KALBA IR MĄSTYMAS Flashcards
1
Q
Ką reikia žinoti apie kalbą, kad galėtumėme ją vartoti?
implicitinės žinios
eksplicitinės žinios
A
implicitinės žinios (pvz., lingvistinė intuicija);
eksplicitinės žinios (keturios pagrindinės sritys):
semantika (taisyklės, kuriomis remdamiesi suprantame žodžių, jų formų ir junginių reikšmes)
sintaksė (taisyklės, pagal kurias deriname žodžius sakinyje);
fonologija (kalbos garsų derinimas);
pragmatika (socialinės kalbos vartojimo taisyklės).
2
Q
KALBOS FUNKCIJOS
A
- simbolinė (atvaizduoja realybės reiškinius);
- išraiškos (reiškia kalbančiojo emocinę būseną);
- apeliavimo (sukelia kalbančiojo pageidaujamas adresato reakcijas);
- fatinė (kontakto užmezgimo);
- metakalbinė (kalba vartojama pačiai kalbai aptarti);
- estetinė (kalba vartojama dėl jos pačios estetinių vertybių).
3
Q
KALBOS STRUKTŪRA
A
1)Fonologija
2)Morfologija
3)Sintaksė
4)Semantika
5)Gramatika
6)Pragmatika
4
Q
FONOLOGIJA
A
- Fonologija (kokiu būdu derinamos fonemos)
Egzistuoja prasminiai elementai ir elementai, kurie neturi prasmės.
Kalbos garsai – skiriasi pagal fizines savybes, pvz. pūsti – spausti.;
Fonemos – kalbos garsinės sistemos mažiausias vienetas, skiriantis tos kalbos žodžius ar morfemas, pvz. dėti – tėti
lietuvių k. – 67 fonemos; anglų k. – 40 fonemų (26 raidės); abchazų – 71 fonema; rusų k. – 39 fonemos;
polineziečių kalbos – keliolika fonemų.
5
Q
MORFOLOGIJA
A
- Morfologija – žodžių formų ir tomis formomis
žymimų gramatinių reikšmių sistema.
Morfema – mažiausias prasminis kalbos
vienetas; išreiškia gramatinę arba leksinę žinutę.
Morfemomis gali būti žodžiai ar žodžių dalys – priešdėliai, priesagos.
6
Q
SINTAKSĖ
A
Sintaksė - taisyklės, pagal kurias derinami žodžiai
sakinyje.
Frazė – baigtą mintį reiškiantis žodžių junginys,
posakis.
Intuityviai skaidome sakinį į grupes žodžių.
Frazės struktūra.
7
Q
SEMANTIKA
A
- Semantika – taisyklės, kurios įgalina suprasti žodžių junginių, žodžių ir žodžių formų reikšmes.
Denotacija – kalbos vieneto pagrindinė reikšmė (pateikiama žodyne).
Konotacija – kalbos vieneto šalutinė reikšmė (ekspresyviniai, emociniai ir vertinamieji atspalviai).
8
Q
GRAMATIKA
A
- Gramatika – sistema taisyklių, įgalinančių šnekėti ir suprasti kitus.
Tai reikšmingų kalbos vienetų (žodžių formų, jų junginių) ir jų tarpusavio santykių sistema, kurioje kiekvieno elemento vaidmuo priklauso nuo jo ryšių su kitais.
Kiekvienoje kalboje šie ryšiai saviti, jie nusakomi tos kalbos gramatikos taisyklėmis.
9
Q
PRAGMATIKA
A
- Pragmatika – socialinės kalbos vartojimo taisyklės.
Pragmatika – semiotikos skyrius, tiriantis žmonių santykį su kalba, ženklų sistema.
10
Q
KALBOS IR MĄSTYMO SĄSAJOS
Du kraštutiniai požiūriai:
A
- Kalba ir kiti kognityviniai procesai yra visiškai nepriklausomi vienas nuo kito (pvz., J.Locke);
- Kalba ir kiti kognityviniai procesai yra susiję, jie sąlygoja vienas kitą (J.Watson).
Tarpinis požiūris: - Kalba ir kiti kognityviniai procesai kai kuriais aspektais susiję, bet kai kuriais nepriklausomi.
11
Q
NEUROLOGINIS KALBOS PAGRINDAS
Kokiu būdu nustatomos sritys?
