Nematomos, tačiau labai svarbios bakterijos Flashcards
Kokiu būdu dauginasi bakterijos? Paaiškinti
Bakterijos dauginasi nelytiniu būdu- dalijasi pusiau. Pirmiausia padvigubėja ląstelės paveldimoji informacija, paskui ji ir citozolis pasidalija, susidari dvi vienodos ląstelės. Palankiomis sąlygomis, kai užtenka maisto medžiagų, drėgmės ir šilumos, bakterijos dalijasi labai sparčiai- kas 10-20min.
Kaip pakistų Žemė, jei neliktų bakterijų?
Neaugtų augalai, nepūtų atliekos, žmonės nesirgtų kai kuriomis ligomis, pvz. angina. Be to, jie nevalgytų jogurto ir raugintų daržovių.
Puvimo bakterijos
Puvimo bakterijos skaido nuokritas, žuvusius organizmus, vandens valymo įrenginiuose esancčas buitines atliekas. Jos sudėtingos struktūros organines medžiagas pavečria paprastesnes struktūros neorganinėmis medžiagomis, kurias gali pasisavinti augalai. Rušiuojant buitines atliekas ir maisto
likučius, kompostuojant nukritusius lapus ir piktžoles, sumazeja atliekų. Be to, bakterijų perdirbtas medžiagas galima dar karta panaudoti. Tačiau puvimo bakterijos gadina maisto produktus.
Rūgimo bakterijos
Rūgimo bakterijos naudojamos maisto
pramonėje raugintiems pieno produktams, pavyzdžiui, varškei, sūriui, jogurtui, kefyrui,
raugintoms daržovems gaminti.
Melsvabakterės
Melsvabakterėse yra pigmento, suteikiančio jų lastelėms melsvai žalią atspalvį. Šios bakterijos, panašiai kaip augalai, saulės šviesos energiją naudoja maisto medžiagoms gaminti.
Melsvabakterių ląstelėse vykstant fotosintezei issiskiria deguonis, be kurio negalėtume gyventi. Šios bakterijos buvo pirmieji organizmai, Žemėje pradėjė gaminti gyvybiškai svarbias dujas - deguonį.
Azotą fiksuojančios bakterijos
Azota fiksuojančios bakterijos gyvena kai kurių augalų šaknyse. Jos atmosferoje esantį azotą
paverčia azoto junginiais, kuriuos gali pasisavinti augalai. Be šių azoto junginiu augalai negalėtų augti. Azotą fiksuojancios bakterijos
negyvena drėgnoje, orui nelaidžioje dirvoje. Todėl svarbu dirvas sausinti, purenti ir kuo mažiau dirbti
žemę sunkiąja žemės ūkio technika.
Kas gyvena žmogaus storoje žarnoje?
Žmogaus storojoje žarnoje gyvena
gerosios žarnýno bakterijos.
Jos ne tik saugo organizmą nuo ligas
sukeliančiu (parazitiniu) bakteriju, bet ir gamina kai kuriuos vitaminus. Augaledžių gyvūnų žarnyne gyvena gerosios žarnyno bakterijos, padedančios skaidyti celiuliozę.
Parazitinės bakterijos
Parazitinės bakterijos sukelia žmonių ir kitu organizmų ligas, pavyzdziui, tuberkuliozę, salmoneliozę, anginą, meningitą, stabligę, difteriją. Bakterijų sukeltos ligos gydomos antibiotikais. Jie ne tik neleidzia daugintis parazitinėms bakterijoms, bet ir naikina gerąsias žarnyno bakterijas.
