Odos priedai Flashcards
Plaukai, pili:
• Dengia visą kūno paviršių, išskyrus padus ir delnus, išangę ir kt.;
• Nuo 0,05 mm (gyvaplaukių) iki 0,5 mm (barzdos šerių) storio;
• Dalys:
o Laisvasis stiebas (virš odos paviršiaus) – preparatuose neišlikusi;
o Šaknis (odoje).
Plauko šaknis, radix pili:
• Dalys:
o Piltuvėlis nuo odos paviršiaus, iki riebalų liaukos atsivėrimo vietos;
o Sąsmauka iki plauką šiaušiančio raumens prisitvirtinimo;
o Apatinė dalis, kurios pamate yra stormuo, bulbus, į kurį įsiterpęs jungiamojo audinio spenelis, papilla, su kraujagyslėmis.
Plauko augimas:
- Stormenyje virš jungiamojo audinio spenelio yra plauko guolis (arba matrica), iš kurio plaukas auga ir regeneruoja;
- Kamieninės ląstelės dauginasi, yra stumiamos odos paviršiaus link ir formuoja plauko stiebą, bei epitelines makštis.
Plauko šaknį supa plauko folikulas:
• Kurį sudaro:
o Vidinė ir išorinė epitelinės makštys;
o Jungiamojo audinio maišelis.
Plauko maišelis, bursa pili:
• Sudarytas iš skaidulinio jungiamojo audinio:
o Vidinė dalis iš puraus skaidulinio jungiamojo audinio (kaip dermos speninis sluoksnis);
o Išorinė dalis iš glaudaus skaidulinio jungiamojo audinio (kaip dermos tinklinis sluoksnis).
Išorinė plauko makštis, vagina radicularis externa:
- Nuo jungiamojo audinio atskirta sustorėjusia pamatine membrana;
- Kelios eilės ląstelių – epidermio pamatinio ir dygliuotojo sluoksnių tęsinys (ląstelės dar nepradėjusios ragėti).
Vidinė plauko makštis, vagina radicularis interna:
• Nuo stormens iki piltuvėlio:
o Išorėje 1-3 eilės kubinių ląstelių (grūdėtojo sl. tęsinys);
o 1-2 eilės plokščių, ragėjančių ląstelių;
o Iš vidinės pusės – makšties kutikulė – suragėjusios plokštelės, kurių laisvi kraštai nukreipti į apačią.
Plauko stiebas, scapus pili:
- Šerdis, medulla, – 2-3 eilės silpnai suragėjusių kubinių ląstelių (jos neturi gyvaplaukiai);
- Žievė, cortex, – kelios eilės suragėjusi, pigmentuotų ląstelių (melanocitų);
- Kutikulė, cuticula, – plokščios suragėjusios plokštelės, kurių laisvi kraštai nukreipti į viršų (sukibimo palaikymui);
- Tiesių plaukų skerspjūvis apvalus, banguotų – ovalus, garbanotų – inksto formos.
Plaukų spalva:
- Melanocitai yra plauko stormenyje, savo melanosomos perduoda plauko žievės ląstelėms;
- Plaukų spalvą nulemia eumelanino ir feomelanino santykis;
- Plaukai žyla dėl nykstančių melanocitų ir gausėjančių oro plyšelių tarp žievės ląstelių.
Riebalų liaukos, glandulae sebaceae:
- Yra viso kūno odoje, išskyrus delnus ir padus;
- Supa plaukų folikulus ir išskiria odos riebalus, sebum, ant plauko stiebo ir odos paviršiaus;
- Sekrecinė dalis šakota pūslinė;
- Trumpas ištekamasis latakas išklotas daugiasluoksniu plokščiu epiteliu, atsiveria į plauko piltuvėlį ar tiesiai į odos paviršių (spenelių, apyvarpės ir kitų);
- Holokrininis sekreto išskyrimo būdas – ląstelės suyra.
Sekreto išskyrimo būdai:
- Merokrininis (ekrininis) – egzocitozė (dauguma liaukų);
- Apokrininis – ląstelės apikalinio paviršiaus atsidalinimas (pieno liauka);
- Holokrininis – ląstelių degeneracija (riebalų liauka).
