Histologija 5.1 ir 5.6

Question 1

Iš ko sudarytas nervinis audinys

Answer 1

Nervinių ląstelių (neuronų)
Gliocitų
Audinių skysčio

Question 2

Kas yra neuronas

Answer 2

Labiausiai specializuota organizmo ląstelė, kuri geba generuoti nervinį impulsą ir perduoti jį kitoms ląstelėms.

Question 3

Iš ko sudarytas neuronas ( žiūrint per mikroskopą)

Answer 3

1. Kūno (perikarionas, soma, corpus neuroni)
   2.Ataugos
   *Aksonas (įprastai vienas)
   *Dendritai (nuo 1 iki 20)

Question 4

Neurono mikrovamzdelių ypatybės

Answer 4

Tubulino heteodimerai turi 2 skirtingus galus: pliuso (+) ir minuso (-)

Aksono minusiniai galai prasideda mikrovamzdelių prisitvirnimo centre (MTOC) kūne. PLiusiniai galai baigiasi aksono priešsinapsinėje dalyje

Dendritų (+) susimaišę su (-)

Question 5

Neuronų pigmentiniai intarpai

Answer 5

Kaupiasi ląstelės citoplazmoje. Branduolyje niekada nebus.
Liposucinas - turi visi neuronai, didėja su amžiumi, tai endogeninis pigmentinis intarpas, tai įvairių organelių liekanos.
Melaninas - turi tik dopanerginiai neuronai.

Question 6

Kas yra neurono chromatofilinė medžiaga

Answer 6

Tai grūdėtasis endoplazminis tinklas ir laisvosios ribosomos
Išryškėja nudažius metileno mėliu (Nislio reagentu)
Kūne bei dendrituose
Nėra aksone.

Pažeidus neuroną, chromatofilinė medžiaga išnyksta

Question 7

Kas yra aksoplazma

Answer 7

Tai citoplazma cirkuliuojanti aksone.

Question 8

Kas yra aksolema

Answer 8

Tai yra plazminė membrana, kuri dengia aksoną.
Joje yra daugybė jonų kanalų

Question 9

Kaip vadinama aksono šakučių visuma.

Answer 9

Telodendronas.

Aksono galas šakojasi į galines šakutes, turinčias sinapsinių pūslelių.

Question 10

Dendritų įpatybės

Answer 10

Generuoja nervinį impulsą ir perduoda jį neurono kūnui.
Prasideda iš neurono kūno plačiu pamatu.
Šakojasi kaip medis
Galinės šakutės turi receptorius - priimti dirginimams iš kitų neuronų ir aplinkos

CNS neuronų dendritai:
Spygliukai - per visą dendrito ir jo šakučių ilgį (aktino filamentai) - aksodendritinių sinapsių vieta

Posinapsinė membrana: Na ir K kanalai, receptoriai neurotrasminteriams

Question 11

Aksono medžiagų pernašos tipai

Answer 11

Anterogradinė - medžiagos ir organelės keliauja į aksoną. (dalyvauja kinezino molekulės prisijungia prie transportuojamų medžiagų, naudoja ATP)
Retrogradinė - iš aksono į kūną (dalyvauja Dineimo molekulės)

Question 12

Aksono medžiagų pernašos skirstymas pagal greitį)

Answer 12

Lėta anterogradinė (0,2-4mm/d) Tubulino molekulės, aktino molekulės, fermentai
Greita pernaša 20-400mm/d. Reikalinga ATP
Greita anterogradinė - membraninės organelės ir mažos molekulinės medžiagos (gliukozė, amino r.)
Greita retrogradinė - pasenusios makromolekulės, organelės, neurotransmiterių skilimo produktai, toksinai, virusai..

