1 tema. Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas. Flashcards
BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SĄVOKA.
– visuma teisės normų, kuri nustato draudimus, nusikalstamas veikas ir poveikio priemones, atleidimą nuo atsakomybės.
Nusikaltimas ir bausmė – pagrindiniai BT institutai.
BAUDŽIAMOJI TEISĖ SUBJEKTYVINE PRASME (IUS PUNIENDI)
- valstybės teisė bausti. Teisinės represinės priemonės, kurios taikomos pažeidus baudžiamąjį įstatymą.
BAUDŽIAMOJI TEISĖ OBJEKTYVINE PRASME (IUS POENALE)
- draudimai ir liepimai įtvirtinti BK. BT realizuojama valstybės pareiga taip elgtis, kas kenkia individui, valstybei. Tokiu būdu valstybė apsaugo vertybės, kurios būtinos
visuomenės vystymuisi.
BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS DALYKAS
BT reguliavimo dalykas gana siauras, nes reguliuoja tik tuos teisinius santykius, kurie kyla tik padarius nusikalstamą veiką ir iššaukia
nusikalstamos veikos poveikio priemonių panaudojimą. Nereguliuoja šakų, kur kuriamos gėrybės, įgyvendinami poreikiai, bet saugo
vertybes nuo kėsinimosi į jas.
BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS DALYKO TURINYS
Turinys – nusako baudžiamosios teisės ribas. Turinį sudaro 3 elementai:
- nusikalstama veika ir visa, kas su ja susiję;
- baudžiamosios priemonės, baudžiamojo poveikio priemones, medicininės priemonės, auklėjamojo pobūdžio priemonės;
- baudžiamosios atsakomybės ribos ir sąlygos (galiojimas laike, erdvėje, amžiaus reikalavimai).
NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ KAIP PAGRINDINĖS BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SĄVOKOS
Nusikaltimas - pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Bausmė - valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
ATRANKINIS BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS REGULIUOJAMŲ SANTYKIŲ POBŪDIS.
BT reguliuoja tik tuos teisinius santykius, kurie įtvirtinti BĮ, už kuriuos numatoma BA, jie savo pobūdžiu yra imperatyvūs. Visuomenės nariai savo iniciatyva negali priskirti, kad būtent BT reguliuos iš jų elgesio kylančius teisinius santykius. Baudžiamosios teisės saugomi ne visi žmonių interesai, dar vadinami teisiniais gėriais, o tik kai kurie. BT saugo juos pasirinktinai. Saugomų gėrių pasirinkimo
pagrindai:
1. gėrių svarba visuomenėje ir
2. jiems padarytos žalos pobūdis.
BT gina tokias svarbias vertybes kaip gyvybę, sveikatą, orumą, lytinę laisvę, nuosavybę, pačios valstybės egzistavimo sąlygas ir daug kitų. Šiuos gėrius saugo ir kitos teisės šakos.
MATERIALINĖ IR PROCESINĖ BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Materialinė : tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes.
Procesinė: ji užtikrina baudžiamųjų teisinių santykių subjektų bendravimo procedūrą. Renkant, tiriant įrodymus griežtai turi būti laikomasi reikalavimų ir nė viena institucija neturi veikti savavališkai ar išeiti už savo kompetencijos ribų. Baudžiamasis procesas daro civilizuotą BT taikymą. Be BPT nebūtų ir BT, nes nebūtų tvarkos.
BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS FUNKCIJOS.
Pagrindinė BT funkcija yra apsauginė (reguliatyvinė)
Informacinė funkcija - Valstybė išleisdama baudžiamuosius įstatymus siekia, kad kiekvienas asmuo turi turėti BK ir jį suprasti.
Represinė funkcija - Baudžiamasis įstatymas numato baudžiamojo poveikio priemonių sistemą, kuriomis siekiama ir nubausti, ir užtikrinti kitų funkcijų įgyvendinimą.
Proporcingumo funkcija.
Sutaikinamoji funkcija
BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SISTEMA
Išreikštas BK 1.1. LR Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas. Vienintelis įstatymas, kuriame nustatyta koks elgesys yra pavojingas ir koks baustinas
BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SUBSIDINIS POBŪDIS.
Subsidinis BT pobūdis – papildomas BT gynimas, kai kitos priemonės neveikia, kai teisinių santykių nesugebėjo apginti kitos teisės šakos.
Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veikos. Ultima ratio – paskutinė priemonė padarius nusižengimą.
BK BENDROJI DALIS
Bendroji dalis – ta baudžiamojo įstatymo dalis, kurioje išdėstytos sugrupuotos BT normos, kurios įtvirtina pamatinius BT institutas – apibūdina nusikalstamas veikas; įtvirtina bendruosius baudžiamosios atsakomybės pagrindus; aplinkybes, šalinančias baudžiamąją atsakomybę; požymius, kuriuos atitinkantis asmuo, yra laikomas padariusiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (amžius, pakaltinamumas, kaltė) ir t.t.
Bendrojoje dalyje yra pateikiamos bendrosios sąvokos, taigi gali rasti ir bendrateisinių terminų, apie baudžiamųjų normų galiojimą. Pateikiama iš esmės visų atsakomybės pagrindų (subjekto samprata ir kt.)
BK SPECIALIOJI DALIS
Specialiojoje dalyje aprašytos nusikalstamų veikų rūšys; sankcijos, bausmių rūšys. BK specialiojoje dalyje bendrosios sąvokos yra konkretizuojamos (nusikaltimo ir nusižengimo). Pateikiamos atskiros nusikalstamų veikų rūšys. Įstatymų leidėjas pateikia šių veikų aprašymus, nusikalstamų veikų sudėtis. Specialioje dalyje iš esmės yra nusikalstamų veikų sudėčių baigtinis sąrašas.