A
„Pažeidimų“ metodai
Morfologiniai pažeidimai ar laikini srities „išjungimai“ (pvz., transkranijine magnetine stimuliacija)
Nustatomos tik būtinos sritys
Sunku tiksliai lokalizuoti (pažeidimas nesutampa su funkcine sritimi)
Funkciniai vaizdiniai metodai
Būtina funkcinė vaizdinė tyrimų įranga – fMRT, PET, MEG ar kt.
Nustato dalyvaujančias sritis (bet ne visada būtinas)
Tiksli lokalizacija
12
Q
KOGNITYVINĖ SKAITYMO IR GENERAVIMO ARCHITEKTŪRA
Reprezentaciniai modeliai:
Konekcionistiniai modeliai:
A
Reprezentaciniai modeliai:
pažįstamų/žinomų ir nežinomų žodžių rašymas bei skaitymas vyksta skirtingais keliais (leksinis ir subleksinis)
abu keliai gali būti naudojami lygiagrečiai ir sąveikauti tarpusavyje
Konekcionistiniai modeliai:
žodžiai ir nežodžiai skaitomi ir rašomi tais pačiais mechanizmais.
Ankstesnės žodžio reprezentacijos atmintyje nebūtinos, svarbu ortografinių, semantinių, fonologinių vienetų sąveikos algoritmai
13
Q
RAŠYMAS 2 hipotezės:
A
skaitymo ir rašymo komponentai sutampa, tik vyksta atvirkštine tvarka (bendrų komponentų hipotezė)
sutampa tik semantinė sistema (nepriklausomų komponentų hipotezė)
… tačiau būna pacientų ir su skaitymo/rašymo gebėjimų asociacija, ir disociacija – tiesa kažkur per vidurį
14
Q
NEUROLOGINIS KALBOS PAGRINDAS STRUKTŪROS
A
- Skersinis smilkininis, Hešlio vingis
- Verpstinis vingis (gyrus fusiformis)
- Apatinis kaktinis vingis (gyrus frontalis inferior)
- Supramarginalinis (virškraštinis vingis)
- Kampinis vingis (gyrus angularis)
- Premotorinė, eksnerio zona
- Viršutinis smilkininis vingis (gyrus temporalis superior)
15
Q
NEUROLOGINIS KALBOS PAGRINDAS STRUKTŪROS IR JŲ FUNKCIJOS
A
- Skersinis smilkininis, Hešlio vingis - pirminė klausos sritis, kur ateina garsas, pirminė analizė, garsų atpažinimas
- Verpstinis vingis (gyrus fusiformis) - atpažinimas formų (pvz. raidžių), veidų. Reprezentacijos, raidės, objektai. Čia ateina ir kiti jutimai.
- Apatinis kaktinis vingis (gyrus frontalis inferior) - broka zona. KAlbėjimo ir rašymo parengimas. Susiję ir su kitom funkc. pvz. darbinė atmintis
- Supramarginalinis (virškraštinis vingis) - prasmės paieška, pats žemiausias. Tiesiog ar jis turi prasmę? Palaiko darbinę fonologinę atmintį, veikia kaip laikina saugykla.
- Kampinis vingis (gyrus angularis) - prasmės paieška. Aukštesnis lygis. Geresnė prieiga prie žodžių. Daug dalyvauja, kai ugdome skaitymą, kalbėjimą.
- Premotorinė, eksnerio zona - atsakinga už veiksmą. Kalbėjimą, rašymą.
- Viršutinis smilkininis vingis (gyrus temporalis superior) - prasmės paieška. Prieiga prie reikšmių, prasmių, žodyno. Verniker zona.
16
Q
Eiga kartojant išgirtą žodį
A
Klausa -> verniker zona -> Kalba -> Broca -> Motor
17
Q
Eiga sakant parašytą žodį
A
Rega -> kampinis vingis -> verniker -> kalba -> motor
18
Q
Kokia struktūra svarbi subleksiniam vertimui ir prieigai prie žodinių ortografinių reprezentacijų?
A
KAmpinis vingis ( gyrus angularis)
19
Q
Verniker zona. Kairysis vingis susijęs su fonologiniu apdorijimu.
A
Viršutinis smilkininis vingis (gyrus temporalis superior)
20
Q
Svarbi alografiniam vertimui (iš abstrakčios grafemos į specifinę raidės formą ar motorinį planą)
A
premotorinė eksnerio zona
21
Q
broka zona, kalbėjimo ir ypač rašymo parengimas. Grafemų - fonemų vertimas.