Question 13

Pernaša dendrite (rūšys ir kas reikalinga)

Answer 13

Anterogradinė ir retrogradinė

Reikalinga dineino ir kinezino molekulės

Question 14

Kas yra neuropilis

Answer 14

Nemielinizuoti aksonai
Dendritai
Gliocitų ataugos

Question 15

Kas yra sinapsė

Answer 15

Neurono jungtis su kitu neuronu ar efektorine ląstele (raumenine, leukine)

Question 16

Sinapsių klasifikacija

Answer 16

Cheminės
Elektrinės

Question 17

Tarpneuroninių sinapsių skirstymas

Answer 17

Aksodendritinės
Aksosomatinės (jungiasi prie ląstelės konturo)
Aksoaksoninės

Question 18

Elektrinės sinapsės (lokalizacija)

Answer 18

Galvos smegenų žievėje tarp neuronų
Akies tinklainėje
Tarp pogumburio sekrecinių neuronų aksonų ir kraujagyslių endoteliocitų (per šias sinapses išleidžiami liberinai ir statinai į kraują arba oksitocinas ir vazopresinas)
Tarp neuronų aksonų ir nerožuotojų miocitų
Tarp neuronų aksonų ir kardiomiocitų

Question 19

Kas sudaro elektrinę sinapsę

Answer 19

Priešsinapsinė membrana - neurono aksono sustorėjusios galinės šakutės membrana)
Sinapsinis plyšys 2-4nm. pločio
Postsinapsinė membrana
Plyšinės jungtys (koneksonai suformuoja plyšinės jungties porą)

Jonai ir smulkiamolekulinės medžiagos keliauja (arba ne) per koneksonus, todėl yra elektrinių sinapsių rūšys:
*Jaudinančios
*Slopinančios

Question 20

Cheminės sinapsės dalys

Answer 20

Priešsinapsinė membrana - neurono aksono sustorėjusios glainės šakutės, kurioje ranadma daug mitochondrijš ir sinapsinių pūslelių, membrana
Sinapsinis plyšys - 20-30 nm pločio
Posinapsinė membrana - turi receptorius neuromediatoriui, daug jonų kanalų

Question 21

Kokios yra sinapsių rūšys

Answer 21

Jaudinati sinapsė neurotransmiteriai (Ach, glutaminas ar serotoninas) jungiasi prie posinapsinės membranos receptorių ir atveria NA kanalus arba kitų katijonų kanalus. Katijonų srautas į ląstelę pakeičia postsinapsinės membranos įtampa iki slenksčio lygio (depoliarizacija) - kyla veikimo potencialas ir generuojamas nervinis impulsas
Slopinanti sinapsė - neurotrasmiteriai (GABA arba glicinas) jungiasi prie posinapsinės membranos receptorių ir atveria Cl arba kitų anijonų kanalus. Anijonai patenka į ląstelę ir hiperpoliarizuoja postsinapsinę membraną, todėl ji tampa dar neigiamesnė ( hiperpoliarizacija)

Question 22

Kaip veikia sinapsė

Answer 22

Nervinis impulsas pasiekia aksono galinę šakutę
Pūslelės plyšta
Neuromediatorius patenka į sinapsinį plyšį
Jungiasi prie posinapsinėje membranoje esančių receptorių
Neuromediatorius sukelia plazminės membranos (depoliarizaciją - sukelia nervinį impulsą ARBA hiperpoliarizacija - slopina nervinį impulsą)

Question 23

Apsauga nuo perdirginimo sinapsėse

Answer 23

Specifiniai fermentai, sudarantys neuromediatorių - randami posinapsinėje membranoje - acetilholinesterazė
Specifiniai neuromediatorių transportuojantys baltymai - randami priešsinapsinėje membranoje. Sugrąžina atgal į priešsinapsinio aksono citoplazmą (supakuoja į pūsleles)

Question 24

NS formavimasis

Answer 24

3sav. tarp 4-6 somitų poros virš chordos esanti ektoderma susotrėja - susidaro nervinė plokštelė (neuroektoderma)
Neuroektoderma įlinksta - susidaro nervinė vaga ir nervinės klostė.
Dalis nervinių klosčių ląstelių diferencijuojasi į nervines skiauteres
Nervinėms klostėms susilietus ir susijungus susiformuoja nervinis vamzdis su nerviniu kanalu centre.
Nervinis vamzids ir nervinė skiauterė atsiskiria nuo ektodermos
Nervinės skiauterės ląstelės gali migruoti, dalis jų susimaišo su galvos srities mezenchimos ląstelėmis - formuojasi ektomezenchima
Iš likusių nervinės skiauterės ląstelių formuojasi : periferiniai gliocitai, mazgų neuronai, melanoblastai, antinkščių šerdies endokrinocitai (chromafinės ląstelės), C ląstelės, širdies tarpskilvelinė pertvara, voratinklinis ir švelnusis nugaros smegenų danagalai.

