SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA Flashcards

Question

TAPATUMO STRUKTŪRA

Answer 1

 E. Erikson pirmasis pastebėjo, kad prasminga skirti tapatumo sritis (Erikson, 1968). Įvairios tapatumo sritys, priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus, edukacinio lygmens, gali būti jam nevienodai svarbios.

Answer 2

 ideologinis  profesinis  tarpasmeninių santykių  lytinis  moralinis  politinis  tautinis  etninis tapatumas  ir kt.

Answer 3

 Žmogaus tapatumas yra vientisas ir suderinti įvairias asmenybės identiteto puses yra nelengva (Marcia, 1993). TAPATUMAS – tai nevientisas ir darnus darinys, bet priklausomas nuo aplinkos ir kintantis pagal situaciją darinys (Goffman, Lyotard, Friedman,). Profesinis psichologų tapatumas – galima tirti.  Įvairios tapatumo sritys, priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus, edukacinio lygmens, gali būti jam nevienodai svarbios.

Answer 4

 E. Erikson (1963) epigenetinėje Ego vystymosi teorijoje minima, kad intensyviausios žmogaus tapatumo paieškos vyksta apytikriai 12-19-aisiais gyvenimo metais.  Vyresniame amžiuje tapatumo formavimosi procesas tampa vis sudėtingesnis.  J. Kroger nuomone, tikrasis identiteto formavimasis prasideda tik tada, kai jaunuolis sugeba pasirinkti kai kurias vaikystėje buvusias identifikacijas ir atsisakyti kitų (Kroger, 1993).  J. Marcia teigia, kad dauguma žmonių savo tapatumo nekonstruoja, tik trečdalis žmonių eina tapatumo formavimo (konstravimo) keliu.  Tapatumo formavimosi procesas pradedant ankstyvąją vaikyste vyksta nuolatos – visą gyvenimą, atliepiant į individualias, konteksto ir istorines aplinkybes.

Answer 5

 Šių sutrikimų atveju pasikeičia sąmonės integracinė funkcija, žmogus praranda savo tapatumo jausmą. Šie sutrikimai vadinami disociaciniais sutrikimais.  Dr. S. L. Mitchell (1816) aprašė Mary Reynolds ligos atvejį. (jinai gimė Anglijoje, vaikas būdama išsikraustė į Amerika, buvo kukli, gera, mandagi mergina. Vieną dieną ji apalpo, atsigavo ir buvo tarsi naujas žmogus, nebemokėjo kalbėti, rašyti, nieko nemokėjo. Keletą savaičių ji tokia buvo, mokėsi visko ir po poros savaičių ji vėl apalpo ir grįžo į seną savo asmenybę. Bet išvien šešiolika metų laikas nuo laiko keisdavosi.  Morton Prince (1916) sutrikimą aprašė knygoje „Asmenybės disociacija“. Kai žmoguje yra daugiau asmenybių, tos asmenybės viena kitos visai nežino, asmenybės nesusitinka.  Kodėl kyla? Manomas, kad iš vaiksytės, iš skausmingų įvykių, traumų, kur patiria vidinius konfliktus ir susikuria kitą savo aš, tarsi kitą realybę, kurioje su juo nevyksta tie skaudūs dalykai.

Answer 6

 Šių sutrikimų atveju pasikeičia sąmonės integracinė funkcija, žmogus praranda savo tapatumo jausmą. Šie sutrikimai vadinami disociaciniais sutrikimais.

Answer 7

disociaciniai sutrikimai

Answer 8

tai asmens ar grupės subjektyvi pozicija socialinių reiškinių ir objektų atžvilgiu ir pasirengimas tam tikru būdu reaguoti ar elgtis. (tiesiogiai susijusios su elgesiu)

Answer 9

tai apibendrintos nuostatos. (platesnės)

Answer 10

tai dalinės nuostatų išraiškos, dažniausiai atspindinčios požiūrį į problemą. (atspindi žmogaus tam tikrą žinojimą)

Answer 11

tai tam tikrų teiginių pripažinimas teisingais. (tam tikrų teiginių įsivaizdavimas, kad jie yra teisingi. Jis skiriasi tuo, kad įsitikinimas niekur gali nevesti, neinspiruoti tam tikro elgesio). Jos artimos nuostatoms, bet nėra tapačios.

Answer 12

 Nuostatos lemia tai, kad tas pats dirgiklis sukelia skirtingas žmonių reakcijas.  Nuostatos yra žmogaus pozicijų tam tikrais klausimais apibendrinimas. (leidžiam nuostatai priimti už mus sprendimus, elgiamės kaip jos pasako)  Jos yra lengvai aktyvinamos ir panaudojamos.  Nuostatos įtakoja žmonių mąstymą, jausmus, vaizduotę, suvokimą ir kt. psichikos reiškinius.  Pvz., “šizofrenijos” atvejis.  Nuostatos yra susijusios su vertinimu (teigiamu, neutraliu, neigiamu). (pvz. automobiliai teršią aplinką, automobiliai yra neteršiantys arba gali būti, kad mes pvz autobusu važinėjam ir mums nerūpi)  Nuostatos tarpusavyje yra daugiau ar mažiau suderintos.

Answer 13

 Suderintos nuostatos leidžia geriau orientuotis, lengviau priimti sprendimus ir saugiau jaustis.  Suderintos nuostatos palengvina bendravimą su kitais žmonėmis, didina tarpusavio supratimą. (Kitiems lengviau yra suprasti, kas mes esame.)

Answer 14

 Pažintinės komponentės susideda iš asmens žinių apie nuostatos objektą.  Emocinės/afektyvinės komponentės apima su vertybėmis susijusias emocijas ir jų vegetacines išraiškas.  Elgesio komponentės reiškia asmens pasirengimą vienaip ar kitaip veikti, priklausomai nuo gaunamos informacijos.

Answer 15

 Svarbiausios nuostatos yra vadinamos centrinėmis. Nuostatos centriškumas priklauso nuo to, kiek vienas ar kitas reiškinys arba objektas asmeniui tam tikru momentu yra reikšmingas. (centrinės, kurios įeina į mūsų motyvaciją ir yra tose srityse, kuriose esam engazment (užsiangažavę/ įsipareigoję) (žmonės gali būti įsipareigoję nevienodai). (gali būti kažkas neaktualu, bet aktualizuotis, kaip ir su tapatumu. Gali kažkokia nuostata, kuri dabar nesvarbi, tapti centrine).

Answer 16

 Nuostatos veikia kaip asmens elgesio stabilizatorius, jų dėka žmogaus elgesys tampa kryptingu ir nuosekliu.  Nuostatos išlaisvina žmogų nuo sprendimų priėmimo būtinybės standartinėse, anksčiau buvusiose situacijose.  Nuostatos yra vienas iš asmens inertišką elgesį lemiančių ir adaptaciją sunkinančių veiksnių.

