nervų sistema Flashcards
iš ko sudaryta baltoji medžiaga?
-mielinės skaidulos
-glijos ląstelės -purusis skaidulinis j. a ir kraujagyslės
iš ko sudaryta pillkoji med?
-neuronų kūnai
-neuropilis
-purusis skaidulis j.a. ir kraujagyslės
kas yra neuropilis
nemielininės nervinės skaidulos ir glijos ląst
į ką telkiasi neuronų kūnai?
į branduolius arba išsidėsto sluoksniais
iš ko sudaryta smegenėlių žievė ir kas yra po ja
-žievė - iš pilkosios m.
-po žieve - baltoji med
kuriuos vingius ir ką sudaro smegenėlių žievės pilkoji med
“1,2,3 eilės vingius - tai sudaro gyvybės medį<
kokie yra smegenėlių žievės sluoksniai
- molekulinis
- kriaušinis
- grūdėtasis
smegenėlių kriaušinis sluoksnis, kokios ląstelės sudaro, kur išsidėsto dendritai, aksonas ir kas atskyla nuo aksono
-purkinjė ląst
-dendritai yra MOLEKULINIAME sluoksnyhe
-aksonas leidžiasi į smegenėlių branduoliuus(BM) ir pasidengia mielinu
-nuo aksono atskyla kolateralės - sudaro sinapses su gretimais purkinė ląst kūnais
smegenėlių molekulinis sluoksnis - kas būdinga, kokie neuronai?
- daug neuropilio, nedaug neuronų
-krepšiniai neuronai, žvaigždiniai neuronai (didieji ir mažieji)
kas būdinga krepšiniam neuronui? Koks kunas, kur denditai, aksonas
-kūnas netaisyklingas
dendritai - MOLEKULINIAME SLUOKSNYJE
aksonas - šakos apipina kriaušinių neuronų kūnus
žvaigždinis neuronas kur išsidėsto, kur yra dendritai, kur aksonas
kūnas žvaigždiškas, arčiau smegenėlių pav
-dendritai - MOLEKULINIAME SLUOKSNY
-aksonas - sudaro sinapses su purkinjė ląst kūnais arba dendritais
kas yra smegenėlių krepšelis ir kas jį sudarp?
-nervinių skaidulų ir slopinamojo tipo sinapsių kompleksas,, supantis purkinjė kūną
-1. Krepšinių neuronų aksonai;
2. Didžiųjų žvaigždinių neuronų aksonai;
3. Kriaušinių neuronų aksonų kolateralės.
iš ko sudarytas grūdėtasis sluoksnis?
iš grūdėtųjų neuronų ir goldžio neuronų
kas būdinga grūdėtajam neuronui?
-mažas kūnas, nuogas branduolys
-dendritai trumpi kontaktuoja su samaninėmis skaidulomis ir įeina į kamuolėlių sudėtį
-aksonas kyla į molekulinį sluoksnį, kur skyla į dvi šakas T FORMOS ir formuoja lygiagrečias skaidulas su molekuliniame sluoksnyje esančiais dendritais
kas hūdinga Goldžio neuronui?
-kūnas viršutinėje grūd. sl. dalyje
-dendritai šakojasi molekuliniame sluoksnyje, jungiasi su lygiagr. skaiduloms ir kontaktuoja su grūd. neuronais
-aksonas - kontaktuoja su grūdėtaisiais neuronais
kokie yra smegenėlių žievės neuronų funkciniai tipai
visi yra TARPINIAi
KRIAUŠINIAI - eferentiniai
kaip išsidėsto nervinės skaidulos smegenėlės žievėje
eferentinės skaidulos -kriaušinių neuronų aksonai - išeina į BM
aferentinės - kylančios (iki molekulinio sluoksnio ir apipina purkinė dendritus, dirgina TIESIOGIAI) ir samaninės( iki grūdėtojų per juos NETIESIOGIAI dirgina purkinjė) ateina iš BM, nebetenka mielino smeg. žievėje
kas yra smegenėlių kamuolėlis, ką supa, ir kas jį sudaro
“-sinapsių kompleksas
-supa samanines skaidulos galinės šaknelės išplatėjimą
-sudaro:
1. Samaninės skaidulos galinė šakelė, kuri sudaro sinapses su:
2. Grūdėtųjų neuronų dendritais (kurių kamuolėlyje iki 20);
3. Goldžio neuronų dendritais;
4. Goldžio neurono aksonas sudaro sinapses su grūdėtųjų neuronų dendritais ir juos slopina
kokie yra yra smegenėlių žievės sinapsių funkciniai tipai? kas turi dirginančias sinapses, kas slopinančias sinapses
-dirginančias - aferentines skaidulas ir grūd. neuronai
-slopinančias -visi kiti
kaip veikia kriaušiniai neuronai: kokius impulsus gauna iš ko ir kokį poveikį perduoda smegenėlėms
gauna dirginančius impulsus iš aferentinių sk.