Question 25

Kas formuojasi iš ektomezenchimos

Answer 25

Veido ir dalis kaukolės kaulų
Galvos ir kaklo tikroji oda
Galvos smegenų dangalai
Odontoblastai

Question 26

Nervinio vamzdžio galai atsiveria į amniono ertmę angomis:

Answer 26

Galvinėje dalyje: priekinė neuropora
Uodeginėje dalyje: užpakalinė neuropora
Priekinė neuropora užanka 25d.
Užpakalinė 27d.
Nervinis vamzdis pasidaro uždaras. Epindemocitai pradeda gaminti smegenų skystį.

Question 27

Į kokias sritis (sluoksnius) diferencijuojasi nervinis vamzdis, į kokias ląsteles diferencijuojasi sluoksniai

Answer 27

Nervinio vamzdžio sienelė - storas tariamai daugiasluoksnis neuroepitelis
Sritys:
Ependiminė -> ependimoblastai-> ependimocitai
Tarpinė (apsiaustinė) -> neuroblastai->neuronai->pilkoji medžiaga
Kraštinė-> į galinčius migruoti glioblastus (spongioblastus) -Žastrocitai, oligodenrocitai

Question 28

Nugarinis nervinis mazgas, iš ko formuojasi jo ląstelės

Answer 28

Jo ląstelės (gliocitai ir neuronai) formuojasi iš nervinės skiauterės.
Jungiamojo audinio ląstelės formuosis iš šalia esančios mezenchimos

Question 29

Kas formuojasi iš nervinio vamzdžio

Answer 29

Galvos ir nugaros smegenys
Epifizė
Neurohipofizė
Reginė taurė ( akies užuomazga)

Question 30

Kietojo smegenų dangalo sluoksniai (smegenyse)

Answer 30

Antkaulinis (kaukolės kaulų antkaulis)
Dangalinis ( iš glaudaus netaisyklingo kolageninio jungiamojo audinio)
Ermės, išklotos endoteliu - veniniai sinusai

Question 31

Kietojo smegenų dangalo sluoksniai (nugaros smegenų)

Answer 31

Glaudaus netaisyklingo kolageninio jungiamojo audinio atskiras “vamzdelis” padengtas mezenchiminės kilmės vienasluoksniu plokščiuoju epiteliu.
Tarp slankstelių antkaulio ir dura mater - epidūrinis tarpas, užpildytas baltuoju riebaliniu audiniu

Question 32

Kas usdaro voratinklinį dangala

Answer 32

Plona puraus kolageninio j.a. plokštelė
Nuo plokštelės atsišakojančios sijos sujungia ją su švelniuoju dangalu
Tarp voratinklinio ir švelniojo dangalų - povoratinklinė ertmė su smegenų skysčiu, nervais ir kraujagyslėmis, plintančios į švelnųjį dangalą.

Question 33

Galvos smegenų voratinklinis dnaagals

Answer 33

Puraus kolageninio j.a. plokštelė priaugusi prie dura mater
Iš voranatinklinio danagalo plokštelės išorinio paviršiaus šakotos granuliacijos, padengtos endotelio, įlindusios į kietojo dangalo veninius ančius - smegenų skystis grįžta į kraujo apytaką.

Question 34

nugaros smegenų voratinklinis dnaagals

Answer 34

Tarp kietojo ir voratinklinio dangalo - subdūrinis tarpas, užpildytas audinių skysčiu.

Question 35

Minkštasis ( švelnusisi) dangalas

Answer 35

Galvos ir nugaros smegenų:
Įsiterpia į visus smegenų įlinkimus ir prisisšlieja prie smegenų paviršių dengiančios išorinės ribinės gliocitų membranos.
Sudarytas iš:
Puraus kolageninio j.a.
Tankaus kraujagyslių tinklo
Daug nervinių galūnėlių
Kraujagyslės iš švelniojo smegenų dangalo įeina į smegenis