Sausumos vandenys Flashcards
Dirvožemio vanduo
Nenaudojama buityje, labai svarbus gyviesiems organizmams.
Gruntinis vanduo
Maitina upes, ežerus. Šuliniai. Jo lygis priklauso nuo kritulių.
Tarpsluoksninis vanduo
Būna švarus.
Artezinis vanduo
Tarpsluoksninis vanduo, kuriam būdingas spūdumus.
Arteziniai baseinai
Dideli požeminio vandens telkiniai.
Mineralinis vanduo
Turi gydomųjų savybių.
Terminis vanduo
Susidaro dideliame gylyje, šiltas.
Ištakos
Vieta iš kur upė išteka.
Žiotys
Upės pabaiga.
Intakai
Į upę įtekanti kita upė.
Delta
Iš upės sąnašų susidariusi sausuma upėje.
Estuarija
Upės žiotyse esantis praplatėjimas, kur upė įteka plačia vaga.
Upės baseinas
Tai visa teritorija iš kur upė maitinasi ir surenka visus vandenis.
Vandenskyra
Riba tarp atskirų upės baseinų.
Vaga
Žemiausia slėnio vieta, kuria teka upės vanduo.
Slėnis
Paviršiaus pažemėjimas, kuriuo teka upė.
Salpa
Slėnio dalis, užliejama potvynio metu.
Terasa
Aukštesnės slėnio dalys, pakopomis kylančios aukštyn.
Potvynis
Natūraliai pavasarį, tirpstant sniegui, kyla vandens lygis.
Poplūdis
Staiga pakyla ir išsilieja viduržiemį upės vanduo.
Upės kritimas
Aukščių skirtumas, tarp žiočių ir ištakų.
Vandens nuotekis
Rodo kiek vandens prateka.
Upės režimas.
Rodo kaip keičiasi vandens lygis upėje per metus.
Upių mityba
Lietaus vanduo (šiltieji kraštai), tirpstantis sniegas (vidutinės platumos).
Metinio nuotėkio rodiklis.
Bendras upės vandeningumo nustaymas.
Aukštupys
Vieta, kur upė pradeda savo vagą. Šioje vietoje ji būna siauriausia, o tėkmė greičiausia.
Vidurupys
Upė būna platesnė, tekmė lėtesnė, labiau vingiuota.
Žemupys
Upės pabaiga, jos tekmė lėčiausia ir pati upė plačiausia.
Kanjonas
Gilus upės išgremžtas tarpeklis, labai stačiu šlaitu ir siauru dugnu.
Meandros
Kilpos pavidalo vingiai, kuriuos upė daro ardydama krantus.
Šoninė erozija
Platina slėnį, ardo krantus.
Upių panaudojimas
Laivyba, žvejyba, elektros energijos gamyba, drėkinimas.
Ledyniniai e
Ledynas išgraužė įdubas ir papildė tirpstančiu ledynų vandeniu.
Tektoniniai e
Susidaro dėl litosferos plokščių judėjimo, kai jos tolsta viena nuo kitos.
Vandenyno liekaniniai e
Buvusio vandenyno dalys.
Karstiniai e
Kai dėl tirpstančių uolienų susidaro smegduobė ir ją pripildo požeminis ir kritulių vanduo.
Vulkaniniai e
Užgesusio ugnikalnio vietą papildo kritulių vanduo.
Lagūninis e
Susiformavo upių nešmenims atitvėrus nedidelę jūros dalį.
Dirbtiniai e
Ežerai susidarę dirbtinai su žmonių pagalba.
Upiniai e
Ankstesnės upės buvusios vietos, senvagės.
Vandens balansas
Į ežerą įteka tiek vandens, kiek ir išteka iš jo.
Nuotakiniai e
Turintys iš jų ištekančių upių.
Nuotakiniai (pratakiniai) e
Turi ir įtekančių, ir ištekančių upių.
Nenuotakiniai e
Neturi ištekančių upių.
Nenuotakiniai (aklieji)
Neturi nei įtekančių, nei ištekančių upių.
Kanalas
Išrausta ir vandens pripildyta vaga.
Tvenkinys
Vandens telkinys, susidaręs užtvenkus upę.
Kaip susidaro pelkės?
Kai užželia ežerai arba užpelkėja sausuma, dėl drėgmės pertekliaus arba žmonių ūkinės veikos.
Žemapelkės
Susidaro upių salpose, maitina gruntinis vanduo, daug augalijos ir mineralinių medžiagų, lygus paviršius.
Aukštapelkės
Toliau nuo upių ar ežerų. maitina atmosferos krituliai. Paviršius išgaubtas. Augalų ir mineralinių medžiagų mažai.
Tarpinės pelkės
Kaupiantis durpėms, žemapelkių paviršius kyla ir pasiekia gruntinio vandens lygį.
Pelkių nauda.
Auga daug vertingų augalų, gyvena reti paukščiai. Reguliuoja upių nuotekį. Neleidžia stiprėti šiltnamio efektui. Durpės.
Eutrofikacija
Vandens dumblėjimas.
Lietuva
Nemunas, Drūkščiai.
Š. Amerika
Misisipė, Aukštutinis.
P. Amerika
Amazonė, Marakajivas.
Afrika
Nilas, Viktorijos.
Europa
Volga, Ladoga.
Azija
Jangdzė, Kaspijos jūra.
Australija
Darlingas, Ero.
