4. Afektiniai sutrikimai Flashcards
Fiziologinis afektas
o Nėra sąmonės sutrikimo
o Išlieka galimybė kontroliuoti save, susivaldyti, supranta ir gali teisingai vertinti situaciją
o Praėjus→ g.b. išsekimas, silpnumas
o Nėra amnezijos
Patologinis afektas
o Sąmonė sutrinka
o Negali suprasti savo jausmų ir jų valdyti, nesugeba vertinti situacijos ar galimų pasekmių.
o Praėjus→ visiškas bejėgiškumas, ligonis nusilpsta arba užmiega
o Sugrįžus sąmonei ligonis tik dalinai atsimena arba visiškai neatsimena, kas įvyko.
Etiologija ( polietiologinė):
- Genetiniai
- Biologiniai - neurotransmiterių (norepinefrino, dopamino, serotonino ir histamino) disfunkcija. Įrodytas ryšys tarp Amonio rago apimties ir gydymui atsparios depresijos
- Psichologiniai (psichinės traumos) - depresijos išsivystymą skatina vieno iš tėvų praradimas vaikystėje iki 11 metų amžiaus ir kitos ankstyvos vaikystės periodu patirtos psichinės traumos.
- Socialiniai - sutuoktinio netektis, darbo praradimas depresijos išsivystymo tikimybę padidina 3 kartus
- Toksiniai - lėtinės ir ūminės intoksikacijos gali sąlygoti nuotaikos (afektinius) sutrikimus
- Lėtinių somatinių susirgimų - kaip psichologinė reakcija į ligą
- Imuniniai- nustatytas ryšys tarp depresijos ir imuninės sistemos disfunkcijos.
- Neurodegeneraciniai- genetinis polinkis, stresas, gyvenimo psichotraumos kaupiasi ir sukuria pažeidžiamą fenotipą. Dėl neurotoksinio poveikio ir sumažėjusios neurogenezės greičiau vystosi depresijai būdingi pokyčiai
- Medikamentiniai – medikamentų, skirtų lėtinių somatinių ligų gydymui, depresogeninis poveikis (BAB, GKK, imunosupresantai, oraliniai kontraceptikai ir kt.)
- Kiti nepalankūs socialiniai ir psichologiniai veiksniai: dažni tarpasmeniniai konfliktai, nepasitenkinimas asmeniais santykiais, menki asmeninių problemų sprendimo gebėjimai, patiriama nuolatinė kritika ir/ar kaltinimai, priešiškumas šeimoje, silpna šeimos
struktūra, asmeniui keliami pernelyg aukšti reikalavimai, išorinio palaikymo trūkumas ir kt.
Depresija
Gali būti endogeninė, ir egzogeninė, kuri skirstoma: somatinė/organinė ir psichogeninė/reaktyvioji.
- Endogeninė: liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos, prislopinti judesiai, dar gali būti
menkavertiškumo, kaltumo idėjos, atsiradimui turi įtakos paveldimumas, liūdnas, kenčiantis veidas,
pasyvumas, nejudrumas, lakoniški atsakymai į klausimus, balsas tylus, mąstymas sulėtėjęs, ligonis
nemato pozityvumo ateityje, dabartyje, jaučiasi našta kitiems, neturi apetito. Dvipolis afektinis sutrikimas, užmaskuotos depresijos.
- Somatinė: Somatinio pažeidimo laipsnis dažnai nusako depresijos sunkumą. Gerėjant somatinei
būklei, depresija gali gerėti ir be papildomo gydymo. Visuomet yra somatinė ir neurologinė simptomatika. Būdinga astenija
- Psichogeninė: Traumos smarkiai sutrikdo CNS jaudinimo ir slopinimo procesus. Depresija kyla
dėl psichiką traumuojančios situacijos. Situacijai praėjus, depresija išnyksta
Depresijos klinika
Tipiniai simptomai:
- pakitusi nuotaika
- Interesų ir pasitenkinimo sumažėjimas
- Sumažėjusi energija, aktyvumas, padidėjęs nuovargis
Kiti simptomai :
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiasi atminties sutrikimu).
- Sumažėjęs savęs vertinimas (savivertė) ir pasitikėjimas savimi.
- Kaltės ir beviltiškumo idėjos (net ir lengvos depresijos metu).
- Niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
- Savęs žalojimo ar savižudiškos mintys ir/ar veiksmai.
- Sutrikęs miegas (dažnai nubundama 2 val. anksčiau nei įprasta)
- Apetito pokyčiai
somatiniai:
- Sumažėjusi emocinė reakcija į įprastines malonias aplinkybes ir įvykius.
- Mažiausiai 2 valandomis ankstesnis nei įprasta nubudimas rytais.
- Depresijos simptomai ryškesni rytais (į pavakarę palengvėja).
- Apetito pokyčiai (dažniau sumažėjęs).
- Svorio kritimas (ryškus, kai svoris sumažėja 5,0 proc.)
- Libido susilpnėjimas.
- Psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas.
Paslėpta (somatinė) depresija
Kai kuriais atvejais depresijos simptomai gali pasireikšti kaip bendra somatinė (fizinė) negalia.
