Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

SVEIKATOS PSICHOLOGIJA 3 PUSMETIS > SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA > Flashcards

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA Flashcards

1
Q

S. Freud identifikacija

A

S. Freud identifikaciją traktavo kaip nesąmoningą psichologinį procesą, kai perimamos kito žmogaus pažiūros ar savybės ir visiškai arba iš dalies su juo supanašėja. (Perimama įvarūs elgesio modeliai, manieros ir daug kitų dalykų, nuostatos, vertybės, požiūriai, simpatijos, antipatijos). Identifikacija prasideda nuo vaikystės.
Neofroidistų supratimu, identifikacija yra pagrindinis asmens „Aš“ vystymosi mechanizmas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

ERIKSONAS Tapatumas

A

Tapatumas – tai žmogaus ir socialinio santykio kaitos vidinis išgyvenimas, kai kiekviename vystymosi lygmenyje sėkmingai išspręsta krizė sukuria palankias sąlygas tam tikrų atsakingo žmogaus asmenybės savybių formavimuisi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

TAPATUMO JAUSMUI BŪDINGA

A
  • Vidinis tapatumo išgyvenimas
  • Vidinis tapatumo išsaugojimas
  • Tapatumas formuojamas svarbių besikaičiančių žmonių įtakoje ir draugijoje.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

E.ERIKSON APRAŠĖ TRIS TAPATUMO FORMAS

A
  • Priskirtas tapatumas (pvz. žmogus gali prisiimti lyderio tapatumą ir pnš., ę.) (KURIO NELABAI GALIM PAKEISTI, LYTIS, AMŽIUS)
  • Įgytas tapatumas (TAS KURĮ PASIEKIAM SAVO PASTANGŲ BŪDŲ, KURĮ STENGIAMĖS PASIEKTI
  • Pasiskolintas (referentiškas tapatumas) (pasiimam IŠ ŽMOGAUS ATLIEKAMŲ socialinių VAIDMENŲ, pvz. žmogus gali prisKIRTAS lyderio vaidmuo, vyresnė dukra gali prisiimti tėvų tapatumą auklėjant jaunesnį brolį, sesė tampa prižiūrėtoju, klasės juokdarys, aukos vaidmenį)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

J. MARCIA tapatumas

A

J. Marcia – tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. Pvz. religinė bendruomenė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Eriksono nuopelnas tapatumui

A

Eriksono nuopelnas, kad atkreipė tapatumo svarbą, bandė išskirti tapatumo rūšis, bandė kurti teorinį tapatumo modelį, bet jis nelabai analizavo.
E. Eriksono tapatumo koncepciją vėliau praplėtė J. Marcia T. Sarbin, A. Waterman ir jų mokiniai bei daugelis kitų mokslininkų.
E. Eriksonas savo darbuose akcentavo tapatumo svarbą asmenybei, tačiau tapatumo konstrukto neoperacionalizavo ir jo formavimosi klausimo nuodugniau nenagrinėjo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis (tipai, tik išvardinti)

A

Neaiškus tapatumas (Identity Diffusion). Užsisklendimas (Foreclosure). Moratoriumas (Moratorium). Pasiektas tapatumas (Identity Achievement).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Koks yra paprasčiausias lygmuo? Ir kur gali keliauti iš šito lygmenio?

A

Paprasčiausias lygmuo neaiškus lygmuo ir gali keliauti tik į moratoriumą ir užsisklendimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Nuo kurio tipo prasideda žmogus?

A

Nuo neaiškaus arba užsisklendimo prasideda žmogus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Iš užsisklendimo į kokį lygmenį gali keliauti žmogus?

A

Iš užsisklendimo
moratoriumą
užsisklendimą,
neaiškų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q
A

Iš moratoriumo į pasiektą tapatumą arba neaiškų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Į kokį tipą gali keliauti iš moratoriumo?

A

Į neaiškų arba pasiektą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Neaiškus tapatumas (Identity Diffusion). (apibūdinti)

A

Neaiškiam tapatumui būdinga tai, kad asmuo nėra įsipareigojęs tam tikrai sričiai, nesvarsto savo tapatumo, neigia net poreikį mąstyti apie tai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Užsisklendimas (Foreclosure). (apibūdinti)

A

Žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar gyvena pagal tam tikras vertybes neapmąstydami jų asmeniškai. Jie siekia būti tokiais, kokius juos nori matyti aplinkiniai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Moratoriumas (Moratorium)
(apibūdinti)

A

Tai būsena būdinga žmonėms aktyviai kuriantiems savo tapatumą. Šią būseną išgyvenantys asmenys tyrinėja alternatyvas, mėgindami rinktis kurią nors iš jų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

J. Marcia (1980) tapatumo lygmenų modelis
Pasiektas tapatumas (Identity Achievement).
(apibūdinti)

A

Šio tapatumo lygmens asmenys yra rimtai apsvarstę skirtingus požiūrius ir įsitikinimus ir pasirinkę vieną kryptį, kuriai yra įsipareigoję savo elgesiu (Marcia, Archer, 1993).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Identitetas pasiekiamas kokiu būdu:

A

 Identitetas pasiekiamas sudėtingu būdu: po įvairių vaidmenų išbandymo, krizių, blaškymosi, vertybių pervertinimo ir t. t.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

 Perėjimas iš bet kurio lygmens į neaiškaus tapatumo lygmenį laikomas kuo?

A

 Perėjimas iš bet kurio lygmens į neaiškaus tapatumo lygmenį laikomas vystymosi regresija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

 Perėjimas iš pasiekto tapatumo į moratoriumo lygmenį yra ne regresija, bet (KUO?)

A

 Perėjimas iš pasiekto tapatumo į moratoriumo lygmenį yra ne regresija, bet identiteto krizės atsinaujinimu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

M.D. BERZONSKY (1989) TAPATUMO STILIAUS MODELIS
KAS TAI?

A

 Tapatumo stiliaus modeliu nusakoma, kaip žmogus įsitraukia ir stengiasi išvengti sunkumų, kurdamas, palaikydamas arba iš naujo perkurdamas savo tapatumą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

M.D. BERZONSKY (1989) TAPATUMO STILIAUS MODELIS
TAPATUMO STILIAI (IŠVARDINTI)

A

 Informacinis
 Normatyvinis
 Difuzinis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

M.D. BERZONSKY (1989) TAPATUMO STILIAUS MODELIS
TAPATUMO STILIAI
(APRAŠYTI)

A

 Informacinis tapatumo stilius atspindi aktyvią žmogaus poziciją ieškoti informacijos, kuri susijusi su tapatumo formavimusi bei efektyviausių sprendimų priėmimu. (ieškoma daug informacijos apie taptumus, racionalus mąstymas, būdingi įsipareigojimai tam tikram tapatumui) (iš marcios pasiektas, o moratoriumo nelieka, nors šitie abu šitam tinka, bet moratoriumas vyksta tik trumpą laiką, nes ten kaip krizė)
 Normatyvinis tapatumo stilius reiškia, kad žmonės neieško su tapatumo formavimusi susijusios informacijos, sprendimus priima mažai apsvarstę ir remdamiesi kitų nuomone. (neieško informacijos, sprendimus apie tapatumą priima daug neapmąsčius, jis konstruojamas pagal kitų vertybes, kitų lūkesčius) (iš marcios užsisklendimas)
 Difuzinis – vengiantis stilius būdingas žmonės linkusiems keisti tapatumą priklausomai nuo situacijos (būdingas žmonėms, kurie tapatumo klausimą atidėlioja, jų tapatumas lankstus, pagal situaciją gali lengvai kisti) (Iš marcios neaiškus)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

ŠIUOLAIKINĖ TAPATUMO TRAKTUOTĖ:

A

 Tapatumas yra socialinis reiškinys, socialiai konstruojamas, socialiai palaikomas
 Tapatumo sąvoka apima savęs ir grupės, su kuria žmogus jaučiasi susitapatinęs, sampratą
 Identifikuodamasis su grupe, žmogus lygina save su kitomis, ne savo grupėmis
 Žmonių grupinis tapatumas yra daugialypis
 Tapatumas atspindi socialinę struktūrą ir kultūrą. (mūsų tapatumas atspindi mūsų kultūrą)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

ASMENS TAPATUMAS

A

 Emocinis bei kognityvinis subjekto savęs sutapatinimo su kitu subjektu ar grupe, procesas;
 Subjektyvi savęs, kaip asmens, derinančio įvairius socialinius vaidmenis, samprata. (trečias svarbus dalykas, asmens tapatumas yra vienas iš svarbiausių žmonių socializacijos reiškinių)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

TAPATUMO STRUKTŪRA

A

 E. Erikson pirmasis pastebėjo, kad prasminga skirti tapatumo sritis (Erikson, 1968). Įvairios tapatumo sritys, priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus, edukacinio lygmens, gali būti jam nevienodai svarbios.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

TAPATUMO SRITYS:

A

 ideologinis
 profesinis
 tarpasmeninių santykių
 lytinis
 moralinis  politinis
 tautinis
 etninis tapatumas
 ir kt.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

