Skydliaukės ligos Flashcards
Tirotoksikozė
klinikinis sindromas, išsivystantis dėl padidėjusio skydliaukės hormonų FT4 ir FT3 kiekio organizme
ir pasižymintis jų nulemta greitesne medžiagų apykaita visuose skydliaukės hormonams jautriuose organuose.
Tirotoksikozės priežastys:
I. Skydliaukės ligos (pirminė tirotoksikozė);
a. Greivso liga;
b. lėtinio autoimuninio tiroidito tirotoksinė fazė;
c. toksinė skydliaukės adenoma;
d. daugiamazgis toksinis gūžys;
e. pogimdyminio ir “tyliojo” tiroidito tirotoksinė fazė;
II. TTH –oma (antrinė tirotoksikozė);
III. Kitos priežastys:
a. jodo preparatų ar vaistų, turinčių jodo, sukelta tirotoksikozė;
b. skydliaukės hormonų, skiriamų hipotirozės gydymui, perdozavimas;
c. rezistencija skydliaukės hormonams;
d. ovarų struma (labai retai);
e. skydliaukės vėžys, metastatinė skydliaukės karcinoma (labai retai);
f. naujagimių tirotoksikozė.
Esant pirminei tirotoksikozei sumažėja TTH kiekis, padidėja FT3 ir FT4 kiekiai. Esant antrinei- padidėja visi 3 rodikliai.
Toksinė adenoma - I131 - pirmo pasirinkimo gydymo metodas, jei negalima – tuomet operacinis gydymas.
Pogimdyminio tiroidito tirotoksinė fazė, tylusis tiroiditas – simptominis gydymas (propranololis)
TTH –oma (antrinė tirotoksikozė) – dažniausiai makroadenoma, produkuojanti TTH, rečiau ir kitus hormonus. Dažniausiai pasireiškia klasikiniais tirotoksikozės simptomais, bet EO požymių nebūna. Diagnostikai svarbu klinikiniai simptomai; hormonų pokyčiai; MRT, KT patologinio proceso hipofizėje patikslinimui; oftalmologo konsultacija galimam optinio nervo pakenkimo įvertinimui.
Gydymas: Transsfenoidalinė hipofizės operacija (adenomektomija), jei ji negalima tuomet spindulinis gydymas.
Jodo preparatų ar vaistų, turinčių jodo, sukelta tirotoksikozė:
1 tipas – sukelia jodo toksiškumas, išreikšti klinikiniai simptomai, dažnai būna gūžys, padidėjęs skydliaukės auto antikūnų titras. Gydymas – jei įmanoma nutraukti amiodaroną ir skiriami tirostatikai.
2 tipas – sukelia destrukcinis tiroiditas, simptomai neišreikšti, antikūnų titras nebūna padidėjęs, Tg, Interleukino 6 koncentracija būna labai padidėjusi, kraujotaka skydliaukėje būna sumažėjusi. Vėliau gali būti savaiminė hipotirozė.
Gydymas – jei įmanoma nutraukti amiodaroną ir GKK.
Greivso liga. Etimologija ir klinika
dažniausia jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių tirotoksikozės priežastis. ligos atsiradimui svarbu genetinis polinkis, išorės veiksniai (stresas, pervargimas). Dėl minėtų priežasčių sutrinka limfocitų funkcija ir organizme gaminasi antikūnai prieš TTH receptorių, kurie skatina T4 ir T3 sintezę bei sekreciją, skydliaukės audinio hipertrofiją. Šie antikūnai gali prisijungti ne tik prie TTH receptorių bet ir prie į juos panašių, esančių akių raumenų tiesiuosiuose raumenyse, akiduobės audiniuose, blauzdose ir sukelti tuose organuose autoimuninį uždegimą, kuris lemia Greivso ligos komplikacijų, tokių kaip endokrininė oftalmopatija (EO), pretibialinė edema, vystymąsi.