Dažniau pabrėžiamas abejingumas, pasyvumas nei bloga nuotaika. Skausmai arba nemalonūs jutimai trunka ilgai (keletą mėnesių ar net metų) su minimaliais trumpalaikiais atoslūgiais. Tiriant gali būti nustatoma neryški objektyvi somatinė patologija, neatitinkanti išsakomų nusiskundimų arba sveikatos sutrikimų priežastis taip ir lieka neaiški.pokyčiai). Išoriškai savijauta gali būti panaši į pavargimą, tačiau
tam paaiškinti nepakanka objektyvių priežasčių.
Depresijos diagnostika
Depresija diagnozuojama, jei tipiški (mažiausiai 2) ir kiti svarbūs (įprasti) depresijos simptomai (mažiausiai 2) trunka ≥2 savaites.
- Lengvas depresijos epizodas (pirminis ar
pasikartojantis):
o Neintensyviai pasireiškia mažiausiai 2 tipiški ir mažiausiai 2 kiti (įprasti) depresijos simptomai ne trumpiau nei 2 savaites.
o Asmuo, sergantis lengva depresija, paprastai atkreipia dėmesį į minėtų simptomų pasireiškimą ir turi socialinės veiklos ir net įprasto darbo sunkumų, bet šių funkcijų nepraranda.
- Vidutinio sunkumo depresijos epizodas (pirminis
ar pasikartojantis):
o Pasireiškia mažiausiai 2 vidutinio sunkumo tipiški ir mažiausiai 3 kiti (įprasti) depresijos simptomai (pageidautina 4) ne trumpiau nei 2 savaites.
o Asmuo, sergantis vidutinio sunkumo depresija, paprastai turi didelių socialinės, darbinės ir buitinės veiklos sunkumų (nukenčia socialinė, darbo ir buitinė veiklos).
- Sunkus depresijos epizodas (pirminis ar pasikartojantis):
o Sunkia forma pasireiškia visi 3 tipiški ir mažiausiai 4 kiti (įprasti) depresijos simptomai (keletas iš jų gali būti sunkūs) ne trumpiau nei 2 savaites.
o Asmuo, sergantis sunkia depresijos forma, turės labai mažą tikimybę, kad šio epizodo metu sugebės tęsti socialinę, darbinę ar buitinę veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota.
- Depresija su psichoze (pirminė ar pasikartojanti):
o Vyraujant depresijos epizodui būdingiems simptomams, pasireiškia psichoziniai simptomai, kurių nepakanka atskiro psichozinio sutrikimo diagnozavimui. Gali pasireikšti su depresija pagal turinį (negatyvus) susiję:
• Kliedesiai (būdinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos)
• Haliucinacijos (klausos ir uoslės haliucinacijom būdingi šmeižiantys, kaltinantys balsai, atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai)
• Psichomotorinis slopinimas, gali progresuoti iki stuporo (esant sunkiai depresijai).
Manija
- Manijos epizodas diagnozuojamas tik esant vienkartiniam minėtos būsenos pasireiškimui.
- Manijos epizodui būdingi visų asmens aktyvumo lygių pakilimai.
- Hipomanijos (ligoniai veiklūs, turi daug planų) ar manijos epizodas asmeniui, kuriam anamnezėje yra buvęs nors vienas priešingo poliaus afektas (depresija), turi būti įvardinamas kaip bipolinis afektinis sutrikimas.
- Dar gali būti pikta manija – pakili nuotaika + pyktis, neproduktyvi manija – liksmi ir pasyvūs, manija su
stuporu – linksmi, bet judesiai/mąstymas suletėję.
Manijos klinika
- Pakili nuotaika, kuri, nepriklausomai nuo aplinkybių, gali varijuoti nuo nerūpestingo linksmumo iki beveik nekontroliuojamo susijaudinimo. Pacientas greitai gali sujaudinti ar suerzinti.
- Padidėjęs energingumas, hiperaktyvumas, kalbos ir minčių skubumas bei sumažėjęs miego poreikis.
- Prarandamas socialinių normų jutimas, padidėja savęs vertinimas, atsiranda perdėtas optimizmas.
- Sutrikusi dėmesio koncentracija, stebimas išsiblaškymas, dėmesys greitai gali būti perjungiamas kita linkme (naujai atsiradusio dirgiklio kryptimi).
- Epizodas turi tęstis mažiausiai 1-2 savaites, sutrikdydamas įprastą darbingumą bei socialinį
aktyvumą.
Bipolinis afektinis sutrikimas (manijos ar depresijos tipas)
- Būdingi pasikartojantys (mažiausiai 2) nuotaikos ir aktyvumo kitimo periodai: manija ar hipomanija (nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas) bei depresija (nuotaika pablogėja, energija, aktyvumas sumažėja). Bipoliniam afektiniam sutrikimui diagnozuoti būtinas cikliškumas. Ciklą sudaro vienas manijos (ar hipomanijos) epizodas ir vienas depresijos epizodas. Nesant nors vienos sudedamosios dalies (manijos/hipomanijos ar depresijos epizodo), bipolinis afektinis sutrikimas negali būti diagnozuojamas. Esant vienam kuriam nors epizodui, diagnozuojamas atskiras manijos/hipomanijos ar depresijos sutrikimas.