POŽIŪRIAI Į TAPATUMĄ

A

 Žmogaus tapatumas yra vientisas ir suderinti įvairias asmenybės identiteto puses yra nelengva (Marcia, 1993).
TAPATUMAS – tai nevientisas ir darnus darinys, bet priklausomas nuo aplinkos ir kintantis pagal situaciją darinys (Goffman, Lyotard, Friedman,).
Profesinis psichologų tapatumas – galima tirti.
 Įvairios tapatumo sritys, priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus, edukacinio lygmens, gali būti jam nevienodai svarbios.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

TAPATUMO FORMAVIMOSI PROCESAS

A

 E. Erikson (1963) epigenetinėje Ego vystymosi teorijoje minima, kad intensyviausios žmogaus tapatumo paieškos vyksta apytikriai 12-19-aisiais gyvenimo metais.
 Vyresniame amžiuje tapatumo formavimosi procesas tampa vis sudėtingesnis.
 J. Kroger nuomone, tikrasis identiteto formavimasis prasideda tik tada, kai jaunuolis sugeba pasirinkti kai kurias vaikystėje buvusias identifikacijas ir atsisakyti kitų (Kroger, 1993).
 J. Marcia teigia, kad dauguma žmonių savo tapatumo nekonstruoja, tik trečdalis žmonių eina tapatumo formavimo (konstravimo) keliu.
 Tapatumo formavimosi procesas pradedant ankstyvąją vaikyste vyksta nuolatos – visą gyvenimą, atliepiant į individualias, konteksto ir istorines aplinkybes.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

IDENTIŠKUMO SUTRIKIMAI

A

 Šių sutrikimų atveju pasikeičia sąmonės integracinė funkcija, žmogus praranda savo tapatumo jausmą. Šie sutrikimai vadinami disociaciniais sutrikimais.
 Dr. S. L. Mitchell (1816) aprašė Mary Reynolds ligos atvejį. (jinai gimė Anglijoje, vaikas būdama išsikraustė į Amerika, buvo kukli, gera, mandagi mergina. Vieną dieną ji apalpo, atsigavo ir buvo tarsi naujas žmogus, nebemokėjo kalbėti, rašyti, nieko nemokėjo. Keletą savaičių ji tokia buvo, mokėsi visko ir po poros savaičių ji vėl apalpo ir grįžo į seną savo asmenybę. Bet išvien šešiolika metų laikas nuo laiko keisdavosi.
 Morton Prince (1916) sutrikimą aprašė knygoje „Asmenybės disociacija“. Kai žmoguje yra daugiau asmenybių, tos asmenybės viena kitos visai nežino, asmenybės nesusitinka.
 Kodėl kyla? Manomas, kad iš vaiksytės, iš skausmingų įvykių, traumų, kur patiria vidinius konfliktus ir susikuria kitą savo aš, tarsi kitą realybę, kurioje su juo nevyksta tie skaudūs dalykai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

disociaciniai sutrikimai (KAS TAI)

A

 Šių sutrikimų atveju pasikeičia sąmonės integracinė funkcija, žmogus praranda savo tapatumo jausmą. Šie sutrikimai vadinami disociaciniais sutrikimais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Šių sutrikimų atveju pasikeičia sąmonės integracinė funkcija, žmogus praranda savo tapatumo jausmą. Šie sutrikimai vadinami disociaciniais sutrikimais.
kaip vadinama?

A

disociaciniai sutrikimai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

NUOSTATOS

A

tai asmens ar grupės subjektyvi pozicija socialinių reiškinių ir objektų atžvilgiu ir pasirengimas tam tikru būdu reaguoti ar elgtis. (tiesiogiai susijusios su elgesiu)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

 Požiūriai

A

tai apibendrintos nuostatos. (platesnės)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

 Nuomonės

A

tai dalinės nuostatų išraiškos, dažniausiai atspindinčios požiūrį į problemą. (atspindi žmogaus tam tikrą žinojimą)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

 Įsitikinimai

A

tai tam tikrų teiginių pripažinimas teisingais. (tam tikrų teiginių įsivaizdavimas, kad jie yra teisingi. Jis skiriasi tuo, kad įsitikinimas niekur gali nevesti, neinspiruoti tam tikro elgesio).
Jos artimos nuostatoms, bet nėra tapačios.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Informacija apie nuostatas

A

 Nuostatos lemia tai, kad tas pats dirgiklis sukelia skirtingas žmonių reakcijas.
 Nuostatos yra žmogaus pozicijų tam tikrais klausimais apibendrinimas. (leidžiam nuostatai priimti už mus sprendimus, elgiamės kaip jos pasako)
 Jos yra lengvai aktyvinamos ir panaudojamos.
 Nuostatos įtakoja žmonių mąstymą, jausmus, vaizduotę, suvokimą ir kt. psichikos reiškinius.
 Pvz., “šizofrenijos” atvejis.
 Nuostatos yra susijusios su vertinimu (teigiamu, neutraliu, neigiamu). (pvz. automobiliai teršią aplinką, automobiliai yra neteršiantys arba gali būti, kad mes pvz autobusu važinėjam ir mums nerūpi)
 Nuostatos tarpusavyje yra daugiau ar mažiau suderintos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

ŽMOGUS SIEKIA SUDERINTI NUOSTATAS
DĖL TO, KAD

A

 Suderintos nuostatos leidžia geriau orientuotis, lengviau priimti sprendimus ir saugiau jaustis.
 Suderintos nuostatos palengvina bendravimą su kitais žmonėmis, didina tarpusavio supratimą. (Kitiems lengviau yra suprasti, kas mes esame.)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

NUOSTATŲ KOMPONENTĖS

A

 Pažintinės komponentės susideda iš asmens žinių apie nuostatos objektą.
 Emocinės/afektyvinės komponentės apima su vertybėmis susijusias emocijas ir jų vegetacines išraiškas.
 Elgesio komponentės reiškia asmens pasirengimą vienaip ar kitaip veikti, priklausomai nuo gaunamos informacijos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Svarbiausios nuostatos yra vadinamos ???

A

 Svarbiausios nuostatos yra vadinamos centrinėmis. Nuostatos centriškumas priklauso nuo to, kiek vienas ar kitas reiškinys arba objektas asmeniui tam tikru momentu yra reikšmingas. (centrinės, kurios įeina į mūsų motyvaciją ir yra tose srityse, kuriose esam engazment (užsiangažavę/ įsipareigoję) (žmonės gali būti įsipareigoję nevienodai). (gali būti kažkas neaktualu, bet aktualizuotis, kaip ir su tapatumu. Gali kažkokia nuostata, kuri dabar nesvarbi, tapti centrine).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

NUOSTATŲ FUNKCIJOS

A

 Nuostatos veikia kaip asmens elgesio stabilizatorius, jų dėka žmogaus elgesys tampa kryptingu ir nuosekliu.
 Nuostatos išlaisvina žmogų nuo sprendimų priėmimo būtinybės standartinėse, anksčiau buvusiose situacijose.
 Nuostatos yra vienas iš asmens inertišką elgesį lemiančių ir adaptaciją sunkinančių veiksnių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

NUOSTATOS APIBŪDINAMOS TOKIAIS POŽYMIAIS (M. SHERIF, 1937):

A

 Nuostatos yra išmoktos. (nėra įgytos
 Nuostatos yra pakankamai pastovios psichikos savybės.
 Nuostatos yra susijusios su asmens poreikiais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

 Nuostatos gali būti:

A
  • teisingos ar klaidingos,
  • palankios arba nepalankios,
  • socialiai vertingos ar nevertingos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

Kas yra labai kenksminga nuostatoms?

A

Labai kenksmingos nuostatos socialiai yra stereotipai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
43
Q

 Stereotipas
kas tai ir informacija apie tai

A

 Stereotipas - kognityvinė struktūra, apimanti asmens žinias, įsitikinimus ir lūkesčius, susijusius su tam tikra žmonių grupe. Stereotipai sudaro pagrindą manyti, kad visų grupės narių savybės yra vienodos. (viena iš žalingiausių nuostatų). Dažniausiai susidaro mažumos atveju.
 Stereotipizavimas būdingas įvairų amžiaus grupių žmonėms. (net ir maži vaikai jau yra tai įvaldę)
 Stereotipai susiformuoja dėl socialinio išmokimo (Milner, 1984).
 Bet kokie stereotipis yra neigiami reiškiniai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
44
Q

IŠANKSTINĖS NUOMONĖS

A

IŠANKSTINĖS NUOMONĖS traktuojamos kaip požiūris į žmogų, susiklostęs iki kontakto ir neturintis realaus pagrindo. (įsitikinimai, įsivaizdavimas nuomonės apie žmogų, situaciją, kažkokį objektą, kurį susidarom iš anksto).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
45
Q

DISKRIMINACIJA

A

DISKRIMINACIJA – tai neteisingas ar net kenkėjiškas elgesys su žmonėmis todėl, kad jie priklauso kitai grupei. Daugumos grupė nusprendžia, kad jie kažkuo pranašesni, geresni už kitas grupes. Ir prasideda tam tikras elgesys (nepriimam į darbą, dėl kokio nors bruožo, orientacijos ir panašiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
46
Q

NUOSTATOS FORMUOJASI ŠIAIS BŪDAIS:

A

Nuostatos formuojasi individo praktiniu patyrimu.
Studijuojam aplinką, kitus žmones, socialinius reiškinius per patirtį. Kažką patiriam, tą informaciją kaupiam, kai vėl su kažkuo susiduriam, mes lyginam ir tokiu būdu tas nuostatas susiformuojam. Pačios stipriausios nuostatos, to kurias įgijam per patirtį.)