A
Apatinis kaktinis vingis (gyrus frontalis inferior)
22
Q
Pažeidus dažniau sutrinka rašytinis, nei žodinis įvardinimas
A
Apatinis kaktinis vingis (gyrus frontalis inferior)
23
Q
AKUSTINIŲ (GARSINIŲ) SAVYBIŲ SUVOKIMAS
A
Laiko ypatybės – balso atsiradimo laikas (skirtumas tarp pvz., ‘t’, ‘d’)
Ribinis laikas garsų klasifikavimui – 20 ms.
Kur?
Hešlio vingis (pirminė klausos zona), užpakalinė STG dalis (BA22)
Pradžioje – abipus, vėliau (po 130 ms) – daugiau kairėje, ypač susijusiems su kalba garsams
Spektrinės ypatybės – tarimo vieta
(priekiniai/užpakaliniai, ‘b’, ‘d’, ‘g’)
Spektras priebalsiams kinta greitai, priklauso nuo ankstesnių ir vėlesnių garsų
Tyrimai su „sinusine“ kalba – suprantama ir apdorojama tose pačiose vietose, kai tiriamieji žino, jog tai kalba
24
Q
Ribinis laikas garsų klasifikavimui
A
20 ms.
25
BALSIŲ SUVOKIMAS struktūra
Skersinis smilkininis, Hešlio vingis (BA 41/42)
26
ŽODŽIŲ TONAS
palyginti ilgos trukmės garsinė ypatybė (300 – 500 ms)
muzikiniai tonai → dešinė smegenų pusė, kalbiniai (toninėms kalboms, pvz., kinų) → kairė
į toną reaguoja nervinės struktūros net smegenų kamieno lygmenyje → prisitaikymas toninėms kalboms nuo mažo amžiaus
27
muzikiniai tonai
kalbiniai
kurioje pusėje kuris
muzikiniai tonai → dešinė smegenų pusė, kalbiniai (toninėms kalboms, pvz., kinų) → kairė
28
Kokios struktūros reaguoja į toną?
Į toną reaguoja net smegenų kamieno lygmuo -> prisitaikymas toninėms kalboms nuo mažo amžiaus
29
Kas dalyvauja fonetinių kalbėjimo kategorijų stabilume?
Dalyvauja apatinis kaktinis vingis (IFG)
30
Multimodalinis kalbos suvokimas
Garsinio kalbėjimo komponento ypatybės ir suvokimas
Garsinis signalas – beveik nenutrūkstantis ir kintantis
„Nekintamumo“ problema (žr. ankstesnes skaidres)
Manoma, kad garsiniame komponente yra daug pasikartojančios informacijos, lengvinančios suvokimą
31
MULTIMODALINIS KALBOS SUVOKIMAS
Vaizdinio kalbėjimo komponento ypatybės ir suvokimas
Gamtoje natūraliai siejamas su garsiniu komponentu (matome garso šaltinį)
Leidžia atskirti panašiai girdimus garsus
Vaizdiniai kalbėjimo elementai – vizemos (palyg. Su fonemomis)
32
Kuriam komponentui skiriama pirmenybė ar garsiniui ar vaizdiniui kalbėjimo komponentui?
Ir kada kuri labiau priekyje ?ms
Vaizdiniui
Vaizdinė informacija gali būti labiau „priekyje“ (iki 250 ms), nei garsinė (iki 50 ms)
33
Kada suvokiama kaip vieninga kalba (koks skirtumas tarp skirtingų komponentų ?ms
Laiko apribojimai derinant sensorinius kanalus
Kai skirtumas tarp skirtingų komponentų iki 50-250 ms, suvokiama kaip vieninga kalba
34
„ventrilogizmo“ efektas
Erdviniai apribojimai derinant kanalus
Pirmenybė – vaizdiniam kanalui → „ventrilogizmo“ efektas (t. y. garso šaltinio vieta nustatoma pagal vaizdinę informaciją)
35
Akių judesių tyrimai
– Teksto maskavimo
– Judančio lango
36
SKAITYMO INFORMACIJOS APDOROJIMO PROCESAI
● Ortografinis: rašyba
● Fonologinis: žodžio skambėjimas
● Semantinis: žodžio reikšmė
● Sintaksės: sakinio reikšmė
● Diskurso
37
FONOLOGINIS APDOROJIMAS skaitant
● Fonologinis apdorojimas atsiranda iš karto ir automatiškai vizualinio žodžio atpažinimo metu.
