kraujo gamybos ir imuninės apsaugos organai Flashcards
kokios yra imunių organų funkcijos
kraujo ąlst. gamyba, savų audinių sudėties kontrolė, svetimų medžiagų atpažinimas ir imuninis atsakas, kraujo ir limfos depas
koks gali būti imuninis atsakas
įgimtas - vykdo leukocitai, NK ląstelės
įgytas - lėtesnis, vykdo T ir B limfocitai, antigeną pateikiančios ląst ir atminties ląst
kas yra citokinai
mažos molekulinės masės peptidai ir glikoproteinai veikia parakriniškai
kas yra antigenai
svetimos organizmui medžiagos, kurios sukelia spec. imuninį atsaką
kuo skiriasi ląstelinis nuo humoralinio atsako
Ląstelinis:
• T limfocitai ardo
pažeistas ląsteles.
• Nukreiptas prieš
viduląstelinius
patogenus (virusus,
grybelius, parazitus),
vėžines bei
transplantuotas
ląsteles
Humoralinis:
• B limfocitai →
plazmocitai, gaminnatys
antikūnus, Ak.
• Nukreiptas prieš
ekstraląstelinius
patogenus (bakterijas).
kas būdinga mažiesiems limfocitams
nuogas branduolys, bazofoliški, po kontakto su Ag tampa limfoblastais
kur diferencijuojasi T limfocitai, kuo skiriasi nuo kitų limfocitų, už ką atsakingi
diferencijuojasi užkrutyje, skiriasi savo receptoriais, atsakingi už ląstelinį imuninį atsaką, bet dalyvauja ir humoraliniame
kokie yra T limfocitų pogrupiai
T citotoksiniai - suardo ir atpažįsta, išskiria perforinus ir granzimus
helperiai - sekretuoja citokinus, kurie skatina citotoksinius, makrofagus ir B limfocitus
reguliatoriai - slopina imunnį atsaką
intraepiteliniai - migruoja į odos, gleivinių epitelė, nerecirkuliuoja atgal į kraujotaką
kur diferencijuojasi B limfocitai, už ką atsakingi į ką diferencijuojasi
kaulų čiulpuosem už humoralinį atsaką, deiferencijuojaszi į plazmocitus
kur randasi plazmocitai, ką sekretuoja
imuniniuose organuose ir puriajame skaiduliniame j.a., sekretuoja antikūnus ir Ig.
kas fagocituoja Ag - Ak kompleksą
makrofagai, eozinofilai
kur formuojasi NK ląstelės, kokia funkcija
formuojasi kaulų čiulpuose, naikina pakitusias ląsteles, veikia kaip citotoksiniai
kam priklauso makrofagai, ką daro
priklauso mononuklearinei fagocitinei sistemai, fagocituoja Ag - suskaldo į imunogeniškesnius fragmentus, sekretuoja citokinus
kokios ląstelės įeina įMFS?, iš ko kilę, kas priklauso
- Kupferio ląstelės (kepenyse),
- Mikroglija (CNS),
- M ląstelės (klubinėje žarnoje),
- Dendritinės ląstelės (užkrūčio liaukoje, blužnyje ir
limfmazguose), - Langerhanso ląstelės (odoje ir gleivinėse),
- Epitelioretikulinės ląstelės (užkrūčio liaukoje)
kilę iš. monocitų, priklauso jung. a, plaučių, blužnies makrofagai ir spec. ląst
kur randamos dendritinės ląstelės
užkrūtyje, blužnyje, limfmazgiuose, odos ir gleivinių dendritinės ląst = langerhanso
kokie yra imuniniai organai
centriniai: kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka
periferiniai - blužjis, limfmazgiai, limfoidinio audinio telkiniai
iš ko sudaryta imuninių organų stroma ir parenchima
strroma - tinklinis, užkrūtyje - epitelinis
parenchima - imunocitai ir kraujo ąlst
iš ko vystosi imuniniai organai
stroma ir parenchima - mezenchimos
užkručio stroma - endodermos
kas vyksta centriniuose imuniniuose organuose
nuo Ag
nepriklausoma limfocitų diferenciacija:
– T limfocitų – užkrūtyje,
– B limfocitų – kaulų čiulpuose. , jie keliauja į periferinius organus
kas vyskta periferiniuose imuniniuose organuose
Juose limfocitai užima tam tikras T ir B
limfocitams priklausomas zonas.
• Čia vyksta nuo Ag priklausoma
limfocitų diferenciacija (po kontakto su
Ag diferencijuojasi į efektorines ir
atminties ląsteles)
kuo skiriasi pirminis ir antrinis imunininis atsakas
Pirminis atsakas formuojasi po pirmojo kontakto su Ag.
• Antrinis atsakas formuojasi po pakartotinio kontakto su
tuo pačiu Ag. Yra daug greitesnis ir intensyvesnis.
kur randasi geltonieji ir raudonieji kaulų čiulpai
• Suaugusio žmogaus geltonieji kaulų čiulpai yra
ilgųjų kaulų diafizėse, kur vyrauja riebalinės
ląstelės.
• Raudonieji kaulų čiulpai - plokščiuosiuose
kauluose ir kai kurių ilgųjų kaulų epifizėse, kur
vyrauja besiformuojančios kraujo ląstelės.
• Naujagimio visi kaulų čiulpai yra raudoniej
iš ko sudaryta raudonųjų kaulų čiulpų stroma ir parenchima
stroma - tinklinis yra sinusoidinių kapiliarų
parenchima - eritrocitų pirmtakai aplink makrofagus, graiuliocitai ir limfocitai pirmtakus aplink sinusus, megakariocitai - per sinųsų sienas
kokia yra užkrūčio liaukos funkcija
t limfocitų diferenciacija
kokia yra užkrūčio liaukos sandara
dengia kapsulė, yra pertvaros.
skiltelėje yra žievė - daug limfocitų, šerdis
užkrūčio liaukos stroma ir parenchima
stroma - epitelinis
parenchima - t limfocitai
kaip vadinamos užkrūčio stromos ląstelės
epitelioretikuliocitai - sudaron tinklą, kuriame formuoajsi T limfocitai
iš ko sudarytas hemotyminis barjeras
kapiliaro siena, perivaskulinis tarpas epitelioretikuliocitai
kaip vyksta T limfocitų atranka užkrūtyje
teigiama - žievėje, išgyvena tie, kurie turi receptorius ir gali atpažinti svetimas ir savas, kiti sufagocituojami
neigiama - šerdyje, išlieka tie kurie atpažįsta tik svetimas, kurie turi receptorius savoms medžiagoms yra sufagocituojami. taip apsisaugoma nuo autoimuninio atsako
kaip vadinamas migdolų žiedas
valderjerio limfoepitelinisnžiedas sudaro ryklės, trimito, gomurio ir liežuvio
kokios yra limfmazgio dalys
žievė- B limfocitai
aplinkinė sritis (parakortikalinė) -t limfocitai
šerdis - B limfocitai
iš ko sudarytilimfmazgio ančiai
ančiuose yra limfa, makrofagai. sieną sudaro nevietisos endotelio ląstelės, ančiais limfa yra filtruojama
kokia yra blužnies funkcija
imuninė reakcija - Ag paieška kraujyje, nuo Ag priklausoma limfocitų diferenciacija
kraujodaros funkcija - vaisuaisu kraujodaros organas, senų eritrocitų ir trombocitų naikino vieta,
kraujo depas
išš ko sudaryta blužnis, stroma, parenchima
dengia kapsulė, yra pertvaros
stroma - tinklinis
parenchima - imuninės ir kraujo ląst (baltiji limfocitų telkiniai, raudonoji (kraujas ančiuose)
kokie yra blužnies kraujotakos tipai
uždara - kapiliarai atsiveria į sinusus
atvira - kraujas išsilieja į pulpis stygas, poto suteka į anęius
kas sudaro baltąją pulpa ir raudonąją
baltoji: lifinės makštys, limfiniai amzgeliai
raudonoji - stygos ir ančiai