Nuostatos formuojasi identifikavimo būdu
(kai kurias nuostatas įgaunam besiidentifikuodami su kitais. Identifikacija – tai nesąmoningas nuostatų perimimo būdas, dažnai iš vyresnių, aukštesnio intelekto, didesnės patirties. Perimam nesuvokdami.)

Nuostatos formuojasi pamėgdžiojimo būdu. (periimam sąmoningai. Kai kažkokie žmonės mums patrauklūs, simpatiški.)

Nuostatų formavimo būdas yra organizuotas mokymas ir auklėjimas
Pats svarbiausias būdas. Yra tikslingai aiškinama, kas yra gerai, kas yra blogai. Iš visų šitų būdų, šis būdas yra pats silpniausias.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
47
Q

NUOSTATŲ KITIMAS

A

 Nuostatų kitimas gali būti NATŪRALUS: sukeltas tam tikrų įvykių, pakitusių gyvenimo aplinkybių. (pvz. išteka už kitos kultūros žmogumi.)
 Keliamas SPECIALUS tikslas pakeisti nuostatas. (Pvz. lyderiai kartais nori pakeisti kitų nuostatas.)
 Žmonės priešinasi nuostatų kaitai.
 Nusistovėjusios nuostatos garantuoja asmenybės pusiausvyrą. (jos yra suderintos, nes kitaip būna blogai, chaotiška, bent jau bando suderinti.)
 Kai kurių nuostatų atsisakyti žmonėms sunku, nes nuostatos gali padėti didinti savąją vertę. (nes nenori sugriauti savo suderintos nuostatų sistemos)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
48
Q

Nuostatų kitimas kaip vyksta per ką eina

A

 Suderintas nuostatos kitimas yra tada, kai kintant nuostatai, išlieka nepakitęs jos valentingumas.
 Nesuderintas, kai ženklas keičiasi: teigiama nuostata keičiasi į neigiamą ar atvirkščiai.
 Nuostatų keitimas yra labai problemiškas, nes žmogus nuostatas, ypač Ego nuostatas, saugo naudodamas įvairias gynybas. Norint keisti pirmiausia einama per kognityvinę komponentę, teikiamos žinios, tos žinios turi paskatinti kažkokias emocijas ir sukelia elgesį. Gali būti kelias ir kitoks, politikoje dažnai einama ne per pažintinę, o pirmiausia per emocinę. Sukelia emocija, tada eina žinios ir tada keičiasi žmogaus elgesys. Ypač saugo ego nuostatas, nes jos įeina į tapatumą, jas pakeisti sunkiausia.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
49
Q

PASITIKĖJIMO INFORMACIJOS ŠALTINIU DIMENSIJOS

A

 Tikėjimas/pasitikėjimas informacijos šaltiniu;
 Informacijos šaltinio kompetencija;
 Simpatija informacijos šaltiniui.
(Pvz. Lidl reklamuoja krepšininkai. Yra trys dalykai, kodėl mes jais pasitikime, nes mes jais tikime, yra kompetitingi, simpatija.)
 Nuostatų kitimas taip pat yra susijęs ir su informacijos siuntėjo nešališkumu. Nešališkas informacijos siuntėjas gali lengviau suformuoti arba pakeisti nuostatą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
50
Q

 Nuostatų formavime svarbus yr

A

 Nuostatų formavime svarbus yra informacijos EILIŠKUMAS (pvz. politikas, jei kalba gera tai pavyks pirmam, o gali pavykti ir vėliau), VIENPUSIŠKUMAS (tėvų auklėjime, svarbu, kad nebūtų vienpusiškai), ATRENKAMUMAS, KALBOS STILIUS (žodis gali formuoti nuostata, pvz. specialioji operacija Rusijoje, o ne karas) ir kiti dalykai.
 Ypatingas vaidmuo nuostatų kitime tenka emocijoms. Todėl dažnai, kai norima pakeisti nuostatas, apeliuojama į emocijas.
 Nuostatų kitimas susijęs su nuotaika. Teigiama nuotaika daro įtaką nuostatos priėmimui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
51
Q

NUOSTATŲ KEITIMO METODIKOS

A

 PASTIPRINIMO TAIKYMAS.
 VAIDMENŲ ATLIKIMAS.

 „KOJA TARPDURYJE“.
 „UŽTRENKTOS DURYS“.
 „IR TAI DAR NE VISKAS“.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
52
Q

 PASTIPRINIMO TAIKYMAS.

A

Taikant pastiprinimą, sukuriama situacija kurioje pasireiškia pageidaujamas elgesys, o tada jis pastiprinamas. Pastiprinamas elgesys palaipsniui ima dažnėti. (pvz. Amerikoje buvo daug vaikų gaujų, kurie nėjo į mokyklą, tada jiems pasiūlė užsidirbti, žmonių didėjo atlyginimas mažėjo ir paskui gaujos iširo ir vaikai grįžo į mokyklas)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
53
Q

 VAIDMENŲ ATLIKIMAS.

A

Asmuo kurio nuostatas norima keisti skatinamas daryti tą, kas prieštarauja jo nuostatoms, bet sutampa su nuostata kurią mes norime suformuoti. (labai tinka debetai, kaip duodama tema, kuriai jis prieštarauja. Tada jis praplečia savo žinias, pasaulį.)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
54
Q

KOJA TARPDURYJE“.

A

Jeigu iš asmens gaunamas sutikimas išpildyti mažą prašymą, padidėja tikimybė, kad jis sutiks ir su antru, didesniu prašymu, palyginus su pirmuoju. (kai prašom žmogaus kažko nedidelio ir kai žmogus atsiliepia, mes tada prašom didesnio dalyko ir galim tikėtis, kad to gausim)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
55
Q

 „UŽTRENKTOS DURYS“.

A

Taikant šį metodą, pirmiausia tikslingai daromas didelis prašymas, toks su kuriuo asmuo tikriausiai nesutiks, o po to prašoma mažesnio nuosaikesnio dalyko. (kai prašom didelio prašymo ir galim tikėtis, kad žmogus nesutiks ir toliau darom mažą prašymą)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
56
Q

IR TAI DAR NE VISKAS“.

A

Taikant šį metodą, pirmiausia tikslingai daromas didelis prašymas, toks su kuriuo asmuo tikriausiai nesutiks, o po to prašoma mažesnio nuosaikesnio dalyko. (kai mažinam nuosekliai savo prašymą, pvz per video pardavinėja ką nors. Pvz prie lempos pridėsime lemputę)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
57
Q

BUMERANGO EFEKTAS

A

 Tiesioginiai, šiurkštūs, įsakmūs mėginimai pakeisti nuostatą kartais ją dar labiau sustiprina. Tai vadinama “BUMERANGO EFEKTU”. “Bumerango efektas” dažnai kyla kai pažeidžiamos Ego nuostatos. (bus atsiskaityme). Galim nuostatą dar labiau sustiprinti. (Negalim vaikui kišti nuostatos, nes bus bumerango efektas. Turim drūtai konkrečiai aiškiai ir viskas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
58
Q

Kas įtakoja nuostatų kitimą?

A

 Nuostatų kitimą įtakoja kognityvinis disonansas. L. Festingerio (1957) kognityvinio disonanso teorija paaiškina, kaip nuostatų neatitinkantis elgesys gali pakeisti jau nusistovėjusias nuostatas.
 Atsiradus neatitikimui tarp nuostatų arba disonansui, žmogus išgyvena psichologinę įtampą, kuri motyvuoja disonansą mažinti. Mažindamas disonansą žmogus gali keisti arba elgesį, arba nuostatas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
59
Q

NUOSTATŲ MATAVIMUI NAUDOJAMA:

A

 Semantinis diferencialas. Tiriamiesiems pateikiamos priešingų būdvardžių poros. Vertindamas stimulą tiriamasis privalo pažymėti jo vietą skalėje.
 Licket skalė. Sudarant skalę paprastai yra parenkami teiginiai, kurie aiškiai palankūs arba aiškiai nepalankūs tam tikro reiškinio atžvilgiu. Tiriamųjų prašoma pareikšti savo nuomonę pažymint skalę nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
60
Q

VERTYBĖS

A

VERTYBĖS – tai daugumos žmonių palaikomi vaizdiniai apie tai, kas pageidautina, kaip žmonės turėtų elgtis, kas yra gėris, tiesa, patriotizmas, meilė, draugystė ir t.t.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
61
Q

INTERNALIZUOTA VERTYBĖ

A

INTERNALIZUOTA VERTYBĖ yra ta vertybė, kuri tapo vidiniu asmens turiniu, jo gyvenimo ir veiklos motyvu, t.y. požiūriu, pažiūromis, emocijomis, jausmais, nuostatomis, įsitikinimais, pasaulėžiūra, pozicija ir t.t.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
62
Q

Informacija apie vertybes

A

◼ Vertybės turi motyvacinės jėgos; ◼ Vertybės gali būti gilumine tarpasmeninių konfliktų priežastimi; ◼ Vertybės gali būti deklaruojamos, bet jų nesilaikoma; ◼ Vertybės gali būti pažeidžiamos; ◼ Vertybių pažeidimas sukelia nesaugumo jausmą;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
63
Q

VERTYBIŲ KLASIFIKACIJA

A

FUNDAMENTINĖS VERTYBĖS – tai vertybės,
pasireiškiančios kaip gyvenimo tikslai (tolima
gyvenimo perspektyva), rezultatai ir principai.