slopinančius impulsus - iš molekulinio sluoksnio neuronų
kriauš n. perduoda slopinamąjį poveikį smegenėlių branduoliams
kas yra smegenėlių glija, kur išsidėstę jų kūnai ir ataugos, ką formuoja
tai astroglijos atmaina- skiaurėtieji gliocitai
- kūnai yra kriaušinių neuronų sluoksny
-ataugos - supa neuronus ir kapiliarus
- žievės pav formuoja ribinę glijinę membraną
kaip išsidėsčiusi ddmegenų žievė
žievė iš PM dengia vingius ir vagas
po žieve - BM
kokie yra smegenų žievės sluoksniai
“I. Molekulinis sluoksnis, stratum moleculare;
II. Išorinis grūdėtasis, str. granulare externum;
III. Išorinis piramidinis, str.neurium pyramidalium externum;
IV. Vidinis grūdėtasis, str. granulare inernum;
V. Vidinis piramidinis, str. neurium pyramidalium internum;
VI. Polimorfinis (verpstinių nervinių ląstelių) (multiform)
Mgp gpm
kas vadinama neocortex kas alocortex
neocortec - šešiasluoksnė žievė
alocortec - mažiau nei 6 sluoksniai
Kas būdinga neocortex molekuliniam sluoksniui
-daug neuropilio
-vyrauja horizontalūs neuronai
-aferentinės skaidulos - jos horizontalios, lygiagrečios žievės pav
Same dave
Kas būdinga neocortex išoriniam grūd sluoksniui
-yra grūdietieji ir mažieji piramidiniai neuronai
-dendritai yra tam pačiam sluoksnį, kyla į molekulinį
-aksonai eina į gretimus gilesnius lsuoksnius
Kas būdinga neocortex išoriniam piramidiniams lo
-vyrauja vid ir did piramidiniai neuronai
-dendritai tam pačiam sluoksny
-aksonai - eina į BM
-yra martinočio neuronai jų aksonai slopina piramidinius neuronus
Kas būdinga neocortex vidiniam grūd sl?
vyrauja grūdietieji neuronai
dendritai tam pačiam sl
aksonai - giliau
Kas būdinga neocortex vidiniame piramidiniame sl
vyrauja vidutiniai, didieji, ir Beco piramidiniai neuronai
kokie yr piramidiniai neuronai? į kur eina dendritai, aksonas, ką sudaro aksonai
mažieji, vidutiniai, didieji, patys didžiausi - gangliniai arba beco
viršutinis dendritas - molekulinį sluoksnį
pamatiniai - tame pačiame sl
aksonas - į BM
motorinėse srityse sudaro piramidinį laidą, kuris kontaktuoja su nugaros smegenų priekinių ragų motoriniais branduoliais
kokie neuronai būdingi polimorfiniame sluoksnyje
įvairūs neuronai
kokie yra did. smegenų žievės nuronų funkciniai tipai?
-piramidiniai - eferentinia
grūdietieji, Mertinočio - tarpiniai
kokie yra didžiųjų smegenų žievės tipai
grūdėtasis - vyrauja II ir IV, būdingas juntamosioms sritims
lygusis agranulinis - vyrauja priamidiniai sluoksniai III ir V - būdingas motorinėms žievės sritims
kaip išsidėsto did. smeg. žievės skaidulos?
tangentinės (horizontalios) sudaro ruožus, kur aferentinių skaidulų išsisakojiami eina lygiagrečiai į viršų
spindulinės - sudaro ruožus aferentinės kyla link paviršiaus, eferentinės leidžiasi į BM
kas yra žievės modulis(kolona)
žievės morfofunkcinis vienetas, statmenas paviršiui, turi aferentinius, tarpinius ir eferentinius ryšius
apima visus sluoksnius, kurie susiję su tam tikru dirginimu
iš ko sudarytas hematoencefalinis barjeras, kas palaiko stabilumą, kokios jo funkcijos
“kapiliaro endotelis
pamatinė membrana
ribinė kraujagyslių membrana iš astrocitų
pericitai palaiko užtvaro stabilumą
-trofinė apykaita tarp kraujo ir CNS
-nepraleidžia bekterijų iš kraujo į CNS
palaiko vandens ir elektrolitų pusiausvyrą”
iš ko sudaryta periferinė nervų sistema
-periferiniai nervai - mieliniai ir nemieliniai pluoštai
-nerviniai mazgai - neuronų kūnų telkinia-nervinės galūnės - juntamosios ir efektorinės
iš ko sudaryti nervai, kokie dangalai, ir ką dangalai daro
Nervinių skaidulų pluoštai, apgaubti j.a. dangalais:
- Nervinė skaidula padengta endoneuriumu iš puriojo skaidulinio j.a.;
- Skaidulų pluoštas padengtas perineuriumu iš puriojo (bet tankesnio) skaidulinio j.a.;
- Visas nervas padengtas epineuriumu iš glaudžiojo netaisyklingo skaidulinio j.a. (gali būti lipocitų stambių nervų epineuriume).
Dangalai izoliuoja ir apsaugo nervines skaidulas ir jų pluoštus, suteikia nervui stabilumo, paslankumo ir užtikrina trofiką (juose yra kraujagyslės)
kas sudaro PNS mielininę nervinę skaidulą, kas ją supa
1) Ašinis cilindras (aksonas arba dendritas);
2) Mielinas (neurolemocito plazminės membranos apvijos);
3) Neurolema (neurolemocito citoplazma su organelėmis ir branduoliu)
supa -pamatinė membrana ir endoneuriumas
iš ko sudaryti nerviniai mazgai, kokie jie gali būti
iš neuronų kūnų, atauhų ir glijos ląst
nugariniai, galviniai ir autonominės nervų s mazgai
iš ko sudarytas nugarinis mazgas, kur randasi, kas supa, kur telkiasi neuronai, kas supa neuronų kūną ir ataugas
sudarytas iš juntamųjų vienpolių neuronų
-randasi užpakalinės nugaros smeg šaknelėse
-apsuptas kapsule iš glaud netaisykl skaidulinio
-pertvaros sudaro stromą
-kūnai - perferijoje, ataugos
centre
kūną supa satelitinių glijos ląstelių, kurios atlieka atraminę ir trofinę funkcijas, siaura puriojo skaid kapsulė su kapiliarais
-ataugas - dengia neurolemocitai formuojantis mielininį dangą
kokie yra simpatinės NS mazgai
-paravertebraliniai (simpatiniame kamiene) šalia nugaros smegenų
-prevertebraliniai(tarp simpatinio kamieno ir įnervuojamo organo)
kas būdinga simpatinės NS mazgams
-kapsulė iš glaudžiojo netaisykl skaidulinio
-stroma - puriojo
yra daugiapoliai, EFERENTINIAI neuronai, netaisyklingos formos, difuziškai pasklidę po mazgą
ataugos sudaro tinklus aplink neuronus
-branduoliai ekscentriški
kūną supa: satelitinių glijos ląst sluoksnis, puriojo skaidulinio j. a. kapsulė
-ataugas dengia neurolemocitai, formuoja nemielininius dangalus
kas yra ikimazginės (preganglinės skaidulos)
kas yra užmazginės postganglinės
Ikimazginės (preganglinės) skaidulos - skaidulos ateinančios į mazgą (mielininės).