Klinikiniai simptomai dažniausiai gerai išreikšti:
•Akys: didelės akys (išverstakumas), ašarojimas, negalėjimas užsimerkti, retas mirksėjimas (Štelvago simptomas), sutrikusi konvergensija( Meibiuso simptomas), žiūrint tiesiai virš ragenos matomas skleros ruoželis
•Skydliaukė: padidėjusi kaklo apimtis, prikimimas, esan sunkiai tirotoksikozei girdimas sistolinis ūžesys auskultuojant
• Oda, plaukai, nagai:ypatingai švelni pirštų galiukų oda, šilta,prakaituota, silpni, išretėję plaukai, delnų eritrema, veido, kaklo, krūtinės hiperemija,
teigiamasis raudonasis dermografizmas, onicholizė
• Širdies kraujagyslių sistema: dažnas širdies plakimas, bendras silpnumas, oro trūkumas,
fizinio krūvio netoleravimas. Dažniausiai sinusinė tachikardija, ekstrasistolija, akcentuoti tonai, padidėjęs pulsinis AKS (sąlyginai aukštas sistolinis ir
žemas diastolinis spaudimas).
•Virškinimo trakto sistema ir medžiagų apykaita: padidėjęs apetitas, svorio mažėjimas, dažnesnis tuštinimasis, viduriavimas, troškulys, gausesnis, dažnesnis šlapinimasis.
•CNS ir psichinė sveikata: padidėjęs nervinis jautrumas, nerimas, emocijų labilumas, nemiga, labai retai psichozė. Smulkus galūnių tremoras, hiperrefleksija, „gyva“ veido išraiška.
•Raumenų judėjimo aparato sistema: raumenų silpnumas, jėgų nebuvimas, greitas nuovargis.
• Lytinė sistema: menstruacinio ciklo sutrikimai, oligo ar amenorėja, nevaisingumas moterims, potencijos sutrikimai, libidosumažėjimas, ginekomastija vyrams.
Greivso liga. Diagnostika ir gydymas
Diagnostika: 1. pagal klinikinius simptomus;
2. pagal hormonų tyrimus: T3 ir T4 koncentracija padidėja, TTH sumažėja;
1.bendras kraujo tyrimas (BKT): ilgalaikės tirotoksikozės metu kartais gali vystytis normochrominė anemija, kartais su lengva neutropenija, limfocitoze ir retai - trombocitopenija.
2. Biocheminis kraujo tyrimas: gali būti padidėjusi ŠF koncentracija, nežymi hiperkalcemija, hiperkalciurija (dėl padidėjusios kaulų rezorbcijos), galima hipokalemija, hipocholesterolemija
3. Skydliaukės echoskopija – gali būti padidėjusi, sumažinto echogeniškumo, nehomogeniška, dažnos
hipoechogeniškos zonos („marga“), suaktyvėjusi kraujotaka
4. Jei neaiški diagnozė – radioizotopinis tyrimas su radioaktyviu jodu. Pacientas turi 2 mėn būti nevartojęs jodo, bromo, BAB, amiodarono, 8 val nevalgęs. Tyrimas padeda nustatyti skydliaukės dydį, vientisumą, mazgų struktūrą. Esant tirotoksikozei padidėja jodo kaupimas.
Gydymas: I. Medikamentinis gydymas:
Pirmo pasirinkimo gydymas - antitiroidiniai vaistai (tirostatikai)
• Dažniausiai gydoma tiamazoliu, gydymas trunka 18-24 mėn. Tiamazolio paprastai skiriama 30 mg per parą, esant reikalui – gali būti skiriama iki 60 mg/p, dozę paskirstant per 3 kartus. Pasiekus eutirozę, dozė palaipsniui mažinama po 5-10 mg/p kas 1-2 sav., atsižvelgiant į FT3 ir FT4.
• Propiltiuracilis (PTU) ypač tinka esant T3 toksikozei, skiriamas I-ame nėštume trimestre. Pradedamas gydymas 300 mg/p, suvartojant per 3 kartus ir dozė mažinama individualiai kas 1-2 sav. po 50-100 mg/p.
• Skydliaukės hormonų tyrimai kartojami kas 1-2 mėn.
• „Užslopink ir pakeisk“ režimas: pasiekus eutirozę tirostatikais, skiriamas tiamazolis 30-40 mg/p kartu su 100 μg/p levotiroksino.