● Anot Stipraus fonologinio modelio, fonologinis žodžio apdorojimas turi būti naudojamas vizualiai pateikto žodžio atpažinimui.
38
ŽODŽIO ATPAŽINIMAS kas lemia?
KONTEKSTO ĮTAKA (Semantinis „priming“ efektas:
39
AKIŲ JUDESIŲ TYRIMAI (skaitant)
Skaitydamos akys juda greitais trūktelėjimais su sustojimais
● Judesiai:
– Sakados
– Regresijos
● Fiksacijos.
40
JUDESIAI
● Sakados
– Paprastai 2 regos kampo laipsniai, 7-9 simboliai (nors g.b. ir 25 ar daugiau)
– Trukmė priklauso nuo atstumo, paprastai ~30 ms.
● Regresijos - 10-15%. Dažniausiai į prieš tai buvusį žodį
● Grįžtamieji judesiai – į kitos eilutės pradžią
● Trūktelėjimai yra balistiniai (jei pradedami, tai jų kryptis negali būti pakeista).
41
Akių judesiai būtini dėl akies anatominių savybių:
● Duobutės (fovealinė) sritis – 2 regos laipsniai centre
● Prieduobutinė (parafovealinė) sritis – 5 laipsniai į abi puses nuo fiksacijos
● Periferinė sritis
42
Akių judesiams įtakos turi:
● Teksto sunkumas
● Skaitymo įgūdžiai
● Rašto sistema
43
FIKSACIJOS (skaitant)
● 200-250 ms, nors gali <100 - >500 ms. Jų metu
apdorojama informacija.
● Pirma ir paskutinė fiksacijos paprastai 5-7 simboliai nuo kraštų, tarp jų paprastai ~80% teksto
● Iki 1/3 žodžių praleidžiama
44
SUVOKIAMA ERDVĖ (skaitant)
● Informacija gaunama iš erdvės nuo 4-5 simbolių į kairę iki 14-15 simbolių į dešinę nuo fiksacijos taško (kairėsdešinės krypčių kalboms)
● Jei matomas vienas žodis į dešinę nuo fiksacijos, kiti – maskuoti, skaitytojai to nepastebi, skaitymo greitis gali sumažėti tik ~10%
● Normaliai skaitant (skirtingai nuo paieškos) informacija iš žemiau esančių eilučių neapdorojama
Suvokiama erdvė susijusi su skaitymo greičiu
45
Ar fiksacijos yra tiesiogiai kognityviai kontroliuojamos?
Ir nuo ko priklauso atstumas?
Dauguma fiksacijų yra tiesiogiai kognityviai kontroliuojamos
Atstumas priklauso nuo fiksuoto ir tolimesnio žodžio ilgio. Dešinėje labai ilgas arba labai trumpas žodis – fiksacija toliau
46
Žodžių praleidimui įtakos turi:
● žodžio ilgis
● kontekstas
47
Fiksacijos trukmei įtakos turi:
● žodžio dažnumas
● žodžio nuspėjamumas
● reikšmių skaičius
● įgijimo amžius
● fonologinės ypatybės
● semantiniai ryšiai su ankstesniais žodžiais
● žodžio pažįstamumas
48
Ar darbinė atmintis priklauso nuo fonologinio kartojimo? (skaitant)
Smarkiai priklauso
49
ŽODŽIŲ APDOROJIMAS
koks esminis ribojantis veiksnys? (skaitant)
Žodžiai (ir prasmingos žodžių dalys) apdorojami labiau nuosekliai
Esminis ribojantis veiksnys – erdvinis dėmesys
50
Teorinės teksto supratimo problemos
Reprezentacijų gylis
51
PAVIRŠINĖ REPREZENTACIJA
tiesioginė tekste naudojamų žodžių reprezentacija. Paprastai trumpalaikės (kai kada išimtys – pvz., pokštas ar įžeidimas)
52
TEKSTO BAZĖ
– tekste tiesiogiai minimų minčių propozicinė reprezentacija
Berniukas dovanojo mamai gėlę: agentas – berniukas, recipientas – mama, pacientas – gėlė.
53
MENTALINIS MODELIS / DISKURSO MODELIS / SITUACIJOS MODELIS
reprezentacija to, apie ką yra tekstas. Informacijos teksto bazėje ir bendrosios klausytojo turimos informacijos derinys.
Sutampa su pilnu teksto supratimu.