INSTRUMENTINĖS VERTYBĖS – tai vertybės, pasireiškiančios kaip elgesio būdai ar asmeninės savybės, kurios yra priimtinos bet kurioje gyvenimo situacijoje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
64
Q

SCHWARTZ MOTYVACINĖS VERTYBĖS

A

Saviaktualizacija
◼ Atvirumas pokyčiams
◼ Tobulumo siekimas
◼ Konservatyvumas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
65
Q

VIKTOR EMIL FRANKL (1905-1997)
VERTYBĖS, SUTEIKIANČIOS ŽMOGAUS GYVENIMUI PRASMĘ:

A

◼ Kūrybos vertybės – tai, ką žmogus duoda pasauliui savo kūriniais, profesine veikla.
◼ Patirties (išgyvenimo) vertybės. Kiekvieno žmogaus išgyvenimas gali būti unikalus ir skirtingas – gyvenimas yra prasmingas, kai žmogus patiria tiesą, gerumą, grožį, meilę.
◼ Santykio (nuostatų) vertybės – tai kančios ir kaltės prisiėmimas ir t.t. Šią poziciją žmogus užima vertindamas padėtį tuo atveju, jei negali pakeisti likimo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
66
Q

VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ KLASIFIKACIJA(E. Fromm,1947)

A

◼ PRODUKTYVIOJI VERTYBINĖ ORIENTACIJA;
◼ NEPRODUKTYVIOSIOS VERTYBINĖS ORIENTACIJOS.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
67
Q

PRODUKTYVIOJI VERTYBINĖ ORIENTACIJA

A

◼ Produktyvumą Fromas suprato kaip gebėjimą panaudoti savąsias kūrybines jėgas, savyje glūdinčias galimybes.
◼ Tik laisvas žmogus gali būti siejamas su produktyvumu.
◼ Pasak Fromo, kiekvienas mes galime būti tuo, kuo norime.
◼ Produktyvumas yra savybė, kurią kiekvienas žmogus gali turėti, jei tik pats tos savybės savyje neapriboja.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
68
Q

NEPRODUKTYVIOSIOS VERTYBINĖS ORIENTACIJOS

A

◼ Imlioji vertybinė orientacija;
◼ Išnaudotojiška vertybinė orientacija;
◼ Kaupimo vertybinė orientacija;
◼ Rinkos vertybinė orientacija.

69
Q

IMLIOJI VERTYBINĖ ORIENTACIJA

A

◼ Žmogus yra įsitikinęs, kad viskas, kas gera egzistuoja išorėje, o ne jame, todėl jis siekia kuo daugiau iš išorės paimti.
◼ Meilė imlios orientacijos žmogui reiškia būti mylimam.

70
Q

IŠNAUDOTOJIŠKA VERTYBINĖ ORIENTACIJA

A

◼ Šio tipo asmenys yra įsitikinę, kad visų gėrybių šaltinis – išorėje, tačiau skiriasi tuo, kad jie nelaukia kol jiems kas nors, ką nors duos, bet patys pasiima, pasisavina, atima.
◼ Jiems meilė prilygsta paveržimui.

71
Q

KAUPIMO VERTYBINĖ ORIENTACIJA

A

◼ Pagrindinis šių žmonių požymis – norimų daiktų laikymas ir kaupimas. Kertinis dalykas šiems žmonėms yra saugumo jausmas.
◼ Mylėti tokiam žmogui reiškia turėti.

72
Q

RINKOS VERTYBINĖ ORIENTACIJA

A

◼ Šios orientacijos žmonės save traktuoja kaip objektą ar prekę. Svarbiausias žmogaus tikslas – būti paklausiam.
◼ Jei žmogus jaučiasi paklausus – jis gerai vertina save, jei nepaklausus – išgyvena menkavertiškumą.

73
Q

VERTYBIŲ DEVALVACIJA

A

tai reiškinys, kai vertybės netenka savosios reikšmės.

74
Q

Reiškinys, kai vertybės netenka savosios reikšmės.

A

VERTYBIŲ DEVALVACIJA

75
Q

SOCIALINĖ ĮTAKA

A

tai žmogaus gebėjimas neprievartiniais būdais pakeisti kito žmogaus nuostatas ir elgesį, kitaip tariant – tai poveikis žmogaus elgesiui.

76
Q

Konformizmas

A

Konformizmas – tai žmogaus savybė, skatinanti pasiduoti svetimai nuomonei, elgesio būdui ar pasaulėžiūrai.

77
Q

AR KONFORMIZMAS BLOGA, AR GERA ŽMOGAUS SAVYBĖ?

A

Bloga, kai žmogus pamina savigarbą ir tampa prisitaikėliu.
◼ Gera, kai laikosi priimtinų elgesio taisyklių.
(užleidžia vietą vyr. amžiaus žmogui autobuse).

78
Q

Nuo ko priklauso konformistinis elgesys?

A

Konformistinis elgesys priklauso nuo mūsų pačių, tačiau jį sąlygoja tiesioginis bei nejuntamas, nepastebimas aplinkos spaudimas.

79
Q

Kas gali sukelti socialinę sumaištį?

A

Tik ne konformistiškas elgesys galėtų sukelti socialinę sumaištį

80
Q

PRISITAIKĖLIŠKUMAS

A

PRISITAIKĖLIŠKUMAS – tai atsisakymas savo oraus gyvenimo, vertybių, tikslų, atsisakymas suteikti savo gyvenimui tikrą prasmę.

81
Q

Kada žmogus tampa prisitaikėliu?

A

◼ Kai polinkis į konformizmą peržengia savigarbos ribas, žmogus palaipsniui tampa prisitaikėliu.

82
Q

SOCIALINĖS ĮTAIKOS AR “SOCIALINĖS INFEKCIJOS” PAVYZDŽIAI

A

Foninis juokas
VERTERIO EFEKTAS

83
Q

VERTERIO EFEKTAS

A

VERTERIO EFEKTAS – tai savižudiško elgesio pamėgdžiojimas

84
Q

KONFORMIZMO TYRIMAI

A

M. SHERIFAS (1906-1988)
◼ Jis atliko tyrimą, kuris buvo skirtas išsiaiškinimui, kaip žmogus pasiduoda įtakai.
◼ AUTOKINETINIS EFEKTAS – tai tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. Eksperimentas parodė, kad susiformuoja klaidinga grupės norma vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą.

S. ASCH (1907-1996)
◼ Tiesiogiai konformizmą tirti eksperimentais pradėjo amerikiečių geštaltpsichologas S. Ešas (1951; 1955), tyrime taikęs geometrinių figūrų suvokimo ir vertinimo metodą.
◼ S. Asch eksperimento stimulinė medžiaga. Etaloninė linija; Palyginimo linijos.

85
Q

KONFORMIZMO TYRIMAI
Tiriamųjų elgesį lemia:

A

Tiriamųjų elgesį lemia:
◼ Noras patikti kitiems;
◼ Nenoras kitiems sukelti rūpesčių;
◼ Nenoras išsiskirti;
◼ Baimė apsijuokti pasakius tiesą.

86
Q

PAKLUSNUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI:

A

Emocinio ryšio su auka nebuvimas
Valdžios artumas ir teisėtumas
Institucinis valdžios prestižas

87
Q

POLINKIS PASIDUOTI APLINKINIŲ ĮTAKAI PRIKLAUSO NUO:

A

Asmenybės savybių:
Lyties:
Žmogaus atliekamų socialinių vaidmenų
Auklėjimo.

88
Q

KONFORMIZMUI ĮTAKĄ DARANČIOS GRUPĖS SAVYBĖS:

A

Grupės dydis
Grupės vieningumas
Asmens statusas grupėje

89
Q

KAIP PASIPRIEŠINTI KONFORMIZMUI

A

Įvertinkite savo konformizmo lygį. ◼ Atlikite savo Aš vaizdo korekciją.
◼ Ugdykite pasitikėjimą savimi ◼ Mąstykite savarankiškai ◼ Formuokite asmenines vertybes
◼ Įtvirtinkite savo unikalumą ir išsaugokite individualumą

90
Q

ĮTIKINĖJIMAS

A

ĮTIKINĖJIMAS – tai kryptingas nuostatų ir elgesio keitimo procesas bendravimo (pranešimo perdavimo) priemonėmis.

