Antanas Škėma Flashcards
Kuris amžius/epocha?
XXa vid. lietuvių rašytojas išeivis, katastrofinio modernizmo atstovas
Jį apibūdinantys žodžiai:
Išeivis, egzistencialistas, besiblaškantis tarp gyvenimo kelio (stojo į mediciną, po 2 metų perėjo į teisės fakultetą ir po dar 4 metų į dramos studijas), emigrantas, dramaturgas, besiilgintis tėvynės, režisierius
Šeimos santykiai
Turėjo žmoną (1938m susituokė) ir dukrą (1940), bet vėliau turėjo romaną su Birute Pukelevičiūte, pas ją atsikraustė į Kanadą ir ji jį išlaikė, vėliau jis ją melagingai apkaltino plagijavimu ir grįžo pas šeimą.
Kiek karų patyrė, kur ir kada emigravo?
Išgyveno abu pasaulinius karus, 1944 m. kartu su žmona Janina Škėmiene ir dukra Kristina emigravo į Vokietiją, „Vokietijoje vargau ir slėpiausi nuo bombų, kaip ir daugelis“, - teigė menininkas. O 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo sunkius fizinius darbus ir siekė patirti rašytojo sėkmę.
Kūrybos bruožai
Kaip ir kiti egzistencialistai, A. Škėma baisėjosi pasaulio absurdu, atskleidė tikrųjų vertybių besiilginčio žmogaus kančią, vienatvę, kėlė žmogaus gyvenimo prasmės klausimus. Autobiografiškumas. Ironija, groteskas.
Kokių biografinių aspektų yra ,,Baltoje drobulėje”?
- Jo gyvenime mama išprotėjo, ji tik juo pasitikėjo, tad jis turėjo apsimesti, kad tiesiog su ja išvyksta į Palangą, o iš tikro savo motiną išvežė į psichiatrinę ligoninę.
Knygoje pagrindinis veikėjas taip pat išprotėja. - Tiek autorius, tiek veikėjas emigrantai atvykę į JAV. Dirbo keltuvininku
- Abu nepritampa (Škėma bendravo tik su lietuviais)
Romano protagonisto vardas ir darbas? Kaip jis jaučiasi? (tiesiog kalbėjimo ištrauka)
Romano protagonistas - Antanas Garšva, kaip ir pats rašytojas - lietuvis emigrantas, Niujorke dirbantis liftininko darbą. Antanas Garšva yra skausmingai nusivylęs, bijantis ir gyventi, ir mirti: „Nesu romantikas. Todėl nešoksiu žemyn iš trisdešimt penktojo aukšto“. Jo absurdišką gyvenimą atspindi tai, kad jis - individas be tapatybės, yra tik skaičius „Nr. 87”, valandų valandas praleidžiantis lifto dėžėje, tarsi Sizifas atliekantis beprasmį darbą. Tik Garšvos akmuo kitoks - „netekęs žemės traukos”: „Up and down“. Garšva savo, kaip liftininko, beprasmį gyvenimą lygina su šinšilų narvu. Romano pagrindinis veikėjas save vadina „skeveldrų dėliotoju”: jį persekioja prisiminimai apie gyvenimą Lietuvoje, be to, kankina neurastenija ir dalinė amnezija, išgyvena, kad negali būti su mylima moterimi Elena, dėl to jaučia, kad jo pasaulis dūžta, o jis pats - tarsi akacijos krūmas, kuriam nelemta prigyti „New York dykumoje.” Įveikti vienatvę ir egzistencinę krizę Garšva bando ironizuodamas ne tik miesčioniškus viešbučio svečius, bet ir savo beviltiškas pastangas susieti padrikus, tik sąmonės sraute atgyjančius prisiminimus į visumą, atgauti vidinę pusiausvyrą ar tiesiog išlikti gyvam: „Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti.“ Kita vertus, Garšva - menininkas, tačiau menininkai vartotojiškam pasauliui nėra reikalingi. Kūrinio pabaigoje pagrindinis veikėjas pagaliau suvokia, kad gyvenimo esmė ir prasmė yra pats gyvenimas. Kišenėje, regis, reikia ieškoti ne vaistų, o prasmės - net tada, kai jos nėra. Skausmingoje, ironiškoje kelionėje į save Garšva supranta, kad gyventi reikia dabartimi, o ne praeitimi ar ateitimi, nes gyvenimas yra duotybė. Deja, per vėlai: romano pabaigoje regime taip ir nesugebėjusio sukurti „tobulo” eilėraščio protagonistą, kurio sąmonė pabąla.
Kada išleista ,,Balta drobulė” ir koks žanras?
Išleista 1958m., psichologinis intelektualinis romanas, bet turi ir autobiografinių bruožų.
Balta drobulė reikšmė?
Švari sąmonė tada, kai žmogus yra idiotas, išprotėjęs, rūpinasi tik fiziologiniais poreikiais.
Kuo savitas tekstas?
Daug angliškų žodžių, parodo iškreiptą pasaulio vaizdą, neatitinkantį tiesos.
citatos:
„Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti.“
„Nesu romantikas. Todėl nešoksiu žemyn iš trisdešimt penktojo aukšto“
,,Up and down”
,,Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje”
Moterys ir jų kontekstas:
Garšva paklauso psichiatro patarimo nekurti šeimos, tačiau neišbraukia moterų iš savo gyvenimo, apsiribodamas epizodiniais meilės nuotykiais.
Jonė - jai sako, kad moka psichologinių triukų ir ją gali lengvai sužavėti. Net dvi savaites kiekvieną naktį ėjo prie Jonės namų, kad ją pamatyti (jis tai darė ne iš meilės, o iš noro parašyti eileraštį…) JĄ IŠPRIEVARTAUJA, prižada, kad ją ves. ,,<…> aš ir šiandien tebemyliu jos išsigandusį glėbį, atsakančias lūpas, susižavėjimą mano idiotiškais eilėraščiais. Jonės netekimas man yra jaunystės netekimas, kai tikrasis gyvenimas pasibaigia, o prasideda atsargi ir sukta kova su mirtimi. “
Elena - jis ją myli, bet žino, kad negali jos išlaikyti ir negalės ilgai su ja gyventi dėl savo ligos, tad bando ją atstumti. Tačiau neatstumia, o su ja pradeda bendrauti, geisti, sako, kad jis dėl jos pakeis darbą, ji tegul su vyru išsiskiria. Vaikšto po parkus. JI JO ANTROJI SKAITYTOJA (JIS PIRMASIS) iš esmės, žaismingi santykiai.
Ženia - juo nori rūpintis, kad atidaryti pas jį prostitucijos namus
Pats autorius būdamas 14 metų bandė nusižudyti prisiskaitęs filosofijos
nepavyko, nes buvo per žemas ir virvė per trumpa
Nužudė žmogų, jauną ruselį.
.