54
SITUACIJOS MODELIO MATMENYS
1)Protagonistas 2)Laikas 3)Erdvė 4)Priežastingumas 5)Tikslingumas
Dvi svarbios pasekmės:
1.Kuo daugiau matmenų sutampa tarp dviejų įvykių, tuo stipriau jie susiejami atmintyje
2.Kuo daugiau matmenų sutampa su ankstesniu turiniu, tuo daugiau informacijos integruojama į sutuacijos modelį.
55
SITUACIJOS MODELIO FORMA
Propozicinė – „formali minčių kalba“
Analoginė – labiau susijusi su jutiminėmis ir erdvinėmis reprezentacijomis
56
TEKSTO APDOROJIMO ASPEKTAI: PRADINIS ETAPAS
„Pamatų klojimas“. Teksto pradžioje arba smarkiai pasikeitus minčiai
57
TEKSTO INFORMACIJOS RINKIMAS
Pradžioje aktyvuojamas didelis informacijos kiekis,
neskiriama pagal prasmę
Žvalgas tyliai padėjo blakę ant stalo
Po ~750 ms „netinkamos“ aktyvacijos pradeda nykti, šalinami daugiaprasmiškumai (aukštesnių lygmenų, konteksto įtaka)
58
„netinkamos“ aktyvacijos pradeda nykti, šalinami daugiaprasmiškumai (aukštesnių lygmenų, konteksto įtaka) . Kada ?ms
Po ~750 ms
59
STRUKTŪROS PILDYMAS
Prijungiama informacija iš kitų sakinių – situacijos modelio pildymas/keitimas
60
NUOSEKLUMO IR SĄSAJŲ IŠLAIKYMAS
Papildomas apdorojimas susiejant naujus sakinius su esamu situacijos modeliu
1. Lokalus nuoseklumas – su ankstesniu sakiniu
2. Globalus nuoseklumas – viso diskurso modelyje
Bandoma išlaikyti abu.
Jei globalus dingsta → susitelkiama į lokalų
Jei lokalus dingsta → tekstas tampa nesuprantamas
61
Lokalus nuoseklumas
su kuo siejamas
Jei lokalus dingsta
1. Lokalus nuoseklumas – su ankstesniu sakiniu
Jei lokalus dingsta → tekstas tampa nesuprantamas
62
Globalus nuoseklumas
su kuo siejamas
Jei globalus dingsta
2. Globalus nuoseklumas – viso diskurso modelyje
Jei globalus dingsta → susitelkiama į lokalų
63
Kada yra kuriamos detalės?
Kada yra kuriamos detalės?
- minimalistinis požiūris – daugiausia tik lokaliam nuoseklumui
- visuotinis kūrimas – kuriama daug, net ir tokių, kurios nebūtinos lokaliam nuoseklumui
- konstruktyvistinė pozicija – tarp ankstesnių dviejų :)
64
Skaitymo strategija. Priklauso nuo:
1)Skaitytojo tikslų (paieška, peržvalga, gilinimasis)
2)Žanro (laikraštis, romanas, straipsnis)
65
TEKSTO SUPRATIMO TEORIJOS
Kontravimo-integravimo modelis
Struktūros kūrimo modelis
Atmintimi paremtas požiūris
Įvykių indeksavimo modelis
66
Konstravimo-integravimo modelis
Konstravimo stadija. Informacija iš teksto bazės, susijusi info – iš IA
Integravimo stadija. Nauja informacija asimiliuojama su esamu diskurso modeliu. Lėtesnė ir daugiau išteklių
67
Struktūros kūrimo modelis
Struktūros kūrimo modelis (framework) (Gernsbacher, 1990)
Pradinė info („pamatų klojimas“)
Nauja informacija arba pridedama, arba pati keičia supratimo struktūrą
Esama informacija gali būti stiprinama arba slopinama
68
Atmintimi paremtas požiūris
Atmintimi paremtas požiūris (O’Brien, 1998)
Remiasi pasyviais atminties atgaminimo mechanizmais.
Nauja informacija rezonuoja su esamu modeliu ir su
informacija IA.
69
Įvykių indeksavimo modelis
Įvykių indeksavimo modelis (Zwaan, 1995)
Skaitytojai nuolat stebi diskurso modelį, išlaikydami
nuoseklumą 5 matmenyse (žr. anksčiau
70
Teksto supratimo tyrimo metodai
Žodiniai protokolai
Tiriamųjų atsakymų (probe response) vertinimas
Skaitymo laiko vertinimas
Smegenų veiklos tyrimai
71
Kam gali būti naudingi teksto supratimo tyrimai?
Skaitymo sunkumų sprendimas
Naujų edukacinių praktikų ir intervencijų kūrimas
Sąsajos su gyvenimo įvykių supratimu/vertinimu
72
KALBOS IR DISKURSO LYGMENYS
1. Žodžiai
2. Sintaksė
3. Teksto bazė
4. Situacijos modelis
5. Žanras ir retorinė struktūra
6. Pragmatinė komunikacija
73
1. ŽODŽIAI
Lygmens komponentų pavyzdžiai:
Reikšmės žodyne
Žodžių sudėtis (grafemos, fonemos, skiemenys ir kt.)
Kalbos dalys (daiktavardis, veiksmažodis, ...)
74
2. SINTAKSĖ
Lygmens komponentų pavyzdžiai:
Sintaksė (veiksmažodinis junginys, daiktavardinis
junginys, šalutinis sakinys, …)
Lingvistinis stilius
75
3. TEKSTO BAZĖ
Lygmens komponentų pavyzdžiai:
Semantinė prasmė
Tiesioginės propozicijos (teiginiai)
Išraiškų dalyviai
Elementai, jungiantys teiginius, žodžius
Tiesioginės sakinių jungtys
76
4. SITUACIJOS MODELIS
Lygmens komponentų pavyzdžiai:
Tekste apibūdinama situacija
Veikėjai, objektai, abstraktūs elementai
Laiko, erdvės matmenys, priežastingumas, tikslingumas
Turėta vs. nauja informacija
Mentalinės įvykio simuliacijos
77
5. ŽANRAS, RETORINĖ STRUKTŪRA
Lygmens komponentų pavyzdžiai:
Diskurso kategorija (naratyvinis, įtikinamasis, aprašomasis,…)
Retorinė struktūra (priežastis + pasekmė, problema + sprendimas, teiginys + pagrindimas)
Epistemologinė teiginių būklė (teiginys, įrodymas, spėjimas)
Kalbos darinio kategorija (klausimas, teiginys, prašymas, sveikinimas, …)
Tema, moralas
78
6. PRAGMATINĖ KOMUNIKACIJA
Lygmens komponentų pavyzdžiai:
Autoriaus tikslas
Nuostatos ir įsitikinimai (jumoras, sarkazmas, peikimas, ...)
79
GILŲJĮ SUPRATIMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI
Didelis pamatinių/foninių žinių kiekis
Informacija yra diskurso centre
Kruopščią analizę skatina žanras
Informacija yra labai reikšminga skaitytojo tikslams
80
PSICHOLOGINIAI DISKURSO SUPRATIMO MODELIAI
Kontravimo-integravimo
Konstrukcionistinis
Indeksinės hipotezės ir įkūnijimas
Kiti pavyzdžiai:
„Sodo takelio“
Suvaržymais grįstas modelis
81
GENERAVIMO ORGANIZACIJOS PRINCIPAI
Bendri kalbos generavimo organizacijos principai:
1. Nepriklausomi reprezentacijų / apdorojimo lygmenys:
žodžių prasmės kodavimas (semantika)
žodžio forma (fonologija)
gramatinė struktūra (sintaksė)
2. Lygiagretus (paralelinis) daugelio reprezentacijų
aktyvavimas
3. Sąveika tarp reprezentavimo/apdorojimo lygių
4. Atrinkimas ir struktūrai jautrus sekos nustatymas
82
GENERAVIMO KLAIDŲ TAISYMAS
Vidinės kalbos sistemos
Prasmės tikrinimas
Propriocepcija, grįžtamasis ryšys
Sąveika su kitomis kognityviomis/pažinimo struktūromis
Bendrieji konfliktų stebėjimo ir kontrolės mechanizmai – ACC, kairė LPFC
83
VYKDOMOSIOS FUNKCIJOS KALBOS GENERAVIME
Pagrindinės dalyvaujančios funkcijos:
Perkėlimas
Atnaujinimas
Inhibicija
Dalyvauja įvairiuose procesuose, ypač atrinkimo
84
BENDRI FAKTAI APIE ŠNEKAMĄJĄ KALBĄ
Kalbėdami mes per sekundę pasakome 2-3 žodžius ir apie 150 žodžių per minutę.
Strategijos, kad sumažintume informacijos apdorojimo procesus:
Kartojam jau panaudotas frazes, žodžių kombinacijas (70%) (komentatoriai)
Supaprastinimas (nepasakom visų reiškinio aspektų) (“Jis išplovė indus ir padėjo juos į spintelę”)
Diskurso palaikymo išsireiškimai (“tarp kitko” – grįžtam prie jau minėtos minties; “žinai”, “na”)
85
Kalbėdami mes per sekundę pasakome per minutę. kiek ždž
Kalbėdami mes per sekundę pasakome 2-3 žodžius ir apie 150 žodžių per minutę.
86
Strategijos, kad sumažintume informacijos apdorojimo procesus:
Kartojam jau panaudotas frazes, žodžių kombinacijas (70%) (komentatoriai)
Supaprastinimas (nepasakom visų reiškinio aspektų) (“Jis išplovė indus ir padėjo juos į spintelę”)
Diskurso palaikymo išsireiškimai (“tarp kitko” – grįžtam prie jau minėtos minties; “žinai”, “na”)
87
PROZODINĖS UŽUOMINOS
Kai skaitome, naudojame mažiau prozodinių užuominų nei spontaniškai kalbėdami. Skaitytojai dažnai ne taip interpretuoja dviprasmiškus sakinius.
Kalbėtojai naudoja prozodines užuominas neatsižvelgdami, ar jos reikalingos klausytojui (pvz., jam gali būti aišku ir be užuominų).
Prozodinės ypatybės – viršsegmentinės kalbos ypatybės, tokios kaip intonacija, akcentas, pauzės, ritmas, tempas ir pan., perduodančios papildomą informaciją (teiginys/klausimas/nurodymas, sarkazmas, nuostata, svarba ir pan.)
88
Paprastai būna ? ms pauzė prieš pasikeičiant kalbėtojui.
Paprastai būna 500 ms pauzė prieš pasikeičiant kalbėtojui.
89
2 požiūriai, kaip kalbant siekiama bendro supratimo:
1) Kalbėtojas pats nusprendžia ir planuoja, inicijuoja kalbą taip, kad būtų pasiektas bendras supratimas.
2) Kalbėtojas siekia panaudoti bet kokią turimą informaciją, kad nuspręstų, kokiu būdu kalbant, gali būti pasiektas bendras supratimas. Čia stebimi rezultatai ir, jei reikia, koreguojamasi.
90
BENDRAS SUPRATIMAS Interaktyvaus reguliavimo modelis
Pickering ir Garrod (2004) teigė, jog paprastai žmonės bendro supratimo siekia automatiškai, minimaliai naudojant informacijos apdorojimo išteklius.
Kai kalbame, automatiškai įsivaizduojame, kokios yra kalbos reprezentacijos klausytojo mintyse.
Dažnai kartojam pašnekovo pasakytas frazes.
91
KALBĖJIMO KLAIDOS
Spunerizmai (Spoonerism) – sukeičiamos žodžių
pirmosios raidės (“kano matė”)
Perseveracija - pakartojama ta pati raidė (vietoje ,,geltonas maras“ -,,geltonas garas“; vietoje ,,netrukus bersime“ - ,,netrukus nersime“ ir t.t.)
Apgręžimo klaida - dvi dalys pasikeičia vietomis. (,,Dagys Raila” – “Ragys Daila“)
Froido nagrinėti kalbos “riktai” – atskleidžia kalbėtojo tikrus troškimus.
Semantiniai pakeitimai – pakeičiamas žodis į panašią prasmę turintį žodį.
Morfemų pakeitimo klaidos – dažniausiai pakeičiamos priesagos, priešdėliai ir galūnės (“nudėk”- “įdėk”)
Skaičiaus pakeitimas – po daiktavardžio, kuris turi daugiskaitos prasmę, dažnai naudojam veiksmažodžio daugiskaitos formą (“the government have made a mess of things”). Čia svarbios darbinės atminties galimybės.
92
Pagrindiniai rašymo procesai
1) Planavimo procesai: idėjų generavimas, jų organizavimas sudarant rašymo planą, kuris įgyvendintų nusimatytus rašančiojo tikslus.
2) Sakinio formulavimo procesai: sakinio rašymo planavimas.
3) Peržiūrėjimo procesai: įvertinimas to, kas parašyta. (nuo atskirų žodžių iki bendrų idėjų)
93
Kalbos išmokimo veiksniai:
Kalbos išmokimo veiksniai: - Aplinka - Kognityviniai procesai - Įgimti lingvistiniai mechanizmai
94
Pagrindiniai aplinkos įtakos mechanizmai
APLINKOS ĮTAKA KALBOS IŠMOKIMUI
● Imitavimas
● Modeliavimas
● Sąlygojimas
95
DVIEJŲ KALBŲ REPREZENTACIJOS
Vienos sistemos hipotezė: dviejų kalbų reprezentacija yra viena ir yra toje pačioje smegenų sistemoje
Dviejų sistemų hipotezė: kalbos reprezentuojamos
atskirose sistemose.
96
DVIEJŲ KALBŲ KOGNITYVINIAI MODELIAI
● Revizuotas hierarchinis modelis
● Dvikalbis interaktyvios aktyvacijos modelis
● Inhibicinės kontrolės modelis
97
MĄSTYMO OPERACIJOS
* Analizė – reiškinio ar objekto, atskirų jo aspektų, elementų ar savybių ir kt. išskyrimas bei suskirstymas mintyse į sudėtines dalis.
* Sintezė – reiškinio ar objekto išskirtų dalių, elementų, savybių ir kt. sujungimas mintyse į visumą (pvz., suskirstymas poromis, kategorijomis pagal panašumą).
* Abstrahavimas – svarbių (esminių) daikto ar reiškinio savybių, elementų, ryšių išskyrimas mintyse ir kitų neesminių požymių, savybių, elementų ignoravimas (pvz., obuolys ir bananas – vaisiai).
* Konkretizavimas – perėjimas nuo bendrybės prie konkrečių požymių, elementų ir pan., atitinkančių tą bendrybę pagal esmines ir bendras savybes (vaisius – obuolys).
98
Pirmame apibendrinimo etape didelę reikšmę turi
lyginimas. Pastebimi panašūs, pasikartojantys reiškinio ir daiktų bruožai.
Vėlesniame etape vyraujantis vaidmuo tenka abstrahavimui, kurio metu išskiriamos esminės savybės.
99
SU MĄSTYMU SUSIJĘ PAŽINIMO PROCESAI
Suvokimas
Atmintis (ypač semantinė)
Dėmesys
100
MĄSTYMO RŪŠYS
* Veiksminis mąstymas – daiktų savybės pažįstamos atliekant su jais praktinius veiksmus.
* Vaizdinis mąstymas – daiktų ir reiškinių santykiai suprantami pertvarkant mintyse jų vaizdinius.
* Sąvokinis mąstymas – pažinimas arba uždavinių sprendimas vyksta operuojant sąvokomis.
* Teorinis mąstymas – dėsnių, matematinių formulių, abstrakčių sąvokų, taisyklių ir kt. pažinimas bei taikymas kitų dėsnių, taisyklių pažinimui ar kūrimui.
* Praktinis mąstymas – plano, schemos, aplinkos pakeitimo projekto ir kt. kūrimas.
101
MĄSTYMO TIPAI
* Intuityvus mąstymas – “teka” labai greitai, eiga neryški, beveik nesuvokiamas kaip procesas, rezultatas tarytum “iškyla savaime”.
* Analitinis mąstymas – aiškūs visi mąstymo etapai, pats žmogus juos aiškiai suvokia, gali aprašyti.
* Realistinis mąstymas – nukreiptas į išorinį pasaulį, reguliuojamas logikos dėsnių, jo rezultatai suprantami kitiems žmonėms.
* Autistinis mąstymas – egocentriškas, nukreiptas į vidų, be ryškesnio ryšio su tikrove; jo rezultatai gali būti visiškai nesuprantami aplinkiniams.
102
MĄSTYMO TYRIMO METODAI
STEBĖJIMAS EKSPERIMENTAS SAMPROTAVIMAS BALSU
103
MĄSTYMO NEUROLOGINIS PAGRINDAS SUTRUMPINIMAI
PFC – prieškaktinė žievė (prefrontal cortex):
MPFC – vidinė PFC (medial)
LPFC – šoninė PFC (lateral)
DLPFC – dorsolateralinė PFC
VLPFC – ventromedialinė PFC
RLPFC – rostrolateralinė PFC
OFPFC – orbitofrontalinė PFC
ACC – priekinė juostinio vingio dalis (anterior cingulate gyrus) (CC – juostinė žievė, cyngulate cortex)
104
PAGRINDINIAI SMEGENŲ (SPRENDIMŲ) TINKLAI
● Konfliktų stebėsenos sistema
● Kognityvios kontrolės sistema
● Bendrojo veikimo tinklas