Jei skiriant gydymą tirostatikais 18-24 mėn. išlieka tirotoksikozė (arba tirostatikai netoleruojami), skydliaukės tūris nėra didelis, nėra onkologiniu požiūriu įtartinų mazgų skydliaukėje, skiriamas gydymas I131.
III. Chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama totalinė tiroidektomija. Prieš operaciją turi būti pasiekta normali arba artima normaliai
skydliaukės funkcija medikamentais. Galima skirti jodidus 5-10 dienų iki operacijos. Indikacijos operacijai: skiriant gydymą tirostatikais 18-24 mėn. ar anksčiau (jei tirostatikai netoleruojami) išlieka ar
recidyvuoja tirotoksikozė ir yra vidutinio sunkumo ar sunki, aktyvi EO, gydymas I131 kontraindikuotinas ar dėl įvairių priežasčių negalimas, ar ligonis atsisako jo. skydliaukės tūris didelis, yra spaudimo požymiai į gretimus organus. tirotoksikozė ir yra onkologiniu požiūriu įtartinas mazgas/-ai skydliaukėje. nėščios moterys.
Greivso ligos ypatumai vaikų amžiuje
tai pagrindinė vaikų tirotoksikozės priežastis. Ankstyvoje ligos stadijoje klinikiniai požymiai gali būti neryškūs, gali būti išsiblaškymas, dirglumas, pablogėjęs pažangumas, nemiga, pakitusi rašysena, depresijos ar dėmesio trūkumo ar hiperaktyvumo požymiai. Vėliau atsiranda tipiški simptomai, išskyrus oftalmopatiją, kuri vaikų amžiuje pasireiškia itin retai.
Gydymui skiriama tiamazolio 0,5–0,7 mg/kg per dieną, neviršijant 30 mg per parą 2-4 metus. Lengvais tirotoksikozės atvejais galima neskirti antitiroidinių preparatų, o gydyti tik propranololiu 2 mg/kg 3 kartus per parą. Nepavykus medikamentais per 2-4 metus pasiekti stabilios remisijos ar kitais atvejais, taikomas chirurginis gydymas.
Endokrininė oftalmopatija (EO) arba kitaip dar vadinama Greivso oftalmopatija
tai būklė, kurios metu autoimuninio proceso pažeidžiami raumenys ir kiti audiniai, esantys už akies obuolio. Dėl autoimuninio uždegimo didėjant audinių tūriui už akies obuolio, akies obuolys stumiamas į priekį, atsiranda išverstakumas, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš akiduobės, gali būti spaudžiamas regos nervas, blogėja
regėjimas. EO sunkumo laipsnis įvertinimas pagal klinikinius požymius ir optinio nervo būklę, tiriant akių dugną. Pagal klinikinius požymius EO skirstoma į aktyvią ir neaktyvią, skaičiuojant ligos aktyvumo indeksą (LAI). LAI skaičiuojamas pridedant po balą už kiekvieną požymį (spontaninis akių skausmas; skausmas atsirandantis žiūrint žemyn ar aukštyn; vokų paraudimas; junginės injekcija; junginės edema; vokų patinimas; ašarų taško ar voko klosties paburkimas). Aktyvi liga, jei LAI ≥ 3. 4.
Lengvos EO gydymas:
a. vietinės priemonės, mažinančios junginės dirginimo simptomus (dirbtinės ašaros, lašai, akiniai),
b. priemonės, gerinančios skysčių nutekėjimą iš galvos: miegojimas pakeltu lovūgaliu, diuretikai,
c. esant nepastoviam, neintensyvėjusiam dvejinimuisi - prizminiai akiniai,
d. esant nežymiam minkštųjų audinių paburkimui – vietinis gydymas GKK,
e. esant tik kosmetiniam defektui dėl padidėjusio vokų plyšio ir dėl išliekančio konjuktyvito - botulino
injekcijos ar vokų plastinės operacijos, jei liga neaktyvi,
f. antioksidantai (selenas 200 μg/p 6 mėn. per os).
5. Vidutinio sunkumo ir sunkios EO gydymas:
a. esant aktyviai EO, pirmo pasirinkimo gydymas yra didelių dozių GKK terapija į veną
(metilprednizolonas 500 mg/ sav. 6 sav. ir 250 mg/sav. sekančias 6 sav.) – pulsterapija.
b. spinduliuotė akiduobėms
c. kaip papildoma priemonė rekomenduojami antioksidantų papildai
6. Sunkios EO gydymas:
a. Skiriamos didesnės GKK dozės į/v. Vėliau tęsiamas gydymas skiriant prednizoloną per os.
b. Jei efekto nėra, gresia apakimas - skubi akiduobių dekompresija operaciniu būdu.
7. Esant neaktyviai ligos stadijai, pagal individualų poreikį ir ligos sunkumą, gali būti atliekamos vokų plastinės operacijos, žvairumą koreguojančios operacijos, akiduobės dekompresinės operacijos.
Greivso dermatopatija (pretibialinė miksedema)
Klinika: odos sustorėjimas, paraudimas dažniausiai blauzdų apatiniame trečdalyje ar pėdos priekiniame paviršiuje. Retai gali būti rankose, veide. Dažniausiai būna kartu su EO ir akropatija. Pažeidimai dažniausiai besimptomiai, bet
kartais gali būti veržimo jausmas, niežulys.
Gydymas: dažniausiai nereikalingas. Jei klinikiniai simptomai ryškiai išreikšti, vietiniai GKK tepalai gali mažinti simptomus, skiriant 4-8 sav., bet neturi įtakos pilnam pasveikimui.
Tirotoksinė krizė
Krizė gali išsivystyti asmenims, kurie serga tirotoksikoze ir nesigydo; kuriems yra infekcija ar atliekama operacija, kai tirotoksikozė negydyta ar gydyta neadekvačiai; Klinika: psichinės būklės pasikeitimas (psichozė, dezorentacija, sąmonės sutrikimai); karščiavimas; dehidratacija;
didelis sistolinis ir pulsinis spaudimas, negydant – hipotenzija, kolapsas, šokas; ryškiai išreikšti tirotoksikozės simptomai; daugelio vidaus organų pakenkimas.
Diagnostika:
• BKT: gali būti leukocitozė (net nesant infekcijos) ar gretutinės ligos požymiai.
• Biocheminiai rodikliai: gali būti padidėjusi ŠF ar hiperkacemija, hipokalemija.
• Sumažėjęs TTH, padidėjusi FT4 ir/ar FT3, padidėję anti TTH r ir anti TPO titrai. Laisvų skydliaukės hormonų padidėjimas nebūtinai labai žymus.
Gydymas: gydoma intensyviosios terapijos skyriuje, monitoruojant gyvybines funkcijas. Svarbu atpažinti būklę ir pradėti gydymą, kartais net nelaukiant tyrimų rezulatatų, nes būklė pavojinga gyvybei. Skydliaukės hormonų sintezės ir išskyrimo slopinimas:
o PTU 200-300 mg ar tiamazolis 20-30 mg kas 6 val. per nasogastrinį zondą, jei reikia.
o Jodidai: kalio jodidas 60 mg kas 6 val . pirmą kartą skiriant praėjus 6 val. po tirostatikų paskyrimo.
• GKK: prednizolonas 60 mg/p ar hidrokortizonas 40 mg i/r kas 6 val., nes blokuoja T4 virtimą į T3.
Hipotirozė.
tai sindromas, nulemtas dalinio arba visiško skydliaukės hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3)trūkumo arba taikininių audinių nejautrumo jų poveikiui. Subklinikine hipotiroze vadinama būklė, kai TTH koncentracija padidėjusi, o laisvų skydliaukės hormonų koncentracijos normoje.
Etiologija:
1. Pirminė – dėl skydliaukės defekto (dažniausia):
a. įgimta;
b. įgyta:
i. tranzityvioji naujagimių hipotirozė
ii. vyresnių vaikų ir suaugusiųjų hipotirozė:
1. Jodo trūkumo sąlygota hipotirozė
2. Jodo pertekliaus sąlygota hipotirozė
3. LAT sąlygota
4. Poprocedūrinė hipotirozė
2. Antrinė – dėl hipofizės patologijos.
3. Tretinė – dėl pogumburio patologijos, sumažėjus tiroliberino sekrecijai.
4. Periferinių taikininių audinių rezistentiškumas skydliaukės hormonams.
Įgimta hipotirozė
tai įgimtas skydliaukės funkcijos nepakankamumas, lemiantis dažniausią vaikų raidos atsilikimą. skydliaukės hipoplazija ar aplazija (dažniausiai); skydliaukės hormonų disgenezė; galimos hipofizės
ar pogumburio srities anomalijos; audinių atsparumas skydliaukės hormonams (labai reta patologija).
Klinika: gali nebūti jokių ligos požymių, tačiau kai kuriems būdinga: nėštumo trukmė > 40 savaičių, gimimo svoris > 3500 g, dažnesni kiti pokyčiai: bambos išvarža, dideli momenėliai, edemos, užsitęsusi gelta, vėlai nukrintanti virkštelė,
prastas apetitas, apsunkintas rijimas (dėl padidėjusio gūžio), lėtas svorio augimas. Neatpažinus būklės ir nepradėjus laiku gydyti vystosi ryškesnė hipotirozės klinika:
• raumenų hipotonija,
• gelsvo atspalvio, pleiskanojanti ir marmurinė oda,
• žemas balsas,
• didelis liežuvis, netelpantis burnoje,
• sausi, lūžinėjantys plaukai,
• retas pulsas, dažnai girdimas sistolinis ūžesys,
• hipotermija.
Diagnostika:
• visiems naujagimiams 3-5 parą po gimimo imamas kraujas iš kulno ir nustatoma TTH koncentracija.
• jei įtariama ĮH, tą pačią dieną naujagimis nukreipiamas skubiai vaikų endokrinologo konsultacijai.
Gydymo principai:
• Vos diagnozavus iš karto ĮH pradėti gydymą levotiroksinu
• Pradžioje skiriama didelė levotiroksino dozė (10–15 μg/kg per parą, arba 100 μg/m2
), siekiant kuo greičiau pasiekti eutirozę. Vėliau vaisto dozė mažinama iki 10 μg/kg per parą. TTH koncentracija dažniausiai normalizuojasi tik per per 4-6 savaites, siekiama ją palaikyti <5 mU/l .
• Vėliau levotiroksinas dozė koreguojama pagal TTH ir FT4 koncentracijas.
• Stebėjimas: kūdikiams iki 1 metų TTH ir FT4 tyrimai atliekami kas mėnesį; iki 2 metų – kas 2-3 mėnesius; vyresnių nei 3 metų – pagal reikalą, bet ne rečiau kaip 2–3 kartus per metus.
Įgyta hipotirozė
Tranzityvioji naujagimių hipotirozė (TNH). Jos priežastys: Jodo trūkumas, Jodo perdozavimas, Automuninis motinos tiroiditas, motinos vartoti antitiroidiniai preparatai, antiepileptiniai preparatai, dopaminas, beksarotenas,
gliukokortikoidai, somatostatinas. Simptomatika ir hormonų rodikliai identiški įgimtai hipotirozei.
Gydymas. Būtina išsiaiškinti TNH sukėlusią priežastį. Esant normaliai FT4 koncentracijai, gydymo gali neprireikti. Tačiau neaiškiais atvejais rekomenduojama skirti levotiroksiną, dozę koreguojant pagal TTH ir FT4, iki 2-3 metų.
Neišnešiotų naujagimių hipotiroksinemija – iki 50 proc. naujagimių, gimusių iki 30 nėštumo savaitės, dėl pogumburio-hipofizės-skydliaukės ašies nesubrendimo stebima žema FT4 koncentracija esant normaliai TTH koncentracijai. Iki šiol nėra įrodymų, jog gydymas levotiroksinu pagerintų naujagimių būklę ar tolimąsias išeitis.
Vyresnių vaikų ir suaugusiųjų hipotirozė
Etiologija:
• Lėtinis autoimuninis tiroiditas
• Jodo trūkumas. Jodo poreikis įvairiais amžiaus laikotarpiais skirtingas
• Jodo perdozavimas. Jodas naudojamas kaip dezinfekcinė medžiaga, rentgeno kontrastinė medžiaga, vaistai
• Ilgalaikis strumogeninių medžiagų, kuriose gausu jodo, vartojimas (jūros kopūstai, jūros dumbliai, soja, kakava, gūžiniai ir žiediniai kopūstai, ropės, kukurūzai, brokoliai).
• Poprocedūrinė ir jatrogeninė hipotirozė:
o Tiroidektomija ar skydliaukės rezekcija.
o Gydymas I131
o antitiroidinių preparatų perdozavimas (metimazolis, tiamazolis, karbamezolis, PTU)
o Ličio preparatų, interferono ɑ ir kitų antivirusinių vaistų vartojimas;
o Skydliaukės radiacinė apšvita.
• Vėlyva poūmio tiroidito fazė
• Vėlyva pogimdyminio ar tyliojo tiroidito fazė
Hipotirozės klinika
klinika gali būti labai įvairi ir priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo liga, jos sunkumo ir trukmės.
• greitas nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, bloga atmintis, blogas apetitas; raumenų skausmas
• vidurių užkietėjimas, didėjantis svoris, antsvoris ar nutukimas, miego apnėja;
• sausi lūžinėjantys plaukai, nagai, blyški, šalta, sausa, sustorėjusi oda; hipertrichozė
• šalčio netoleravimas, bradikardija, žemas AKS, mažas pulsinis spaudimas;
• bukas, neišraiškingas žvilgsnis; veidas platus, blyškus, pabrinkęs, amimiškas; siauri akių plyšiai, akys giliai akiduobėse; ksanteliazmos vokuose, paburkęs veidas, storas, kimus balsas, lėta kalba;
• menstruacinio ciklo sutrikimai, retai - galaktorėja (dėl ilgai užsitęsusios, sunkios pirminės hipotirozės, kai kartu su TTH hipersekrecija padidėja ir prolaktino sekrecija);
• esant antrinei ar tretinei hipotirozei gali būti kitų hipofizės ašių sutrikimų klinika
Labai sunki, ilgai užsitęsusi hipotirozė vadinama miksedema. Be anksčiau minėtų simptomų gali būti:
• ryškus visų audinių paburkimas, periorbitalinės edemos, didelis liežuvis,
• kardiomegalija, perikarditas;
• žarnų išsiplėtimas (megacolon);
• periferinė neuropatija, sulėtėję refleksai, encefalopatija;
• depresija, psichozė, demencija.
Negydant sunkios hipotirozės, esant traumai, sušalimui, infekcijai, gali vystytis miksedeminė koma, kurios metu vystosi kvėpavimo funkcijos slopinimas, hiperkapnija, hipoksija, hiponatremija, įvarių sistemų nepakankamumas.
Hipotirozės klinikos ypatumai vaikams:
• sulėtėjusi augimas ir psichomotorinė raida, vangūs sausgyslių refleksai;
• miopatija ir raumenų hipertrofija, prastas pažangumas;
• vėluojantis lytinis brendimas.
• žemaūgiškumas;
• retais atvejais priešlaikinis lytinis brendimas.
• atsilikęs kaulinis amžius, vėlai dygstantys dantys, klubo sąnario galvutės osteochondropatija, displazija.
Hipotirozės diagnostika ir gydymo principai
Diagnostika:
1. Anamnezė, nusiskundimai, klinika
2. Skydliaukės hormonų pokyčiai
a. Pirminė hipotirozė – TTH ↑; FT3, FT4 ↓
b. Antrinė ir tretinė hipotirozė – TTH ↓; FT3, FT4 ↓
c. Subklinikinė hipotirozė – TTH ↑; FT3, FT4 norma
3. Amiodarono vartojimas gali sukelti ir hipotirozę ir tirotoksikozę, todėl prieš paskiriant gydymą šiuo vaistu svarbu įvertinti skydliaukės funkciją ir mazgų skydliaukėje, toksinės adenomos ar LAT buvimą.
4. Ilgiau užsitęsusios sunkios hipotirozės atveju, gali atsirasti pokyčiai kituose organuose ir sistemose, kurie gali būti diagnozuoti atliekant tyrimus:
a. BKT: anemija.
b. EKG: bradikardija, maži danteliai (mažas voltažas), suplokštėjęs T dantelis.
c. Kardioechoskopija, krūtinės lastos rentgenograma: perikardito, kardiomegalijos požymiai.
d. Biocheminiame kraujo tyrime: hipercholesterolemija.
5. Antrinės ir tretinės hipotirozės atveju – galvos smegenų MRT ir genetinė analizė dėl genetinės patologijos
6. Svarbu diagnozuoti hipotirozę nėščioms, nes nekompensuota hipotirozė lemia vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimus, įgimtą vaisiaus hipotirozę, didina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos riziką
Gydymo principai:
• Pakeičiamoji terapija skydliaukės hormonais (levotiroksinu, rečiau – kartu su trijodtironinu).
• Levotiroksinas skiriamas vieną kartą per parą, ryte, nevalgius, bent 30 –60 min. iki pusryčių ir kitų vaistų
• Dozė parenkama individualiai atsižvelgiant į hipotirozės sunkumą:
o pradedama nuo mažesnės Levotiroksino dozės (25 μg ar net 12,5 μg) dėl galimų aritmijų. Dozė
didinama palaipsniui kas kelios savaitės. Dažniausiai pradedama nuo 50 μg/kg/p ir dozė titruojama pagal laboratorinių rodiklių rodmenis, kas keli mėnesiai.
• Svarbu nėštumo metu TTH palaikyti nėščiosioms rekomenduojamose ribose t. y. kad TTH būtų <2,5 mU/l I-me trimestre, ir <3 mU/l – II-ame ir III-iame nėštumo trimestruose.
• Gydymo trukmė priklauso nuo hipotirozės priežasties:
o esant hipotirozei po skydliaukės operacijos, esant antrinei ir tretinei hipotiriozei – nuolatinis gydymas
Levotiroksinu visą gyvenimą. Dozė dažniausiai išlieka stabili.
o LAT sąlygotai hipotirozė – gydymas dažniausiai nuolatinis, visą gyvenimą, bet dozė gali keistis.
o amiodarono, kitų medikamentų sąlygotos hipotirozės ar esant kitų tiroiditų sąlygotai hipotirozei –gydymas gali būti laikinas ir trukti įvairų laiką.
Gydymo ypatumai vaikams: pradinė rekomenduojama levotiroksino dozė – 100 μg/m2 per parą, titruojama pagal TTH ir FT4 koncentracijas esant pirminei hipotirozei, bei pagal FT4 koncentraciją esant antrinei hipotirozei. Perdozavus
Levotiroksiną, gali padidėti vaiko jautrumas, atsirasti galūnių tremoras, tachikardija, priešlaikinis kaukolės siūlių suaugimas ir ilgųjų kaulų augimo zonų užsivėrimas. Esant priešlaikiniam brendimui dėl hipotirozės, požymiai ir hormonų pokyčiai greitai normalizuojasi paskyrus gydymą Levotiroksinu.
Levotiroksino nepageidaujami reiškiniai: labai retai alerginės reakcijos. Perdozavimo atveju gali mažėti kaulinė masė, vystytis širdies ritmo sutrikimai
Lėtinis autoimuninis tiroiditas (LAT)
dėl genetinės predispozicijos vystosi autoimuninis uždegimas, kurio pasėkoje vyksta limfocitinė
skydliaukės infiltracija, audinio destrucija bei peraugimas jungiamuoju audiniu. Skydliaukę infiltravę limfocitai gamina autoantikūnus, iš kurių dažniausiai aptinkami antikūnai prieš tiroperoksidazę (anti TPO).
dažniau serga vyresni asmenys, moterys. Susirgimo pradžioje skydliaukė dažnai būna didesnio tūrio, standesnė, neskausminga, funkcija būna normali. Pacientas gali diskomfortą, smaugimo jausmą kakle. Kartais liga manifestuoja tirotoksikoze. Vėliau dažniausiai skydliaukė palaipsniui nyksta ir tūris mažėja. Priklausomai nuo autoimuninio proceso aktyvumo, ligos trukmės gali išlikti eutirozė, bet dažniausiai palaipsniui vystosi hipotirozė
Diagnostika:
• Pagal klinikinius hipotirozės, retai – tirotoksikozės simptomus.
• Pagal skydliaukės hormonų pokyčius kraujyje (bet jie nebūtinai turi būti)
• Pagal padidėjusias autoantikūnų (anti TPO (90 proc.) ir antiTg (~50 proc.) titrai.
• UG: skydliaukės dydis įvairus, mažesnio echogeniškumo audinys, nehomogeniškumas, su mažesnio tankumo echozonomis, vėlyvose stadijos – skydliaukės atrofija, jungiamojo audinio drūžės. Dažnai stebimi gausesni uždegiminiai ar normalios struktūros limfmazgiai kakle. Gali būti mazgai.
• Nesant onkologiniu požiūriu įtartinų mazgų skydliaukėje, LAT diagnozės patvirtinimui APPA neindikuotina.
Gydymas: priklauso nuo skydliaukės funkcijos.
• Levotiroksinas skiriamas: esant hipotirozei arba subklinikinei hipotirozei skiriama jei TTH > 10 mU/l.
o Pradedama nuo 25 μg/p, vaisto dozė titruojama pridedant po 25 μg/p ir tiriant TSH kas 6-8sav.
Stebėjimas: kol atitaikoma reikiama Levotiroksino dozė endokrinologo konsultacijos kas 2-3 mėn., vėliau dažniausiai užtenka 1 kartą metuose
Poūmis (de Kerveno) tiroiditas
retas, dažniausiai besivystantis po persirgtos prieš kelias savaites virusinės infekcijos, kuri sukelia trumpalaikę tirocitų destrukciją. Liga dažnesnė rudenį bei žiemą.
Klinika:
• dažniausiai prasideda karščiavimu, bendra bloga savijauta ir skausmu kaklo srityje, plintančiu į apatinį žandikaulį, ausis, stiprėja ryjant ar sukiojant galvą;
• čiuopiant skydliaukė nelygi, skausminga, skausmas gali lokalizuotis vienoje pusėje, vėliau migruoti į kitą;
• pradinėje susirgimo fazėje tirotoksikozės reiškiniai dėl didelio skydliaukės hormonų patekimo į kraują
• po kelių savaičių skydliaukės funkcija normalizuojasi, vėliau gali būti stebima praeinanti hipotirozė
Diagnostika:
• BKT: labai padidėjęs ENG; CRB gali būti nežymiai padidėjęs, leukocitų kiekis dažniausiai išlieka normalus.
• Ligos pradžioje padidėja FT4 ir FT3, sumažėja TSH, vėliau normalizuojasi, gali vystytis hipotirozė
• Skydliaukės UG – mažo echogeniškumo plotai; scintigramos pokyčiai
Gydymas:
• Nespecifiniai priešuždegiminiai vaistai kelias savaites, kol išlieka klinikiniai simptomai ir padidėjęs ENG.
• GKK - jei ligos eiga sunki, yra stiprus skausmas, karščiavimas. Paprastai skiriamas prednizolonas 20-40 mg/p per os., palaipsniui mažinant dozę, pratęsti keletą savaičių.
• Beta adrenoblokatoriai (propranololis) - esant aiškiems tirotoksikozės požymiams.
• Levotiroksinas - išsivysčius hipotirozei. Gydymas gali būti laikinas, jei hipotirozė laikina
• Tirotoksikozės gydymui tirostatikai neskiriami.
• Stebėjimas: pirmus metus po ligos pacientus reikia stebėti dėl galimo recidyvo, vėliau – kartą per metus tikrinti skydliaukės funkciją dėl galimos hipotirozės.
Ypatumai vaikams: dažniau serga paauglės. Gydymui dažnai veiksmingi NVNU, sunkesniais atvejais – trumpalaikis prednizolono kursas.
