Anatomija, ka destytoja sake egzaminui Flashcards
Į ką atsiveria kaktikaulio antis
Į pusmėnulines žiotis “hiatus semilunaris”, kurios yra vidurinėje nosies ertmės landoje.
Į ka astiveria viršūtinio žandikaulio antis
Atsiveria kartu su kaktiniu ančiu į pusmėnulines žiotis “hiatus semilunaris”, kurio yra vidurinėje nosies ertmės landoje
Į ka atsiveria pleištakaulio antis
Atsiveria į pleištinę akytkaulio kišenę, kuri yra virš viršutinės nosies ertmės landos.
Į ką atsiveria priekinės ir vudirinės aktykaulio ląstelės
Į vidurinę nosies ertmės landą.
Į ką atsiveria užpkalainės akytkaulio ląstelės
Viršūtinę nosies ertmės landą
Į ką atsiveria nosinis ašarų latakas
Į apatinę nosies ertmės landą.
Ryklės ertmės dalys
Nosinė ryklės dalis
Burninė ryklės dalis
Gerklinė ryklės dalis
Gerklos (larynx) sąnariai
Žiedinis skydo sąnarys
Žiedinis vedegos sąnarys
Skaidulinė elastinė gerklų membrana ir jos dalys
Keturkampe gerklų membrana
Elastinis kūgis arba žiedinis skydo raištis
Balso raištis
Žiedinis skydo sąnarys
Derintinis, elipsoidinis dviašis
Skydinė kremzlė rieda pirmyn ir atgal per skersinę ąšį
Žiedinis vedegos sąnarys
Derintis elipsoidinis dviašis
Vidiniai gerklų raumenys (pritraukiantys ir atitraukiantys)
Pagrindinis pritraukiamasis raumuo:
m. cricoarytenoideus lateralis (uždaro balso plyšį)
Vienintelis atitraukianti raumuo yra:
m. cricroarytenoideus posterior. (atidaro balso plyšį.)
Vidiniai gerklų raumenys (uždarantys gerklų įeigą)
M. cricoarytenoideus lateralis
M. arytenoideus transeversus
M. arytenoideus obliquus
M. aryepigloticus
Vidiniai gerklų raumenys Įtempiantis balso raiščius
M. cricothyroideus
Vidiniai gerklų raumenys atpalaiduojantys balso raiščius
M. thrryoayroideus
Gerklų ertmės dalys
Priangis
Vidurinė kamera
Pobalsinė ertmė
Balso aparatas sudarytas iš
Balso raukšlių : (balso raumens; balso raiščio; gleivinės)
Balso plyšio
Dešiniojio pagrindinio broncho ir jo viršūtinės šakos - viršūtinio dešiniojo skiltinio broncho padėtis
Virš plaučių arterijos (eparterinė padėtis)
Kairiojo pagrindinio broncho padėtis
Žemiau plaučių arterijos
(hiparterinė padėtis)
Bronchų skilimas
Pagrindiniai skyla į
Skiltinius; jie į
Segmentinius (3;2;5); jie į
vidiniai segmentų bronchai; jie į
Skiltelinius bronchus jie į
galines bronchioles
Plaučių paviršiai
Šonkaulinis
Medialinis skirstomas į (tarpuplautinį pavrišių; stuburinę dalį)
Diafragminis
Šonkaulio kraštai
Apatinis
Priekinis
Užpakalinis
Kas ateina į plaučių vartus
Plaučio arterijos
Dviejų plaučių venų
Pagrindinis broncho
Limfagyslės
Nervai
Dešiniojo plaučio plyšiai
Įstrižinis plyšys - atskiria apatinę nuo virš ir vid.
Horizontalusis plyšys - Viršūtinė - vidurinė
Kairiojo plaučio plyšiai
Įstrižinis plyšys
Mažiausia plaučio parenchimos dalis turinti autonominę kraujotaką
Yra segmentas ( jų yra 10 plautyje)
BRonchiolių šakojimasis
Skyla į kvėpuojamasias bronchioles jos į:
alveolinius latakelius; jie baigiasi
alveoliniais maišeliais
Galinės bronchiolės savybės
Diametras 0.3.-0.5 mm
Sienoje nėra kremzlių
IŠkloja virpamasis epitelis
Priklauso kvėpavimo takams
Kvėpuojamosios bronchiolės
Nėra virpamojo epitelio
Yra sienelėje alveolės
Priklauso plaučių parenchimai
Kas sudaro plaučio parenchim
Kvėpuojamosios bronchiolės
Alveoliniai takai
Alveoliniai maišai
Alveolės
Dešiniojo plaučio organotopija
plaučio medialinis paviršius
Dešinysis prieširdis
Apatinė tuščioji vena
Viršutinė tuščioji vena
Stemplė
Dešinioji paraktinė arterija ir vena
kairiojo plaučio organotopija
plaučio medialinis paviršius
Kairysis skilvelis
Aortos lankas
Nusileidžiančioji aorta
Stemplė
Kairioji paraktinė arterija ir vena
Šonkaulinė diafragmos kišenė
recessus costodiaphragmaticus
Toje vietoje kur apatinė pasieninės šonkaulinės krūtinplėvės dalis užlinksta pereidama į diafragminę dalį, netoli nuo šonkaulių susidaro gili pusračio (pusmėnuliškos) formos pleuros ertmės
Pleuros ertmės punkcijos vieta
Šonkaulinė diafragmos kišenė
Įkvėpimo metu plaučio apatinis kraštas nesiekia žemiausios šios kišenės vietos ties vidurine pažasties linija (10 šonkaulis).
Bronchų ir plaučių vaskuliarizacija mažasis kr. apytakos ratas
Mažasis ratas – veninis kraujas - deš.skilvelis, plaučių kamienas, plaučių arterijos – į plaučius iki kapiliarų apie alveoles
Arterinis kraujas iš plaučių respiratorinės dalies nuteka plaučių venomis.
Bronchų ir plaučių vaskuliarizacija (venos ir arterijos plaučiuose)
Venos eina tarp plaučių segmentų, o arterijos kartu su bronchais segmentų viduje.,
Iš plaučių pro vartus išteka 4 stambios plaučių venos. Įteka į kairįjį prieširdį.
Didysis apytakos ratas
Didysis apytakos ratas prasideda kairiajame skilvelyje, toliau - aorta ir arterijos po visą kūną.
Audiniuose art.kr.virsta veniniu ir venomis grįžta
į dešinįjį skilvelį.
Kokios kraujagyslės maitina plaučių parenchimą
Mažasis kraujo apytakos ratas
PLaučių parenchimoje art.kr.virsta veniniu ir venomis grįžta
į dešinįjį skilvelį.
Kas maitina plaučių stromą
Kitas kelias - Iš didžiojo apyt.rato, iš aortos – 2-4 bronchinės arterijos, aa.bronchiales
Maitina nerespiratorinę plaučių audinių dalį iki alveolinių takų.
PLaučiu arterijos ir trombinės embolijos
Dešinė plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė nei kairioji. Todėl tromboembolija dažniau pasitaiko dešinėje arterijoje.
Deš. ir kairiosios pl. arterijų pozicija
Dešinioji plaučių arterija yra užpakalyje kylančiosios aortos ir viršutinės tuščiosios venos.
Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiančiosios aortos ir kairiojo pagrindinio broncho.
Plaučių arterijų skylimas
Patekusios į plaučius, plaučių arterijos skyla į šakas, kurios lydi segmentinius ir subsegmentinius bronchus.
Arterijų šakos eina į kiekvieną skiltį ir bronchopulmoninį segmentą, dažniausiai atitinkamo broncho priekinėje pusėje.
Arterijos ir bronchai yra suporuoti plaučiuose, šakojasi vienu metu ir eina lygiagrečiai.
Tarpuplaučio dalys
Viršūtinis
apatinis
Apatinio tarpuplaučio dalys
viršutinis, vidurinis ir apatinis
Priekinis tarpuplaučio tarpas (orgnaai)
Priekinis – tarpas tarp krūtinkaulio ir širdiplėvės. Jame yra užkrūtis, limfmazgiai, kraujagyslės.
Vidurinio tarpuplaučio tarpo (organai)
Vidurinis – jame širdis širdiplėvėje, kylančioji aorta ir plautinis kamienas.