Odos riebalai išsiskiria, kai:
- Prisipildo liaukos sekrecinė dalis ir padidėja spaudimas;
* Susitraukia plauko šiaušiamasis raumuo.
Odos riebalai, sebum:
- Sutepa odą ir plaukus;
- Saugo nuo infekcijos, išdžiūvimo ir sutrūkinėjimo;
- Sukelia acne, nes riebalinės liaukos gamina daug sekreto kuris kaupiasis piltuvėlyje.
Plauko šiaušiamasis raumuo, m. arrectoris pilorum:
- Iš miocitų;
- Vienu galu tvirtinasi prie dermos speninio sluoksnio, kitu – prie plauko jungiamojo audinio maišelio virš stormens;
- Apsupa ar ”pakabina” riebalų liauką (pjūviuose jo reikia ieškoti po riebalų liauka).
Plauko šiaušiamojo raumens susitraukimas:
- Pasišiaušia plaukas;
- Išsiskiria odos riebalai;
- Susidaro “žąsies” oda.
Prakaito liaukos, glandulae sudoriferae:
- Merokrininės (ekrininės);
* Apokrininės.
Merokrininės prakaito liaukos:
- Vamzdinės, vingiuotos;
- Yra beveik visur, išskyrus nago guolį, lūpų kraštus, varpos galvutę, ausų būgnelį;
- Ypač daug – delnų, padų, nugaros odoje;
- Sekrecinės liaukų dalys – tikrojoje odoje ar poodyje, o ištekamasis latakas atsiveria epidermyje į prakaito porą;
- Cholinerginė inervacija.
Sekrecinės dalies vamzdeliai iškloti:
- Šviesiomis serozinėmis;
* Tamsiomis mukoidinėmis ląstelėmis.
Šviesios serozinės ląstelės:
- Branduolys apskritas, citoplazmoje daug vakuolių, turi daug riebalų lašelių ir pigmento granulių;
- Tarp dviejų ląstelių šonų yra maži tarpląsteliniai sekreciniai kanalėliai.
Tamsios mukozinės ląstelės:
- Citoplazmoje – mažos bazofilinės granulės (turinčios glikoproteinų);
- Ant pamatinės membranos būna mioepitelinių ląstelių, kurioms susitraukiant išskiriamas sekretas.
Merokrininių liaukų ištekamieji latakai:
• Dvieilis kubinis epitelis;
• Epidermyje sienelės neturi;
• Sekretas teka specializuotais epidermio kanalais tarp keratinocitų prakaito pora.
Svarbios termoreguliacijoje:
• Funkcionuoja ne visos iš karto. Kai karšta pirmiausia prakaituoja kakta, veidas, po to – kitos kūno dalys, vėliausiai – padai ir delnai. O nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia prakaituoja delnai ir padai.
Prakaitas:
• Hipotoniškas (ultrafiltratas, kilęs iš kraujo plazmos);
• Sudėtis:
o 98% - vanduo;
o 0,6-0,8% - natrio chloridas, amoniakas, karbamidas, ir kt.;
• Hipotoniškas, nes dalis natrio liaukos latakuose reabsorbuojamas atgal į kraują.
• Sudėtis gali kisti dęl ligų, vartojant vaistus.
Apokrininės prakaitos liaukos:
- Išsidėsčiusios tam tikrose vietose – pažastyje, krūties spenelio laukelyje, didžiosiose lūpose, apie išangę, išorinėje ausies landoje, voko krašte – blakstieninė ciliarinė liauka;
- Šakotos ir didesnio spindžio už merokrinines;
- Sekrecinės dalys poodyje, išklotos kubinėmis ar stulpinėmis ląstelėmis, turinčiomis eozinofiliškų sekreto granulių;
- Po sekrecinėmis dalimis, ant pamatinės membranos yra mioepitelinių ląstelių;
- Formuojasi kartu su plaukais, todėl jų tiesūs latakai atsiveria į plauko maišelius (folikulus);
- Pradeda funkcionuoti paauglystės laikotarpiu;
- Merokrininiu būdu (!) sekretuoja klampesnį sekretą, kuris skleidžia specifinį kvapą;
- Adrenerginė inervacija - išgąstis, skausmas skatina sekreciją.
