Lietuva Carinės Rusijos sudėtyje (23-24 temos) Flashcards
Autonomija -
politinė savivalda, savarankiškumas, teisė apibrėžtoje valstybes teritorijoje savarankiškai valdyti vidaus reikalus (auto+nomos - įstatymas).
Memorandumas -
raštas, kuriame išsamiai išdėstytos sąlygos ir argumentai būsimam susitarimui. 1811m. M.K. Oginskis kalba apie LDK atkūrimą kaip Rusijos imperijos autonominę dalį su atskira konstitucija.
Nacionalinė valstybė -
valstybė, kurioje daugumą sudaro ir svarbiausias politines teises turi vienos tautybės gyventojai. Nacionalinė valstybė ėmė rastis XIXa. Lietuvoje idėja subrendo XXa. pradžioje.
Partija -
politinė organizacija, turinti savo ideologinę programą, kurios tikslas reikšti tam tikros visuomenės politinę valią, dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką. Daž. skirstomos į konservatyvias, liberalias ir socialistines.
Pgr. XXa. pr. veikiančios politinės partijos:
• Lietuvos socialdemokratų partija
• Lietuvių demokratų partija
• Lietuvių krikščionių demokratų partija
• Lietuvos valstiečių sąjunga
Svarb. politinių partijų siekiais tapo…
…lietuvių politinių ir kultūrinių teisių užtikrinimas Rusijos imperijoje bei valstybingumo klausimas.
Rusifikacija -
prievartinė rusų kalbos ir kitų rusų etninės kultūros bruožų skleidimo politika, kurią Rusijos valdžia vykdė Lietuvoje ir kituose imperijos kraštuose. Uždrausta spausdinti knygas tradiciniais lotyniškais rašmenimis, prievarta įvesta kirilika, lietuvių k. šalinama iš švietimo įstaigų. Siekiama lietuvius atitraukti nuo lenkų įtakos.
1830-31m. sukilimo priežastys:
- Nepasitenkinimas Caro valdžia, baudžiava
- Noras atkurti ATR.
- Rusijos priespauda
- Rekrūtų priespauda (~25m.)
- LK autonomijos pažeidinėjimas
1830-31m. Sukilimo vadas -
Gen. Antanas Gelgaudas. Didikas, buvo prisijungęs prie Napoleono karinės kampanijos.
Šventoji sutartis -
Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijų pasirašyta sutartis, jog jos neleis plisti sukilimams. Rusija praminta Europos žandaru.
Lietuvos Žana D’ark -
Emilija Pliaterytė
1830-31m. sukilimo tikslai:
- Atkurti valstybę, ATR.:
• Centralizuotą ATR. (prijungti prie LK.)
• Federacinę ATR. (lygiavertės valstybės) - Panaikinti baudžiavą (neaiškūs, migloti pažadai.)
1830-31m. Pralaimėjimo priežastys:
- Prasta ginkluotė
- Vidiniai nesusitarimai
- Vieningos vadovybės nebuvimas
- Caro kariuomenės galybė
1830-31m. sukilimo pasekmės:
- Caras skelbia Lenkų pradų naikinimo programą Lietuvoje
- 1832m. uždarytas VU., panaikintos švietimo apygardos
- Uždarytos bažnyčios, vienuolynai
- Panaikinta unitų bažnyčia (gr. stačiatikiai)
- 1840m. Panaikintas III-iasis statutas
- Represijos, cenzūra, kontribucija
- Lietuva pervadinta Šiaurės Vakarų kraštu
- Sutrugdė RU. intervencijai į kitas revoliucijas
- Trėmimai
- Bajorų egzotas
- Viešajame gyvenime įvesta rusų kalba.
- Panaikinta LK. autonomija
1863-64m. sukilimo priežastys:
- Nepasitenkinimas baudžiavos panaikinimo sąlygomis
- RU. priespauda
- Siekis panaikinti luomines privilegijas
- Nepasitenkinimas valdžia
1863-64m. sukilimo vadai:
• Baltieji - Jokūbas Geištoras
• Raudonieji - Zigmantas Sierakauskas, Antanas Maskevičius, Konstantinas Kalinauskas.
Bendradarbiavo.
Raudonieji:
- akcentavo soc. problemas - siekė įtraukti kuo daugiau valstiečių.
- Bendradarbiauti su Rusija nevalia.
- Lietuvos autonomija (/Trilypė federacija - LT, LK, Rusia.)
- Pgr. sudarė inteligentai, smulkioji bajorija.
- Pasisakė už dvarininkų žemių likvidaciją ir išdalijimą valstiečiams.
- Norėjo tautoms, dalyvavusioms sukilime, suteikti laisvę.
Baltieji:
- Centralizuota ATR. - LT. tik provincija
- Manė, kad gauti autonomiją derybų būdu įmanoma.
- Tikėjosi užsienio paramos
- Mažiau akcentavo soc. problemas (“atkuriam valstybę ir tada mąstom”)
- Konservatyvūs, sulenkėję didikai.