- Užmazginės (postganglinės) skaidulos - skaidulos išeinančios iš mazgo (nemielininės).
kokie yra parasimpatiniai NS mazgai
kas vyrauja
kas dengia neuroną
kokios yra preganglinės ir postganglinės skaidulos
-intramuraliniai (nes yra įnervuojamo organo sienoje)
-vyrauja daugiapoliai, EFERENTINIAI neuronai
- neuroną dengia satelitinės glijos ir purusis skaidulinis
-preganglinės skaidulos ilgos
-postganglinės skaidulos trumpos įnervuoja lygiuosius r
Kas yra ENS
kas sudaro
ką reguliuoja
kas sudaro mazgus
kokios ląst supa kūnus
funkcionuoja nepriklausomai nuo CNS (žarnų smegenys)
-sudaro nerviniai mazgai ir rezginiai, esantys virškinamajame vamzdyje
-reguliuoja lug r. veiklą, liaukas, mikrobiotą
-mazgus sudaro aferentinia, tarpiniai ir eferentiniai neuronai
kūnus supa enterinės glijos ląst
kuo skiriasi monosinaptinis ir polisinaptinis reflekso lankas
monosinaptinis - turi du neuronus
polisinaptinis - turi bent vieną tarpinį
kokiame mazge yra juntamasis (aferentinės skaidulos) neuronas
nugariniame
kuo skiriasi somatinės nuo autonominės NS reflekso lanko?
vietoj tarpinio neurono ir judinamojo neurono somatinėje s.
autonominėje sistemoje yra:
-eferentinė dalis sudaryta iš: I neurono(šoniniuose raguose)
II neurono)paravertebraliniame mazge
iš ko kyla nervinis audinys?
iš ektodermos
kč daro neuroglijos?
neperduoda impulsų, bet palaiko neuronų veiklą
kas yra neuropilis
dendritai, gliociai ir kraujagyslės
kas yra anterogradinis transportas yra retrogradinis?
anterogradiniu transportu - išilgai aksono iš jo kūno į galinius aksono išplatėjimus.
Retrogradinis transportas vyksta priešinga kryptimi - iš periferijos į ląstelės kūną pernešamos makromolekulės.
iš ko sudaryta neuroglija, kokios funkcijos
Sudaro gliocitai - labai smulkios ląstelės.
Glijos ląstelės palaiko neuronus ir sukuria jiems mikroaplinką optimalią neuronų veiklai, formuoja mieliną ir palaiko bei apsaugo CNS ir PNS neuronus.
Funkcijos:
* atlieka trofinę funkciją,
* palaiko homeostazę,
* paremia neuronus,
* izoliuoja nervinių skaidulų dangalus, formuoja mieliną
* dalyvauja regeneracijoje,
* reguliuoja cerebrospinalinio skysčio tekėjimą CNS,
* atlieka apsauginę funkciją,
* gali mitoziškai dalintis.
ką daro astrocitai, kokios funkcijos?
Teikia struktūrinę ir metabolinę paramą neuronams,
Žvaigždės formos ląstelė. Turi daug ataugų.
Jų neuroplazmoje gausu tarpinių filamentų.
Funkcijos:
a) paraminė,
b) apsauginė,
c) trofinė,
c) izoliuoja neuronais plintančius signalus,
d) reguliuoja jonų ir perdavėjų apykaitą,
e) sudaro pasienines glijines membranas,
g) dalyvauja hematoencefalinio (kraujo – smegenų) barjero sudėtyje
ką daro ependimocitai?
Poliarizuoti.
Iš bazinės dalies išeina viena atauga.
Viršūniniame paviršiuje gali būti virpamųjų plaukelių ir mikrogaurelių.
Iškloja nugaros smegenų centrinį kanalą, galvos smegenų skilvelius ir choroidinį rezginį.
Atlieka sekrecinę funkciją - dalyvauja cerebrospinalinio skysčio (CSS) gamyboje,
Sudaro selektyvų barjerą tarp CSS ir nervinio audinio.
ką daro tanicitai ir choroidinės ląst
Tanicitai turi vieną į spindį nukreiptą blakstienėlę ir ilgą iš bazinės dalies nutįsusią ataugą, kuri baigiasi ties kraujagyslėmis arba neurosekrecinėmis ląstelėmis.
