9 tema. Nusikalstamos veikos subjektas Flashcards
Fikcijos doktrina
teigia, kad vienintelis teisės subjektas yra fizinis asmuo, o juridinis asmuo – dirbtinis teisės subjektas, teisinė fikcija.
JA nėra veiksnus, veiksnūs yra tik JA valdymo organai, kurie susideda iš FA ir įgyvendina JA teises ir pareigas. Pagal fikcijos teoriją, JA
nėra teisės subjektas, tad jis negali būti nei BT santykių , nei CT santykių subjektu, o tai neatitiktų susiklosčiusios dabartinės
situacijos.
Realinė doktrina
teigia, kad ne tik FA, bet ir JA gali būti savarankiškas teisių ir pareigų subjektas. JA yra veiksnus, o jo
veiksnumą įgyvendina JA valdymo organai.
Netiesiogines atsakomybes doktrina
– už darbuotojo NV turi atsakyti JA, nes laikoma, kad
NV padarė ne darbuotojas, o JA.
Tiesioginės atsakomybės doktrina
JA traukiamas į BA, kai nVą padaro vadovaujantis asmuo. Identifikacijos,
sutapatinimo doktrina. JA tapatinami su JA vadovaujančias pareigas einančiais asmenimis. 20 str. 2 dalis.
Visumos doktrina
skirtingų subjektų kalčių suma laikoma JA kalte. Jei subjektas A žino vienas aplinkybes, o subjektas
B kitas aplinkybes, laikoma, kad JA žino A+B (t.y. visumą). JA darbuotojų kalčių suma, tampa JA kalte.
Fizinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, bendrieji požymiai: amžius
Amžius – kad asmuo jau sugeba vertinti ir suvokti savo daromų veikų pobūdį, pavojingumą ir pasekmes. Minimalus amžius pagal Lietuvos BK – 14 m. bendra riba 16 m. yra nusikaltimų, kurių asmenys iki 18 m. praktiškai negali atlikti
Fizinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, bendrieji požymiai: pakaltinamumas
Pakaltinamumas – FA sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę
ir juos valdyti. T. y. vienas iš būtinų NV subjekto, FA požymių. Tik iš pakaltinamo asmens BĮ gali bei turi reikalauti daryti tam tikrus
veiksmus arba susilaikyti nuo jų ir už šio reikalavimo nevykdymą grasinti jam kriminaline bausme
Nepakaltinamumo sąvoka
tai tokia fizinio asmens būsena, kai darydamas pavojingą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti.
Nepakaltinamas asmuo, padaręs pavojingą veiką, negali būti traukiamas BA ir baudžiamas, nes nesuprasdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis veikia be kaltės
Medicininis nepakaltinamumo kriterijus
Medicininio (biologinio) kriterijaus išraiška Lietuvos baudžiamajame įstatyme yra įvardyta kaip psichikos sutrikimas
Juridinis nepakaltinamumo kriterijus
Juridinis (psichologinis) kriterijus apibūdina tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis netenka gebėjimo suvokti savo veiksmų esmės arba suvokdamas tą esmę juos valdyti.
Negalėjimas suvokti savo veiksmų esmės yra intelektualusis juridinio kriterijaus požymis, o negalėjimas jų valdyti – valinis.
Ribotas pakaltinamumas
tai tokia fizinio asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu neleido jam visiškai suprasti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti dėl psichikos sutrikimo, kuris nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu.
Medicininis riboto pakaltinamumo kriterijus yra daug platesnis nei nepakaltinamumo atveju. Jis gali apimti ir psichikos sutrikimus, sudarančius nepakaltinamumo medicininį kriterijų, ir kitas psichinės patologijos formas, pvz, charakterio nukrypimus, ribines būsenas ir pan.
Nepakaltinamumo laipsniai
Idiotija – sunkiausia forma
Imbecilizmas – vidutinė forma
Debilizmas – švelniausia forma
Riboto pakaltinamumo teisinės pasekmės
Fizinis asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atsako pagal BĮ, bet jam skiriama bausmė gali būti švelninama (BK 59) arba jis gali būti atleistas nuo BA taikant baudžiamojo poveikio priemones (BK 67) arba priverčiamąsias medicinos priemones (BK 98).
Fizinis asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal BĮ, bet jam skiriama bausmė gali būti švelninama (BK 59)
Asmenų, padariusių nusikaltimus alkoholinio ar narkotinio apsvaigimo būsenoje, baudžiamoji atsakomybė
Actio libera in causa – asmuo atsako už veiką, padarytą tam tikroje būsenoje, kurioje jis atsidūrė savo noru. Baudžiamojoje teisėje tai nėra priimtina, nes apsvaigimas tada išskiriamas iš kitų psichikos sutrikimų rūšių ir jie tampa vertinami nevienodai. Antra, atsakomybė kyla ne už patį apsvaigimo faktą, o už veiką. Bendra nuostata, kad asmenys padarę NV apsvaigę nėra atleidžiami nuo BA. Ji atsiranda bendrais pagrindais. Yra išimtys – jei asmuo prieš valią apsvaigintas ir dėl to ne visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį – atleidžiamas nuo BA (esant nesunkiam NV), jei sunkus nusikaltimas - gali būti švelninama BA
Apsvaigimo rūšys
1) Fiziologinis apsvaigimas. Bet kurio laipsnio – kai asmuo nepraranda subjekto požymio, nes jo veikoje nėra nei medicininio, nei
juridinių kriterijų. Tačiau asmuo silpniau suvokia aplinką, nėra proporcijos tarp dirgiklių ir stabdžių. Tačiau tai nėra liguista
būsena ir lemtų konstatavimą, kad yra nepakaltinamumo kriterijus.
2) Patologinis – trumpalaikis ir ryškus psichikos sutrikimas. Prasideda haliucinacijos ir pan. greit prasideda ir greit baigiasi. Situacija
gali būti vertinama kaip trumpalaikė psichozė – nepakaltinamumo kriterijus. Asmeniui BA negali būti taikoma, nes neatitinka
bendrųjų NV subjekto požymių.
3) Savanoriškas apsvaigimas.