- Tarp šių dviejų epizodų būdingas visiško sveikumo laikotarpis
- Manijos epizodai dažniausiai prasideda staiga ir tęsiasi nuo dviejų savaičių iki 4-5 mėnesių.
- Depresijos epizodai dažnai trunka ilgiau.
- Bipolinis afektinis sutrikimas diagnozuojamas pagal tuo metu vyraujantį afektą (depresijos tipas arba manija/hipomanija)
Bipolinis afektinis sutrikimas (mišrus tipas
Anamnezėje mažiausiai vienas hipomanijos, manijos, depresijos ar mišrus afektinis epizodas ir dabartiniu metu (tame pačiame epizode) pasireiškia mišrus arba greitai besikeičiančių manijos bei depresijos simptomų derinys(tame pačiame epizode).
Ciklotimija
Švelnus bipolis afektinis sutrikimas, kuriam būdinga nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilimo (hipomanijos) epizodų, trunkančių ne trumpiau
kaip 2metus su neilgesniais kaip 2 mėnesių atoslūgiais. Šie nuotaikos svyravimai paprastai nesusiję su išorinės aplinkos įvykiais. Daugumo asmenų į gydytojus nesikreipia, nes prisitaiko prie ciklų kaitos (kreipiasi tik atkreipus dėmesį į tai, kad keičiasi socialinė, darbinė ar buitinė veikla).
Distimija
Distimija (dar vadinama depresine neuroze) – t. y. nuolatinė, lengva depresinė nuotaika, trunkanti ne
trumpiau kaip 2 metus su neilgesniais kaip 2 mėnesių atoslūgiais (geros savijautos periodais). Distimija gali pereiti į depresiją, nuo kurios pasveikus vėl tęsiasi distimija (taip vadinama „dviguba depresija“).
GYDYMAS
Pirmo pasirinkimo antidepresantais gydant pirminį depresijos epizodą laikytini selektyvūs serotonino grįžtamojo ryšio inhibitoriai (SSRI), dvigubo poveikio antidepresantai (SNRI).
Pirmo pasirinkimo SSRI - fluoksetinas (20mg/p), citalopramas (20 mg/p), paroksetinas (20-
40 mg/p), sertralinas (50 mg/p);
Antidepresanto parinkimo kriterijai:
1. Depresijos simptomų klinikinis psichopatologinis įvertinimas, tiksli diagnostika.
2. Geras ankstesnis paciento organizmo atsakas į pirmo depresijos epizodo metu skirtą antidepresantą (esant pasikartojančiam depresijos epizodui).
3. Galimų nepageidaujamų reakcijų, kontraindikacijų įvertinimas
4. Galimos vaistų sąveikos įvertinimas.
5. Vaisto saugumas, toleravimas, veiksmingumas, dozavimo paprastumas.
Depresijos epizodo gydymas susideda iš 3-jų etapų
o Ūmus (nuo gydymo pradžios iki remisijos pasiekimo)-
- Dalinė remisija (atoslūgis) – jei ūmioje fazėje pasiektas terapinis veiksmingumas yra tik depresinės simptomatikos sumažėjimas iki subsindrominio lygio.
- Atsakas į gydymą antidepresantais: kai depresijos simptomai gydymo eigoje (ūmios fazės metu) sumažėja 50 proc. Tai nuoroda, jog parinktas gydymas vartojamu antidepresantu yra efektyvus ir tikslinga didinti vartojamo antidepresanto dozę iki optimalios veiksmingos dozės.
Palaikomojo gydymo (pasiekus remisiją gydymas tęsiamas tais pačiais antidepresantais ir ta pačia doze).
- Visiška remisija – jei visiškai išnyksta depresijos simptomai ir atkuriamas ligonio funkcionavimas iki premorbidinio lygio. Pasiekus remisiją, gydymas
antidepresantais tęsiamas nemažinant vartojamo vaisto dozės. Klinikiniai depresijos simptomai išnyksta anksčiau nei biologiniai pakitimai smegenyse, todėl
reikalinga palaikomojo gydymo fazė. Palaikomojo gydymo fazės tikslas –kokybiška remisija. Šios fazės trukmė gali būti įvairi, priklausomai nuo ligos
eigos. Nesant palaikomosios gydymo fazės, gausėja užsitęsusių, atsparių gydymui depresijų.
Tęstinio gydymo etapas orientuotas į ilgalaikį gydymą.
Tęstinė (profilaktinė) gydymo fazė tikslinga:
- jei anamnezėje buvę ≥ 3depresijos epizodai.
- jei anamnezėje buvę 2 sunkūs depresijos epizodai su aukšta suicido ar parasuicidu rizika per paskutinius 3 metus.
- jei pirmasis depresijos epizodas pasireiškė jauname amžiuje (± 20 metų amžiuje).
- Jei depresija yra bipolinio afektinio sutrikimo struktūroje.