1863-64m. sukilimo pralaimėjo priežastys:
- Prasta ginkluotė
- Vidiniai nesusitarimai
- Caro kariuomenės galybė
- Žiaurios represijos malšinant sukilimą (Muravjovas)
- Negauta užsienio parama (Britai turėjo atplukdyti ginklų, bet oh well…)
1863-64m. sukilimo pasekmės:
- Rusų pradų atkūrimo programa
- Represijos
- Trėmimai
- Kartuvės! ❤️
- Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas
- Uždraustos LT. mokyklos (tampame nelegalų tauta)
- Palengvintos baudžiavos išėmimo sąlygos
- Uždaryta dar daugiau vienuolynų, bažnyčių
- Bajorijos emigracija
- Bajorijos luomo sumenkinimas - VISI bajorai moka reparacijas
- Kolonizacija
Napoleono kariuomenė
1812m. Lietuviai jungėsi, tikėdamiesi atkurti bent dalį LDK., panaikinti baudžiavą.
Užnemunė -
Suvalkija, Prūsijos žemės. Lenkų kalba neuždrausta, raštijos centras (V. Krėvė, J. Basanavičius)
Žemaitijos vyskupai -
• J. A. Giedraitis
• Motiejus Valančius (1850-1875m.)
J.A. Giedraitis -
didis inteligentas, įsteigė pradžios mokyklas, išvertė ir LT. išleido Naująjį Testamentą.
M. Valančius -
Reikalavo, jog visi kunigai mokėtų lietuvių k., steigė valstiečių mokyklas, organizavo blaivybės sąjūdį, vertė knygas, leido nelegalią spaudą.
Spaudos draudimo laikotarpis -
1864 - 1904m. Iniciatorius - Muravjovas.
Revoliucija Rusijoje, Caro manifestas Rusijos tautoms -
1905m., Caras palengvina priespaudą.
Didysis Vilniaus Seimas -
1905m.
Gintarinė deklaracija -
1914m.
Lietuvių konferencija -
1917m. Išrenkama Lietuvos taryba.
Nepriklausomybės aktas (vok.)
1917.12.11. bet su Vok.
Nepriklausomybės aktas -
1918.02.16
Aušra -
1883m., J. Basanavičius
Varpas -
V. Kudirka. “Ūkininko patarėjas”.
Tėvynės sargas -
Juozas Tumas Vaižgantas. Katalikybės idėja.
Liberalai -
atstovauja V. Kudirka su Lietuvos demokratais
Jonas Šliūpas -
lietuvių ir latvių bendrystės idėja
Andrius Domaševičius -
Rengė pirmuosius socialdemokratų partijos ideologijos tekstus, vienijo miestų darbininkus, siekė LT. laisvės.
Socialdemokratų tikslas -
savarankiška demokratiška republika, susidaranti iš Lietuvos, Lenkijos ir kt. šalių, paremta laisva federacija. Lietuva matyta kaip demokratinė ir federacinė valstybė. XXa. pr. ėmė remti autonomijos etnografinėse žemėse idėją.
Lietuvių Socialdemokratų susirinkimas -
1896.05.01 Vilnius.
Povilas Višinskis -
XIX-XXa. sandūroje publicistas, visuomeninkas, varpininkas. Kritikavo RU. Siekė nepriklausomos Lietuvos. Demokratas, gerbė kt. tautas, smerkė šovinizmą. Įkūrė Lietuvos demokratų partiją (+ K. Grinius, J. Vileišis, F. Bortkevičiūtė)
Lietuvių demokratų partijos tikslai:
- Lietuvos autonomija etnografinėse ribose
- nepriklausoma Lietuvos valstybė
Did. Vilniaus Seime nuspręsta -
siektą gauti daugiau politinių teisių, laisvių priimti sprendimus, bet išlikti RU. imp. sudėtyje.
Rusijos lietuvių seimas Petrograde -
1917m.
1. rinkimų teisė suteikta beveik 200tūkst. Rusijos teritorijoje gyvenantiems LT.
2. siekė nelriklausomybės, bet nepavyko
2. dalyvavo lietuvių karo pabėgėliai
3. aptarė parama pabegeliams
4. siekta atsiskirti nuo ru (puse)
5. kt puse sieke sieke pirmiau siekti autonomijos
6. nutarta kad lietuva turi buti nepriklausoma, reikia steigiamojo lietuvos susirinkimo
Vilniaus seimas:
- Dalyvavo 2000 lietuvių
- Sušaukta pasitelkus jau legalią spaudą
- Lyderis - J. Basanavičius. Padėjo surasti pusiausvyrą tarp visų skirtingų luomų bei ideologijų.
- Siekė LT. autonomijos RU. žemėse
- buvo norinčių atkurti LDK ar Lietuvos karalystę.
- Lietuvos liaudis virsta tauta.