralaidi vandeniui

A

distalinis kanalėlis

22
Q

koks tūris filtrato patenka į Boumeno kapsulę?

A

60 l

23
Q

kuri nefrono dalis atsiveria į mažasias taureles?

A

surinkimo latakėlis

24
Q

Nefrono dalių prisitaikymas atlikti funkcijas pagal sienelių sandarą

A

Proksimalinio kanalėlio sienelėje labai daug mitochondrijų, didelės ląstelės – nes vyksta aktyvus reabsorbcijos procesas (panašiai ir distaliniame kanalėlyje).
Henlės kilpoje nereikia naudoti aktyvios energijos, nes ir taip didelis osmolingumas.
Surinkimo kanalėlyje išskiriamos dvi ląstelių kategorijos, ląstelės didelės.
T.y. skirtingos nefrono dalys prisitaikę atlikti skirtingas funkcijas pagal sienelių sandarą.

25
Q

kurioje nefrono dalyje reabsorbuojamas kalcis?

A

distaliniame kanalėlyje

26
Q

poliurija; oligurija; anurija

A
  • Normalus tūris: 1-2 l/dieną
  • Poliurija: daugiau nei 2 l/dieną
  • Oligurija: mažiau nei 500 ml/dieną
  • Anurija: 0-100 ml/dieną
27
Q

Klirensas

A

(valymo funkcionalumo įvertinimas)

Klirensas – kraujo tūris mililitrais, kurį inkstai sugeba per 1 min apvalyti nuo tam tikros medžiagos.

28
Q

Angiotenzinas II sukelia troškulį ir stimuliuoja kokio hormono sintezę?

A

ADH - skatina H2O kaupimą (reansorbciją)

29
Q

Renino išskyrimą skatina

A
  • Na+ jonų koncentracijos filtrate mažėjimas
  • kraujospūdžio inkstuose mažėjimas
  • simpatinės stimuliacijos stiprėjimas
30
Q

aldosteronas veikia pagrindines ląsteles ir didna jų:

A
  • Apikalinių kanalų skaičių ir aktyvumą
  • Bazolateralinių siurblių aktyvumą
  • Didina natrio absorbciją
  • Didina kalio sekreciją
31
Q

atrialinis natriutentinis hormonas

A

(skatinantis Na+ šalinimą; sintetinamas prieširdžiuose)
• Apsaugo nuo kraujo plazmos pertekliaus
• Turi poveikį, priešingą ADH veikimui
• Veikia kaip RAA sistemos stabdys
• Sisteminiai poveikiai, kurių rezultate mažėja kraujospūdis ir kraujo tūris
• Didina aferentinių arteriolių spindį
• Atpalaiduoja mesangialines ląsteles (keičia filtracijos paviršių)

32
Q

vandens reabsorbcijos mechanizmas

A

vazoprezinas susiriša su membranos receptoriais, kurie aktyvuoja cAMP antrinių signalinių molekulių sistemą.
Ląstelės įterpia AQP2 vandens poras į apikalinę memrbaną.
vanduo osmoso būdu absorbuojamas į kraują

33
Q

aldosteronas didina pagrindinių ląstelių:

A

o Bazolateralinių siurblių aktyvumą
o Apikalinių kanalų skaičių ir aktyvumą
o Kalio sekreciją

34
Q

K+ reabsorbcija įterptinėse ląstelėse ir skerecija pagrindinėse ląstelėse

A

Įterptinės ląstelės – paima K+ atgal, per epikalinę membraną, kuri keliauja link bazalinės membranos ir difuzijos būdu išeina į tarpląstelinį audinių skystį.

Turi Na+/K+ ATPazės bazalinėje membranoje, kurios aktyviai K+ ima į vidų, kuris juda link epikalinių membranų ir yra šalinamas į filtratą.

35
Q

Kalcio pasiskirstymas plazmoje

A
  • 46% yra jungtyse su baltymais (viena vertus – dinaminė atsarga, kita vertus, kalcis, kuris nedalyvauja koncentracijos sudaryme)
  • 6% jungtyse su fosfatais (H3PO4, HPO42-) ir kitais smulkiais anijonais
  • apie 48 % - “laisvasis” kalcis
36
Q

plazmos pH įtaka laisvo kalcio koncentracijai

A
  • Acidozė didina disocijuotos formos koncentraciją (didina laisvo kalcio koncentraciją)
  • Alkalozė mažina disocijuotos formos koncentraciją
37
Q

hiperkalcemija vs hipokalcemija

A

hiperkalcemija - padidėjęs kalcio kiekis; surišama daugiau neigiamų krūvių, NS veikla slopinama - nuovargis…
hipokalcemija - sumažėjęs kalcio kiekis; ląstelės lengviau sužadinamos. Raumenų spazmai, konvulsijos…

38
Q

osteocitai

A

kaulų ląstelės, palaiko kaulinį matriksą

39
Q

osteoblastai

A

skatina kalcio kaupimą kauliniame audinyje

40
Q

osteoprogeneratorinės ląstelės

A

ląstelės iš kurių vystosi osteoblastai

41
Q

osteoklastai

A

išskiria rūgštis, kurios tirpdo matriksą, išlaisvinamas kalcis. Išsidėstę link centrinės kaulo dalies (kempininės)

42
Q

Kalcitoninas

A

skydliaukės hormonas;

didina kalcio kaupimą kauluose (mažina laisvo kalcio kiekį)

43
Q

Priešskydinės liaukos hormonas

A

PTH:
• sukelia kaulų medžiagų išplovimą (angl. breakdown)
• didina kalcio reabsorbciją inkstuose
• mažina fosfatų reabsorbciją inkstuose
(nemaža dalis kalcio sujunta su fosfatais; funkcinė pora)

44
Q

1.25 DOHCC

A

• stimuliuoja kalcio ir fosfatų absorbciją žarnyne
1.25 DOHCC susidarymą skatina:
• padidėjęs PTH
• sumažėjęs plazmos fosfatų kiekis (sumažėja ir kalcio)

45
Q

Rachitas

A

osteomalakija vaikų amžiuje

46
Q

osteoporezė

A

kaulų porėjimas, atsiranda su amžiumi

47
Q

kiek procentas iš organizmo pašalinama Na+, Ca2+, PO4 3-

A

Na+ 1 proc
Ca2+ 1 proc
PO4 3- 10 proc

48
Q

pH pokyčių efektas CNS veiklai

A

acidozė - slopina, sukelia depresiją;

alkalozė - aktyvina

49
Q

Kodėl kalio kiekiui organizme turi įtakos pH?

A

nes K+ ir H+ jua per ląstelių memrbanas K+/H+ keitiklio būdu.

50
Q

Inkstai ir kūno skysčio pH reguliacija

A

• H+ ekskrecija (sekrecijos būdu)
• HCO3- ekskrecija:
o Kintanti išfiltruoto HCO3- reabsorbcija į plazmą
o Kintamas naujo HCO3- pridėjimas į plazmą (per karboanhidrazės veikimą)
• Amoniako NH3 sekrecija (gliutaminas»gliutamatas (šalutinis produktas – amoniakas) inkstų ląstelėse)

51
Q

prakakito liaukų rūšys

A

Ekrininės - “tikrosios”, visame kūne;

apokrininės - siejamos su prakaito kvapu (feromonais). Pažastyse…

52
Q

malpigijaus kūnelis

A

glomerulė;

boumeno kapsulė