91
Q

Įtikinėjimo būdai:

A

◼ Tiesioginis
◼ Netiesioginis

92
Q

Tiesioginis įtikinėjimo būdas

A

◼ Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai mąstyti apie pateikiamą informaciją, rekomenduojama taikyti tiesioginį įtikinimo būdą – argumentus.
◼ Šiuo atveju stengiamasi pakeisti kognityvinę nuostatų komponentę.

93
Q

Netiesioginis įtikinėjimo būdas

A

◼ Netiesioginio įtikinimo atveju skatinamas pritarimas be išsamaus apmąstymo.
◼ Šiuo atveju stengiamasi pakeisti nuostatos objekto
vertinimą arba emocinę nuostatos komponentę.

94
Q

Kuris įtikinėjimo būdas sukelia ilgiau trunkančius pokyčius?

A

Nustatyta, kad informacijos apdorojimas tiesioginiu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius ir daro didesnį poveikį mąstymui. Netiesioginis įtikinimas suformuoja neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius.

◼ Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai mąstyti apie pateikiamą informaciją, rekomenduojama taikyti tiesioginį įtikinimo būdą – argumentus.
◼ Šiuo atveju stengiamasi pakeisti kognityvinę nuostatų komponentę.

95
Q

SUGESTIJOS (ĮTAIGOS) ESMĖ

A

◼ SUGESTIJOS (ĮTAIGOS) ESMĖ – paveikti žmogaus jausmus, o per juos valią ir protą bei, tuo pačiu, sumažinti žmogaus kritiškumą.

96
Q

Įtaiga (sugestija)

A

Įtaiga (sugestija) suprantama kaip psichologinis poveikis, pagrįstas tikslinės informacijos, kuriai nebūtini papildomi įrodymai, suteikimas.

97
Q

įtaigos poveikis priklauso nuo:

A

*informacijos vaizdumo;
*suprantamumo;
*logiškumo;
*sugestijuotojo autoriteto.

98
Q

ĮTAIGAI PAKLŪSTANTYS ŽMONĖS:

A

◼ Nepasitiki savimi, yra drovūs;
◼ Žemos savivertės, imlūs įspūdžiams;
◼ Silpnesnio loginio mąstymo;
◼ Išgyvena stresą, nuovargį, serga;
◼ Žemo kompetencijos, informuotumo lygio ir pan.

99
Q

SUGESTIJOS BŪDAI

A

Sugestijuotojo žodžiai turi būti konkretūs ir vaizdūs.
Konkrečios ir vaizdžios turi būti taip pat ir ypatybės, nusakančios daiktus, objektus.
Kalboje patartina vengti neiginių.
Kalba turi būti dinamiška.
Kalboje svarbūs garsų junginiai.

100
Q

PSICHOTECHNIKOS, PADEDANČIOS IŠVENGTI PASIPRIEŠINIMO ĮTAIGAI:

A

TRUIZMAI – tai gerai žinomos tiesos: jomis galima pakeisti tiesioginę komandą į neutralų teiginį;
◼ PASIRINKIMO ILIUZIJA. Žmonėms suteikiama iliuzinė pasirinkimo galimybė tarp dviejų variantų, kurie iš tikro yra naudingi sugestijuotojui.
NUMATYMAI. Šioje psichotechnikoje svarbiausioji komanda pateikiama kaip sąlyga veiksmo, kuris yra lengvai sąmoningai kontroliuojamas.
KOMANDA, PASLĖPTA KLAUSIME. Šiuo atveju ne tiesiogiai kas nors liepiama ar prašoma, o užduodamas klausimas.

101
Q

MANIPULIACIJA

A

MANIPULIACIJA – tai nesąžiningas poveikis.

102
Q

Skirtumai tarp įtikinėjimo ir manipuliacijų:

A

Įtikinėjimas apima įtikinėtojo (asmens ar grupės) norą paveikti kitus elgtis tam tikru būdu. Įtikinėjimo atveju žmonės skatinami elgtis, suteikiant jiems nemelagingą, tikslią informaciją. Manipuliacija – tai nesąžiningas poveikis. Pavyzdžiui, jeigu įtikinėjimas yra sąžiningas, tai manipuliacija – nesąžiningas poveikis, siekiant naudos sau/žalos kitam).

103
Q

Manipuliacija

A

Manipuliacija – tai slaptas įtakos darymas kitų jausmams ir elgesiui, siekiant asmeninės naudos.

104
Q

Narcisiztinėms asmenybėms

A

Narcisiztinėms asmenybėms yra būdingas savo reikšmės pervertinimas ir noras, kad jais būtų žavimasi (Ackerman ir kt., 2019).

105
Q

Makiaveliški žmonės

A

Makiaveliški žmonės yra charakterizuojami kaip šalti ir bejausmiai, pragmatiški, ciniškai žvelgiantys į gyvenimą ir tarpasmeninius santykius (Rauthmann, 2012).

106
Q

Psichopatai pasižymi

A

Psichopatai pasižymi antisocialiu, impulsyviu, šaltu afektyviu elgesiu, empatijos, kaltės jausmo nebuvimu, tarpasmeninėmis manipuliacijomis

107
Q

Manipuliacija

A

Manipuliacija – tai slaptas įtakos darymas kitų jausmams ir elgesiui, siekiant asmeninės naudos. Kitų žmonių valdymas apima tokias elgesio formas, kuriomis gali būti siekiama negatyvių kitai asmenybei rezultatų. Makevialistai yra laikomi žmonės, kurie yra linkę manipuliuoti. Manipuliatorius yra informacijos siuntėjas, o manipuliuojamasis – informacijos gavėjas. Manipuliatorius stengiasi “eiti” pirma manipuliuojamojo, kad šis nepajustų manipuliacijos grėsmės. Manipuliacinis poveikis paprastai pastebimas, kai jis yra per stiprus ir sukelia manipuliuojamajam netikėtai stiprias emocijas.

108
Q

TARPASMENINĖ MANIPULIACIJA

A

– tai procesas, kuriuo bandoma pasiekti norimą tikslą ar rezultatą, pasitelkiant specifines priemones, siekiant apgauti, klaidingai informuoti, daryti įtaką ar kontroliuoti tiek konkretų žmogų, tiek abstraktų konstruktą.

109
Q

GRUPINĖ MANIPULIACIJA

A

– tai sąmoningas masinės sąmonės nukreipimas nuo realybės, jos pakeitimas dirbtinai sukurtomis, įteigtomis situacijomis, vertinimais, įvaizdžiais.

110
Q

MANIPULIAVIMO PRIEMONĖS:

A

◼ Informacinės – akcentuoja pristatomos medžiagos iškraipymą, subjektyvų, vienpusišką pristatymą, bandymą žmones užversti informacijos gausa, kad jie prarastų kritiškumą.
◼ Psichologinės manipuliavimo priemonės atspindi kryptingą manipuliatoriaus bandymą surasti žmogaus „Achilo kulną“ ar mažinti jo savikontrolę.

111
Q

MANIPULIACINĖS TAKTIKOS:

A

◼ Emocijų aptikimas;
◼ Emocijų maskavimas; geba paslėpti savo pasišlykštėjimą, nerimą;
◼ Emocijų raiška asmeninei naudai gauti;

112
Q

MANIPULIACIJŲ PRIVALU VENGTI

A

Nes jomis imama piktnaudžiauti
Nes tai yra apgaudinėjimas ir sukčiavimas
Nes sąžiningi žmonės manipuliatorių vengia

113
Q

NUOLAIDIMAS

A

NUOLAIDUMAS – tai prisitaikymas prie kitų lūkesčių ar pageidavimų, nepritariant tam, kas daroma.

114
Q

NUOLAIDUMO PRINCIPAI:

A

GRĮŽTAMUMAS. Mes turime atsilyginti už tai, ką mums suteikė kitas asmuo. Mes pasijuntame skolingi, todėl esame linkę atsidėkoti priimdami pasiūlymą, sutikdami ir pan.

