Jonas Biliūnas Flashcards
Kurio amžiaus rašytojas / epocha
XIX a. pab. ir XX a. pr., realizmas
Sinonimai:
Lietuvių novelės klasikas, psichologinės prozos ugdytojas, publicistas, humanistas.
Biografija + asmenybė
14 metų tapo našlaitis, tad gyveno skurdžiai, už menką atlygį mokė kitus vaikus, kol pats baigė gimnaziją.
Gimnazijoje subūrė slaptą lietuvių moksleivių lavinimosi būrelį, skatino puoselėti gimtąją kalbą, domėtis Lietuvos kultūra, istorija.
Jis griežtas carizmo priešas, jam rūpėjo nacionalinio lietuvių judėjimo reikalai.
Visuomet turėjo nuomonę, bet jos niekam nepiršdavo, buvo tolerantiškas, jautrus, humanistiškas, atidus draugams, nemėgo būti vienas, tad pas jį visada kažkas būdavo.
Domėjosi ne tik literatūros, bet ir gamtos mokslais. Teigdamas, kad kultūros darbas toks pat garbingas kaip visuoomeninis, Biliūnas pasirinko literatūros studijas, deja širdžiai mielas darbas jam atnešė tik badą ir skurdą. Taip tęsėsi iki pat mirties.
25 metų suserga džiova, bandė toliau siekti mokslo, bet teko pasitraukti dėl ligos. Išvyko į Zakopanę, kur veikė džiovininkų gydyklos.
Sprendė baltų mitologijos problemas. Tobulino bendrinę lietuvių kalbą, normino vartoseną ir rašybą
Kūrybos bruožai:
Psichologiškumas
Autobiografiškumas
Gerų ir blogų reiškinių vaizdavimas
Kaltės ir atgailos motyvas
Kūrinių centre - sąžinės kamuojamas, likimo nuskriaustas žmogus
Nuoseklus minčių dėstymas
Aplinka ir gamta pasakojama tik tiek, kiek būtina norint suprasti kūrinį
Dabarties ir praeities kontrastas
Vidinis pasaulis
,,Liūdna pasaka” žanras, metai, kada vyksta veiksmas istorijoje
Apysaka, 1907 m. 1863-64 sukilimas
Veikėjai ir biški konteksto
Juozapota ir Petras Banys, nori vaikų, jis išeina į mišką, ji jaudinasi, eina jo ieškot. Pirmiau miške, tada mieste, randa jį pakartą (priešais jos akis pakaria) ir ji praranda jų kūdykį nuo šio klaikaus reginio, ir protą. Visi yra tremiami, bet valdžia Juozapotos nemato kaip priešo, nes ji išprotėjusi, tad ją palieka. Laikai keičiasi, o Juozapota toliau vaikšto ir vis kartoja ,,Kiek ponų… kokie jie visi gražūs.. Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..” Turbūt pati nesuprato, ką klausia ir neatsiminė jau savo Petriuko. Kol dar buvo jos amžiaus žmonių, jie ja rūpinosi, maitino, o dabar jai tenka kentėti nuo bado, stigo kuo apsivilkti (,,Vieims nešė nusiminimą ir nesuprantamą širdies neramumą…” - todėl niekas ja nesirūpino)… Nei jos akys švyti kaip žvaigždės, o tiesiog du juodi be gyvybės taškai, nei ji orientuojasi gyvenime.
,,Pagijo kūnas, bet ne dvasia. Protas sumišo…”
Ji neteko vyro, namų ir proto, ją kankino, tačiau ,,išleido ją valdžia kaip beprotę, jai nebekenksmingą.”
