Žemės sandara ir vidinės jėgos Flashcards
Seisminė žvalgyba
padeda sužinoti apie uolienų sudėtį Žemės gelmėse, jų sandarą ir kilmę.
Geologija
mokslas, tiriantis Žemės plutą, ją sudarančias uolienas ir mineralus.
Išilginė banga
vadinamos P, skilnda greitai, sukelia nuolat pasikartojančius tūrio kitimus.
Skersinė banga
vadinama S, sklinda lėtai, sukelia uolienų tūrio deformacijas
Žemę sudaro:
Branduolys, mantija, Žemės pluta
Vidinis branduolys
sudarytas iš kietos būsenos nikelio ir geležies, temperatūra kaip Saulės paviršiuje.
Išorinis branduolys
sudarytas iš skysto nikelio ir geležies, susijęs su Žemės magnetiniu lauku.
Mantija
sudaryta iš klampios išsilydžiusių uolienų masės.
Astenosfera
mantijos viršutinis sluoksnis, kurio paviršiuje ,,plaukioje’’ Žemės plutos tektoninės plokštės.
Geoterminis gradientas
temperatūros pokytis, keičiantis gyliui.
Geoterminis laiptas
gylis, į kurį reikia nusileisti, kad temperatūra pakiltų 1 laipsniu.
Žemės pluta
mūsų planetos viršutinė kietoji dalis.
Žemyninė pluta
po žemynais, šelfais ir pakraštinėmis jūromis. Nuosėdinis, granitinis, bazaltinis. Senesnė, lengvesnė, gana stabili.
Vandenyninė pluta
po vandenynų duburiais. Nuosėdinis, bazaltinis. Jaunesnė, sunkesnė, grimzda.
Litosfera
Žemės pluta ir mantijos viršutinė dalis.
Grafitas
sluoksniuotos grynosios anglies mineralas.
Deimantas
taisyklingo oktaedro formos kietas, skaidrus mineralas.
Mineralas
gamtiniai junginiai ir elementai susidarę Žemės plutoje, vienalyčiai pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes.
Uolienos
gamtiniai junginiai susidedantys iš mineralų.
Uolienų kaita
cikliškas procesas, kurio metu vyksta nuolatinis jų ardymas, pernešimas ir suklostymas kitose vietose.
Magminės uolienos
susidaro iš magmos, ji kyla aukštyn ir Žemės plutoje arba paviršiuje sustingsta.
Intruzinės
susidaro magmai vėstant ir stingstant plutoje
Efruzinės
susidaro magmai išsiveržus ir sustingus lavos pavidalu paviršiuje.
Metamorfinės uolienos
Žemės gelmėse dėl slėgio ir aukštos temperatūros persilydžiusios nuosėdinės arba magminės uolienos.
Nuosėdinės uolienos
formuojasi paviršiuje arba vandenynų dugne iš įrančių kitų uolienų, augalų, gyvūnų liekanų tirpstant vandenyje mineralams.
Nuolaužinės kilmės
susidaro dėl dūlėjimo, erozijos. Žvyras, smėlis.
Cheminės kilmės
susidaro karšto ir sauso klimato sąlygomis dėl intensyviai garuojančio vandens . Valgomoji druska, gipsas.
Biogeninės kilmės
susidaro iš augalinių organizmų liekanų, kriauklių. Klintis, kreida.
Žvyras
Kauno, Jurbarko rajonai. Betonas, keliams tiesti ir statyti.
Smėlis
Vilniaus, Klaipėdos rajonai. Keliams tiesti, statyboms, plytoms gaminti.
Kvarcinis smėlis
Anykščiai. Stiklui, langams, krištolui gaminti.
Dolomitas
Šiaurės Lietuva. Interjero apdaila, cementas, mineralinė vata.
Molis
Tauragės, Ignalinos rajonai. Plytų, vamzdžių, čerpių gaminimas.
Klintis
Naujoji Akmenė. Cementas, dirvos kalkinimas, plytų gamyba.
Durpės
pajūrio žemuma, vidurio Lietuva. Kompostas, daigų auginimo vazonėliai, kraikas.
Nafta
vakarų Lietuva, Baltijos jūra. Degalams, vaistams.
Gėlas požeminis vanduo
visoje Lietuvoje. Naudojamas buityje.
Mineralinis požeminis vanduo.
Druskininkai, Birštonas. Gydymas, gerimas.
Sapropelis
pelkių, užaugančių ežerų dumblas. Gydomasis purvas, trąšos.
Rieduliai
visa Lietuva. Atkeliavo su ledynais. Naudojami statyboms.
Anhidritas
Lietuvos pietūs, pietvakariai. Cementas, sieros rūgštis, interjero apdaila.