Choroidinės ląstelės formuoja kraujo-cerebrospinalinio skysčio barjerą
kur lokalizuojasi ologodendrocirai, į ką skirstomi
Lokalizuojasi CNS, apie aksonus formuoja mielininį dangalą ir izoliuoja elektrinius impulsu
Jie skiriami į:
Tarpfascikulinius. Jie išsidėsto tarp CNS baltosios medžiagos nervinių skaidulų.
Satelitinius. Jie išsidėsto šalia neuronų kūnų ir aptinkami tik pilkojoje medžiagoje
iš ko kyla mikroglija, kokia funkcija
Kyla iš kraujo monocitų. Sudaro iki 16,6% visų žmogaus smegenų ląstelių
F-ja: palaiko neuronus, atlieka apsauginę funkciją, palaiko homeostazę ir veikia kaip makrofagai. Jos reaguodamos į įvairius CNS dirgiklius aktyvuojasi.
Mikroglijos ląstelės CNS egzistuoja dviejose pagrindinėse būsenose;
*tai yra ramybės būsena, kai mikroglijos ląstelės veikia kaip imuniniai sargybiniai ir nuolat tiria aplinką, ar nėra žalos ir infekcijos požymių.
*aktyvuota būsena. Kai jie yra aktyvuoti, jie atlieka daugybę kitų funkcijų: fagocituoja, pateikia antigenus, gamina priešuždegiminius citokinus.
iš ko kyla periferinė glija, kaip skirstoma
Kyla iš nervinės keteros ląstelių.
Ji yra skiriama į du ląstelių tipus:
a) Švano ląstelės (neurolemocitai),
b) Satelitinės (palydovinės) ląstelės.
švano ląst, pagrindinės klasės
) mielinizuojančios, kurios formuoja mielino dangalą visiems didelio skersmens periferiniams aksonams. Kiekviena ląstelė mieliną gamina vienam aksonui.
B) nemielinizuojančios, kurios siejamos su smulkesniais aksonais taip, kad viena Švano ląstelė apgaubia kelis aksonus.
Švano ląstelės gali dalytis. Dalytis baigia tada, kai ląstelės pasiekia savo galinę diferenciacijos stadiją.
jos formuoja mielininį dangalą
satelitinės ląst kur išsidėsto funkcijos
Išsidėsto aplink juntamuosius neuronus neuronus, juos izoliuoja nuo aplinkinių audinių, palaiko jiems reikalingą mikroaplinką, dalyvauja regeneracijoje, pristato antigenus T-limfocitams, atlieka trofinę funkciją.
kuo skiriasi impulsū laidumas mielinizuotoje skaiduloje ir nemielinizuotoje
Mielinizuotoje nervinėje skaiduloje
1. Impulso laidumas yra perduodamas iš mazgo į mazgą.
2. Veiksmo potencialo plitimui reikia suaktyvinti su įtampa susijusius natrio kanalus tik mazgų erdvėse.
3. Veiksmo potencialo plitimas yra daug greitesnis dėl „Ranvier“ mazgų buvimo.
4. Dėl mielino apvalkalo mielinizuotos nervinės skaidulos nepraranda impulso laidumo metu.
Nemielinizuotoje nervinėje skaiduloje
1. Impulso laidumas vyksta išilgai aksono.
2. Veiksmo potencialo plitimui reikia suaktyvinti su įtampa susijusius natrio kanalus per visą aksono ilgį.
3. Veiksmo potencialas plinta nemielinizuotose nervų skaidulose daug lėčiau, nes nėra „Ranvier“ mazgų.
4. Gali prarasti nervinį impulsą laidumo metu.
kas sudaro nervinė skaidulą?
Nervinę skaidulą sudaro:
* neurono atauga (ašinis cilindras),
* mielininis dangalas su neurolema,
* nuo aplinkos skiria bazinė membrana.
kas yra šmido latermano plyšiai?
