8 tema. Objektyvioji nusikalstamos veikos pusė Flashcards
Kauzalinė veikos teorija
atsirado kartu su klasikine mokykla (F. Listas, E. Belingas) veiką siejo su atitinkamais pakitimais išoriniame pasaulyje, tai valingas išorinio pasaulio poveikis , sukeliantis jam tam tikrus pakitimus (judesys arba susilaikymas nuo jo), turi būti nulemtas asmens valios.
Finalinė veikos teorija
(V. Velcelis, G. Radbruchas) veika siejama su žmogaus poelgio tikslingumu - tai žmogaus tikslingos veiklos išraiška.
Socialinė veikos teorija
(E. Šmidtas, H. Ješekas, K. Enigšas) - veika domino kaip socialinis fenomenas, kuris yra nukreiptas į socialinę tikrovę; tai socialiai sąlygota žmogaus veikla.
Veikimo samprata
Veikimas -tai aktyvus žmogaus elgesys (judesys, judesių visuma); tai sąmoninga veika, kai žmogus valdo tam tikras priemones ir panaudoja jas nusikaltimui. Tačiau nusikaltėlis gali veikti ir žodžiu, pavyzdžiui, šmeižimo, karo kurstymo atveju ir pan.
Neveikimo samprata
Neveikimas - tai pasyvus žmogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam būdingas pavojingumas (atsiranda žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė), priešingumas teisei (atsakomybė turi būti reglamentuota baudžiamajame įstatyme). Neveikimas turi būti sąmoningas (asmuo turi suvokti, kad jis privalo atitinkamai veikti) ir valingas žmogaus poelgis
Kada asmeniui privalu veikti?
1) asmens profesija bei jo tarnybinės pareigos (gydytojas privalo suteikti medicininę pagalbą);
2) giminystės ryšiai (tėvai privalo išlaikyti vaikus ir atvirkščiai);
3) pilietinės pareigos (asmuo privalo pranešti apie nusikaltimą);
4) ankstesnis paties asmens elgesys (vairuotojas privalo nukentėjusiajam suteikti pagalbą). Neveikimas gali būti paprastas, kai jį sudaro vienas epizodas; taip pat gali būti sudėtinis, t. y. susidedantis iš daugelio epizodų.
Nusikalstami padariniai
Padariniais baudžiamojoj teisėje laikomi pasikeitimai objektyvioje tikrovėje, kuriuos nulemia kaltininko veika. Jais pripažįstami tik tokie pasikeitimai, kuriuos galima pamatyti, pačiupinėti.
Padarinių pobūdis
i) Fiziniai padariniai (pvz., sveikatos sutrikdymai, gyvybės atėmimas);
ii) Materialūs padariniai, dar skirstomi:
(1) Gali būti įvertinti pinigais (pvz., pavogus automobilį);
(2) Neįkainuojami pinigine išraiška:
(3) Siejami su gamta (ž ala gamtai);
(4) Įvairios kultūros, mokslo ar pan. vertybės.
Padariniu realumas
i) Realiai atsiradę;
ii) Tikėtini padariniai.
NUSIKALTIMO OBJEKTAS
Teorijoje nėra vieningos nuomonės dėl nusikaltimo objekto:
- Daiktai, dėl kurių padaromi nusikaltimai ar nusižengimai;
- Tai kas tiesiogiai veikiami darant NV;
- Materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaulyje.
FIZINĖ PRIEVARTA
tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaržyti ar ją palenkti nusikaltėlio norima linkme. Dėl psichinės prievartos
įtakos reikia atsižvelgti į jos turinį, pavojingumą bei veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes (ji gali būti traktuojama tik
kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė).