s7 Flashcards
Vid. šiltinės biocheminio aktyvumo nustatymas
Biocheminis aktyvumas- Dauguma skaldo angliavandenius iki rūgščių ir dujų. Išskiria sieros vandenilis. Neskaldo laktozės, želatinos, neišskiria indolo, nesutraukia pieno. S. thyphi iki rūgščių skaldo gliukozę, manozę, galaktozę, dekstrinus, glicerolį, sorbitolį. S. parathyphi skaldo iki rugščių ir dujų gliukozę, maltozę, manozę, susidaro sieros vandenilis.
Vid. šiltinės sukėlėjų fagotipavimas
Bei iš grynos kultūros dar galime atlikti ir fagotipavimą. Gryną kultūrą sėjame į Petri lėkštelę į atskirus sektorius. Toliau į atskirus sektoriu lašiname skirtingus bakteriofagus. Dedame į termostatą ir laikome 24 valandas. Kadangi skirtingi bakteriofagai lizuoja skirtingas bakterijas, tai žinodami kur kokį bakteriofagą užlašinome ir stebėdami kur įvyko bakterijos lizė, galima pasakyti kokia bakterija čia yra.
Bakterinių apsinuodijimų maistu sukėlėjai
- BAKTERINIAI APSINUODIJIMAI MAISTU, JŲ PROFLAKTIKA.
Sukelėjai:
Salmonelės – bet ne tos, kurios sukelia vidurių šiltinę, skirtingi sukelėjai, skirtingos ligos. Kartais gali būti šigelės, ešerichijos, net stafilokokai, pasidauginę maiste ir pasigaminę enterotoksinus. Apsinuodijimą maistu gali sukelti ir grybai.
a) Clostridium gentis: griežti anaerobai, G+, ilgis apie dešimt mikrometrų, būna judrūs ir nejudrūs.
• Clostridium perfringens: turi kasulę, retai sudaro sporas, gali pasidauginti maisto produktuose (ypač mėsoje). Kadangi sikelia pūvimą, maistas turi būdingą kvapą. Maiste pasigamina edotoksinų, kurie sukelia viduriavimą. Liga nėra sunki, nes patogenezę lemia toksinai. Dažnai pasveikstama be gydytojų pagalbos. Antibiotikų neskiriama. Šios bakterijos gali daugintis gana dideliame temperatūros intervale: 16-50 C.
• Clostridium botulinum: dauginasi žemesnėj T ( E serovaras – 3,3 C). dažnai dauginasi namų gamybos koservuose (grybų, mėsos, žuvies), kaitinant, išlieka sporos, rūgščioje terpėje nesidaugina. Šiom bakterijom yra nustatomas vandens aktyvumo rodiklis: 0-1. E serovaras dauginasi, kai VAR = 0.98, reiškia, jie yra reiklūs drėgmei. Kūdikių botulizmas: laikoma, kad kyla dėl medaus, žaizdų botulizmas kyla, jei sukelėjas pasidaugina žaizdoje, kurioje nėra deguonies.
Patogenezė: gamina stiprų egzotoksiną (stipriausias iš visų žinomų žemėje nuodų) – jungiasi prie nervų galūnėlių, blokuoja acetilcholino išskyrimą, dėl to – parezai, paralyžiai. Tipiška intoksikacija maistu; inkub periodas 12 val, kuo anksčiau liga pasireiškia, tuo jos prognozė blogesnė. Sergant sutrinka rijimo raumenų veikla, pažeidžiami kvėpavimo raumenys, dvejinasi akyse. Pasveikus imunitetas nesusidaro, AK-nų titrai menki. Profilaktika nespecifinė (kaitinti maisto produktus, nevartoti namų gamybos konservų). C. botulinum egzotoksinas naudojamas medicinoj kai kuriom neurologinėm, ligom gydyti ( traukuliams)
b) Bacillus cereus: sporas sudarančios stambios G+ lazdelės, plačiai paplitusios aplinkoje, lengvai patena į maistą (10% maisto jomis užteršta – mažais kiekiais jos nepavojingos). Gali maiste pasidauginti (ypač grūduose – ryžiuose), gamina toksinus, kurie sukelia vėmimą arba viduriavimą. Gali pagaminti vieną toksiną ar abu – nuo to ir priklauso ligos pasireiškimas. Liga nesunki.
c) Listeria monocytogenes: 3-5 mikrometrų lazdelės, turinčios voliutio grūdelius. Paplitusios aplinkoje. „Mėgsta“ pieno produktus, ypač baltus sūrius. Labiau pavojingos žmonėm su nepilnaverte imunine sistema. Dažnai sukelia generalizuotą infekciją, dauguma žmonių yra jom neimlūs.
d) Yersinia enterocolitica: psichrofilas, infekcijos šaltiniai yra gyvuliai (t.p. užteršta kiauliena, skerdiena). Sukelėjas įsiskverbia į Pejerio plokšteles, patenka į kraują. Sukelia panašius į vidurių šiltinės reiškinius.
e) Campylobacter jejuni: vyngiuotos bakterijos, dažnai nešiojamos gyulių, paukščių žarnyne. Dauginasi mėsoje ir mėsos produktuose, yra mikroaerofilai. Paprastai sukelia lengvą ligą. Infekcinė dozė nėra labai didelė. Inkubacinis periodas – dvi-penkios dienos, sergama savaitę, išmatos kraujingos, gali būti ir vandeningos, galvos skausmai, pykinimas. Gamina baltymą enterotoksiną.
f) Vibrio parahaemolyticus: lenktos lazdelės, gyvena vandens telkiniuose, kuriuose yra dumblo, į žm maistą patenka iš vandens gyventojų. Jei pasidaugina maiste – sukelia diarėją.
g) Vibrio vulnificus: taip pat gyvena vandenyse, ne visur vienodai paplitęs, dažnas vandenyno pakrantėse. Pavojingas žmonėm su įgimtu imlumu. Užsikrėtimas siejamas su austrių vartojimu. Ligos sunkios, 50 % susirgusių miršta, bet iš užsikrėtusių maža dalis suserga. Dauginasi gana žemoj T.
P.S. – gali būti ir kt apsinuodijimų sukelėjų.