Tai yra Švano ląstelių citoplazma, įstrigusi mielino plokštelėse. Per juos smulkios molekulės pasiekia aksoną, jie svarbūs ašinio cilindro medžiagų apykaitai. Šis regionas turi glaudų kontaktą su aksonu ir yra vadinamas mezaksonu.
kas yra merkelio diskas?
Yra mechanoreceptorius, randamas tik odos epidermyje, lūpose, plaukų folikuluose.
Jis teikia informaciją apie mechaninį slėgį, padėtį ir statinį prisilietimą, atsako už jautrumą lengvam prisilietimui ir vibracijos pojūčių perdavimą.
kas priklauso kapsulėtusios nervinės galūnės kūneliams?
- Meisnerio kūnelis,
- Plokštelinis (Pačinio) kūnelis,
- Svogūniškasis (Krausės svogūnėlis) kūnelis,
- Rufini kūnelis,
- Nervinė sausgyslinė verpstė
- Nervinė raumeninė verpstė
kas yra meisnerio kūnelis
Yra lengvo lytėjimo receptorius.
Ovalios formos, kūnelio viduje yra juntamojo neurono dendritas. Jis šakojasi ir susisuka į spiralę, o jo šakeles apsupa gliocitai ir plona jungiamojo audinio kapsulė.
Koncentruojasi neplaukuotos odos dermos speneliniame sluoksnyje, pirštų galiukuose, vokų odoje, lūpose.
Reaguoja į švelnius prisilietimus ir žemo dažnio vibraciją.
kas yra pačino kūnelis
Sudaro išorinis stormuo (kapsulė, kolba), vidinis stormuo (kolba) iš jung.a. ir terminalinė nervinė skaidula, kuri patekdama į kūnelį, netenka mielino ir išplatėja vidiniame stormenyje (kolboje).
Ji sumažina mechaninį galinės skaidulos dalies jautrumą.
Atsako už gilų, trumpalaikį slėgį ir aukšto dažnio vibraciją.
Išsidėsto organuose, kurie funkcionuodami deformuojasi.
kas yra krausės svogūnėlis
Jį apsupa apvalios ar ovalios formos kapsulė, sudaryta iš jungiamojo audinio. Kapsulės šerdyje yra ašinis cilindras. Nervinė skaidula nepraranda mielininio dangalo, išsišakoja, šakutės persipina ir suformuoja glomerulą.
Krausės svogūnėliai gali aptikti žemo dažnio vibracijas (lietimo, spaudimo), yra jautrūs šalčiui ir suaktyvinami esant žemesnei nei 20 ° C temperatūrai.
Randami odoje, akies junginėje, gleivinėse, išoriniuose lytiniuose organuose, periferinių nervų epineuriume, sąnarių sinovinėse membranose.
kas yra rufini kūnelis
Yra verpstės formos. Jį sudaro išsišakojęs dendritas, apsuptas jungiamojo audinio kapsule.
Fiksuoja žemo dažnio vibraciją ar slėgį, reaguoja į nuolatinį spaudimą, mechaninę sąnarių deformaciją, pirštų padėtį bei judesius, junta šilumą, yra šalčio receptorius.
Aptinkami odos paviršinėje dermoje, daugiausiai apie nagus.
kas yra sausgyslinė verpstė?
Teikia informaciją apie raumenų įtampos pokyčius, Aptinkamas raumens su sausgysle jungimosi vietose ir aponeurozėse.
Ji yra verpstės formos, ją sudaro apie 0,5-1 mlm ilgio ir 0,1 mlm skersmens kolageninių skaidulų pluošteliai ir, išdėsto lygiagrečiai tarp ekstrafuzinių raumeninių skaidulų. Ją apsupa kapsulė iš jungiamojo audinio.
Aferentinė nervinė skaidula sausgyslinėje verpstėje išsišakoja ir įsiterpia tarp kolageninių skaidulų pluoštų ir su jomis persipina.
Nervinis impulsas iš sausgyslinės verpstės sudirgina slopinamuosius neuronus, o pastarieji slopina motorinius neuronus ir taip apsaugo raumenį nuo pertempimo.
kas yra raumeninė verpstė?