  1. ĮSIPAREIGOJIMAS IR NUOSEKLUMAS. Kai asmuo jaučiasi įsipareigojęs, jis yra linkęs atlikti tai, ko yra prašomas, tačiau kartą sutikęs jis stengiasi elgtis nuosekliai ir kitą sykį sutinka su tokio pobūdžio prašymu.
    ◼ Nuoseklaus elgesio idėja grindžiama sutikimo gavimo (nuolaidumo) strategija yra apgaulė.
    (pavyzdžiui, perkant automobilį salone mokama didesnė suma negu perpirkimuose; nors kaina buvo suderinta mažesnė, salone dalinasi, kad sistemoje yra problema ir mašina kainuoja keliais šimtais daugiau; kadangi žmogus jaučiasi jau įsipareigojęs, jis sumoka tą didesnę sumą, nors buvo susitikęs su mažesne suma).
  2. SOCIALINIS ĮRODYMAS. Tinkamą elgesį konkrečiomis aplinkybėmis mums diktuoja aplinkiniai. Žmonės nori elgtis tinkamai, o tai galima pasiekti elgiantis taip, kaip elgiasi kiti arba kaip elgiasi dauguma.
    ◼ Žmonių polinkis stebėti, ką daro kiti, gali sukelti reiškinį, vadinamą PLIURALISTINIU NEMOKŠIŠKUMU.
  3. MĖGSTAMUMAS. Žmonės nuolaidžiauja savo draugams ir patinkantiems asmenims.
    ◼ Tam, kad atrodytų simpatiškesni ir išgautų sutikimą, kai kurie asmenys, specialiai kuria tam tikrą įvaizdį. Ši strategija vadinama savo pozicijos stiprinimo strategija.
    ◼ Kitų pozicijos stiprinimo strategijos atveju žmogui yra pataikaujama, sakomi komplimentai, demonstruojamas susidomėjimas, dovanojamos dovanos ir t.t.
  4. AUTORITETAS. Žmonės nusileidžia teisėtą valdžią turinčių arba, tokį įspūdį sudarančių žmonių, prašymams. (Millgram: paklusnumas autoritetui, jis yra aklas).
  5. STOKOS PRINCIPAS. Paprastai žmonės stengiasi pasinaudoti retomis, išimtinėmis progomis ar galimybėmis todėl, jeigu pasiūlymas yra suformuluotas kaip „išskirtinis“, tai jie su šiuo pasiūlymu yra linkę sutikti.
115
Q

PAKLUSIMAS

A

PAKLUSIMAS – tai prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą.

116
Q

DESTRUKTYVAUS PAKLUSIMO VEIKSNIAI:

A

◼ “Už paliepimą atsako jį duodantis asmuo“.
◼ Akivaizdūs galios ženklai;
◼ Nuoseklus įsakymų didinimas.
◼ Įvykių tempas.

117
Q

STRATEGIJOS SLOPINANČIOS PAKLUSIMĄ:

A

◼ Žmonėms gaunantiems įsakymus būtina priminti apie jų asmeninę atsakomybę.
◼ Paaiškinti, kad peržengus tam tikras ribas vykdyti komandų nebegalima.
◼ Priversti suabejoti įsakančiojo kompetencija. (Reikia išsiaiškinti, ar įsakantysis neturi kokių blogų kėslų arba asmeninių motyvų, kodėl tam tikri veiksmai turėtų būti padaryti)
◼ Išaiškinti, kad valdžia gali manipuliuoti paklusnumu. (kai žmonės turi žinių apie manipuliaciją, jie taip nesielgia).

118
Q

AGRESIJA

A

AGRESIJA - elgesys, kuriuo psichologiškai ar fiziškai reiškiamas priešiškumas, kenkiama žmogui;

119
Q

AGRESYVUMO RODIKLIAI

A

◼ Ūmumas, pykčio proveržiai, įžeidumas, įtarumas, nekantrumas, užsispyrimas, kerštingumas ir eilė kitų savybių.
ĮŽEIDUMAS dažniausiai būdingas savimi pasitikintiems, savo vertę žinantiems, išdidiems žmonėms.
ŪMUMAS – tai temperamento charakteristika, kuri pasireiškia nepriklausomai nuo situacijos sudėtingumo.
KERŠTINGUMAS – tai stiprus noras nubausti žalą, skriaudą ar skausmą sukėlusius asmenis.

120
Q

Apibūdinant agresiją, kai kada akcentuojami asmens:

A

*ketinimai;
*veiksmų pasekmės.

121
Q

AGRESIJOS RŪŠYS

A

◼ Fizinė ir verbalinę, ◼ Tiesioginė ir netiesioginė, ◼ Aktyvi ir pasyvi, ◼ Racionali ir iracionali, ◼ Atvira ir paslėpta, ◼ Kt.

122
Q

Autoagresija

A

Autoagresija – nukreipta į save

123
Q

heteroagresija

A

heteroagresija – nukreipta į kitą agresija.

124
Q

Pasak E. Fromo, agresija gali būti

A

gėrybinė ir piktybinė

125
Q

Pastaruoju metu psichologijoje agresija skirstoma į

A

Pastaruoju metu psichologijoje agresija skirstoma į konstruktyvią ir destruktyvią

126
Q

Konstruktyvi agresija

A

Konstruktyvi agresija kyla, kai žmogus siekia tam tikrų tikslų ir nugali kliūtis trukdančias šiuos tikslus pasiekti.

127
Q

Yra trys elgesiai reaguojant į situacijas:

A

Yra trys elgesiai reaguojant į situacijas: passive, assertive, aggresive. Assertive (tvirtas elgesys) yra nedestruktyvus.

128
Q

Tvirtas elgesys (asertyvumas)

A

◼ Tvirtas elgesys (asertyvumas) – tai gebėjimas
tarpasmeniniuose santykiuose įsitvirtinti, ginti savo
teises ir kartu gerbti kitų.

129
Q

TVIRTAS ELGESYS REIŠKIA

A

TVIRTAS ELGESYS REIŠKIA:
◼ Teisę į savo nuomonę
◼ Racionalų savosios nuomonės išdėstymą kitam asmeniui
◼ Savosios teisės gynimą

130
Q

TVIRTĄ ELGESĮ BLOKUOJANTYS VEIKSNIAI:

A

◼ Klaidingi įsitikinimai (stereotipas, kad geras žmogus yra nuolankus ir prie visko prisitaikantis);
◼ Socialinių įgūdžių stoka (nemoka užduoti klausimų, nemoka išspręsti konfliktinės situacijos).

131
Q

Destruktyvi agresija –

A

Destruktyvi agresija – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę ar negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą ar padaryti kokią nors kitą žalą.

132
Q

DESTRUKTYVIOS AGRESIJOS FORMOS:

A

◼ Impulsyvi agresija
◼ Instrumentinė agresija
◼ Piktybinė agresija
◼ Grupinio solidarumo agresija

133
Q

Impulsyvi agresija

A

Impulsyvi agresija kyla netikėtose, nelauktose
situacijose, kai asmuo patiria stiprius emocinius
išgyvenimus ir neturi laiko šią situaciją įvertinti. (mamai, kurios vaikas yra sužeidžiamas, sąmonės laukas susiaurėja ir mama gali pulti vaiką skriaudžiantį objektą)

134
Q

◼ Instrumentinės agresijos

A

Instrumentinės agresijos atveju smurtas yra iš anksto numatyta priemonė siekiant tam tikrų tikslų ir darant žalą aukai. (pavyzdžiui, pasiruošiama vogti ar seksualiai išnaudoti kitą);

135
Q

Piktybinė agresija

A

Piktybinė agresija yra tada, kai naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai. (susirandama silpnesnė auka negu lygiavertis žmogus);

136
Q

Grupinio solidarumo agresija

A

Grupinio solidarumo agresija pasireiškia grupėse, dėl grupės spaudimo (pavyzdžiui, siekiant parodyti savo „galią“ grupėje, pasirenkama primušti kitos grupės narį, kad būtų įrodyta „lygis“).

137
Q

KLASIKINĖS AGRESIJOS TEORIJOS

A

◼ Instinktų ir biologinės agresijos teorijos -
◼ Frustracinė teorija
◼ Socialinio išmokimo teorija
◼ Socialinės kognityvinės teorijos

138
Q

INSTINKTŲ AGRESIJOS TEORIJOS

A

Agresija yra instinktyvus ir universalus elgesys. Jis yra įgimtas ir neišvengiamas.

◼ Agresijos potraukis yra išvestinis mirties instinkto darinys. Šis potraukis yra susijęs su savisauga.
◼ Tam, kad apsaugotų save žmogus agresiją nukreipia į išorę.
◼ Kultūrinė jėga privalo slopinti agresijos potraukį.
◼ Froidas analizavo ne tik asmeninę, bet ir tarpgrupinę agresiją.
◼ Pagrindinis tarpgrupinės agresijos tikslas – savosios grupės stabilumo ir vieningumo palaikymas.
(asmenybės varomosios jėgos – libido ir agresija).

139
Q

K. LORENZO ETOLOGINĖ AGRESIJOS TEORIJA

A

◼ Lorenzo nuomone agresija yra įgimta.
◼ Agresija yra adaptyvi ir padeda išsaugoti gyvybę ir rūšį.
◼ Agresija tarnauja populiacijos paplitimui ir užtikrina geresnę selekciją.
◼ Agresija yra instinktas – tam, kad ji pasireikštų reikalingas išorinis reakciją sukeliantis stimulas, kuris energiją nukreiptų tam tikra linkme.

Lorenzo nuomone:
◼ Dėl aplinkos poveikio, agresijos negalima išvengti.
◼ Agresijos negalima valdyti draudimų ar įtikinėjimų būdu.

