Kvepavimo takai Flashcards
Kvėpavimo sistemą sudaro:
- Kvėpavimo takai – orui pralaidi dalis;
* Kvėpuojamoji (respiracinė) dalis – joje vyksta dujų apykaita tarp oro ir kraujo.
Nosies ertmė, cavitas nasi:
- Nosies prieangis, vestibulum nasi, (odos sritis, regio cutanea);
- Kvėpuojamoji sritis, regio respiratoria;
- Uoslinė sritis, regio olfactoria (“Jutimo organų”paskaitoje).
Nosies prieangis:
- Yra po šnervėmis, kurių pagrindą sudaro hialininės kremzlės ir glaudaus skaidulinio jungiamojo audinio;
- Dengia oda su šnervių plaukais (storesni, kietesni) ir riebalinėmis liaukomis (suvilgo nosies prieangį).
Kvėpuojamoji sritis (nosies kriauklės ir prienosiniai ančiai)
• Dengia gleivinė, tunica mucosa respiratoria:
o Daugiaeilis stulpinis virpamasis epitelis (vienasluoksnis, nes visos ląstelės guli ant pamatinės membranos, bet ne visos siekia viršų);
o Savoji gleivinės plokštelė;
• Pogleivio nėra. Gleivinė tvirtinasi prie antkaulio ir antkremzlio.
Savoji gleivinės plokštelė:
- Purus skaidulinis jungiamasis audinys + seromukozinės liaukos + plataus diemetro kapiliarai (svarbūs oro sušildymui), turi savybę – padidėja jų spindis, kai yra alerginės slogos (išburkusi gleivinė);
- Gleivinė šildo (kraujo dėka), drėkina (epitelio gleivės) ir valo (virpamosios ląstelės) įkvėpiamą orą.
Ryklė:
- Nosiaryklė (už nosies ertmės), nasopharynx;
- Burninė dalis, oropharynx;
- Gerklinė ryklės dalis, laryngopharynx
Ryklės gleivinė:
- Epitelis;
* Savoji gleivinės plokštelė.
Ryklės gleivinės epitelis:
- Nosiaryklėje – daugiaeilis stulpinis virpamasis epitelis;
- Burninėje ryklės dalyje – daugiasluoksnis plokščias neragėjantis epitelis;
- Gerklinėje ryklės dalyje - daugiasluoksnis plokščias neragėjantis epitelis.
Ryklės gleivinės savoji plokštelė:
- Purus skaidulinis jungiamasis audinys + seromukozines liaukutės + migdolai (limfocitų sankaupos);
- Gleivinė tvirtinasi prie griaučių raumenų.
Antgerklis, epiglottis:
Elastinė kremzlė, iš abiejų pusių padengta gleivine:
• Priekinis ir dalis užpakalinio paviršiaus – daugiasluoksnis plokščias neragėjantis epitelis, užpakalinis paviršius – daugiaeilis virpamasis epitelis;
• Savoji plokštelė iš puraus skaidulinio jungiamojo audinio su mukoserozinėmis liaukutėmis, kurios vilgo gleivinės paviršių.
Gerklų gleivinės epitelis:
• Daugiaeilis stulpinis virpamasis epitelis, išskyrus :
Tikrąsias balso raukšles, kur epitelis – daugiasluoksnis plokščias neragėjantis.
Gerklų gleivinės savoji gleivinės plokštelė:
• Purusis skaid. j.a. + liaukutės išskyrus balso raukšlės, kur nėra liaukučių. Gleivinė tvirtinasi prie kremzlių. raiščių, raumenų. Daug elastinių skaidulų.
Kvėpavimo takų bendras sandaros planas:
- Gleivinė:
a. Epitelis;
b. Savoji gleivinės plokštelė;
c. Raumeninė gleivinės plokštelė, lamina muscularis mucosae; - Pogleivis, tela submucosa;
- Kremzlinis – skaidulinis dangalas, tunica fibrocartilaginea;
- Išorinis dangalas – adventicija.
Smulkėjant kvėpavimo takams, dalis dangalų išnyks, jie plonėja.
Kvėpavimo takų sklaidos šaltiniai:
- Epitelis iš endodermos (iš PŽ išaugusios (divertikulo) plaučių išgaubos);
- Kiti audiniai ir dangalai iš mezodermos.
Gerklė, trachea:
- Gleivinė;
- Pogleivis;
- Kremzlinis – skaidulinis dangalas;
- Adventicija;
- 2,5cm diametro, apie 10cm ilgio.
Gerklės gleivinė:
- Daugiaeilis stulpinis virpamasis epitelis ant sustorėjusios pamatinės membranos;
- Savoji gleivinės plokštelė – purus skaidulinis jungiamasis audinys, gali būti limfinių mazgelių;
- Raumeninė gleivinės plokštelė neryški. Jos vietoje – gausios išilgai orientuotos elastinės skaidulos (vad. elastinė plokštelė).
Gerklės epitelio (ir kvėpuojamojo epitelio) ląstelės
- Virpamosios (apie 30%) – turi iki kelių šimtų virpamųjų plaukelių, su 9x2+2 mikrovamzdelių kompleksu;
- Taurinės (gamina gleives) (apie 30%);
- Pamatinės (apie 30%);
- Serozinės ( apie 3%);
- Gauruotosios (apie 3%);
- Endrokrininės (apie 3%).
Gauruotosios ląstelės:
- Stulpinės su mikrogaureliais;
- Sekretą išskyrusios taurinės ląstelės (?);
- Receptorinės ląstelės (pamatinis viršus kontaktuoja su juntamąja nervine skaidula).
Epitelio plokščioji metaplazija:
- Daugiaeilis stulpinis epitelis daugiasluoksnį plokščiąjį epitelį;
- Adaptacinis, grįžtamasis procesas, reakcija į dirgiklį. (pavyzdžiui lėtinės slogos, rūkymas, lėtinės obstrukcinės kvėpavimo takų ligos);
- Nepašalinus dirgiklio karcinoma.
Gerklės pogleivis:
- Purus skaidulinis jungiamasis audinys;
- Seromukozinės liaukos (užpildo didžiąją dalį pogleivio);
- Gali būti limfinių mazgelių.
Gerklės kremzlinis – skaidulinis dangalas:
- Gerklės skeletą sudaro 16-20 hialininių kremzlių pusžiedžių;
- Pusžiedžiai užpakalinėje sienoje sujungti lygiųjų raumenų pluoštais, tarpusavyje – skaidulinio jungiamojo audinio plėvėmis.
Gerklės adventicija
iš puraus skaidulinio jungiamojo audinio. Yra nervų, kraujagyslių, limfagyslių.
Bronchai:
- Stambieji (diametras 5-15 mm);
- Vidutiniai (diametras 2-5 mm);
- Smulkieji (diametras 1-2 mm).
Bronchų siena:
• Panaši į gerklės sieną (tie patys 4 dangalai), bet:
o Išryškėja raumeninė gleivinės plokštelė iš lygiųjų raumenų;
o Kremzlinius pusžiedžius keičia plokštelės (ne pusžiedžiai);
• Išskirtinis visų bronchų sienos požymis – kremzlės ir liaukos.
Struktūriniai sienos pokyčiai smulkėjant bronchams:
- Epitelis žemėja: daugiaeilis (stambiuose bronchuose) dvieilis (vidutiniuose) vienaeilis (smulkiuose);
- Taurinės ląstelės retėja;
- Pogleivio liaukų ir limfinių mazgelių mažėja;
- Kremzlinių plokštelių dydis ir skaičius mažėja
Bronchiolių siena:
- Diametras 0,5-1mm;
- Sienoje lieka tik gleivinė;
- Išskirtinis bronchiolių sienos požymis – nėra kremzlinių plokštelių, pogleivio liaukų ir taurinių ląstelių!
Bronchiolių gleivinė:
- Epitelis kinta nuo vienaeilio stulpinio su virpamaisiais plaukeliais iki kubinio su plaukeliais arba be plaukelių;
- Taurinės išnyksta, atsiranda Klara ląstelių;
- Savoji gleivinės plokštelė iš puraus skaidulinio jungiamojo audinio;
- Raumeninė gleivinės plokštelė: santykinai daugėja lygiųjų raumenų – juosia visą bronchiolę!
Klara (Clara/Club - kuoka) ląstelės:
- Būdingos tik brochiolėms (smulkėjant takams jų daugėja);
* Stulpinės ląstelės su kupolo (kuokos) formos viršūne (pilna sekrecinių granulių
Klara ląstelių funkcijos:
- Sekretuoja į surfaktantą panašią medžiagą (sudedamąją dalį);
- Klara ląstelių sekrecinį baltymą (CC16) ir kt.;
- Fermentais tirpdo gleives (mažina jų tirštumą) ir detoksikuoja įkvėptus toksinus;
- Kaip kamieninės ląstelės gali atstatyti kitas pažeistas ląsteles.
Bronchiolių išsišakojimai:
- Galinė (terminalinė) bronchiolė
- 1-3 kvėpuojamąsias (respiracines) bronchioles (prasideda dujų apykaita)
- 2-11 alveolinių takų, ductus alveolaris
- alveoliniai maišai
- alveolės.
Plaučių acinas (kekė):
• Struktūrinis – funkcinis kvėpuojamosios dalies vienetas;
• Jį sudaro terminalinė bronchiolė ir jos šakos:
o Kvėpuojamosios bronchiolės;
o Alveoliniai takai;
o Alveoliniai maišai;
o Alveolės.
Kvėpuojamoji (respiracinė) bronchiolė:
- Tai pirmoji kvėpuojamosios dalies struktūra;
- Siena tokia pati kaip galinės bronchiolės + pavienės alveolės įsiterpia į jų sieną (!);
- Einant gilyn, kvėpuojamosios alveolės siena plonėja, daugėja alveolių.
Alveolinis takas:
- Eile išsidėsčiusios alveolės, tarp kurių maži bronchiolės sienos likučiai, vadinami mazgeliais.
- Mazgelius sudaro skaidulinis jungiamasis audinys (savosios gleivinės plokštelės likutis), lygieji raumenys (raumeninės plokštelės likutis) ir vienasluoksnis kubinis epitelis.
Alveolinis maišas:
• Alveoliniai takai baigiasi žiotimis, atriae, kurios pereina į maišus, į kuriuos atsiveria kelios alveolės.
Alveolės, alveoli pulmonales:
- Apie 250 mljn. pūslelių, kurių paviršiaus plotas apie 140 m2;
- Pūslelės, išklotos vienasluoksniu plokščiuoju epiteliu;
- Pertvarose tarp alveolių yra kapiliarai ir elastinių, kolageninių, retikulinių skaidulų tinklas (plaučių stroma);
- Pertvarose yra ~8 mikrometrų diametro poros – kad oras pereitų iš vienos alveolės į kitą (svarbios obstrukcijos atveju).
Alveolės sienos ląstelės (pneumocitai):
- I tipo – kvėpuojamosios ląstelės, respiratoriae. Sudaro 40% visų ląstelių, dengia 95-97% paviršiaus ploto;
- II tipo – didžiosios ląstelės, magnae. Sudaro 60% visų ląstelių, bet dengia tik 3-5% paviršiaus ploto.
I tipo (kvėpuojamoji) ląstelės:
- Plokščios, su ataugėlėmis, negausios organelių. Šiek tie iškilusi membrana ties branduoliu;
- Jungiasi užtvarinėmis jungtimis (neleidžia patekti audinių skysčiui į alveolę);
- Nesidalina;
- Jų pamatinė membrana glaudžiasi prie kapiliaro pamatinės membranos – dalyvauja dujų apykaitoje.
II tipo (didžiosios) ląstelės:
- Apvalios ar kubinės, gausios sekrecinių granulių ir kitų organelių – vad. plokštelinių kūnelių;
- Sintezuoja ir sekretuoja surfaktantą (fosfolipidų, baltymų ir angliavandenių (dagiau sekretuoja Klara ląstelės) mišinį);
- Gali daugintis ir diferencijuoti į I tipo ląsteles ir po pažeidimo jas atstatyti.
Surfaktanto reikšmė :
- Mažina alveolių paviršiaus įtempimą, todėl jos nesulimpa iškvėpus, lengviau išsiplečia;
- Suriša mikroorganizmus, aktyvuoja vietinį imuninį atsaką.
Naujagimių kvėpavimo nepakankamumo sindromas (IRDS – infant respiratory distress syndrome):
- Klinikinis – morfologinis sindromas, kylantis dėl nebrandžios neišnešiotų naujagimių surfaktanto sistemos;
- Vaisiuje II tipo ląstelės pradeda diferencijuotis nuo 24 – 28 sav.;
- Dar vadinama hialininių membranų liga (HMD).
Alveolių makrofagai (dulkių ląstelės):
- Kilę iš monocitų – priklauso MFS;
- Randami pertvarose, migruoja tarp I tipo ląstelių jungčių ir patenka į spindį;
- Fagocituoja dulkes ir bakterija, migruoja į bronchioles iš kur nunešami į ryklę ir praryjami.
Oro ir kraujo (aeroheminis) užtvaras:
• Surfaktantas;
• Alveolės epitelis (I tipo ląstelės);
• Sulipusi alveolinių ląstelių ir kapiliaro p.m.;
• Kapiliaro endotelis.
Barjeras pakankamai plonas (apie 0,1 mikrometrą), kad galėtų vykti deguones ir anglies dioksido difuzija.