Nagas, ungues:
- Suragėję epidermio dariniai;
- Nago matrica – į tikrąją odą įsiterpęs sustorėjęs epidermis, kuris formuoja nago plokštelę;
- Toje vietoje, kur matricos guolis yra storesnis ir dar ne visiškai suragėjęs yra matomas šviesesnis pusmėnulis, ant kurio yra užlipęs 3 sluoksnių neturintis epidermis – antnagis;
- Nago plokštelę sudaro daugiakampiai žvyneliai (kurie išsidėsto išilgai), pripildyti nagų keratino. Plokštelė permatoma, o rusvumo nagui suteikia po juo esantys kapiliarai.
Pieno liauka, mamma:
• 15-25 skilčių, kurių kiekvienoje sudėtinės vamzdinės – pūslinės liaukos (latakų sistema šakota, o sekrecinė dalis – ir vamzdelių, ir pūslelių pavidalo).
Pieno liaukų sklaida:
- 6 sav. ektodermoje ryškėja pieno linijos (sustorėjimai);
- 8-9 sav. ties 4-5 šonkauliu pieno linijų epitelis įauga į mezenchimą (linijos regresuoja);
- Įaugimas šakojais latakai;
- Daugiaspenystė, polythenia, ir daugiakrūtystė, polymastia – gali susiformuoti palei pieno linijas.
Viduskiltinė stroma ir parenchima:
• Stroma – purus skaidulinis jungiamasis audinys iš mezenchimos:
o Tarpskiltelinė stroma – glaudusis netaisyklingasis j.a. + riebalinis audinys (nulemia krūties dydį);
o Viduskiltelinė stroma – purusis j.a. sudaro vieta išsiplėsti parenchiminei daliai;
• Perenchima – epitelinis audinys iš ektodermos:
o Latakų ir sekrecinių dalių epitelinis audinys.
Sekrecinių dalių ir latakų pokyčiai:
- Nefunkcionuojanti liauka: tik latakai;
- Nėštumo metu : latakai ilgėja ir šakojasi, jų galuose formuojasi alveolės (pūslelės);
- Funkcionuojati liauka: pieno gamyba alveolėse.
Nefunkconuojanti pieno liauka:
- Daug stromos (skaid. ir rieb. j.a.);
- Mažai parenchimos (epitelio). Skiltelės mažos, nutolusos viena nuo kitos, jose - trumpi vamzdeliai (latakai), iškloti kubiniu epiteliu.
Funkcionuojanti (laktuojanti) pieno liauka:
- Daug parenchimos;
- Mažai stromos;
- Skiltelės vešlios, jose alveolės, pilnos sekreto, išklotos stulpiniu epiteliu.
Sekreto išskyrimo būdas:
- Merokrininiu (egzocitozė) būdu sekretuojami baltymai;
* Apokrininiu (dalinis ląstelės viršūnės suardymas) – riebalų lašeliai.
Motinos pienas:
- Turi daugiau baltymų nei karvės pienas (ypač priešpienis, colostrum);
- Turi riebalų, pieno laktozės, vietamino ir imunoglobulinų);
- Laktacijos metu skiltelių stromoje gausu plazmocitų, kurie gamina imunoglobuliną A. IgA patenka į epitelio ląsteles į pieną į kūdikio virškinimo kanalą.
- Gamybą skatina prolaktinas (hipofizės hormonas).
Mioepitelinės ląstelės:
- Supa alveoles ir ištekamųjų latakų sistemą;
* Susitraukia veikiamos oksitocino (hipofizės hormonas).
Pieno latakai:
Stambėjant latakams – vienasluoksnis stulpinis dvieeilis daugiaeilis daugiasluoksnis (nes atsiveria į odą – pagal histologinę taisyklę).
Pieno ančiai:
• Prieš atsiveriant į odą – dengia DPE (kaip odoje tik neragėja).