140
Q

Frustracinė agresijos teorija

A

Agresija visuomet yra frustracijos pasekmė. Didėjant frustracijai, stiprėja ir agresyvaus elgesio intensyvumas (Dollard, 1939). Frustracija kyla tuomet, kai mes turime tikslą ir atsiranda kliūtis, kuri yra neįveikiama arba sunkiai įveikiama (paprasčiausias pavyzdys: vaikui siūlomas saldainis, bet neduodamas). Nors ir nedidelės, bet susikaupusios frustracijos sukelia stiprias agresijos reakcijas. Agresijos dydis tiesiogiai priklauso nuo frustracijos stiprumo. Pagrindiniai frustracinės teorijos atstovai: Dollard, Miller.

141
Q

AGRESYVUMO LAIPSNĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI:

A

◼ Kuo labiau žmogus nori pasiekti tikslą, kuo trukdžiai sukelia didesnę frustraciją, tuo jis patiria didesnę agresiją.
◼ Jei tikslui pasiekti trukdoma iš dalies, tai frustracija ir agresyvumo lygis yra mažesnis.
◼ Nors ir nedidelės, bet susikaupusios frustracijos sukelia stiprias agresijos reakcijas.
◼ Agresijos dydis tiesiogiai priklauso nuo frustracijos stiprumo.

142
Q

TOLERANCIJA FRUSTRACIJAI

A

TOLERANCIJA FRUSTRACIJAI reiškia, kad nuo tam tikro momento asmuo negali konstruktyviai susidoroti su iškilusia problema ir tai gali reikštis labai įvairiomis elgesio formomis tame tarpe ir agresija.
◼ Kiekvieno žmogaus tolerancijos frustracijai laipsnis kinta priklausomai nuo situacijos ir žmogaus būsenos.

143
Q

AGRESIJOS OBJEKTO PERKĖLIMO DĖSNINGUMAI (N. E. MILLERIS):

A

◼ Kai žmogus nori išreikšti agresiją į originalų objektą, bet jo nėra, agresiją perkelia į kitą panašų objektą.

◼ Kai žmogus nori išreikšti agresiją į originalų objektą, bet išgyvena silpną bausmės baimę, perkelia
agresiją į objektą turintį tiek panašumų, tiek skirtumų.

◼ Agresija gali būti perkelta ne tik keičiant agresijos
objektą, bet ir agresijos formą.

◼ Kai žmogus nori išreikšti agresiją į originalų objektą ir išgyvena stiprų bausmės baimės jausmą, agresiją gali perkelti į visai nepanašų objektą.

144
Q

AGRESIJOS SLOPINIMO BŪDAI:

A

◼ Panaikinamas frustracijos šaltinis.
◼ Frustruojamam žmogui leidžiama šiek tiek agresijos išreikšti. Pavyzdžiui, Japonijoje yra specialūs kambariai, kur galima boksuoti lėlę,

145
Q

SOCIALINIO IŠMOKIMO AGRESIJOS TEORIJA

A

◼ Agresija yra išmokstama ir naudojama lygiai taip pat kaip ir kitos socialinio elgesio formos (A. Bandura, 1963)

◼ PASTIPRINIMAS. Nuo vaikystės mes esame pastiprinami už agresiją. Pastiprinimą už agresiją galime gauti tiesiogiai ar netiesiogiai.
◼ Skirtinga pastiprinimo tvarka sukelia skirtingas reakcijas.
◼ Dalinis pastiprinimas gali būti pakankamas, kad išsilaikytų pastovi agresijos reakcija.

◼ MODELIAVIMAS. Žmonės linkę modeliuoti, imituoti kitų elgesį. Pirmiausia agresijos išmokstama šeimoje, o vėliau modelių ratas išsiplečia.
MODELIO PASIRINKIMAS PRIKLAUSO NUO:
◼ Lyties
◼ Statuso
◼ Atpildo už elgesį

146
Q

MODELIAVIMO EFEKTAI:

A

◼ Galima išmokti naujų agresyvaus elgesio formų.
◼ Gali būti aktualizuojamas jau anksčiau išmoktas
agresyvus elgesys.
◼ Anksčiau išmoktos agresyvaus elgesio formos gali būti prislopinamos

147
Q

SOCIALINĖS KOGNITYVINĖS AGRESIJOS TEORIJOS

A

L. R. HUESMANNO AGRESIJOS TEORIJA (2001)
◼ Žmogaus elgesį reguliuoja kognityvinio elgesio scenarijai, kurių yra išmokstama ankstyvosiose raidos stadijose.
◼ Scenarijai saugomi ilgalaikėje atmintyje ir taikomi kaip elgesio ir socialinių problemų sprendimo vadovai.
◼ Agresyvūs žmonės dažniausiai išmoksta ir taiko tokius scenarijus, kurie skatina agresyvias reakcijas.

K. A. DODGE’O AGRESIJOS TEORIJA (2012)
◼ Asmenybės reakcija į įvairius stimulus pasireiškia
kaip informacijos perdirbimo proceso funkcija.
Agresyvaus elgesio pasireiškimą gali lemti įvairūs informacijos perdirbimo defektai.

148
Q

INFORMACIJOS PERDIRBIMO ŽINGSNIAI:

A

STIMULŲ KODAVIMAS. Agresyvūs asmenys atkreipia dėmesį į mažesnį stimulų skaičių, t.y. atsiranda informacijos praleidimo klaidos. Agresyvūs asmenys jautrūs priešiškumo ženklams.

STIMULŲ INTERPRETACIJA. Agresyviems individams yra būdinga kitiems žmonėms tendencingai priskirti priešiškus ketinimus. Tokia ketinimų interpretacija gali provokuoti agresyvią reakciją.

TIKSLŲ IŠAIŠKINIMAS. Agresyvios reakcijos gali pasireikšti tada, kai keliami tikslai neatitinka prosocialių elgesio normų.

GALIMŲ REAKCIJŲ GENERAVIMAS. Jeigu generuojama tik viena arba dvi potencialios reakcijos ir jos yra neveiksmingos, tai padidėja agresyvaus elgesio pasireiškimo tikimybė.

REAKCIJŲ ĮVERTINIMAS. Agresyvus elgesys gali kilti, kai žmogus galimą reakciją vertina paviršutiniškai; kai žmogus nevertina galimų agresyvių reakcijų pasekmių ir t.t.
◼ Žmogus žemai vertina Aš efektyvumą prognozuodamas prosocialių reakcijų įgyvendinimą;
◼ Aukštai vertina Aš efektyvumą numatydamas agresyvias reakcijas.

REAKCIJŲ ĮGYVENDINIMAS. Dėl turimų verbalinių ir motorinių įgūdžių stokos žmogus kai kada gali nesugebėti išreikšti pasirinktos prosocialios reakcijos.
◼ Remiantis Dodge ir Huesmanno teorijomis, agresyvų elgesį galima valdyti taikant socialinių – kognityvinių įgūdžių lavinimo metodus.

149
Q

VAIKIŠKO AGRESYVUMO PRIEŽASTYS:

A

◼ Psichikos sutrikimas;
◼ Baimė;
◼ Skriauda;
◼ Noras būti lyderiu.

150
Q

Altruizmas

A

Altruizmas – tai pagalba kitam žmogui, negalvojant apie savo interesus ir nesitikint atlygio;

151
Q

Egoizmas

A

Egoizmas – gerų darbų darymas, tikintis naudos;

152
Q

Kolektyvizmas

A

Kolektyvizmas – gerų darbų darymas, nes mes priklausome kokiai bendruomenei;

153
Q

Principingumas

A

Principingumas – žmogus kažką daro, laikydamasis savo moralinių principų.

154
Q

PAGALBA

A

PAGALBA – tai sąmoningos, aktyvios pastangos pagerinti kito žmogaus padėtį.

155
Q

PAGALBOS FORMOS

A

◼ Spontaniška pagalba;
◼ Įsipareigojanti globa;
◼ Savanorystė.

156
Q

ALTRUIZMO RODIKLIAI:

A

◼ Rūpinimusi kitais, nesiekiant sau naudos;
◼ Į pagalbą orientuotas elgesys;
◼ Pasiaukojimas.

157
Q

ALTRUIZMO TEORIJOS

A

◼ Socialinių mainų
◼ Socialinių normų
◼ Evoliucinė altruistinio elgesio teorija

158
Q
  1. SOCIALINIAI MAINAI
A

◼ Socialinių mainų teorija teigia, kad žmonių sąveika – tai mainai, kuriais siekiama maksimaliai padidinti gaunamą naudą ir iki minimumo sumažinti sąnaudas(G. Homans, 1961).

◼ Svarstant, ar būti pagalbos teikėju, lyginami kaštai su nauda.
◼ Kiekvienam asmeniui yra nevienodai svarbūs skirtingi socialinių mainų aspektai, todėl kartais daromos tam tikros išlygos.
◼ Santykiuose nėra absoliučių praradimų ar laimėjimų: praradimai vienoje srityje gali būti vertinami, kaip laimėjimai kitoje.