Answer 17

 Nuostatos yra išmoktos. (nėra įgytos  Nuostatos yra pakankamai pastovios psichikos savybės.  Nuostatos yra susijusios su asmens poreikiais.

Answer 18

* teisingos ar klaidingos, * palankios arba nepalankios, * socialiai vertingos ar nevertingos.

Answer 19

Labai kenksmingos nuostatos socialiai yra stereotipai.

Answer 20

 Stereotipas - kognityvinė struktūra, apimanti asmens žinias, įsitikinimus ir lūkesčius, susijusius su tam tikra žmonių grupe. Stereotipai sudaro pagrindą manyti, kad visų grupės narių savybės yra vienodos. (viena iš žalingiausių nuostatų). Dažniausiai susidaro mažumos atveju.  Stereotipizavimas būdingas įvairų amžiaus grupių žmonėms. (net ir maži vaikai jau yra tai įvaldę)  Stereotipai susiformuoja dėl socialinio išmokimo (Milner, 1984).  Bet kokie stereotipis yra neigiami reiškiniai.

Answer 21

IŠANKSTINĖS NUOMONĖS traktuojamos kaip požiūris į žmogų, susiklostęs iki kontakto ir neturintis realaus pagrindo. (įsitikinimai, įsivaizdavimas nuomonės apie žmogų, situaciją, kažkokį objektą, kurį susidarom iš anksto).

Answer 22

DISKRIMINACIJA – tai neteisingas ar net kenkėjiškas elgesys su žmonėmis todėl, kad jie priklauso kitai grupei. Daugumos grupė nusprendžia, kad jie kažkuo pranašesni, geresni už kitas grupes. Ir prasideda tam tikras elgesys (nepriimam į darbą, dėl kokio nors bruožo, orientacijos ir panašiai.

Answer 23

Nuostatos formuojasi individo praktiniu patyrimu. Studijuojam aplinką, kitus žmones, socialinius reiškinius per patirtį. Kažką patiriam, tą informaciją kaupiam, kai vėl su kažkuo susiduriam, mes lyginam ir tokiu būdu tas nuostatas susiformuojam. Pačios stipriausios nuostatos, to kurias įgijam per patirtį.) Nuostatos formuojasi identifikavimo būdu (kai kurias nuostatas įgaunam besiidentifikuodami su kitais. Identifikacija – tai nesąmoningas nuostatų perimimo būdas, dažnai iš vyresnių, aukštesnio intelekto, didesnės patirties. Perimam nesuvokdami.) Nuostatos formuojasi pamėgdžiojimo būdu. (periimam sąmoningai. Kai kažkokie žmonės mums patrauklūs, simpatiški.) Nuostatų formavimo būdas yra organizuotas mokymas ir auklėjimas Pats svarbiausias būdas. Yra tikslingai aiškinama, kas yra gerai, kas yra blogai. Iš visų šitų būdų, šis būdas yra pats silpniausias.

Answer 24

 Nuostatų kitimas gali būti NATŪRALUS: sukeltas tam tikrų įvykių, pakitusių gyvenimo aplinkybių. (pvz. išteka už kitos kultūros žmogumi.)  Keliamas SPECIALUS tikslas pakeisti nuostatas. (Pvz. lyderiai kartais nori pakeisti kitų nuostatas.)  Žmonės priešinasi nuostatų kaitai.  Nusistovėjusios nuostatos garantuoja asmenybės pusiausvyrą. (jos yra suderintos, nes kitaip būna blogai, chaotiška, bent jau bando suderinti.)  Kai kurių nuostatų atsisakyti žmonėms sunku, nes nuostatos gali padėti didinti savąją vertę. (nes nenori sugriauti savo suderintos nuostatų sistemos)

Answer 25

 Suderintas nuostatos kitimas yra tada, kai kintant nuostatai, išlieka nepakitęs jos valentingumas.  Nesuderintas, kai ženklas keičiasi: teigiama nuostata keičiasi į neigiamą ar atvirkščiai.  Nuostatų keitimas yra labai problemiškas, nes žmogus nuostatas, ypač Ego nuostatas, saugo naudodamas įvairias gynybas. Norint keisti pirmiausia einama per kognityvinę komponentę, teikiamos žinios, tos žinios turi paskatinti kažkokias emocijas ir sukelia elgesį. Gali būti kelias ir kitoks, politikoje dažnai einama ne per pažintinę, o pirmiausia per emocinę. Sukelia emocija, tada eina žinios ir tada keičiasi žmogaus elgesys. Ypač saugo ego nuostatas, nes jos įeina į tapatumą, jas pakeisti sunkiausia.

Answer 26

 Tikėjimas/pasitikėjimas informacijos šaltiniu;  Informacijos šaltinio kompetencija;  Simpatija informacijos šaltiniui. (Pvz. Lidl reklamuoja krepšininkai. Yra trys dalykai, kodėl mes jais pasitikime, nes mes jais tikime, yra kompetitingi, simpatija.)  Nuostatų kitimas taip pat yra susijęs ir su informacijos siuntėjo nešališkumu. Nešališkas informacijos siuntėjas gali lengviau suformuoti arba pakeisti nuostatą.

Answer 27

 Nuostatų formavime svarbus yra informacijos EILIŠKUMAS (pvz. politikas, jei kalba gera tai pavyks pirmam, o gali pavykti ir vėliau), VIENPUSIŠKUMAS (tėvų auklėjime, svarbu, kad nebūtų vienpusiškai), ATRENKAMUMAS, KALBOS STILIUS (žodis gali formuoti nuostata, pvz. specialioji operacija Rusijoje, o ne karas) ir kiti dalykai.  Ypatingas vaidmuo nuostatų kitime tenka emocijoms. Todėl dažnai, kai norima pakeisti nuostatas, apeliuojama į emocijas.  Nuostatų kitimas susijęs su nuotaika. Teigiama nuotaika daro įtaką nuostatos priėmimui.

Answer 28

 PASTIPRINIMO TAIKYMAS.  VAIDMENŲ ATLIKIMAS.  „KOJA TARPDURYJE“.  „UŽTRENKTOS DURYS“.  „IR TAI DAR NE VISKAS“.

Answer 29

Taikant pastiprinimą, sukuriama situacija kurioje pasireiškia pageidaujamas elgesys, o tada jis pastiprinamas. Pastiprinamas elgesys palaipsniui ima dažnėti. (pvz. Amerikoje buvo daug vaikų gaujų, kurie nėjo į mokyklą, tada jiems pasiūlė užsidirbti, žmonių didėjo atlyginimas mažėjo ir paskui gaujos iširo ir vaikai grįžo į mokyklas)

Answer 30

Asmuo kurio nuostatas norima keisti skatinamas daryti tą, kas prieštarauja jo nuostatoms, bet sutampa su nuostata kurią mes norime suformuoti. (labai tinka debetai, kaip duodama tema, kuriai jis prieštarauja. Tada jis praplečia savo žinias, pasaulį.)

