jutimo organai Flashcards

1
Q

Kokios yra jutimo organų receptorių grupės?

A

1.neurosensorinis epitelis - Kilmė – neuroektoderma.Sudaro
modifikuoti neuronai. Pvz., akies tinklainė, uoslinis epitelis
2. Juntamasis epitelis. Kilmė – paviršiaus ektoderma. Pakitusios
epitelinės ląstelės išskiria neuromediatorius, kurie dirgina netoliese
esančias nervines galūnes. Pvz., skonio, pusiausvyros ir klausos
jutimų receptoriai.
3. Nervinės galūnės: laisvos ir nelaisvos. Pvz., mechanoreceptoriai,
proprioceptoriai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

kokie yra akies obuolio dangalai?

A

a) Išorinis skaidulinis dangalas: ragena ir odena.
b) Vidurinis kraujagyslinis dangalas: gyslainė, krumplynas ir rainelė.
c) Vidinis sluoksnis – tinklainė, kurią su CNS jungia regos nervas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

koks yra akies obuolio turinys?

A

a) Lęšis.
b) Priekinė kamera – ertmė tarp ragenos ir rainelės.
c) Užpakalinė kamera – tarp užpakalinio rainelės paviršiaus ir lęšio.
Priekinė ir užpakalinė kameros užpildytos skaidriu vandeniniu akies skysčiu.
d) Stiklakūnio kamera – tarp užpakalinio lęšio paviršiaus ir tinklainės. Užpildyta
stiklakūnio skysčiu (99 % vandens, glikoproteinai, hialurono rūgštis, kolageninių
skaidulų tinklas).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

kokios akies struktūros kyla iš paviršiaus ektodermos?

A

Lęšis
Ragenos ir junginės epitelis
Ašarų liaukos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

kokios akies struktūros kyla iš neuroektodermos?

A

Tinklainės, rainelės ir krumplyno epitelis
Regos nervas
Vyzdį sutraukiantis ir plečiantis raumenys

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

kokios akies struktūros kyla iš galvos mezenchimos

A

Odena
Ragenos, krumplyno, rainelės ir gyslainės stroma
Akį judinantys raumenys
Vokai (išskyrus epitelį)
Stiklakūnis
Akies kraujagyslės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

kaip vyksta akies prenetalinis vystymasis?

A

3 gemalo sav. nervinio vamzdžio šonuose kranialiniame gale susidaro reginės
pūslelės.
• Pūslelės ilgėja, įdumba – susidaro reginė kojytė ir dvigubą sienelę turinti reginė
taurė.
• Reginę taurę dengianti paviršiaus ektoderma sustorėja – susidaro lęšio plakodė.
• Lęšio plakodė įlinksta, atsiskiria nuo ektodermos ir tampa lęšio pūslele.
• Reginės taurės vidinis sluoksnis → tinklainės neurosensorinis sluoksnis; taurės
išorinis sluoksnis → tinklainės pigmentinis epitelis.
• Reginė kojytė → regos nervas (įaugus neuritams iš tinklainės nervinių ląstelių).
• Į reginės taurės ertmę įauga stiklakūnio arterija, maitinanti besiformuojantį lęšį
ir reginę taurę.
• Lęšiui pilnai susiformavus, distalinė stiklakūnio arterijos dalis sunyksta, o iš
proksimalinės susidaro tinklainės centrinė arterija ir vena.
• Reginę taurę gaubianti mezenchima → dauguma skaidulinio ir kraujagyslinio
dangalo audinių bei stiklakūnis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

kokie yra odenos sluoksniai

A
  1. Episklera (antodeninė plokštelė) – gausiai vaskuliarizuotas purus skaidulinis
    jungiamasis audinys.
  2. Savoji medžiaga – glaudus netaisyklingas kolageninis jungiamasis audinys su
    nedideliu kiekiu elastinių skaidulų ir fibroblastų.
  3. Juosvoji plokštelė – purus skaidulinis jungiamasis audinys. Kolageno skaidulos
    plonesnės, randama daugiau elastinių skaidulų, fibroblastų, melanocitų,
    makrofagų.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

kas jungia preikinę odenos dalį

A

Priekinę dalį dengia junginė – plona, skaidri gleivinė, sudaryta iš
daugiasluoksnio stulpinio epitelio (jame yra taurinių ląstelių) bei savosios
gleivinės plokštelės iš puraus skaidulinio jungiamojo audinio.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

kokios yra odenos funkcijos?