◼ Altruizmas, socialinių mainų teorijos požiūriu, yra tam tikra kompensacijos rūšis.
◼ Altruizmą skatina noras gauti maksimalų atlygį, kuris gali būti vidinis ar išorinis.
◼ Altruizmą skatina padedančiojo emocinė būsena, pvz., kaltė, ir asmenybės savybės. (jeigu žmogus jaučiasi kaltas ir mes paprašysime paslaugos, jis greičiausiai sutiks).

159
Q
  1. SOCIALINĖS NORMOS
A

◼ Normos atspindi socialinius lūkesčius, tuo pačiu, nurodydamos kaip žmonės privalo elgtis. (radę piniginę, bandysim ją grąžinti).

Sudaryta iš dviejų normų:
◼ 1) ABIPUSIŠKUMO NORMA – tai lūkestis, kad už pagalbą bus atsilyginta tuo pačiu.
◼ “Tiems kurie mums padeda, turime atsakyti geruoju, o ne blogais darbais” (A. Goldner, 1960).
◼ Jeigu tik gaunama, bet ne duodama, pažeidžiamas abipusiškumo principas.
◼ Kai žmonės negali atsilyginti tuo pačiu, jie jaučia grėsmę arba pažeminimą.
◼ 2) SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS NORMA – tai lūkestis, kad žmonės padės tiems, kurie yra nuo jų priklausomi.

◼ Socialinės atsakomybės normos reikalauja padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia ir kurie to nusipelno.
◼ Socialinė atsakomybė yra tampriai susijusi su atribucija.

160
Q
  1. EVOLIUCINĖ ALTRUISTINIO ELGESIO TEORIJA
A

◼ Evoliucinės psichologijos esmė – genetinės informacijos perdavimas: genai žmones valdo taip, kad maksimaliai padidintų galimybę išlikti.

◼ Egzistuoja dvi pasiaukojančios pagalbos rūšys:
* Abipusiškumas
* Genetinis egoizmas

◼ Abipusiškumas. Duodantysis tikisi vėliau tapti gaunančiuoju, o už neatsilyginimą baudžiama.
◼ Genetinis egoizmas skatina tėvų altruizmą, kuris didina genų išlikimo tikimybę.
◼ Žmonės altruistiški net tik vaikams, bet ir kitiems turintiems bendrų genų.
◼ Socialinių mainų, normų ir evoliucinė pateikia plačią perspektyvą aiškinančią ir ilgalaikius įsipareigojimus, ir spontanišką pagalbą.

161
Q

TIKRASIS ARBA EMPATIŠKASIS ALTRUIZMAS

A

◼ “Altruizmas yra tik tam tikra egoizmo forma, kai kitam padedama vien todėl, kad tai gali būti naudinga ateityje” (M. Ende, 2003)
◼ Be paslaugumo, kurį skatina išorinis bei vidinis atpildas ir noras išvengti bausmės, yra ir nuoširdus empatiškas altruizmas.
◼ Altruizmas gali būti savanaudiškas ir nesavanaudiškas.
◼ Empatiškas altruizmas yra nesavanaudiškas.
◼ Empatiški žmonės padeda kitiems, nes jų elgesį lemia jaudulys matant kenčiantį žmogų, jie dėmesį sutelkia ne į savo, bet į kenčiančiojo jausmus.

162
Q

ALTRUISTINĮ ELGESĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI

A

◼ B. Latane ir J. M. Darley (1970) nustatė pagalbos teikimo sąlygas.
Pagalbos teikėjo žinojimo, ką reikia daryti, empatijos, nusiteikimo, suvokimo apie galimą pavojų sau ir t.t.;
◼ Pagalbos gavėjo atsakomybės;
◼ Santykių su teikėju;
◼ Konteksto.

163
Q

ALTRUIZMĄ ĮTAKOJANČIOS APLINKYBĖS:

A

◼ Liudininkų skaičius
◼ Laiko trūkumas
◼ Panašumas (labiau padėsim į save panašiems, ar tai būtų vardas toks pat, ar drabužiai panašūs)
◼ Fizinis patrauklumas (patrauklūs žmonės gauna daugiau pagalbos)

164
Q

ASMENYBINIAI ALTRUSITIŠKUMO ASPEKTAI:

A

◼ Empatiškumas
◼ Tikėjimas teisingumu (kurie taip galvoja, labiau padės)
◼ Socialinė atsakomybė
◼ Kontrolės lokusas (žmogus gali būti internalas arba eksternalas. Internalas kuria pats savo gyvenimą, jie labiau altruistiški, o eksternalai galvoja, kad jų gyvenimas nulemtas ir nebus tokie altruistiški).
◼ Egocentrizmas (kuo labiau žmogus egocentriškas, tuo mažiau altruistiškas)
◼ Religingumas (kuo labiau religingas, tuo labiau dosnus)

165
Q

ALTRUIZMO SOCIALIZACIJOS BŪDAI:

A

◼ Sumažinti nelaimingo įvykio neapibrėžtumą ir stiprinti atsakomybės jausmą. Suasmeninimas leidžia žmogui pasijusti labiau atsakingu.
◼ Taikyti nuobaudas ar „užtrenktų durų“ metodą, kad žmogus pajustų kaltę ir susirūpintų savivaizdžiu.
◼ Mokyti altruizmo.

166
Q

ALTRUISTINIO ELGESIO MOKYMAS

A

◼ Moralinio įsitraukimo mokymas (pvz. dabartinis vaikų su negalia įtraukimas į mokymą)
◼ Altruizmo modeliavimas (išmokstame stebėdami kitus)
◼ Praktinis mokymas (altruizmas didėja, kai žmogus kažką praktiškai padeda. )
◼ Paslaugumo priskyrimas altruizmui (kai žmogus turi laisvą valią padėti ar ne ir jisai padeda nieko negaudamas, tada jis labiau priskiria šią savybę sau ir jinai didėja)
◼ Žinios apie altruizmą (kuo daugiau mokysimės, tuo labiau žmonės mokės elgtis)

167
Q

SOCIALINIO TEISINGUMO PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI

A

◼ Žmogus, kiekvienoje gyvenimo situacijoje mėgina nustatyti, ar su juo yra elgiamasi teisingai.
◼ Apie teisingumą sprendžiama pagal elgesio ir/ar rezultato santykį.
◼ Socialinių mainų teorija remiasi prielaida, kad žmonės siekia palaikyti lygiaverčius ir teisingus santykius

◼ Priimtini yra tik teisingi socialiniai santykiai, o nelygiaverčiai kelia nepasitenkinimą.
◼ Kuo labiau nelygiaverčiai santykiai, tuo jie žmogui nemalonesni.
◼ Teisingumo įvertinimui įtakos turi: paties subjekto dalyvavimas vykdant teisingumą, skirstymo kriterijų aiškumas, skirstymo proceso viešumas, nuostatos kitų žmonių atžvilgiu ir t.t.

168
Q

TEISINGUMAS GALI BŪTI:

A

◼ SKIRSTOMASIS TEISINGUMAS. Jo esmė – kaip kiekvienas tam tikros grupės narys suvokia savo ir kitų grupės narių indėlį į bendrą veiklą ir gautą naudą.
◼ ATSTATOMASIS TEISINGUMAS. Tai orientacija į anksčiau buvusią situaciją, kurią reikia atstatyti.
◼ Teisingumo instrumentai:
* garantijos,
* apeliacijos,
* veiksmai.

◼ Teisingumas yra subjektyvus dalykas – tai paties žmogaus suvokimas ar interpretacija.
◼ Teisingumo jausmas priklauso nuo asmens vertybių, pasaulio sampratos ir pan.

169
Q

SOCIALINĮ TEISINGUMĄ REGLAMENTUOJANČIOS TAISYKLĖS

A

◼ LYGYBĖS TAISYKLĖ: kiekvienas turi gauti po lygiai.
◼ SKIRSTYMO PAGAL POREIKIUS TAISYKLĖ: skirstyti atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.
◼ SKIRSTYMO PAGAL NUOPELNUS TAISYKLĖ: kiekvienas turi gauti proporcingai įdėtoms pastangoms.
“Nieko šiame pasaulyje netenka taip sunkiai ieškoti, kaip tiesos” Vašingtonas Irvingas

170
Q

SOCIALINIS TEISINGUMAS GALI REIKŠTIS

A

◼ Santykiuose su kitais žmonėmis,
◼ Santykiuose su grupe ar didesne bendrija,
◼ Santykiuose su žmogaus nevaldomomis jėgomis.

“Teisingumo” sąvoka žmogus vertina santykius su kitais, gyvenamąją aplinką, valstybę, jos institucijas, pasaulį apskritai.
◼ Neteisybės būsena dažnai suvokiama kaip nepusiausviros būsena.
◼ Pusiausvyra atstatoma kovojant už teisybę.
◼ Iš neteisybės patyrimo dažnai kyla skriaudosjausmas.
◼ Skriaudos jausmas atsiranda, kai asmuo mano, kad jam padaryta nepelnyta, per didelė žala.
◼ Dėl skriaudos jausmo susilpnėja asmens altruizmas ir pagalba kitiems.

171
Q
A

SVEIKATOS PSICHOLOGIJA 3 PUSMETIS (4 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions