9 tema. Nusikalstamos veikos subjektas

Question 1

Fikcijos doktrina

Answer 1

teigia, kad vienintelis teisės subjektas yra fizinis asmuo, o juridinis asmuo – dirbtinis teisės subjektas, teisinė fikcija.
JA nėra veiksnus, veiksnūs yra tik JA valdymo organai, kurie susideda iš FA ir įgyvendina JA teises ir pareigas. Pagal fikcijos teoriją, JA
nėra teisės subjektas, tad jis negali būti nei BT santykių , nei CT santykių subjektu, o tai neatitiktų susiklosčiusios dabartinės
situacijos.

Question 2

Realinė doktrina

Answer 2

teigia, kad ne tik FA, bet ir JA gali būti savarankiškas teisių ir pareigų subjektas. JA yra veiksnus, o jo
veiksnumą įgyvendina JA valdymo organai.

Question 3

Netiesiogines atsakomybes doktrina

Answer 3

– už darbuotojo NV turi atsakyti JA, nes laikoma, kad

NV padarė ne darbuotojas, o JA.

Question 4

Tiesioginės atsakomybės doktrina

Answer 4

JA traukiamas į BA, kai nVą padaro vadovaujantis asmuo. Identifikacijos,
sutapatinimo doktrina. JA tapatinami su JA vadovaujančias pareigas einančiais asmenimis. 20 str. 2 dalis.

Question 5

Visumos doktrina

Answer 5

skirtingų subjektų kalčių suma laikoma JA kalte. Jei subjektas A žino vienas aplinkybes, o subjektas
B kitas aplinkybes, laikoma, kad JA žino A+B (t.y. visumą). JA darbuotojų kalčių suma, tampa JA kalte.

Question 6

Fizinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, bendrieji požymiai: amžius

Answer 6

Amžius – kad asmuo jau sugeba vertinti ir suvokti savo daromų veikų pobūdį, pavojingumą ir pasekmes. Minimalus amžius pagal Lietuvos BK – 14 m. bendra riba 16 m. yra nusikaltimų, kurių asmenys iki 18 m. praktiškai negali atlikti

Question 7

Fizinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, bendrieji požymiai: pakaltinamumas

Answer 7

Pakaltinamumas – FA sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę
ir juos valdyti. T. y. vienas iš būtinų NV subjekto, FA požymių. Tik iš pakaltinamo asmens BĮ gali bei turi reikalauti daryti tam tikrus
veiksmus arba susilaikyti nuo jų ir už šio reikalavimo nevykdymą grasinti jam kriminaline bausme

Question 8

Nepakaltinamumo sąvoka

Answer 8

tai tokia fizinio asmens būsena, kai darydamas pavojingą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti.
Nepakaltinamas asmuo, padaręs pavojingą veiką, negali būti traukiamas BA ir baudžiamas, nes nesuprasdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis veikia be kaltės

Question 9

Medicininis nepakaltinamumo kriterijus

Answer 9

Medicininio (biologinio) kriterijaus išraiška Lietuvos baudžiamajame įstatyme yra įvardyta kaip psichikos sutrikimas

Question 10

Juridinis nepakaltinamumo kriterijus

Answer 10

Juridinis (psichologinis) kriterijus apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis netenka gebėjimo suvokti savo veiksmų esmės arba suvokdamas tą esmę juos valdyti.
Negalėjimas suvokti savo veiksmų esmės yra intelektualusis juridinio kriterijaus požymis, o negalėjimas jų valdyti – valinis.

Question 11

Ribotas pakaltinamumas

Answer 11

tai tokia fizinio asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu neleido jam visiškai suprasti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti dėl psichikos sutrikimo, kuris nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu.

Medicininis riboto pakaltinamumo kriterijus yra daug platesnis nei nepakaltinamumo atveju. Jis gali apimti ir psichikos sutrikimus, sudarančius nepakaltinamumo medicininį kriterijų, ir kitas psichinės patologijos formas, pvz, charakterio nukrypimus, ribines būsenas ir pan.

Question 12

Nepakaltinamumo laipsniai

Answer 12

Idiotija – sunkiausia forma
Imbecilizmas – vidutinė forma
Debilizmas – švelniausia forma

Question 13

Riboto pakaltinamumo teisinės pasekmės

Answer 13

Fizinis asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atsako pagal BĮ, bet jam skiriama bausmė gali būti švelninama (BK 59) arba jis gali būti atleistas nuo BA taikant baudžiamojo poveikio priemones (BK 67) arba priverčiamąsias medicinos priemones (BK 98).

Fizinis asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal BĮ, bet jam skiriama bausmė gali būti švelninama (BK 59)

Question 14

Asmenų, padariusių nusikaltimus alkoholinio ar narkotinio apsvaigimo būsenoje, baudžiamoji atsakomybė

Answer 14

Actio libera in causa – asmuo atsako už veiką, padarytą tam tikroje būsenoje, kurioje jis atsidūrė savo noru. Baudžiamojoje teisėje tai nėra priimtina, nes apsvaigimas tada išskiriamas iš kitų psichikos sutrikimų rūšių ir jie tampa vertinami nevienodai. Antra, atsakomybė kyla ne už patį apsvaigimo faktą, o už veiką.
Bendra nuostata, kad asmenys padarę NV apsvaigę nėra atleidžiami nuo BA. Ji atsiranda bendrais pagrindais. Yra išimtys – jei asmuo prieš valią apsvaigintas ir dėl to ne visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį – atleidžiamas 
nuo BA (esant nesunkiam NV), jei sunkus nusikaltimas - gali būti švelninama BA

Question 15

Apsvaigimo rūšys

Answer 15

1) Fiziologinis apsvaigimas. Bet kurio laipsnio – kai asmuo nepraranda subjekto požymio, nes jo veikoje nėra nei medicininio, nei
juridinių kriterijų. Tačiau asmuo silpniau suvokia aplinką, nėra proporcijos tarp dirgiklių ir stabdžių. Tačiau tai nėra liguista
būsena ir lemtų konstatavimą, kad yra nepakaltinamumo kriterijus.
2) Patologinis – trumpalaikis ir ryškus psichikos sutrikimas. Prasideda haliucinacijos ir pan. greit prasideda ir greit baigiasi. Situacija
gali būti vertinama kaip trumpalaikė psichozė – nepakaltinamumo kriterijus. Asmeniui BA negali būti taikoma, nes neatitinka
bendrųjų NV subjekto požymių.
3) Savanoriškas apsvaigimas.

Question 16

Specialiojo subjekto požymiai

Answer 16

Specialusis nusikalstamos veikos subjektas – tai fizinis asmuo, kuris, be pagrindinių požymių (amžiaus ir pakaltinamumo), turi papildomų, konkrečiai nusikalstamos veikos sudėčiai būtinų požymių, numatytų BK Spec dalies straipsnių dispozicijose.
Skirstomi tokie požymiai:

Apibūdinančius subjekto socialinį vaidmenį – pareigybė (valstybės tarnautojas BK 225, 228 str), JA darbuotojas (BK 244 str), profesija ar veikos pobūdis (gydytojas ir sveikatos priežiūros specialistas BK 142 str), karo vadas, darbdavys ir t.t.

Apibūdinančius subjekto teisinę padėtį – pilietybė (LR pilietis BK 117 str BK 120 str), globėjas ir rūpintojas (BK 163 str), teisėtas vaiko atstovas (BK 151, 158 str)

Apibūdinančius subjekto fizines savybes – lytis (vyras – tėvas BK 163 str), moteris (motina BK 131 str), amžius (pilnametis BK 151 str)

Apibūdinančius subjekto santykius su nukentėjusiuoju, giminystės ryšius – tėvai (BK 163 str), artimas giminaitis (BK 156 str), tarnybinė ar materialinė priklausomybė (BK 152 str)

Question 17

Juridinis asmuo kaip nusikaltimo subjektas

Answer 17

Pagal Lietuvos BĮ, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra tik tos fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą BK Spec dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė.