RAIDOS PSICHOLOGIJA 2 Flashcards
PAAUGLYSTĖ
pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suagusiojo amžių.
PSICHOSOCIALINĖS RAIDOS ETAPAI PAAUGLYSTĖJE
, „priešpaauglystė (angl. „preadolescence“ or „tweens“). Šis laikotarpis apima 9 – 11(12)m.
* ANKSTYVOJI 10/12-14m.
* VIDURINIOJI 14-16m.
* VĖLYVOJI 16-19 iki 22m.
FIZINĖ RAIDA PAAUGLYSTĖJE: BIOLOGINIAI POKYČIAI
Fiziniai augimo pokyčiai – ~fizinis brendimas ~paauglių reakcija į fizinį brendimą ~smegenų vystymasis
Lytinio brendimo pokyčiai – ~fiziniai pokyčiai ~psichologinė būklė lytinio brendimo laikotarpiu.
FIZINIAI AUGIMO POKYČIAI:
ŪGIS, SVORIS, KŪNO PROPORCIJOS
PAAUGLYSTE
- Mergaitės pradeda bręsti anksčiau (11m.) nei berniukai (13m.)
- Mergaičių ūgio šuolis prasideda anksčiau nei berniukų, bet berniukai paauga daugiau nei mergaitės.
- Vėlyvojoje paauglystėje vaikinai praauga, merginas ir dažnai sveria daugiau.
SMEGENŲ VYSTYMASIS
- Prieškaktinės žievės (kaktinės srities) pokyčiai. Priešakinė žievė, atsakinga už aukštesnio lygio mąstymą, planavimą, savireguliaciją, sprendimų priėmimą, subręsta vėliausiai. Galutinai ši sritis išsivysto tarp 25-30m.
- Paauglystėje vyksta (tęsiasi) sinapsių genėjimas – procesas, kurio metu smegenys atsiktato mažiau naudojamų nervinių jungčių, palikdamos efektyviausias ir labiausiai naudojamas. Taigi, siekiama smegenų veiklos optimizavimo, geresnių kognityvinių funkcijų, efektyvesnio mokymosi.
- Intyensvus mielinizacijos procesas. Padeda gerinti įvairių smegenų sričių komunikaciją, kuri prisideda prie pažintinių gebėjimų augimo ir greitesnio informacijos apdorojimo.
- Limbinė sistema (pvz., migdolinis kūnas) atsakinga už emocijų apdorojimą, paauglystėje yra labai aktyvi ir vystosi greičiau nei prieškaktinė žievė. Dėl šio disbalanso paaugliai labiau linkę „reaguoti emocijomis“, patirti nuotaikos svyravimus ir intensyviau reaguoja į socialinius bei emocinius bei emocinius stimulus.
- Neuromediatorių gamybos pokyčiai – pvz. suaktyvėja dopamino gamyba. Tai skatina paauglius siekti naujų potyrių, rizikuoti ir būti jautriems teigiamam pastiprinimui. Tai svarbu jų socialinei raidai, tačiau taip pat gali paskatinti rizikingą elgesį.
- Smegenų plastiškumas – smegenys ne tik aktyviai keičiasi, stiprina tam tikrus ryšius tarp neuronų ir formuoja naujus, tačiau paauglių smegenis labiau pažeidžia išoriniai veiksniai (pvz. psichoaktyvios medžiagos).
LYTINIAI BRENDIMO POKYČIAI
a. Fiziniai pokyčiai
Formuojasi:
- Pirminiai lytiniai požymiai – kūno struktūros (kiaušidės, sėklidės, išoriniai lytiniai organai)), nuo kurių priklauso lytinė reprodukcija;
- Antriniai lytiniai požymiai – su reprodukcija tiesiogiai nesusiję lytiniai požymiai, pvz. moterų krūtys ir klubai, vyrų balso ypatumai ir kūno plaukuotumas
b. Psichologinė būklė lytinio brendimo laikotarpiu
- Per anksti subręstantys paaugliai
- Pavėluotas lytinis brendimas
Psichologiniai nepasitenkinimo savo kūnu veiksniai:
- Įsitikinimai susiję su pasiekimais, konkuravimu, materialinės gerovės siekimu, grožio stereotipais, socialiniais vaidmenimis.
- Tėvų vaikų santykiai - vaiko autonomijos trūkumas.
- Kontrolė - jausmas, kad negali kontroliuoti savo gyvenimo.
- Žiniasklaida - lieknos ir apkūnios moters įvaizdis žiniasklaidoje.
- Socialinė padėtis - manoma, kad nepasitenkinimas savo kūnu labiau būdingas aukštesnės socialinės klasės atstovėms.
- Šeima - koreliuoja motinų ir dukrų nepasitenkinimas savo kūnu.
BIOLOGINIAI POKYČIAI PAAUGLYSTĖJE
Biologiniu požiūriu paauglystėje turi būti pats geriausias ir laimingiausias laikotarpis, nes daugelis fizinių ir psichinių funkcijų pasiekia aukščiausią išsivystymo lygį:
- Greitis, fizinė jėga, reakcijos laikas, atmintis – apogėjuje…
- Aštriausiai juntamas skonis…
- Jautriausia klausa…
- Miegas saldžiausias..
FORMALIŲ MĄSTYMO OPERACIJŲ STADIJA PAAUGLYSTE
Anot J.Piaget, paaugliai gali mąstyti abstrakčiai.
Jie gali mąstyti apie abtrakčias sąvokas, pvz. gėrį ir blogį, tiesą ir teisingumą.
Aiškindami sąvokas, pvz., draugystė, geba nurodyti ne tik konkrečius draugystei būdingus veiksmus, bet ir požiūrius, išgyvenimus, vertybes.
LYGINANT SU VAIKU, PAAUGLIO ŽINIOS SKIRIASI KELIAIS SVARBIAIS ASPEKTAIS:
- Paauglys turi sukaupęs daugiau žinių. Tai reišškia, kad ateina laikas, kai tam tikrose srityje paauglio žinio pradeda viršyti tėvų žinias, todėl atsiranda prielaidos mesti iššūkį tėvų visažiniškumui ir autoritetui.
- Paauglys greičiau mąsta. Greitesnis mąstymas suteikia galimybę geriau įvertinti situacijas ir greičiau rasti geresnius sprendimus. Suabejojusiam suaugusiųjų autoritetu paaugliui tai suteikia galimybę tam autoritetui efektyviai pasipriešinti. Pradžioje tai gali pasireikšti tiesiog atsikabinėjimu, vėliau – ir kontruktyvesniais savarankiškumo siekimo būdais.
- Paauglys geriau moka gauti žinių. Jei vaikas pasikliauja tėvų žodžiu, paauglys nori daryti savo išvadas ir tam aktyviai ieško informacijos platesniame bendravimo rate, žiniasklaidoje ir internete.
- Paauglys pradeda suprasti žinių neapibrėžtumą ir santykiškumą. Rinkdamas informaciją ir nuomones iš skirtingų šaltinių, paauglys neišvengiamai pastebi, kad ne į visus klausimus galima rasti atsakymus ir ne visose situacijose galima rasti – visus tenkinantį sprendimą. Be to, jis suvokia, kad faktai ir interpretacijos yra skirtingi dalykai, tačiau riba tarp jų dažnai nėra aiški.
ABSTRAKČIAM MĄSTYMUI BŪDINGI 4 PAGRINDINIAI GEBĖJIMAI
- GALIMYBIŲ MĄTYMAS
- PLANAVIMAS, GEBĖJIMAS NUMATYTI PLANO VYKDYMO ETAPUS
- REFLEKSIJA – MĄSTYMAS APIE MĄSTYMĄ
- MĄSTYMAS UŽ REALYBĖS RIBŲ
PAAUGLIŠKAS EGOCENTRIZMAS (D.Elkindas, 1967)
1) Įsivaizduojama auditorija – „visi galvoja tik apie mane“, „visi žiūri tik į mane“.
. Bręstant kintantis kūnas paaugliui kelia nerimą, dėl kurio išvaizda tampa itin svarbi. Be to, nesant vidinio žinojimo, kad ir koks esi, išvaizda tampa aiškiai apčiuopiamu panašumo ir skirtingumo kriterijumi.
. Būtent šio metu dalis paauglių susidomi jaunimo subkultūromis. Taip siekiama ne tiek išsiskirti iš bendraamžių, kiek pabrėžti savo skirtingumą nuo suaugusiųjų, pirmiausia – tėvų.
2) Asmeninis mitas – „aš unikalus ir nepakartojamas – niekas negali manęs suprasti;
. Paaugliui jo emocijos atrodo kitokios, intensyvesnės ir labiau kankinančios, nei kitų žmonių .
. „aš nepažeidžiamas – blogi dalykai gali atsitikti kitiems, bet ne man“. Svarbi asmeninio mito dalis yra tikėjimas savo nepažeidžiamumu. Kadangi nėra didelės „nudegimų“ patirties, įsivaizduoti save sužeistą ar mirusį yra sunku. Didesnis polinkis rizikuoti.
3) Pseudokvailumas – „tiek daug dalykų gali įvykti, kad net nežinau, kaip bus“.
. Formalios mąstymo operacijos paaugliui suteikia galimybę suvokti, kad bet kurios situacijos raida priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių, tačiau patirties trūkumas neleidžia įvertinti, koks situacijos raidos scenarijus yra labiausiai tikėtinas.
* Paaugliškas egocentrizmas mažėja kaupiantis jį paneigiančiai socialinei patirčiai. * Tačiau šiandieninė kultūra linkusi skatinti asmeninį mitą. * Iš egocentrizmo išaugama tik tada, jei socialinė aplinka to reikalauja.
PSICHOSOCIALINĖ RAIDA IR SOCIALIZACIJA PAAUGLYSTĖJE
- Nepriklausomybės ir autonomijos pasiekimas (atsiskyrimas, individuacija).
- Tapatumo formavimasis.
- Moralinių nuostatų formavimasis.
TAPATUMO FORMAVIMASIS PAAUGLYSTE
Asmens tapatumas, identitetas – tai subjektyvus savęs, kaip individo, derinančio įvairius socialinius vaidmenis, supratimas.
Ši sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu?“ (Koks esu?; Ką galiu?; Kur mano ribos?; Ko noriu ? Iš ko galiu rinktis?). ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje.
3 žinojimo „ko nori“ komponentai: PAAUGLYSTE
- Savo norų įsisamoninimas.
(Poreikių pažinimas, vertybių suformavimas, gebėjimą atsispirti kitų norams). - Savo sugebėjimų ir galimybių ribų pažinimas.
- Aplinkos teikiamų galimybių supratimas. (Gebėjimas pasinaudoti galimybėmis).
Susivokimas vysta 4 pagrindinėse srityse: draugystės, romantinių santykių, profesinės veiklos, vertybinių įsitikinimų (religija, politika).
PSICHOSOCIALINIS POŽIŪRIS E. ERIKSON paauglyste
IDENTITETAS X VAIDMENU SUMAISTIS
* Svarbiausia stadija, formuojantis asmenybės tapatumui (identitetui). Apytiksliai 12-20 metai.
* Išsiaiškinimas, kas aš esu ir ko noriu.
*Paauglys, nori išsiaiškinti, kas jis yra įvairiais požiūriais: lyties, profesijos, pasaulėžiūros, vertybių ir pan.
*Identiteto krizė – nesugebėjimas pasirinkti, apsispręsti.
*Susiformuoja adekvatumas – sugebėjimas priimti visuomenės moralę, etiką, ideologiją.
TAPATUMO BŪVIŲ TEORIJA MARCIA (1966)
- Jamesas E. Marcia rėmėsi E. Eriksono teorija apie tapatumą.
- Paieškos ir įsipareigojimo kriterijus.
- PAIEŠKOS KRITERIJUS - kiek asmuo aktyviai tyrinėja skirtingas gyvenimo galimybes ir alternatyvas (pvz., įsitikinimus, karjerą, vertybes).
- Įsipareigijimas pasirinktai alternatyvai – pastangos ir lūkesčiai alternatyvos atžvilgiu.
- Sumaištis
Šioje būsenoje esantys asmenys netyrinėja ir nėra įsipareigoję svarbioms gyvenimo sritims.
Jie dažnai būna abejingi ar nesuinteresuoti, galintys lengvai keisti esamus/svarstomus pasirinkimus.
Pvz. Paauglys, kuris vengia galvoti apie karjeros pasirinkimus ir nesidomi galimybėmis. - Prisiimtas tapatumas
Pasirinkimas be paieškų.
Stengiamasi atitikti svarbių asmenų lūkesčius ir tampama tuo, ką asmeniui numatė kiti žmonės (dažniausiai tėvai).
Pagrindinė priežastis nerimas ir kaltė, dėl tėvų kvestionavimo.
Pvz. Paauglys renkasi medicinos studijas vien todėl, kad to tikėjosi šeima, nesvarstydamas kitų variantų. - Moratoriumas
Bandymas pasiekti kompromisą tarp tėvų norų, visuomenės reikalavimų ir savo sugebėjimų. Klausimų ir eksperimentavimo laikotarpis.
Orientacija į procesą.
Pvz. Paauglys lanko įvairius būrelius ir tyrinėja skirtingas veiklas, studijų kryptis ieškodamas, kas jam labiausiai tinka. - Susivokimas
Asmuo išgyvenęs paieškų laikotarpį ir pasirinkęs geriausiai jo poreikius ir gebėjimus atitinkančia veiklos (gyvenimo) kryptį.
Ši būsena rodo aiškų savęs supratimą. Pvz. Paauglys, kuris svarstė įvairias karjeros galimybes ir pasirinko pagal savo pomėgius, sugebėjimus bei tikslus.
SUSIVOKIMĄ VEIKIANTYS VEIKSNIAI
- Kultūrinis kontekstas – ieškojimą skatinanti ir galimybių ieškoti bei pasirinkti suteikianti kultūrinė aplinka.
- Šeima ir bendraamžiai – šilta ir palaikanti, tačiau ir konfliktą toleruojanti šeima.
- Individualūs raidos skirtumai - pasiektas tam tikras kognityvinio išsivystymo lygis.
Moralės raida pagal Kohlberg (1958, 1970, 1975)
I. Prekonvencinis moralės lygmuo
II.Konvencinis moralės lygmuo
III.Postkonvencinis moralės lygmuo
MORALES RAIDOS ETAPAI
I. Prekonvencinis moralės lygmuo (vaikystės laikotarpis)
1) Bausmes ir paklusnumo orientacija
2) Naivaus hedonizmo orientacija
II.Konvencinis moralės lygmuo
3) Geru santykiu orientacija
4) Socialines tvarkos palaikymo orientacija
III.Postkonvencinis moralės lygmuo
5) Socialines sutarties, teisetumo orientacija
6) Orientavimasis i universaliu etninius principus
PSICHOSOCIALINĖ RAIDA IR SOCIALIZACIJA PAAUGLYSTĖJE (2)
Raidos uždaviniai paauglystėje:
Tapatumo krizė, lytinio tapatumo susiformavimas * Kas aš? Koks Aš? * Kuris yra tikrasis aš? * Koks turėčiau būti?
Reikia atsako iš įvairių pozicijų, atsižvelgiant į kūną, lytį, karjerą, pašaukimą, tautybę, ideologiją, pasaulėžiūrą, tikėjimą, paties pasirinktas ir siekiamas vertybes, gebėjimus ir jų panaudojimą.
Tapatumo ieškojimai emocionalūs ir skausmingi
PAAUGLIO VYSTYMUISI REIKIA:
- Emocinio ir fizinio saugumo namuose, mokykloje, aplinkoje.
- Socialinių struktūrų, užtikrinančių asmeninių, socialinių ir intelektualinių galimybių išvystymą.
- Tvirtų ir patikimų ryšių su bendraamžiais ir globojančiais suaugusiais.
- Galimybių namuose, mokykloje ir visuomenėje teikti pagalbą kitiems. Tai padeda susiformuoti vertingumo ir reikalingumo jausmui.
- Galimybių kontroliuoti svarbius savo gyvenimo aspektus; dalyvavimo sprendimų priėmime.
- Teigiamo savęs vertinimo (savigarbos)
Paauglio socializacijos sunkumus gali lemti šie veiksniai:
- Šeima – šalti santykiai, emocinis atstūmimas, auklėjimo klaidos.
- Mokykla – nesėkmės, neigiami vertinimai, bausmės ir kt.
- Bendraamžiai – atstūmimas, patyčios ir kt.
- Raida – įvairūs kognityvinės raidos sutrikimai.
SAVIVAIZDIS (ANGL. SELF-CONCEPT)
SAVIVAIZDIS - individo suvokimas, kad skiriasi iš kitų. Savivaizdį sudaro fiziniai, psichologiniai, pažintiniai, socialiniai ir elgesio požymiai.
Svarbūs žmonės daro įtaką savivaizdžiui, tapatumo jausmui, supratimui kas esame.
Pavyzdžiui: jei vaiko poreikiai yra patenkinami, suteikiama galimybė pačiam atrasti įvairius dalykus- susiformuoja savarankiškumo jausmas bei savireguliacija, jei ne - nepasitikėjimo jausmas.
- Sulaukus paauglystės save imame vertinti žvelgdami į kitus.
- Įtvirtinant savo tapatumo jausmą labai svarbu yra priklausyti grupei. Vėlyvojoje paauglystėje savivaizdžiui tampa aktualus ir santykis su platesne bendruomene.
- Savivaizdis apima ne tik klausimą kas aš esu?, bet ir klausimus „ kur link aš einu?“, „kaip aš ten pateksiu?“
- Savivaizdis formuojasi , kai svarbių žmonių su kuriais sąveikauja vaikas, nuostatos ir lūkesčiai tampa vaiko asmenybės dalimi
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS
- Savęs pažinimas ir savigarbos ugdymas
- Gebėjimas bendrauti
- Gebėjimas priimti sprendimus
- Gebėjimas spręsti konfliktus
- Gebėjimas valdyti emocijas/jausmus
- Gebėjimas įveikti stresą
- Gebėjimas atsisakyti (pasakyti „Ne“)
- Kritinis ir kūrybinis mąstymas
DRAUGAI PAAUGLYSTĖJE
Su draugais:
❑aptariamos problemos
❑dalinamasi jausmais
❑gerai jaučiamasi
Draugai:
❑suteikia emocinį palaikymą
❑priima mus tokius, kokie yra
BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA
- Kalbėdamiesi su draugais paaugliai praleidžia daugiau laiko nei bet kurioje kitoje veikloje. Ypač mergaitės;
- Artimiausi draugai dažniausia būna tos pačios lyties. Ypač ankstyvojoje paauglystėje;
- Bendraamžiai labai paveikia visą paauglio socialinį gyvenimą, vertybių sistemą;
- Socialiniai pokyčiai sukelia atotrūkį tarp kartų ir daro įtaką paauglio socializacijai.
PAAUGLIŲ DRAUGYSTĖ SIEJASI SU AMŽIUMI IR LYTIMI (mergaites)
Mergaitės:
* Ankstyvojoje paauglystėje mergaičių draugystė nukreipta į bendrą veiklą (draugių būreliai veikia kartu)
* Viduriniojoje paauglystėje labai svarbiomis tampa asmeninės draugių savybės (“ar galiu savo drauge pasitikėti”). Apkalbos…
* Vėlyvojoje paauglystėje vis daugiau dėmesio skiriama draugo asmenybei. Didėjant intymumo poreikiui – daugėja mišrių draugysčių.
Pasimatymai prasideda apie 12- 15 metus. Mergaitės į pasimatymus pradeda vaikščioti anksčiau nei berniukai
BERNIUKAMS DRAUGAI REIKALINGI NE MAŽIAU NEI MERGAITĖMS Draugystės raida:
Draugystės raida:
* Ankstyvojoje paauglystėje berniukų draugystė dažniausia “sukasi” apie aktyvų žaidimą, varžybas, rungtyniavimą. Veikiama grupėmis.
* Viduriniojoje paauglystėje berniukų grupėje ima rastis vis daugiau mergaičių
* Vėlyvojoje paauglystėje vis daugiau reikšmės įgyja bendri interesai, pomėgiai, draugystė tampa individualesnė, santykiuose didėja intymumo reikšmė
Berniukų draugystės bruožai:
- Pirmenybė veiksmams, o ne žodžiams
- Tyrimai rodo, kad mergaičių draugystė dažnai trapesnė nei berniukų.
- Berniukai dažnai erzinasi, juokauja, lengvai pašiepia vieni kitus.
TEIGIAMAS BENDRAAMŽIŲ GRUPĖS POVEIKIS
- Palaiko paauglio siekimą tapti nepriklausomu nuo šeimos
- Patenkina artumo, draugystės, intymumo poreikį
- Įgalina paauglį palyginti save su panašiais į save
- Palankiai veikia savęs vertinimą
- Pasiūlo alternatyvas tėvų vertybėms, lūkesčiams ir pan.
KUO SVARBI PAAUGLIUI BENDRAAMŽIŲ GRUPĖ
➢Užtikrina emocinį saugumą
➢Yra statuso ženklas
Grupėse:
➢Vyrauja horizontalūs socialiniai ryšiai
➢Paaugliai paprastai renkasi į dideles grupes ➢Didelės grupės sudaro galimybę užmegzti intymius ryšius, susipažinti
Tačiau, bendraamžių grupė taip pat yra ir… … itin svarbi socialinė aplinka, galinti paskatinti rizikingai elgtis
BENDRAAMŽIŲ SPAUDIMAS
BENDRAAMŽIŲ SPAUDIMAS - Individo patiriamas to paties amžiaus žmonių drąsinimas ar siūlymas daryti kažką ar nedaryti kažko, nepriklausomai nuo jo paties noro
Rizikinga elgsena paauglystėje:
Rizikinga elgsena paauglystėje: * rūkymas * alkoholio bei narkotikų vartojimas * agresyvus elgesys * mokyklos nelankymas * savižudiški ketinimai * ankstyvas lytinis aktyvumas * nesaugi lytinė elgsena…
Rizikingo elgesio tikimybę didinantys negatyvūs mokykliniai reiškiniai:
Rizikingo elgesio tikimybę didinantys negatyvūs mokykliniai reiškiniai: * Nesėkmės moksle * Neigiamas vertinimas * Netinkamos drausminimo priemonės * Bendraamžių atstūmimas ir smurtas
Paauglių probleminio elgesio tipai: *Agresyvus ar žiaurus elgesys *Drovus ar nerimastingas elgesys
Paauglių probleminio elgesio tipai: *Agresyvus ar žiaurus elgesys *Drovus ar nerimastingas elgesys *Nekontroliuojamas impulsyvus elgesys *Nuobodžiaujantis elgesys *Slaptas elgesys *Nesaugus/aukos elgesys *Bėgimas iš namų *Savęs žalojimas *Keisti, iššaukiantys rūba
VEIKSNIAI, APSAUGANTYS NUO RIZIKINGOS ELGSENOS PAAUGLYSTĖJE
Tarpasmeniniai:
* Artimi ryšiai bent su vienu iš tėvų.
* Emocinė kitų „reikšmingų” suaugusių parama.
* Nepritariančios alkoholio vartojimui bendraamžių grupės.
Organizaciniai
➢Priklausomybės mokyklai ar kitai institucijai jausmas.
➢Pritarimas prosocialioms normoms ir vertybėms.
ŠEIMOS VAIDMUO
- Kai būna labai sunku, kai jaučiasi liūdni ir prislėgti, mokiniai dažniausiai kreipiasi pagalbos, į savo tėvus, draugus, tačiau retai į specialistus.
- G. Navaičio (2001) tyrimai rodo, kad daugiausiai paaugliai kreipiasi pas specialistus ir turi problemų, dėl prastų santykių šeimoje ( 15 – 18 proc.).
- Paauglystėje vyksta paauglio vietos šeimoje pokyčiai. Paauglystėje padažnėja ir sustiprėja konfliktai tarp vaikų ir tėvų ir paauglio ryšiai su šeima susilpnėja (Steinberg, L. 2001).
SANTYKIAI SU BROLIAIS/SESERIMIS
- Paauglystės metais broliai ir seserys gali būti frustracijos, tiek palaikymo šaltinis.
- Jei abu vaikai yra tos pačios lyties, didžiausias artumas tarp jų būna yra ankstyvojoje paauglystėje, po to palaipsniui mažėja.
- Jei vaikai yra skirtingų lyčių, ankstyvojoje paauglystėje jie nutola, tačiau jų artumas padidėja vėlyvojoje paauglystėje (Kim et al., 2006).
- Brolių ir seserų pozityvūs tarpusavio santykiai gali padėti paaugliui, nes jie gali atlikti tokį pat vaidmenį kaip ir bendraamžiai ir padidinti vienas kito socialinius įgūdžius bei savivertės jausmą.
- Vyresni broliai/seserys gali mokyti jaunesnius vaikus, juos nukreipia.
- Ta įtaka gali būti ir pozityvi ir negatyvi, priklausomai nuo vyresniųjų brolių/seserų.
ŠEIMOS (PAVYZDŽIO) REIKŠMĖ
- Formuoja pasitikėjimą aplinkiniais ir savimi;
- Formuoja psichologinio bendravimo įgūdžius,
- Parengia gyvenimui;
- Akumuliuoja meilę, perduodamą iš kartos į kartą;
- Išmoko tėvo ir motinos vaidmenų;
- Formuoja vertybių skalę, atsparumą žalingiems įpročiams ir nusikalstamam elgesiui;
KONFLIKTAI
Konfliktai su paaugliu dažniausiai vyksta dėl tėvų noro kontroliuoti (Steinberg, L., 2001):
* dėl aprangos,
* dėl laiko, kada jie turi būti namie
* dėl paauglio teisės į privatumą
Šiuos dalykus iki paauglystės visiškai kontroliavo tėvai.
Tėvų ir paauglių nesutarimai didėja, nes paaugliams įtaką daro jų bendraamžiai, kurių vertybės gali būti prieštaringos tėvų vertybėms.
Bendravimo trukdžiai
- Kritika * Įkyrus klausinėjimas * Nurodymai, paliepimai * Neprašyti patarimai * Perspėjimai, gąsdinimai * Moralizavimas, pamokslavimas * Kaltinimai * Pajuoka, gėdinimas * Paviršutiniška paguoda * Baudimas
Palankiai paauglio vystymąsi veikianti šeimos aplinka:
Palankiai paauglio vystymąsi veikianti šeimos aplinka: * Stabilios tėvų vertybės * Aiškūs lūkesčiai vaikų atžvilgiu * Atviras bendravimas, nuoširdus domėjimasis * Savarankiškumo skatinimas
Demokratis auklėjimo stilius; Pozityvus bendravimas ir drausminimas
Bendravimas su paaugliu:
Bendravimas su paaugliu: ❑Rasti laiko (Kada? Kiek? Kur? ) ❑Visą dėmesį skirti pokalbiui ❑Pasistenkti suprasti, kaip vaikas jaučiasi ❑Neteisti, nekritikuoti, nepasakoti savo istorijų ❑Paskatinti pasakoti daugiau. Naudoti bendravimo įgūdžius: aktyvaus klausymosi, AŠ kalbos
Paaugliai norėtų, kad suaaugę:
Paaugliai norėtų, kad suaaugę: ❑ laikytų juos suaugusiais, o ne vaikais; ❑ tikėtų, kad gali pasielgti, nuspręsti teisingai; ❑ klausytų jų ir suprastų; ❑ nukreiptų, bet nevadovautų; ❑ būtų linksmi ir turėtų humoro jausmą; ❑ didžiuotųsi jais; ❑ mylėtų tokius, kokie jie yra;
Suaugystės etapai:
18-40 m. Ankstyvoji suaugystė/ jaunystė
18-29 m. Besiformuojančio suaugusiojo amžius
29-40 m. Jauno suaugusiojo amžius
41-65 m. Vidurinis amžius
ANKSTYVOJI SUAUGYSTĖ/ JAUNYSTĖ: FIZINĖ RAIDA
- Moterys pasiekia didžiausią ūgį 17 m., vyrai 21 m.
- 25-30 m. yra geriausi rankų judrumas, mitrumas, koordinacija
- Nuo 30 m. mažėja rankų miklumas.
- 25-30 m. sensoriniai sugebėjimai, tokie kaip rega ir klausa yra geriausi.
- Nuo 30 m. prastėja aukštų garso tonų atpažinimas.
- Vidaus organai geriausiai funkcionuoja.
- Sergama rečiau nei kitais amžiaus periodais, jaučiamasi energingai ir tvirtai
- Fiziologiškai geriausias laikas ir didžiausia tikimybė pastoti ir išnešioti kūdikį.
- Jaunos sveikos moterys, turinčios sveiką vaisingą partnerį ir nevartojančios kontraceptikų turi tokią tikimybę pastoti bet kurį mėnesį:
- 19-26 m. – 50 proc. * 24-34 m. – 40 proc. * 35-39 m. – 30 proc.
- Dažniausiai nepastojama dėl mažo vyro spermos kiekio (2-5 mln/ml., o gali būti iki 300 mln/ml.
ANKSTYVOJI SUAUGYSTĖ/ JAUNYSTĖ: FIZINĖ RAIDA
- Sveikata ir tolimesnė gerovė priklauso nuo jų pačių pasirinkimų.
- Gali legaliai vartoti potencialiai kenksmingas savo sveikatai medžiagas, tokias kaip alkoholis ir tabakas, stimuliatorius, narkotikus.
- Savarankiškai pradeda reguliuoti savo mitybą ir sportą.
- Pereinant iš paauglystės drastiškai mažėja fizinis aktyvumas.
ANKSTYVOJI SUAUGYSTĖ/ JAUNYSTĖ: PAŽINTINĖ RAIDA
- Smegenų mielinizacija tęsiasi;
- Dėmesys, atmintis ir kalbos išsivystymas ankstyvojoje suaugystėje pasiekia maksimalų išreikštumą.
- Šios kognityvinės funkcijos veikia efektyviausiai
- Pagal J. Piaget, dominuoja suaugusiam žmogui būdinga formalių operacijų mąstymo stadija: mąstoma abstrakčiomis, hipotetinėmis sąvokomis, svarstomi etiniai, politiniai, socialiniai klausimai.
- Anot J. Piaget suaugusiojo amžiuje naujų kokybinių mąstymo kokybinių pokyčių neatsiranda.
Pagal kitus psichologus (K. Arlin, M. L. Commons ir F. A. Richards, K. Riegel ir kt.), pasiekiama postformalaus/ dialektinio mąstymo stadija: būdingas sudėtingesnis, į kitus faktorius atsižvelgiantis suvokimas ir vienas ar daugiau šių sugebėjimų: * Suvokimas * Samprotavimas * Supratimas * Sprendimas * Užuojauta * Nuojauta
Kremerio nuomone (1983) reliatyviam dialektiniam mąstymui būdinga:
- Žinių reliatyvumas, neabsoliutumas (viskas nėra tik juoda ar balta)
- Prieštaravimų ir nesutapimų pripažinimas. (Prieštaraujanti viena kitai informacija gali egzistuoti greta. Pvz. tam tikrą dėsningumą ar ryšius vieni tyrimai patvirtina, kiti paneigia).
- Prieštaravimų integravimas į pagrindinę visumą ir žinių sistemą.
Aplinka, kurioje žmonės susiduria su įvairiomis idėjomis, vaidmenimis ir kurioje įgyja įvairios patirties skatina formuotis šio lygio mąstymą.
dialektinės (viena kitai prieštaraujančios) jėgos
atradama, kad daugelis aplinkos aspektų gali turėti prieštaringas charkteristikas.
Pvz. asmuo gali būti šiltas ir kilnus vineu metu, o kitu – egocentriškas ir abejingas
VIDURINIOJI SUAUGYSTĖ: FIZINĖ RAIDA
Apie 40 m. pastebimi senėjimo požymiai
*Žyla plaukai, gelsta dantys, atsiranda daugiau raukšlių, oda sausėja, glemba.
*kinta kūno masė, priaugama daugiau svorio, nes sulėtėja medžiagų apykaita, o fizinis aktyvumas ir valgymo įpročiai nesikeičia. Daug šio amžiaus žmonių turi antsvorį ar yra aptukę.
*Sulaukus 60 m. masė kiek krinta, bet tai susiję su raumenų masės kritimu ir kaulų retėjimu.
*Tai lemia ne amžius, o tai, kad žmonės tampa labai sėslūs ir nejudrūs. Mažėja kūno lankstumas, pailgėja reakcijos laikas.
*Vidinių organų ir jų sistemų veiklos pokyčiai jau nuo 20 m.
*Mažėja daugumos organų rezervinės galimybės, t.y. jų galimybės susidoroti su aplinkos veiksniais sumažėja.
*Organizmo atsparumo ligoms mažėjimas.
*Diagnozuojamos ligos paprastai yra diabetas, sirdies veiklos sutrikimai, onkologiniai susirgimai.
Motorinės reakcijos pokyčiai.
*Judesiai su amžiumi tampa lėtesni, prasčiau koordinuoti.
*Prasčiau atliekamos smulkiosios motorikos užduotys.
*Reakcijos laikas su amžiumi ilgėja
*Ryškėja individualūs skirtumai fizinės sveikatos atžvilgiu.
procesai smegenyse
* Pamažu nyksta baltoji ir pilkoji smegenų masė.
* Pirmiausiai biologiniai senėjimo procesai paliečia kaktinę galvos smegenų skiltį: pradeda mažėti jos apimtis ir svoris, baltosios smegenų masės žievės tankis.
* Ilgiausiai nepakitusi išlieka smilkininė skiltis.
Moterų reprodukcinės sistemos pokyčiai:
Prasidėjus menopauzei (45-54 gyvenimo metais), moterys nebėra vaisingos.
*Menopauzė trunka 5-10 m. Moterims mažėja estrogeno kiekis. Daugėja vyriškųjų hormonų.
*Apie 10 proc. moterų per menopauzę patiria depresiškumą, karščio bangas.
*Tačiau dauguma moterų menopauzę vertina geriau, nei jos nepatyrusios moterys. Dauguma moterų vertina menstruacijų ciklo pabaigą kaip atlaisvinančią nuo įvairių su tuo susijusių rūpesčių.
Vyrų reprodukcinės sistemos pokyčiai:
*Vyrai išlieka vaisingi, tačiau jų galimybės apvaisinti kiaušialąstę mažėja. Seksualinis aktyvumas mažėja.
*Vyrams nėra būdingas staigus hormonų lygio kritimas, kaip moterims. Jie patiria mažiau psichologinių problemų dėl to nei moterys.
*Kai kurių autorių teigimu vyrai išgyvena andropauzę. Ji lėtesnė nei moterų menopauzė.
*Jos metu mažėja testosterono kieki, pasireiškia šie simptomai: * Mažėjantis libido * Nuovargis * Energijos trūkumas * Erekcijos problemos * Prastėjati atmintis
VIDURINIOJI SUAUGYSTĖ: PAŽINTINĖ RAIDA
Jutimo ir suvokimo pokyčiai:
* Nuo 40 m. vis sunkiau išgirsti šnabždėjimą, įžiūrėti objektą prieblandoje, pajausti malonų maisto skonį.
* Apie 40-45 m. daugumai žmonių pasireiškia senatvinės toliaregystės požymiai. Akinius patartina keisti kas 3-5 m., nes kinta regėjimas.
* Mažėja darbinės atminties apimtis.
* Mąstymas tampa kompleksinis, adaptyvus, globalus.
* Geriausiai išvystyti problemų sprendimo įgūdžiai.
* Nuo 20 m. ima mažėti informacijos apdorojimo greitis.
Vidurinioji suaugyste intelektas (Atmintis)
Kristalizuotas - sukauptos zinios, informacija, islavinti verbaliniai igudziai
Fluidinis intelektas - gebejimas mastyti, apdoroti informacija, atrasti rysius tarp objektu
Vidurinioji suaugyste intelektas
- Fluidinis (lankstusis) ir Kristalinis (tvirtasis) intelektai vystosi nevienodai.
- Fluidinis intelektas vyresniame amžiuje prastėja, kristalinis nekinta ar net stiprėja (t. y. žmonės kasdien įgyja naujų žinių).
- Kodėl vystosi nevienodai, iki šiol nežinoma. Manoma, kad tai gali būti susiję su pokyčiais smegenyse, siejamais su ligomis, pažeidimais, senėjimo procesais.
Toks tendencijos mums leidžia daryti dvi svarbias išvadas:
1.Senstant išmokti naujų dalykų darosi vis sunkiau.
2.Pažįstamose situacijose suaugusiajam elgtis paprasčiau nei naujose/ nepažįstamose.
PAzintiniu funkciju kaitos veiksniai
Paveldimumas
Issilavinimas
Psichinis aktyvumas
Socialinis palaikymas
Sveikatai zalingas gyvenimo budas
Ankstyvieji kognityviniai gebejimai vaiksyteje
SUAUGUSIO ŽMOGAUS KRITERIJAI PAGAL J.ARNETT (2000 M.)
- Atsakomybės už save prisiėmimas
Atsakomybė už savo veiksmus, sprendimus ir jų pasekmes.
2.Nepriklausomų sprendimų priėmimas
Savarankiškai priimti sprendimai, kurie susiję su gyvenimo tikslais, vertybėmis ir kasdieniais veiksmais. Sprendimai nėra grindžiami kitų nuomone, ar reiklavimais. - Finansinė nepriklausomybė
PSICHOSOCIALINĖS RAIDOS DĖSNINGUMAI
Besiformuojančio suaugusiojo amžius (18- 25(29) m.)
stengiamasi atidėti sprendimus, susijusius su ilgalaikiais įsipareigojimais (pvz., rinktis profesiją, kurti šeimą).
▪ Vyrauja pokyčiai: mėgaujantis laisve ir naujomis galimybėmis, keičiami romantiniai partneriai, ieškoma studijų krypties, tyrinėjami įvairūs darbai.
▪ Būdingas dažnesnis rizikingas elgesys.
▪ Ilgalaikiai įsipareigojimai dažnai atidedami dėl nepalankių ekonominių sąlygų.
ANKSTYVOJI SUAUGYSTĖ : pagrindinės charakteristikos
Identiteto paieška; Permainos ir nestabilumas; Dėmesys sau, susitelkimas į save; Neaiškumo ir neapibrėžtumo jausmas; Naujų galimybių meilėje ir darbe išbandymas.
BESIFORMUOJANČIOS SUAUGYSTĖS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS
▪ Švietimo ilginimas – aukštojo moklo svarba.
▪ Pokyčiai darbo rinkoje – auganti konkurencija, išsilavinimo ir patirties poreikis, „žinių visuomenė“. Žinios kaip pagrindinis ekonomikos, kultūros, socialinės raidos išteklius.
BESIFORMUOJANTI SUAUGYSTĖ. PSICHOLOGINIAI IŠŠŪKIAI.
▪ Stresas ir nerimas – tapatumo paiešos, nežinia dėl ateities, stabilumo trūkumas.
▪ Emociniai sunkumai, nestabilumas - pokyčiai santykiuose, karjeroje ir kasdieniniame gyvenime.
▪ Finansinis nesaugumas – nestabilios pajamos, nekvalifikuoti darbai ir pan.
▪ Izoliacija – ilgalaikių santykių vengimas, „baimė prarasti save“, vienišumo patyrimas.
Besiformuojanti suaugystė. Poveikis visuomenei
▪ Darbo rinka – vėlavimas įsilieti į darbo rinką. Lankstūs darbo grafikai, pusės dienos darbas ir pan.
▪ Šeimos kūrimas - poveikį gimstamumo rodikliams ir visuomenės senėjimui.
▪ Finansinis nesaugumas – nestabilios pajamos, nekvalifikuoti darbai ir pan.
▪ Politika ir viešoji politika – pvz., stipendijų skyrimas, lengvatos.
Psichosocialinės raidos dėsningumai Jauno suaugusiojo amžius 29-40
▪ Stiprėja tapatybės suvokimas.
▪ Priimami ilgalaikiai įsipareigojimai darbo ir šeimos srityse.
▪ Svarbiausias psichosocialinis procesas – abipusis ryšys su bendraamžiais.
▪ Šiuo laikotarpiu palaikomos ypač intensyvios (kiekio ir gilumo atžvilgiu) draugystės, išlaikomas artimas ryšys su broliais/ seserimis.
Psichosocialinės raidos etapai pagal E. Ericcson
Jauno suaugusiojo amžius 29-40
▪ Ieškoma artimumo su mylimu asmeniu ar draugu.
▪ Neužmezgus artimo ryšio, gresia izoliacija arba vienatvė.
▪ Neadaptyvus rezultatas – paviršutiniškumas, adaptyvus – meilė.
▪ Pagrindas – pradinis prisirišimas prie kūdikį prižiūrinčių asmenų (pagal prieraišumo teoriją pagal J. Bowlby).
▪ Jauno suaugusiojo prieraišumas kitam gali būti klasifikuojamas taip pat, kaip ir kūdikio prieraišumas motinai (pagal M. Ainsworth).
▪ Šio tarpsnio krizės įveikimo teigiamos pasekmės – tai vidinės laisvės pajautimas. Žmogus jaučia, kad atsiduodamas artimam socialiniam ryšiui, jis praturtina savo asmenybę vertinga patirtimi.
Psichosocialinės raidos užduotys pagal R. Havighurst ANKSTYVOJI SUAUGYSTĖ
Ankstyvuoju raidos amžiumi (18-35 m.), siekiama: ▪ rasti partnerį; ▪ išmokti gyventi su sutuoktiniu; ▪ sukurti šeimą; ▪ auginti vaikus; ▪ tvarkyti namų ūkį; ▪ pradėti profesinę karjerą; ▪ imtis pilietinės atsakomybės; ▪ rasti tinkamą socialinę grupę
Psichosocialinės raidos užduotys pagal R. Havighurst
Psichosocialinės raidos dėsningumai Vidurinis amžius (nuo 41 m.)
Viduriniame amžiuje suaugusieji:
▪ labiau nerimauja dėl kintančios fizinės išvaizdos ▪ tuo pačiu metu atlieka daugybę įvairių vaidmenų, keliančių specifinius reikalavimus; ▪ artėjančią senatvę vertina teigiamai – kaip laiką, kai nereikia skubėti; ▪ gyvenimo perspektyvų vertinimas skiriasi priklausomai nuo socialinės klasės, istorinio laikmečio, vaikų turėjimo.
Psichosocialinės raidos etapai pagal E. Ericcson
Vidurinis amžius (nuo 41 m.)
▪ Siekiama pratęsti meilę, perduoti ją ateities kartoms. Tai pasiekiama auginant savo vaikus. Produktyviai ir prasmingai prisidedant prie visuomenės gerovės.
▪ Nevystant meilės ateitiems kartoms, užsisklendžiama savyje, niekuo nesirūpinama, tampama neproduktyviu visuomenės nariu.
▪ Aktyviai svarstoma gyvenimo prasmė: „kam visa tai darau?“.
▪ Rūpestis – atsakomybė rūpintis kitais ir prisidėti prie visuomenės gerovės
Sumuštinio karta“ (angl. Sandwich generation) ▪ Dorothy A. Miller 1981 m.
▪ Laikotarpis, kai jis vienu metu rūpinamasi dviem skirtingomis priklausomomis kartomis: savo vaikais ir savo senyvo amžiaus tėvais.
▪ Visa tai vyksta darbinių įsipareigojimų, karjeros kontekste.
▪ Tai kelia didelį emocinį, fizinį ir finansinį krūvį.
„Sumuštinio karta“
PRIEŽASTYS
PSICHOLOGINIAI IŠŠŪKIAI
PRIEŽASTYS * Ilgėjanti gyvenimo trukmė * Šeimos kūrimo atidėjimas
PSICHOLOGINIAI IŠŠŪKIAI * Perdegimo sindromas * Vaidmenų konkliktas. Skirtingi vaidmenys ir asmeniniai poreikiai. * Tapatumo klausimas. Ka aš esu?
Vidurio amžiaus krizė:
- Termino pradininkas Elliott Jaques 1965 m. Laikotarpį, kai žmonės suvokia savo mirtingumą ir gyvenimo ribotumą. * Vėliau išplito platesnėje kultūroje ir tapo stereotipiniu vaizdiniu. * Būdingas kultūrinis šališkumas. Paireiškia Vakarų kultūroje, bet ne rytų. * Įvairių tyrimų, atliktų JAV, duomenimis, apie pusė vidurinio amžiaus žmonių tikisi/ laukia krizės.
Vidurio amžiaus krizė * Psichologijos mokslo atstovai labiau laikosi nuomonės,kad ne visi žmonės patiria krizę, o dauguma žmonių išgyvena tik transformacijos periodą. * tik 10–20% suaugusiųjų išgyvena intensyvią krizę. Daugumai – tai pokyčių laikotarpis, kuris skatina augimą.
Vidurio amžiaus krizė pozymiai
Emociniai:
- Egzistenciniai klausimai
- Nusivylimas
- Padidejes nerimas
- Staigus noras keisti gyvenima
Kognityviniai:
- Refleksijos laikas
Elgesio:
- Impulsyvus sprendimai
- Fizines isvaizdos keitimas
- Demesys sveikatai/arba rizikingas elgesys
Socialiniai:
- Sunkumai seimoje
- Norejimas issiskirti is visuomenes normu
FIZIOLOGINIAI PROCESAI SENSTANT
- Prarandant raumenų masę ir retėjant kaulams, krinta kūno masė. Ūgis sumažėja 3- 5 cm.
- Sulėtėja medžiagų apykaita, auga kūno svoris.
- Smegenų masės ir struktūros pokyčiai: mažėja smegenų masė, nervinių ląstelių skaičius, retėja smegenų vingiai, kietėja vagos.
- Kraujotakos pokyčiai: siaurėja kalkėjančių arterijų spindulys.
- Regėjimo pokyčiai: akomodacijos pajėgumas nebesikeičia, bet dažnai pasitaiko centrinio matymo sutrikimų (neryškus vaizdas prieš save, sunkumas skaityti, rašyti, kontrasto, spalvų matymo pokyčiai, tamsios sritys regėjimo lauke)
- Kitų pojūčių (klausos, uoslės, skonio) pokyčiai.
- Judėti tampa sunkiau dėl pokyčių raumenyse ir sąnariuose.
- Sunkumai užmigti ir miegoti.
Pagrindinės senėjimo teorijų grupės:
Uzprogramuoto senejimo teorija
Senejimo del pazeidimu teorija
PAŽINTINIŲ FUNKCIJŲ POKYČIAI
- Mažėja psichomotorinės reakcijos greitis;
- Kinta kai kurios atminties funkcijos (gebėjimas įsiminti naują informaciją, darbinės atminies pokyčiai);
- Dėmesio perkelimo, atsparumo trukdžiams pokyčiai.
- Kai kurių tyrimų duomenimis, bendras intelekto įvertis mažesnis;
- Nepakitęs kristalizuotas intelektas;
SENĖJIMAS IR IŠMINTIS
Išminties komponentai:
* žinojimas, kaip elgtis svarbiose ar sudėtingose gyvenimo situacijose;
* „aukštesnės“ žinios, kokybiški patarimai;
* ypač išsamios, gilios, harmoningos, tarpusavyje derančios žinios, praverčiančios net ir labai specifiškose situacijose;
Išsami ir nuosekli gyvenimiška išmintis.
PSichologines senejimo teorijos
Deficito teorija
Streso teorija
Aktyvumo teorija
Kognityvine teorija
SOCIALINIŲ VAIDMENŲ POKYČIAI
- Senstant atsisakoma kai kurių socialinių vaidmenų ir mokomasi tapatintis su naujaisiais, susijusiais su individo amžiumi ir visuomenės tradicijomis, šeimos įsitikinimais.
1. Paskutiniojo vaiko išėjimas iš namų. 2. Išėjimas į pensiją. 3. Našlystė. 4. Nuo kitų priklausomas ar neįgalus, sergantis individas
Sėkmingas senėjimas
Sprendimų ir elgesio komponentai:
1. pastangos kuo ilgiau išlaikyti sveikatą,
išvengti ligų ir negalios;
2. socialinių ryšių išlaikymas ar stiprinimas;
3. pastangos išlaikyti aukštas kognityvines ir
fizines funkcijas.
Stiprintini visuomenės įsitikinimai:
1. Pagyvenę žmonės yra ypač
svarbūs visuomenei;
2. Sveikatą gerinti niekada
nevėlu;
3. Būtina užtikrinti pagyvenusių
žmonių lygybę sveikatos
požiūriu;
4. Daugiau savarankiškumo,
mažiau kontroliavimo;
5. Pagyvenę žmonės ypač skiriasi
individualiomis savybėmis.