A
  1. Palaiko akies obuolio formą
  2. Apsaugo vidines akies struktūras
  3. Prie odenos tvirtinasi akies obuolį judinantys raumenys
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

kas yra ragena, jos sluoksniai

A

• Skaidrus audinys, neturintis kraujagyslių.
• Sluoksniai:
1. Daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis
epitelis. 5-6 ląstelių sluoksniai, gausios
laisvosios nervinės galūnės. Pamatinio
sluoksnio ląstelės proliferuoja. Kamieninės
ragenos ląstelės telkiasi limbo srityje (jungtis
tarp ragenos ir odenos).
2. Priekinė ribinė (Bowman’o) plokštelė: 8 -10
µm storio. Sutvirtina rageną, padeda
apsaugoti stromą nuo infekcijų.
3. Savoji medžiaga (stroma): 90% ragenos
storio. Kolageninių skaidulų plokštelės,
einančios lygiagrečiai ragenos paviršiui, ir
keratocitai (modifikuoti fibroblastai)
4. Dua sluoksnis. Plonas, tvirtas kolageno
skaidulų sluoksnis.
5. Užpakalinė ribinė plokštelė (Descemet’o
membrana) - 10 µm storio. Suteikia atramą
endoteliui.
6. Endotelis – vienasluoksnis plokščiasis
epitelis. Reguliuoja įvairių medžiagų, pvz.
vandens, patekimą į stromą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

kokios yra ragenos funkcijos?

A
  1. Apsaugo priekinį akies paviršių
  2. Laužia į akį patenkančios
    šviesos spindulius (refrakcinė
    funkcija)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

kas yra limbas, kas jame telkiasi, kas jame yra

A

• Pereinamoji zona tarp ragenos ir odenos.
• Limbo srityje telkiasi kamieninės ragenos epitelio ląstelės.
• Trabekulinis (sijelinis) tinklas – netaisyklingos formos endoteliu išklotos
ertmės stromoje limbo srityje.
• Trabekuliniu tinklu akies skystis nuteka iš priekinės kameros į veninį
odenos antį (Šlemo kanalą).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

kokie yra rainelės sluoksniai

A

• Centre formuoja apvalią angą - vyzdį
• Sluoksniai:
1. Fibroblastų ir melanocitų sluoksnis.
2. Stroma. Gausiai vaskuliarizuotas ir
pigmentuotas purus skaidulinis
jungiamasis audinys. Netoli vyzdžio
žiediškai išsidėstę miocitų pluoštai
sudaro vyzdį sutraukiantį raumenį.
3. Epitelis (dengia užpakalinį paviršių):
a) Priekinis pigmentinis mioepitelis.
Mioepiteliocitų ataugos įsiterpia į stromą
(išsidėsto žvaigždiškai) ir formuoja vyzdį
plečiantį raumenį.
b) Užpakalinis pigmentinis epitelis.
Neleidžia šviesai patekti į akies vidų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

kokios rainelės funkcijos?

A

Reguliuoja į akį patenkančios šviesos
kiekį išplečiant bei sutraukiant vyzdį
2. Stromoje esančių melanocitų kiekis
nulemia akių spalvą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

kokie yra krumplyno sluoksniai?

A
  1. Stroma:
    a) Krumplyno raumuo – išorinis lygiųjų raumenų sluoksnis. Reguliuoja lęšio gaubtumą
    (dalyvauja akomodacijoje).
    b) Vidinis kraujagyslinis sluoksnis. Krumplyno priekinėje dalyje formuoja krumplyno
    vainiką, kurį sudaro krumplyno ataugos. Gausiai vaskuliarizuotas purus skaidulinis
    jungiamasis audinys.
  2. Epitelis. Du sluoksniai žemų stulpinių ląstelių. Išorinio sluoksnio ląstelės
    pigmentuotos
17
Q

ką gamina krumplyno ataugų epitelis ir kas tvirtinas tarp jų

A

• Krumplyno ataugų epitelis gamina vandeninį akies skystį.
• Tarp krumplyno ataugų tvirtinasi lęšio raiščio skaidulos (krumplyno
pasaitėliai), sudaryti iš fibrilino.

18
Q

kokie yra gyslainės sluoksniai

A

• Sluoksniai:
1. Kapiliarinė gyslainės plokštelė. Gausiai vaskuliarizuotas purus
skaidulinis jungiamasis audinys, kuriame daug melanocitų. Maitina
išorinius tinklainės sluoksnius.
2. Bruch’o membrana. Plonas sluoksnis, sudarytas iš kolageno ir
elastinių skaidulų. Atskiria gyslainę nuo tinklainės.

19
Q

iš ko sudarytas lęšis

A
  1. Lęšio kapsulė. Proteoglikanai, IV tipo kolagenas. Pusiau laidi metaboliškai aktyvioms
    medžiagoms. Pusiaujo srityje prie kapsulės tvirtinasi lęšio raiščio skaidulos, jungiančios
    lęšį su krumplynu.
  2. Lęšio epitelis (tik priekiniame lęšio paviršiuje). Vienasluoksnis kubinis. Ląstelės dalijasi
    netoli pusiaujo.
  3. Lęšio skaidulos. 7-10 mm ilgio šešiakampės prizmės formos ląstelės, kilusios iš lęšio
    epitelio ląstelių. Citoplazma užpildyta baltymu kristalinu. Branduoliai ir organelės
    pašalinti autofagijos būdu.
20
Q

kokios yra lęšio funkcijos

A

Laužia į akį patenkančios šviesos spindulius (refrakcinė funkcija)
2. Akomodacija – gebėjimas matyti įvairiu atstumu nutolusius objektus keičiant lęšio
gaubtumą. Akomodacijoje dalyvauja lęšis, krumplyno raumuo, lęšio raiščio skaidulos ir
rainelė.

21
Q

kokios yra tinklainės dalys

A
  1. Akloji tinklainė – iki dantytosios linijos. Rainelinė ir krumplyninė dalys.
    Nėra fotoreceptorių.
  2. Užpakalinė reginė tinklainė – už dantytosios linijos. Atsakinga už matymą.
    Sluoksniai:
  3. Tinklainės pigmentinis epitelis (TPE) – išorinis sluoksnis.
  4. Neurosensorinis sluoksnis – vidinis. Sudaro neuronai (įskaitant ir
    fotoreceptorius) ir glijos ląstelės
22
Q

kokios yra tinklainės pigmentinio epitelio funkcijos?

A
  1. Sugeria šviesą, neleidžia jai atsispindėti.
  2. Įeina į kraujo-tinklainės barjero sudėtį, reguliuoja medžiagų apykaitą tarp
    tinklainės ir gyslainės.
  3. Fagocituoja susidėvėjusius fotoreceptorių diskus.
  4. Dalyvauja regėjimo pigmentų resintezėje.
  5. Antioksidacinis poveikis - šalina laisvuosius radikalus.
23
Q

kas sudaro neutosensorinės tinklainės neuronų grandinę?

A
  1. Fotoreceptorinė grandis: lazdiniai ir kolbiniai epiteliocitai
    (stiebeliai ir kūgeliai).
  2. Asociacinė grandis: dvipoliai, gulstieji ir amakrininiai
    neuronai.
  3. Ganglinė grandis: gangliniai neuronai
24
Q

kokie yra neurosensorinės tinklainės sluoksniai

A
  1. Fotoreceptorių sluoksnis – lazdinių ir kolbinių epiteliocitų išoriniai ir
    vidiniai segmentai
  2. Išorinis ribinis sluoksnis – spindulinių gliocitų (Müllerio ląstelių)
    išorinių galų mikrogaureliai
  3. Išorinis branduolinis sluoksnis – fotoreceptorių branduoliai
  4. Išorinis tinklinis sluoksnis – fotoreceptorių ir asociacinių neuronų
    sinapsės
  5. Vidinis branduolinis sluoksnis – asociacinių neuronų ir spindulinių
    gliocitų branduoliai
  6. Vidinis tinklinis sluoksnis – asociacinių ir ganglinių neuronų sinapsės
  7. Ganglinis sluoksnis – ganglinių neuronų kūnai
  8. Nervinių skaidulų sluoksnis – ganglinių neuronų neuritai
    10.Vidinis ribinis sluoksnis – spindulinių gliocitų vidiniai galai
  9. Pigmentinis epitelis (TPE) (nepriklauso neurosensorinei tinklainei
25
Q

kas yra lazdiniai ir kolbiniai epiteliocitai, kokios jų funkcijos

A

• Dvipoliai neuronai
• Inversinė tinklainė: šviesa turi pereiti visus vidinius tinklainės sluoksnius,
kad pasiektų fotoreceptorius
• ~120 mln. lazdinių ir ~7 mln. kolbinių epiteliocitų.
• Lazdiniai epiteliocitai užtikrina regėjimą prieblandoje. Nejautrūs spalvoms –
susidaro pilkų atspalvių vaizdas.
• Kolbiniai epiteliocitai atsakingi už spalvinį regėjimą esant tinkamam
apšvietimui.

26
Q

iš ko sudaryti fotoreceptoriai?

A
  1. Išorinis segmentas (fotoreceptorių sl.) – šviesai jautri zona. Lazdiniuose
    epiteliocituose – cilindro, kolbiniuose – kūgio formos. Viduje –
    membraniniai diskai su regėjimo pigmentais.
  2. Blakstienėlė (fotoreceptorių sl.) – jungia išorinį ir vidinį segmentus.
  3. Vidinis segmentas (fotoreceptorių sl.) – metabolinė zona:
    a) Išorinė elipsoidinė dalis: daug mitochondrijų.
    b) Vidinė mioidinė dalis: Goldžio kompleksas, grūdėtasis endoplazminis tinklas, laisvos
    ribosomos.
  4. Kūnas su branduoliu (vidiniame branduoliniame sl.).
  5. Aksono galai išoriniame tinkliniame sl. baigiasi lazdinių epiteliocitų galine
    sferule ir kolbinių galine kojyte. Sudaro sinapses su asociacinės grandies
    neuronais.
27
Q

kokie yra regėjim pigmentai?

A

• Lazdiniuose epiteliocituose – rodopsinas, kolbiniuose – jodopsinas

28
Q

kokie yra asociacinės grandies neuronai?

A

Dvipoliai neuronai
• Branduoliai – vidiniame branduoliniame sluoksnyje.
• Dendritai sudaro sinapses su fotoreceptoriais ir perima iš jų
informaciją išoriniame tinkliniame sluoksnyje.
• Aksonai sudaro sinapses su gangliniais neuronais vidiniame
tinkliniame sluoksnyje.

Gulstieji neuronai
• Daugiapoliai neuronai.
• Branduoliai – vidiniame
branduoliniame sluoksnyje.
• Ataugos sudaro sinapses su
fotoreceptoriais ir dvipoliais
neuronais išoriniame tinkliniame
sluoksnyje.
• Moduliuoja informacijos
perdavimą iš fotoreceptorių į
dvipolius neuronus arba tarp
skirtingų fotoreceptorių.

Amakrininiai neuronai
• Anaksoniniai neuronai.
• Branduoliai – vidiniame branduoliniame
sluoksnyje.
• Ataugos sudaro sinapses su fotoreceptoriais
ir dvipolinėmis ląstelėmis išoriniame
tinkliniame sluoksnyje, ir su gangliniais
neuronais vidiniame tinkliniame sluoksnyje
• Perduoda informaciją iš fotoreceptorių ir
dvipolinių neuronų gangliniams neuronams

29
Q

kokie yra gangliniai neuronai?

A

• Stambūs daugiapoliai neuronai
• Kūnai su branduoliais – gangliniame sluoksnyje
• Dendritai vidiniame tinkliniame sluoksnyje sudaro sinapses su dvipoliais
ir amakrininiais neuronais
• Aksonai sudaro nervinių skaidulų sluoksnį ir, išėję iš tinklainės pro regos
nervo diską, formuoja regos nervą

30
Q

kas yra mullerio gliocitai? ir jų funkcijos

A

• Kūnai su branduoliais –
vidiniame branduoliniame
sluoksnyje.
• Ataugos apsupa tinklainės
kraujagysles, visų neuronų
kūnus bei ataugas.
• Išoriniai galai sudaro išorinį
ribinį sluoksnį – metabolinį
barjerą
• Vidiniai galai sudaro vidinį
ribinį sluoksnį, kuris tinklainę
atskiria nuo stiklakūnio.