Answer 31

Jeigu iš asmens gaunamas sutikimas išpildyti mažą prašymą, padidėja tikimybė, kad jis sutiks ir su antru, didesniu prašymu, palyginus su pirmuoju. (kai prašom žmogaus kažko nedidelio ir kai žmogus atsiliepia, mes tada prašom didesnio dalyko ir galim tikėtis, kad to gausim)

Answer 32

Taikant šį metodą, pirmiausia tikslingai daromas didelis prašymas, toks su kuriuo asmuo tikriausiai nesutiks, o po to prašoma mažesnio nuosaikesnio dalyko. (kai prašom didelio prašymo ir galim tikėtis, kad žmogus nesutiks ir toliau darom mažą prašymą)

Answer 33

Taikant šį metodą, pirmiausia tikslingai daromas didelis prašymas, toks su kuriuo asmuo tikriausiai nesutiks, o po to prašoma mažesnio nuosaikesnio dalyko. (kai mažinam nuosekliai savo prašymą, pvz per video pardavinėja ką nors. Pvz prie lempos pridėsime lemputę)

Answer 34

 Tiesioginiai, šiurkštūs, įsakmūs mėginimai pakeisti nuostatą kartais ją dar labiau sustiprina. Tai vadinama “BUMERANGO EFEKTU”. “Bumerango efektas” dažnai kyla kai pažeidžiamos Ego nuostatos. (bus atsiskaityme). Galim nuostatą dar labiau sustiprinti. (Negalim vaikui kišti nuostatos, nes bus bumerango efektas. Turim drūtai konkrečiai aiškiai ir viskas.

Answer 35

 Nuostatų kitimą įtakoja kognityvinis disonansas. L. Festingerio (1957) kognityvinio disonanso teorija paaiškina, kaip nuostatų neatitinkantis elgesys gali pakeisti jau nusistovėjusias nuostatas.  Atsiradus neatitikimui tarp nuostatų arba disonansui, žmogus išgyvena psichologinę įtampą, kuri motyvuoja disonansą mažinti. Mažindamas disonansą žmogus gali keisti arba elgesį, arba nuostatas.

Answer 36

 Semantinis diferencialas. Tiriamiesiems pateikiamos priešingų būdvardžių poros. Vertindamas stimulą tiriamasis privalo pažymėti jo vietą skalėje.  Licket skalė. Sudarant skalę paprastai yra parenkami teiginiai, kurie aiškiai palankūs arba aiškiai nepalankūs tam tikro reiškinio atžvilgiu. Tiriamųjų prašoma pareikšti savo nuomonę pažymint skalę nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“.

Answer 37

VERTYBĖS – tai daugumos žmonių palaikomi vaizdiniai apie tai, kas pageidautina, kaip žmonės turėtų elgtis, kas yra gėris, tiesa, patriotizmas, meilė, draugystė ir t.t.

Answer 38

INTERNALIZUOTA VERTYBĖ yra ta vertybė, kuri tapo vidiniu asmens turiniu, jo gyvenimo ir veiklos motyvu, t.y. požiūriu, pažiūromis, emocijomis, jausmais, nuostatomis, įsitikinimais, pasaulėžiūra, pozicija ir t.t.

Answer 39

◼ Vertybės turi motyvacinės jėgos; ◼ Vertybės gali būti gilumine tarpasmeninių konfliktų priežastimi; ◼ Vertybės gali būti deklaruojamos, bet jų nesilaikoma; ◼ Vertybės gali būti pažeidžiamos; ◼ Vertybių pažeidimas sukelia nesaugumo jausmą;

Answer 40

FUNDAMENTINĖS VERTYBĖS – tai vertybės, pasireiškiančios kaip gyvenimo tikslai (tolima gyvenimo perspektyva), rezultatai ir principai. INSTRUMENTINĖS VERTYBĖS – tai vertybės, pasireiškiančios kaip elgesio būdai ar asmeninės savybės, kurios yra priimtinos bet kurioje gyvenimo situacijoje.

Answer 41

Saviaktualizacija ◼ Atvirumas pokyčiams ◼ Tobulumo siekimas ◼ Konservatyvumas

Answer 42

◼ Kūrybos vertybės – tai, ką žmogus duoda pasauliui savo kūriniais, profesine veikla. ◼ Patirties (išgyvenimo) vertybės. Kiekvieno žmogaus išgyvenimas gali būti unikalus ir skirtingas – gyvenimas yra prasmingas, kai žmogus patiria tiesą, gerumą, grožį, meilę. ◼ Santykio (nuostatų) vertybės – tai kančios ir kaltės prisiėmimas ir t.t. Šią poziciją žmogus užima vertindamas padėtį tuo atveju, jei negali pakeisti likimo.

Answer 43

◼ PRODUKTYVIOJI VERTYBINĖ ORIENTACIJA; ◼ NEPRODUKTYVIOSIOS VERTYBINĖS ORIENTACIJOS.

Answer 44

◼ Produktyvumą Fromas suprato kaip gebėjimą panaudoti savąsias kūrybines jėgas, savyje glūdinčias galimybes. ◼ Tik laisvas žmogus gali būti siejamas su produktyvumu. ◼ Pasak Fromo, kiekvienas mes galime būti tuo, kuo norime. ◼ Produktyvumas yra savybė, kurią kiekvienas žmogus gali turėti, jei tik pats tos savybės savyje neapriboja.

Answer 45

◼ Imlioji vertybinė orientacija; ◼ Išnaudotojiška vertybinė orientacija; ◼ Kaupimo vertybinė orientacija; ◼ Rinkos vertybinė orientacija.

Answer 46

◼ Žmogus yra įsitikinęs, kad viskas, kas gera egzistuoja išorėje, o ne jame, todėl jis siekia kuo daugiau iš išorės paimti. ◼ Meilė imlios orientacijos žmogui reiškia būti mylimam.

Answer 47

◼ Šio tipo asmenys yra įsitikinę, kad visų gėrybių šaltinis – išorėje, tačiau skiriasi tuo, kad jie nelaukia kol jiems kas nors, ką nors duos, bet patys pasiima, pasisavina, atima. ◼ Jiems meilė prilygsta paveržimui.

Answer 48

◼ Pagrindinis šių žmonių požymis – norimų daiktų laikymas ir kaupimas. Kertinis dalykas šiems žmonėms yra saugumo jausmas. ◼ Mylėti tokiam žmogui reiškia turėti.

Answer 49

◼ Šios orientacijos žmonės save traktuoja kaip objektą ar prekę. Svarbiausias žmogaus tikslas – būti paklausiam. ◼ Jei žmogus jaučiasi paklausus – jis gerai vertina save, jei nepaklausus – išgyvena menkavertiškumą.

Answer 50

tai reiškinys, kai vertybės netenka savosios reikšmės.

Answer 51

VERTYBIŲ DEVALVACIJA

Answer 52

tai žmogaus gebėjimas neprievartiniais būdais pakeisti kito žmogaus nuostatas ir elgesį, kitaip tariant – tai poveikis žmogaus elgesiui.

Answer 53

Konformizmas – tai žmogaus savybė, skatinanti pasiduoti svetimai nuomonei, elgesio būdui ar pasaulėžiūrai.

Answer 54

Bloga, kai žmogus pamina savigarbą ir tampa prisitaikėliu. ◼ Gera, kai laikosi priimtinų elgesio taisyklių. (užleidžia vietą vyr. amžiaus žmogui autobuse).

Answer 55

Konformistinis elgesys priklauso nuo mūsų pačių, tačiau jį sąlygoja tiesioginis bei nejuntamas, nepastebimas aplinkos spaudimas.

Answer 56

Tik ne konformistiškas elgesys galėtų sukelti socialinę sumaištį

Answer 57

PRISITAIKĖLIŠKUMAS – tai atsisakymas savo oraus gyvenimo, vertybių, tikslų, atsisakymas suteikti savo gyvenimui tikrą prasmę.

Answer 58

◼ Kai polinkis į konformizmą peržengia savigarbos ribas, žmogus palaipsniui tampa prisitaikėliu.

Answer 59

Foninis juokas VERTERIO EFEKTAS

Answer 60

VERTERIO EFEKTAS – tai savižudiško elgesio pamėgdžiojimas

Answer 61

M. SHERIFAS (1906-1988) ◼ Jis atliko tyrimą, kuris buvo skirtas išsiaiškinimui, kaip žmogus pasiduoda įtakai. ◼ AUTOKINETINIS EFEKTAS – tai tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. Eksperimentas parodė, kad susiformuoja klaidinga grupės norma vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą. S. ASCH (1907-1996) ◼ Tiesiogiai konformizmą tirti eksperimentais pradėjo amerikiečių geštaltpsichologas S. Ešas (1951; 1955), tyrime taikęs geometrinių figūrų suvokimo ir vertinimo metodą. ◼ S. Asch eksperimento stimulinė medžiaga. Etaloninė linija; Palyginimo linijos.

Answer 62

Tiriamųjų elgesį lemia: ◼ Noras patikti kitiems; ◼ Nenoras kitiems sukelti rūpesčių; ◼ Nenoras išsiskirti; ◼ Baimė apsijuokti pasakius tiesą.

Answer 63

Emocinio ryšio su auka nebuvimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinis valdžios prestižas

Answer 64

Asmenybės savybių: Lyties: Žmogaus atliekamų socialinių vaidmenų Auklėjimo.

Answer 65

Grupės dydis Grupės vieningumas Asmens statusas grupėje

Answer 66

Įvertinkite savo konformizmo lygį. ◼ Atlikite savo Aš vaizdo korekciją. ◼ Ugdykite pasitikėjimą savimi ◼ Mąstykite savarankiškai ◼ Formuokite asmenines vertybes ◼ Įtvirtinkite savo unikalumą ir išsaugokite individualumą

Answer 67

ĮTIKINĖJIMAS – tai kryptingas nuostatų ir elgesio keitimo procesas bendravimo (pranešimo perdavimo) priemonėmis.

Answer 68

◼ Tiesioginis ◼ Netiesioginis

Answer 69

◼ Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai mąstyti apie pateikiamą informaciją, rekomenduojama taikyti tiesioginį įtikinimo būdą – argumentus. ◼ Šiuo atveju stengiamasi pakeisti kognityvinę nuostatų komponentę.

Answer 70

◼ Netiesioginio įtikinimo atveju skatinamas pritarimas be išsamaus apmąstymo. ◼ Šiuo atveju stengiamasi pakeisti nuostatos objekto vertinimą arba emocinę nuostatos komponentę.

Answer 71

Nustatyta, kad informacijos apdorojimas tiesioginiu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius ir daro didesnį poveikį mąstymui. Netiesioginis įtikinimas suformuoja neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. ◼ Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai mąstyti apie pateikiamą informaciją, rekomenduojama taikyti tiesioginį įtikinimo būdą – argumentus. ◼ Šiuo atveju stengiamasi pakeisti kognityvinę nuostatų komponentę.

Answer 72

◼ SUGESTIJOS (ĮTAIGOS) ESMĖ – paveikti žmogaus jausmus, o per juos valią ir protą bei, tuo pačiu, sumažinti žmogaus kritiškumą.

Answer 73

Įtaiga (sugestija) suprantama kaip psichologinis poveikis, pagrįstas tikslinės informacijos, kuriai nebūtini papildomi įrodymai, suteikimas.

Answer 74

*informacijos vaizdumo; *suprantamumo; *logiškumo; *sugestijuotojo autoriteto.

Answer 75

◼ Nepasitiki savimi, yra drovūs; ◼ Žemos savivertės, imlūs įspūdžiams; ◼ Silpnesnio loginio mąstymo; ◼ Išgyvena stresą, nuovargį, serga; ◼ Žemo kompetencijos, informuotumo lygio ir pan.

Answer 76

Sugestijuotojo žodžiai turi būti konkretūs ir vaizdūs. Konkrečios ir vaizdžios turi būti taip pat ir ypatybės, nusakančios daiktus, objektus. Kalboje patartina vengti neiginių. Kalba turi būti dinamiška. Kalboje svarbūs garsų junginiai.

Answer 77

TRUIZMAI – tai gerai žinomos tiesos: jomis galima pakeisti tiesioginę komandą į neutralų teiginį; ◼ PASIRINKIMO ILIUZIJA. Žmonėms suteikiama iliuzinė pasirinkimo galimybė tarp dviejų variantų, kurie iš tikro yra naudingi sugestijuotojui. NUMATYMAI. Šioje psichotechnikoje svarbiausioji komanda pateikiama kaip sąlyga veiksmo, kuris yra lengvai sąmoningai kontroliuojamas. KOMANDA, PASLĖPTA KLAUSIME. Šiuo atveju ne tiesiogiai kas nors liepiama ar prašoma, o užduodamas klausimas.

Answer 78

MANIPULIACIJA – tai nesąžiningas poveikis.

Answer 79

Įtikinėjimas apima įtikinėtojo (asmens ar grupės) norą paveikti kitus elgtis tam tikru būdu. Įtikinėjimo atveju žmonės skatinami elgtis, suteikiant jiems nemelagingą, tikslią informaciją. Manipuliacija – tai nesąžiningas poveikis. Pavyzdžiui, jeigu įtikinėjimas yra sąžiningas, tai manipuliacija – nesąžiningas poveikis, siekiant naudos sau/žalos kitam).

Answer 80

Manipuliacija – tai slaptas įtakos darymas kitų jausmams ir elgesiui, siekiant asmeninės naudos.

Answer 81

Narcisiztinėms asmenybėms yra būdingas savo reikšmės pervertinimas ir noras, kad jais būtų žavimasi (Ackerman ir kt., 2019).

Answer 82

Makiaveliški žmonės yra charakterizuojami kaip šalti ir bejausmiai, pragmatiški, ciniškai žvelgiantys į gyvenimą ir tarpasmeninius santykius (Rauthmann, 2012).

Answer 83

Psichopatai pasižymi antisocialiu, impulsyviu, šaltu afektyviu elgesiu, empatijos, kaltės jausmo nebuvimu, tarpasmeninėmis manipuliacijomis

Answer 84

Manipuliacija – tai slaptas įtakos darymas kitų jausmams ir elgesiui, siekiant asmeninės naudos. Kitų žmonių valdymas apima tokias elgesio formas, kuriomis gali būti siekiama negatyvių kitai asmenybei rezultatų. Makevialistai yra laikomi žmonės, kurie yra linkę manipuliuoti. Manipuliatorius yra informacijos siuntėjas, o manipuliuojamasis – informacijos gavėjas. Manipuliatorius stengiasi “eiti” pirma manipuliuojamojo, kad šis nepajustų manipuliacijos grėsmės. Manipuliacinis poveikis paprastai pastebimas, kai jis yra per stiprus ir sukelia manipuliuojamajam netikėtai stiprias emocijas.

Answer 85

– tai procesas, kuriuo bandoma pasiekti norimą tikslą ar rezultatą, pasitelkiant specifines priemones, siekiant apgauti, klaidingai informuoti, daryti įtaką ar kontroliuoti tiek konkretų žmogų, tiek abstraktų konstruktą.

Answer 86

– tai sąmoningas masinės sąmonės nukreipimas nuo realybės, jos pakeitimas dirbtinai sukurtomis, įteigtomis situacijomis, vertinimais, įvaizdžiais.

Answer 87

◼ Informacinės – akcentuoja pristatomos medžiagos iškraipymą, subjektyvų, vienpusišką pristatymą, bandymą žmones užversti informacijos gausa, kad jie prarastų kritiškumą. ◼ Psichologinės manipuliavimo priemonės atspindi kryptingą manipuliatoriaus bandymą surasti žmogaus „Achilo kulną“ ar mažinti jo savikontrolę.

Answer 88

◼ Emocijų aptikimas; ◼ Emocijų maskavimas; geba paslėpti savo pasišlykštėjimą, nerimą; ◼ Emocijų raiška asmeninei naudai gauti;

Answer 89

Nes jomis imama piktnaudžiauti Nes tai yra apgaudinėjimas ir sukčiavimas Nes sąžiningi žmonės manipuliatorių vengia

Answer 90

NUOLAIDUMAS – tai prisitaikymas prie kitų lūkesčių ar pageidavimų, nepritariant tam, kas daroma.

Answer 91

GRĮŽTAMUMAS. Mes turime atsilyginti už tai, ką mums suteikė kitas asmuo. Mes pasijuntame skolingi, todėl esame linkę atsidėkoti priimdami pasiūlymą, sutikdami ir pan. 2. ĮSIPAREIGOJIMAS IR NUOSEKLUMAS. Kai asmuo jaučiasi įsipareigojęs, jis yra linkęs atlikti tai, ko yra prašomas, tačiau kartą sutikęs jis stengiasi elgtis nuosekliai ir kitą sykį sutinka su tokio pobūdžio prašymu. ◼ Nuoseklaus elgesio idėja grindžiama sutikimo gavimo (nuolaidumo) strategija yra apgaulė. (pavyzdžiui, perkant automobilį salone mokama didesnė suma negu perpirkimuose; nors kaina buvo suderinta mažesnė, salone dalinasi, kad sistemoje yra problema ir mašina kainuoja keliais šimtais daugiau; kadangi žmogus jaučiasi jau įsipareigojęs, jis sumoka tą didesnę sumą, nors buvo susitikęs su mažesne suma). 3. SOCIALINIS ĮRODYMAS. Tinkamą elgesį konkrečiomis aplinkybėmis mums diktuoja aplinkiniai. Žmonės nori elgtis tinkamai, o tai galima pasiekti elgiantis taip, kaip elgiasi kiti arba kaip elgiasi dauguma. ◼ Žmonių polinkis stebėti, ką daro kiti, gali sukelti reiškinį, vadinamą PLIURALISTINIU NEMOKŠIŠKUMU. 4. MĖGSTAMUMAS. Žmonės nuolaidžiauja savo draugams ir patinkantiems asmenims. ◼ Tam, kad atrodytų simpatiškesni ir išgautų sutikimą, kai kurie asmenys, specialiai kuria tam tikrą įvaizdį. Ši strategija vadinama savo pozicijos stiprinimo strategija. ◼ Kitų pozicijos stiprinimo strategijos atveju žmogui yra pataikaujama, sakomi komplimentai, demonstruojamas susidomėjimas, dovanojamos dovanos ir t.t. 5. AUTORITETAS. Žmonės nusileidžia teisėtą valdžią turinčių arba, tokį įspūdį sudarančių žmonių, prašymams. (Millgram: paklusnumas autoritetui, jis yra aklas). 6. STOKOS PRINCIPAS. Paprastai žmonės stengiasi pasinaudoti retomis, išimtinėmis progomis ar galimybėmis todėl, jeigu pasiūlymas yra suformuluotas kaip „išskirtinis“, tai jie su šiuo pasiūlymu yra linkę sutikti.

Answer 92

PAKLUSIMAS – tai prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą.

Answer 93

◼ “Už paliepimą atsako jį duodantis asmuo“. ◼ Akivaizdūs galios ženklai; ◼ Nuoseklus įsakymų didinimas. ◼ Įvykių tempas.

Answer 94

◼ Žmonėms gaunantiems įsakymus būtina priminti apie jų asmeninę atsakomybę. ◼ Paaiškinti, kad peržengus tam tikras ribas vykdyti komandų nebegalima. ◼ Priversti suabejoti įsakančiojo kompetencija. (Reikia išsiaiškinti, ar įsakantysis neturi kokių blogų kėslų arba asmeninių motyvų, kodėl tam tikri veiksmai turėtų būti padaryti) ◼ Išaiškinti, kad valdžia gali manipuliuoti paklusnumu. (kai žmonės turi žinių apie manipuliaciją, jie taip nesielgia).

Answer 95

AGRESIJA - elgesys, kuriuo psichologiškai ar fiziškai reiškiamas priešiškumas, kenkiama žmogui;

Answer 96

◼ Ūmumas, pykčio proveržiai, įžeidumas, įtarumas, nekantrumas, užsispyrimas, kerštingumas ir eilė kitų savybių. ĮŽEIDUMAS dažniausiai būdingas savimi pasitikintiems, savo vertę žinantiems, išdidiems žmonėms. ŪMUMAS – tai temperamento charakteristika, kuri pasireiškia nepriklausomai nuo situacijos sudėtingumo. KERŠTINGUMAS – tai stiprus noras nubausti žalą, skriaudą ar skausmą sukėlusius asmenis.

Answer 97

*ketinimai; *veiksmų pasekmės.

Answer 98

◼ Fizinė ir verbalinę, ◼ Tiesioginė ir netiesioginė, ◼ Aktyvi ir pasyvi, ◼ Racionali ir iracionali, ◼ Atvira ir paslėpta, ◼ Kt.

Answer 99

Autoagresija – nukreipta į save

Answer 100

heteroagresija – nukreipta į kitą agresija.

Answer 101

gėrybinė ir piktybinė

Answer 102

Pastaruoju metu psichologijoje agresija skirstoma į konstruktyvią ir destruktyvią

Answer 103

Konstruktyvi agresija kyla, kai žmogus siekia tam tikrų tikslų ir nugali kliūtis trukdančias šiuos tikslus pasiekti.

Answer 104

Yra trys elgesiai reaguojant į situacijas: passive, assertive, aggresive. Assertive (tvirtas elgesys) yra nedestruktyvus.

Answer 105

◼ Tvirtas elgesys (asertyvumas) – tai gebėjimas tarpasmeniniuose santykiuose įsitvirtinti, ginti savo teises ir kartu gerbti kitų.

Answer 106

TVIRTAS ELGESYS REIŠKIA: ◼ Teisę į savo nuomonę ◼ Racionalų savosios nuomonės išdėstymą kitam asmeniui ◼ Savosios teisės gynimą

Answer 107

◼ Klaidingi įsitikinimai (stereotipas, kad geras žmogus yra nuolankus ir prie visko prisitaikantis); ◼ Socialinių įgūdžių stoka (nemoka užduoti klausimų, nemoka išspręsti konfliktinės situacijos).

Answer 108

Destruktyvi agresija – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę ar negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą ar padaryti kokią nors kitą žalą.

Answer 109

◼ Impulsyvi agresija ◼ Instrumentinė agresija ◼ Piktybinė agresija ◼ Grupinio solidarumo agresija

Answer 110

Impulsyvi agresija kyla netikėtose, nelauktose situacijose, kai asmuo patiria stiprius emocinius išgyvenimus ir neturi laiko šią situaciją įvertinti. (mamai, kurios vaikas yra sužeidžiamas, sąmonės laukas susiaurėja ir mama gali pulti vaiką skriaudžiantį objektą)

Answer 111

Instrumentinės agresijos atveju smurtas yra iš anksto numatyta priemonė siekiant tam tikrų tikslų ir darant žalą aukai. (pavyzdžiui, pasiruošiama vogti ar seksualiai išnaudoti kitą);

Answer 112

Piktybinė agresija yra tada, kai naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai. (susirandama silpnesnė auka negu lygiavertis žmogus);

Answer 113

Grupinio solidarumo agresija pasireiškia grupėse, dėl grupės spaudimo (pavyzdžiui, siekiant parodyti savo „galią“ grupėje, pasirenkama primušti kitos grupės narį, kad būtų įrodyta „lygis“).

Answer 114

◼ Instinktų ir biologinės agresijos teorijos - ◼ Frustracinė teorija ◼ Socialinio išmokimo teorija ◼ Socialinės kognityvinės teorijos

Answer 115

Agresija yra instinktyvus ir universalus elgesys. Jis yra įgimtas ir neišvengiamas. ◼ Agresijos potraukis yra išvestinis mirties instinkto darinys. Šis potraukis yra susijęs su savisauga. ◼ Tam, kad apsaugotų save žmogus agresiją nukreipia į išorę. ◼ Kultūrinė jėga privalo slopinti agresijos potraukį. ◼ Froidas analizavo ne tik asmeninę, bet ir tarpgrupinę agresiją. ◼ Pagrindinis tarpgrupinės agresijos tikslas – savosios grupės stabilumo ir vieningumo palaikymas. (asmenybės varomosios jėgos – libido ir agresija).

Answer 116

◼ Lorenzo nuomone agresija yra įgimta. ◼ Agresija yra adaptyvi ir padeda išsaugoti gyvybę ir rūšį. ◼ Agresija tarnauja populiacijos paplitimui ir užtikrina geresnę selekciją. ◼ Agresija yra instinktas – tam, kad ji pasireikštų reikalingas išorinis reakciją sukeliantis stimulas, kuris energiją nukreiptų tam tikra linkme. Lorenzo nuomone: ◼ Dėl aplinkos poveikio, agresijos negalima išvengti. ◼ Agresijos negalima valdyti draudimų ar įtikinėjimų būdu.

Answer 117

Agresija visuomet yra frustracijos pasekmė. Didėjant frustracijai, stiprėja ir agresyvaus elgesio intensyvumas (Dollard, 1939). Frustracija kyla tuomet, kai mes turime tikslą ir atsiranda kliūtis, kuri yra neįveikiama arba sunkiai įveikiama (paprasčiausias pavyzdys: vaikui siūlomas saldainis, bet neduodamas). Nors ir nedidelės, bet susikaupusios frustracijos sukelia stiprias agresijos reakcijas. Agresijos dydis tiesiogiai priklauso nuo frustracijos stiprumo. Pagrindiniai frustracinės teorijos atstovai: Dollard, Miller.

Answer 118

◼ Kuo labiau žmogus nori pasiekti tikslą, kuo trukdžiai sukelia didesnę frustraciją, tuo jis patiria didesnę agresiją. ◼ Jei tikslui pasiekti trukdoma iš dalies, tai frustracija ir agresyvumo lygis yra mažesnis. ◼ Nors ir nedidelės, bet susikaupusios frustracijos sukelia stiprias agresijos reakcijas. ◼ Agresijos dydis tiesiogiai priklauso nuo frustracijos stiprumo.

Answer 119

TOLERANCIJA FRUSTRACIJAI reiškia, kad nuo tam tikro momento asmuo negali konstruktyviai susidoroti su iškilusia problema ir tai gali reikštis labai įvairiomis elgesio formomis tame tarpe ir agresija. ◼ Kiekvieno žmogaus tolerancijos frustracijai laipsnis kinta priklausomai nuo situacijos ir žmogaus būsenos.

Answer 120

◼ Kai žmogus nori išreikšti agresiją į originalų objektą, bet jo nėra, agresiją perkelia į kitą panašų objektą. ◼ Kai žmogus nori išreikšti agresiją į originalų objektą, bet išgyvena silpną bausmės baimę, perkelia agresiją į objektą turintį tiek panašumų, tiek skirtumų. ◼ Agresija gali būti perkelta ne tik keičiant agresijos objektą, bet ir agresijos formą. ◼ Kai žmogus nori išreikšti agresiją į originalų objektą ir išgyvena stiprų bausmės baimės jausmą, agresiją gali perkelti į visai nepanašų objektą.

Answer 121

◼ Panaikinamas frustracijos šaltinis. ◼ Frustruojamam žmogui leidžiama šiek tiek agresijos išreikšti. Pavyzdžiui, Japonijoje yra specialūs kambariai, kur galima boksuoti lėlę,

Answer 122

◼ Agresija yra išmokstama ir naudojama lygiai taip pat kaip ir kitos socialinio elgesio formos (A. Bandura, 1963) ◼ PASTIPRINIMAS. Nuo vaikystės mes esame pastiprinami už agresiją. Pastiprinimą už agresiją galime gauti tiesiogiai ar netiesiogiai. ◼ Skirtinga pastiprinimo tvarka sukelia skirtingas reakcijas. ◼ Dalinis pastiprinimas gali būti pakankamas, kad išsilaikytų pastovi agresijos reakcija. ◼ MODELIAVIMAS. Žmonės linkę modeliuoti, imituoti kitų elgesį. Pirmiausia agresijos išmokstama šeimoje, o vėliau modelių ratas išsiplečia. MODELIO PASIRINKIMAS PRIKLAUSO NUO: ◼ Lyties ◼ Statuso ◼ Atpildo už elgesį

Answer 123

◼ Galima išmokti naujų agresyvaus elgesio formų. ◼ Gali būti aktualizuojamas jau anksčiau išmoktas agresyvus elgesys. ◼ Anksčiau išmoktos agresyvaus elgesio formos gali būti prislopinamos

Answer 124

L. R. HUESMANNO AGRESIJOS TEORIJA (2001) ◼ Žmogaus elgesį reguliuoja kognityvinio elgesio scenarijai, kurių yra išmokstama ankstyvosiose raidos stadijose. ◼ Scenarijai saugomi ilgalaikėje atmintyje ir taikomi kaip elgesio ir socialinių problemų sprendimo vadovai. ◼ Agresyvūs žmonės dažniausiai išmoksta ir taiko tokius scenarijus, kurie skatina agresyvias reakcijas. K. A. DODGE’O AGRESIJOS TEORIJA (2012) ◼ Asmenybės reakcija į įvairius stimulus pasireiškia kaip informacijos perdirbimo proceso funkcija. Agresyvaus elgesio pasireiškimą gali lemti įvairūs informacijos perdirbimo defektai.

Answer 125

STIMULŲ KODAVIMAS. Agresyvūs asmenys atkreipia dėmesį į mažesnį stimulų skaičių, t.y. atsiranda informacijos praleidimo klaidos. Agresyvūs asmenys jautrūs priešiškumo ženklams. STIMULŲ INTERPRETACIJA. Agresyviems individams yra būdinga kitiems žmonėms tendencingai priskirti priešiškus ketinimus. Tokia ketinimų interpretacija gali provokuoti agresyvią reakciją. TIKSLŲ IŠAIŠKINIMAS. Agresyvios reakcijos gali pasireikšti tada, kai keliami tikslai neatitinka prosocialių elgesio normų. GALIMŲ REAKCIJŲ GENERAVIMAS. Jeigu generuojama tik viena arba dvi potencialios reakcijos ir jos yra neveiksmingos, tai padidėja agresyvaus elgesio pasireiškimo tikimybė. REAKCIJŲ ĮVERTINIMAS. Agresyvus elgesys gali kilti, kai žmogus galimą reakciją vertina paviršutiniškai; kai žmogus nevertina galimų agresyvių reakcijų pasekmių ir t.t. ◼ Žmogus žemai vertina Aš efektyvumą prognozuodamas prosocialių reakcijų įgyvendinimą; ◼ Aukštai vertina Aš efektyvumą numatydamas agresyvias reakcijas. REAKCIJŲ ĮGYVENDINIMAS. Dėl turimų verbalinių ir motorinių įgūdžių stokos žmogus kai kada gali nesugebėti išreikšti pasirinktos prosocialios reakcijos. ◼ Remiantis Dodge ir Huesmanno teorijomis, agresyvų elgesį galima valdyti taikant socialinių – kognityvinių įgūdžių lavinimo metodus.

Answer 126

◼ Psichikos sutrikimas; ◼ Baimė; ◼ Skriauda; ◼ Noras būti lyderiu.

Answer 127

Altruizmas – tai pagalba kitam žmogui, negalvojant apie savo interesus ir nesitikint atlygio;

Answer 128

Egoizmas – gerų darbų darymas, tikintis naudos;

Answer 129

Kolektyvizmas – gerų darbų darymas, nes mes priklausome kokiai bendruomenei;

Answer 130

Principingumas – žmogus kažką daro, laikydamasis savo moralinių principų.

Answer 131

PAGALBA – tai sąmoningos, aktyvios pastangos pagerinti kito žmogaus padėtį.

Answer 132

◼ Spontaniška pagalba; ◼ Įsipareigojanti globa; ◼ Savanorystė.

Answer 133

◼ Rūpinimusi kitais, nesiekiant sau naudos; ◼ Į pagalbą orientuotas elgesys; ◼ Pasiaukojimas.

Answer 134

◼ Socialinių mainų ◼ Socialinių normų ◼ Evoliucinė altruistinio elgesio teorija

Answer 135

◼ Socialinių mainų teorija teigia, kad žmonių sąveika – tai mainai, kuriais siekiama maksimaliai padidinti gaunamą naudą ir iki minimumo sumažinti sąnaudas(G. Homans, 1961). ◼ Svarstant, ar būti pagalbos teikėju, lyginami kaštai su nauda. ◼ Kiekvienam asmeniui yra nevienodai svarbūs skirtingi socialinių mainų aspektai, todėl kartais daromos tam tikros išlygos. ◼ Santykiuose nėra absoliučių praradimų ar laimėjimų: praradimai vienoje srityje gali būti vertinami, kaip laimėjimai kitoje. ◼ Altruizmas, socialinių mainų teorijos požiūriu, yra tam tikra kompensacijos rūšis. ◼ Altruizmą skatina noras gauti maksimalų atlygį, kuris gali būti vidinis ar išorinis. ◼ Altruizmą skatina padedančiojo emocinė būsena, pvz., kaltė, ir asmenybės savybės. (jeigu žmogus jaučiasi kaltas ir mes paprašysime paslaugos, jis greičiausiai sutiks).

Answer 136

◼ Normos atspindi socialinius lūkesčius, tuo pačiu, nurodydamos kaip žmonės privalo elgtis. (radę piniginę, bandysim ją grąžinti). Sudaryta iš dviejų normų: ◼ 1) ABIPUSIŠKUMO NORMA – tai lūkestis, kad už pagalbą bus atsilyginta tuo pačiu. ◼ “Tiems kurie mums padeda, turime atsakyti geruoju, o ne blogais darbais” (A. Goldner, 1960). ◼ Jeigu tik gaunama, bet ne duodama, pažeidžiamas abipusiškumo principas. ◼ Kai žmonės negali atsilyginti tuo pačiu, jie jaučia grėsmę arba pažeminimą. ◼ 2) SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS NORMA – tai lūkestis, kad žmonės padės tiems, kurie yra nuo jų priklausomi. ◼ Socialinės atsakomybės normos reikalauja padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia ir kurie to nusipelno. ◼ Socialinė atsakomybė yra tampriai susijusi su atribucija.

Answer 137

◼ Evoliucinės psichologijos esmė – genetinės informacijos perdavimas: genai žmones valdo taip, kad maksimaliai padidintų galimybę išlikti. ◼ Egzistuoja dvi pasiaukojančios pagalbos rūšys: * Abipusiškumas * Genetinis egoizmas ◼ Abipusiškumas. Duodantysis tikisi vėliau tapti gaunančiuoju, o už neatsilyginimą baudžiama. ◼ Genetinis egoizmas skatina tėvų altruizmą, kuris didina genų išlikimo tikimybę. ◼ Žmonės altruistiški net tik vaikams, bet ir kitiems turintiems bendrų genų. ◼ Socialinių mainų, normų ir evoliucinė pateikia plačią perspektyvą aiškinančią ir ilgalaikius įsipareigojimus, ir spontanišką pagalbą.

Answer 138

◼ “Altruizmas yra tik tam tikra egoizmo forma, kai kitam padedama vien todėl, kad tai gali būti naudinga ateityje” (M. Ende, 2003) ◼ Be paslaugumo, kurį skatina išorinis bei vidinis atpildas ir noras išvengti bausmės, yra ir nuoširdus empatiškas altruizmas. ◼ Altruizmas gali būti savanaudiškas ir nesavanaudiškas. ◼ Empatiškas altruizmas yra nesavanaudiškas. ◼ Empatiški žmonės padeda kitiems, nes jų elgesį lemia jaudulys matant kenčiantį žmogų, jie dėmesį sutelkia ne į savo, bet į kenčiančiojo jausmus.

Answer 139

◼ B. Latane ir J. M. Darley (1970) nustatė pagalbos teikimo sąlygas. Pagalbos teikėjo žinojimo, ką reikia daryti, empatijos, nusiteikimo, suvokimo apie galimą pavojų sau ir t.t.; ◼ Pagalbos gavėjo atsakomybės; ◼ Santykių su teikėju; ◼ Konteksto.

Answer 140

◼ Liudininkų skaičius ◼ Laiko trūkumas ◼ Panašumas (labiau padėsim į save panašiems, ar tai būtų vardas toks pat, ar drabužiai panašūs) ◼ Fizinis patrauklumas (patrauklūs žmonės gauna daugiau pagalbos)

Answer 141

◼ Empatiškumas ◼ Tikėjimas teisingumu (kurie taip galvoja, labiau padės) ◼ Socialinė atsakomybė ◼ Kontrolės lokusas (žmogus gali būti internalas arba eksternalas. Internalas kuria pats savo gyvenimą, jie labiau altruistiški, o eksternalai galvoja, kad jų gyvenimas nulemtas ir nebus tokie altruistiški). ◼ Egocentrizmas (kuo labiau žmogus egocentriškas, tuo mažiau altruistiškas) ◼ Religingumas (kuo labiau religingas, tuo labiau dosnus)

Answer 142

◼ Sumažinti nelaimingo įvykio neapibrėžtumą ir stiprinti atsakomybės jausmą. Suasmeninimas leidžia žmogui pasijusti labiau atsakingu. ◼ Taikyti nuobaudas ar „užtrenktų durų“ metodą, kad žmogus pajustų kaltę ir susirūpintų savivaizdžiu. ◼ Mokyti altruizmo.

Answer 143

◼ Moralinio įsitraukimo mokymas (pvz. dabartinis vaikų su negalia įtraukimas į mokymą) ◼ Altruizmo modeliavimas (išmokstame stebėdami kitus) ◼ Praktinis mokymas (altruizmas didėja, kai žmogus kažką praktiškai padeda. ) ◼ Paslaugumo priskyrimas altruizmui (kai žmogus turi laisvą valią padėti ar ne ir jisai padeda nieko negaudamas, tada jis labiau priskiria šią savybę sau ir jinai didėja) ◼ Žinios apie altruizmą (kuo daugiau mokysimės, tuo labiau žmonės mokės elgtis)

Answer 144

◼ Žmogus, kiekvienoje gyvenimo situacijoje mėgina nustatyti, ar su juo yra elgiamasi teisingai. ◼ Apie teisingumą sprendžiama pagal elgesio ir/ar rezultato santykį. ◼ Socialinių mainų teorija remiasi prielaida, kad žmonės siekia palaikyti lygiaverčius ir teisingus santykius ◼ Priimtini yra tik teisingi socialiniai santykiai, o nelygiaverčiai kelia nepasitenkinimą. ◼ Kuo labiau nelygiaverčiai santykiai, tuo jie žmogui nemalonesni. ◼ Teisingumo įvertinimui įtakos turi: paties subjekto dalyvavimas vykdant teisingumą, skirstymo kriterijų aiškumas, skirstymo proceso viešumas, nuostatos kitų žmonių atžvilgiu ir t.t.

Answer 145

◼ SKIRSTOMASIS TEISINGUMAS. Jo esmė – kaip kiekvienas tam tikros grupės narys suvokia savo ir kitų grupės narių indėlį į bendrą veiklą ir gautą naudą. ◼ ATSTATOMASIS TEISINGUMAS. Tai orientacija į anksčiau buvusią situaciją, kurią reikia atstatyti. ◼ Teisingumo instrumentai: * garantijos, * apeliacijos, * veiksmai. ◼ Teisingumas yra subjektyvus dalykas – tai paties žmogaus suvokimas ar interpretacija. ◼ Teisingumo jausmas priklauso nuo asmens vertybių, pasaulio sampratos ir pan.

Answer 146

◼ LYGYBĖS TAISYKLĖ: kiekvienas turi gauti po lygiai. ◼ SKIRSTYMO PAGAL POREIKIUS TAISYKLĖ: skirstyti atsižvelgiant į kiekvieno poreikius. ◼ SKIRSTYMO PAGAL NUOPELNUS TAISYKLĖ: kiekvienas turi gauti proporcingai įdėtoms pastangoms. “Nieko šiame pasaulyje netenka taip sunkiai ieškoti, kaip tiesos” Vašingtonas Irvingas

Answer 147

◼ Santykiuose su kitais žmonėmis, ◼ Santykiuose su grupe ar didesne bendrija, ◼ Santykiuose su žmogaus nevaldomomis jėgomis. “Teisingumo” sąvoka žmogus vertina santykius su kitais, gyvenamąją aplinką, valstybę, jos institucijas, pasaulį apskritai. ◼ Neteisybės būsena dažnai suvokiama kaip nepusiausviros būsena. ◼ Pusiausvyra atstatoma kovojant už teisybę. ◼ Iš neteisybės patyrimo dažnai kyla skriaudosjausmas. ◼ Skriaudos jausmas atsiranda, kai asmuo mano, kad jam padaryta nepelnyta, per didelė žala. ◼ Dėl skriaudos jausmo susilpnėja asmens altruizmas ir pagalba kitiems.