Žemės sandara ir vidinės jėgos Flashcards
Geologija
mokslas, tiriantis Žemės plutą, ją sudarančias uolienas ir mineralus.
Seismografas
fiksuojamas Žemės drebėjimų stiprumas.
Žemės sandara
Žemės pluta, litosfera, astenosfera, mantija, išorinis branduolys, vidinis branduolys.
Astenosfera
mantijos viršutinis sluoksnis, kurio paviršiuje plaukioja Žemės plutos tektoninės plokštės.
Uoliena
gamtiniai junginiai susidedantys iš mineralų (magminės, metamorfinės ir nuosėdinės)
Mineralas
gamtiniai junginiai ir elementai susidarę Žemės plutoje, vienalyčiai pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes
Skydinis ugnikalnis
neaukštas kūgis, ramus.
Litosfera
kietasis Žemės apvalkalas, apimantis Žemės plutą ir viršutinę mantijos dalį.
Lietuvos žemių gelmių turtai
Žvyras, smėlis, kvarcinis smėlis, dolomitas, molis.
Geizeris
karšta vandens ir garų srovė išsiveržianti iš Žemės.
Fumarolė
ugnikalnių šlaituose per plyšį trykštanti vulkaninių dujų ar vandens garų srovė.
Purvo ugnikalnis
į paviršių veržiantis vanduo susimaišęs su uolienomis, susidaro purvo masė.
Stemplė
kelias pro kurį veržiasi magma
Krateris
vieta ugnikalnio viršuje, pro kurią išsiveržia magma.
Ugnikalnių išsiveržimai daugiausia vyksta:
Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, Atlanto vandenyno viduryje, Afrikoje.
Platforma
stabili Žemės plutos dalis, kurioje Žemės drebėjimai nevyksta.
Kalnai
dideli Žemės plotai, aukštai iškilę virš jūros lygio, formuojasi dėl plokščių judėjimo
Skydas
platformos sritis, kur beveik nėra nuosėdinės dangos.
Raukšliniai kalnai
iškyla vidinėms jėgoms suraukšlėjus Žemės plutą. Antiklina - iškeltos kalnų sritys, sinklina - įgaubtos.
Luistiniai kalnai
Žemės pluta palei tektoninius lūžius keliama į didelį aukštį ir skyla į luistus. Iškylimai vadinami horstais, įsmukimai - grabenais.
Vulkaniniai kalnai
veržiantis ugnikalniams magma stingsta Žemės plutoje ir pakelia nuosėdines uolienas, sudaro kupolo pavidalo vulkanus.
Eroziniai kalnai
susidarod dėl įvairių erozinių procesų per ilgą laiką.
Europa
Elbrusas
Azija
Everestas
Š. Amerika
Makinlis
P. Amerika
Akonkagva
Afrika
Kilimandžaras
Australija
Kosciuška
Antarktida
Vinsono masyvas
Konvekcinis srautas
oro srautų, dujų maišymasis
Spredingas
kai plokštės tolsta viena nuo kitos, atsiranda plyšys.
Riftinis slėnis
ilgas slėnis, susidaro kai plokštės tolsta.
Subdukcija
kai sunkesnė plokštė panyra po lengvesne.
Giliavandenė įduba
kai viena plokštė panyra po kita, susidaro įduba.
Seisminė sritis
vieta, kur dėl plokščių judėjimo vyksta Žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
Tolstančios
Devergencinės
Susiduriančios
Konvergencinės
Prasilenkiančios
Transforminė
Gondvana
visi pietiniai žemynai susijunge.
Laurazija
susidaro Š. Amerika, Europa ir Azija.
Pangėja
visa Žemė yra viena sausuma.
Plokščių judėjimus sukelia
iš Žemės gelmių kylantis karštis, garai.
Kalnodara
kalnų formavimosi procesas
Prekambras
1, platformos
Paleozojus
2, Kaledoninė kalnodara, pabaigoje hercininė.
Mezozojus
3, hercininė kalnodara, pabaigoje alpinė kalnodara.
Kainozojus
4, alpinė kalnodara, vyksta ir dabar.
Endogeninės jėgos
litosferos plokščių slinkimas, kalnodara, žemėdreba.
Ugnies žiedas
Žemėdrebų ir ugnikalnių gausa Ramiajame vandenyne.
Hipocentras
vieta, iš kurios sklinda Žemės plutos virpesiai.
Epicentras
vertikaliai virš židinio esanti Žemės paviršiaus vieta.
Žemynų dreifo teorija
Alfredas Vėgeris, pagal kitų žemynų kontūrų panašumus.
Kūginiai ugnikalniai
būdingi stipraus sprogimo pobūdžio išsiveržimai.
Kalderos
aplink kraterį susidariusi apvali dubuma, dažnai virstanti ežeru.
Plyšiniai ugnikalniai
kur plokštės tolsta viena, nuo kitos, pro plyšį veržiasi lava.
Žemyninė pluta
senesnė, lengvesnė, gana stabili
Vandenyninė pluta
jaunesnė, sunkesnė, grimzda
Magminės uolienos
susidaro iš magmos, jai kylant aukštyn sustingsta Žemės paviršiuje.
Metamorfinės uolienos
nuosėdinės ir magminės uolienos leidžiasi gilyn, metamorfizuojasi ir tampa naujomis.
Nuosėdinės uolienos
formuojasi paviršiuje iš įrančių kitų uolienų, augalų.