  1. Įeina į kraujo-tinklainės barjero sudėtį
  2. Paremia neuronus
  3. Trofinė funkcija
  4. Šalina metabolines atliekas
  5. Reguliuoja vandens ir jonų homeostazę
31
Q

kas yra regos nervo diskas?

A

• Tinklainės vieta, kurioje nervinių skaidulų sluoksnyje esantys ganglinių
neuronų aksonai išeina iš akies obuolio, suformuodami regos nervą.
• Vadinamas akląja dėme, nes čia nėra fotoreceptorių.
• Per disko centrą į tinklainę patenka centrinė tinklainės arterija ir vena.
• Centrinė tinklainės arterija maitina vidinius tinklainės sluoksnius.
• Išoriniai tinklainės sluoksniai mitybą difuzijos būdu gauna iš gyslainės.

32
Q

kas yra centrinė duobė

A

Centrinė duobė – įdubimas tinklainėje ties užpakaliniu akies poliumi:
➢Šviesai jautriausia tinklainės vieta, nes sudaryta tik iš kolbinių epiteliocitų.
➢Kiekvienas kolbinis epiteliocitas jungiasi tik su viena dvipole ląstele.
➢Užtikrina maksimalų regos aštrumą ir geriausią spalvinį matymą.

33
Q

kas yra geltonoji dėmė

A

Geltonoji dėmė – zona aplink centrinę duobę:
➢Didesnė kolbinių epiteliocitų koncentracija. Periferijoje atsiranda lazdinių epiteliocitų.
➢Didesnė ganglinių neuronų koncentracija nei tinklainės periferijoje.
➢Vienas dvipolis neuronas jungiasi su vienu gangliniu neuronu.
➢Randama antioksidantų – apsaugo nuo kenksmingų šviesos spindulių.
➢Geltonojoje dėmėje ir centrinėje duobėje nėra tinklainės kraujagyslių.

34
Q

kokia yra uoslinės gleivinės sandara:

A

Uoslinis epitelis – tariamai daugiasluoksnis stulpinis. Ląstelių tipai:
a) Uosliniai epiteliocitai
b) Atraminiai epiteliocitai
c) Pamatiniai epiteliocitai
2. Savoji gleivinės plokštelė. Purus skaidulinis jungiamasis audinys su
kraujagyslėmis, limfagyslėmis, aksonų pluoštais, uoslinėmis (Bowmano)
liaukomis.

35
Q

ką daro uosliniai epiteliocitai ir kas jie

A

Dvipoliai neuronai.
• Branduoliai išsidėsto epitelio vidurinėje dalyje.
• Viršūniniame paviršiuje turi dendritus, kurie baigiasi dendrito stormeniu.
• Dendrito stormenį dengia judrios uoslinės blakstienėlės, turinčios uoslės
receptorių.
• Pamatiniame paviršiuje turi aksoną, kuris, išėjęs iš epitelio, savojoje
gleivinės plokštelėje kartu su kitų uoslinių epiteliocitų aksonais sudaro
aksonų pluoštus.
• Šie aksonų pluoštai už akytosios plokštelės suformuoja uoslės nervą.

36
Q

kas yra atraminiai epiteliocitai

A

Atraminiai epiteliocitai
• Stulpinės ląstelės.
• Branduoliai arčiau
viršūninio paviršiaus.
• Viršūniniame paviršiuje
turi mikrogaurelius.
• Paremia uoslinius
epiteliocitus.
• Išskiria kvapus
surišančius baltymus.

37
Q

kas yra pamatiniai epiteliocitai

A

• Smulkios, sferiškos
ląstelės.
• Išsidėsto ant
pamatinės
membranos, viršūninis
paviršius įsiterpia tarp
atraminių epiteliocitų.
• Iš pamatinių
epiteliocitų
regeneruoja nauji
atraminiai ir uosliniai
epiteliocitai.

38
Q

kas yra bowmano uoslinės liaukos

A

Savojoje gleivinės plokštelėje.
• Šakotos vamzdinės – pūslinės serozinės liaukos.
• Sekretas suvilgo gleivinės paviršių, suriša ir tirpdo kvapiąsias
medžiagas.