Histologija 5.1 ir 5.6 Flashcards
Iš ko sudarytas nervinis audinys
Nervinių ląstelių (neuronų)
Gliocitų
Audinių skysčio
Kas yra neuronas
Labiausiai specializuota organizmo ląstelė, kuri geba generuoti nervinį impulsą ir perduoti jį kitoms ląstelėms.
Iš ko sudarytas neuronas ( žiūrint per mikroskopą)
- Kūno (perikarionas, soma, corpus neuroni)
2.Ataugos
*Aksonas (įprastai vienas)
*Dendritai (nuo 1 iki 20)
Neurono mikrovamzdelių ypatybės
Tubulino heteodimerai turi 2 skirtingus galus: pliuso (+) ir minuso (-)
Aksono minusiniai galai prasideda mikrovamzdelių prisitvirnimo centre (MTOC) kūne. PLiusiniai galai baigiasi aksono priešsinapsinėje dalyje
Dendritų (+) susimaišę su (-)
Neuronų pigmentiniai intarpai
Kaupiasi ląstelės citoplazmoje. Branduolyje niekada nebus.
Liposucinas - turi visi neuronai, didėja su amžiumi, tai endogeninis pigmentinis intarpas, tai įvairių organelių liekanos.
Melaninas - turi tik dopanerginiai neuronai.
Kas yra neurono chromatofilinė medžiaga
Tai grūdėtasis endoplazminis tinklas ir laisvosios ribosomos
Išryškėja nudažius metileno mėliu (Nislio reagentu)
Kūne bei dendrituose
Nėra aksone.
Pažeidus neuroną, chromatofilinė medžiaga išnyksta
Kas yra aksoplazma
Tai citoplazma cirkuliuojanti aksone.
Kas yra aksolema
Tai yra plazminė membrana, kuri dengia aksoną.
Joje yra daugybė jonų kanalų
Kaip vadinama aksono šakučių visuma.
Telodendronas.
Aksono galas šakojasi į galines šakutes, turinčias sinapsinių pūslelių.
Dendritų įpatybės
Generuoja nervinį impulsą ir perduoda jį neurono kūnui.
Prasideda iš neurono kūno plačiu pamatu.
Šakojasi kaip medis
Galinės šakutės turi receptorius - priimti dirginimams iš kitų neuronų ir aplinkos
CNS neuronų dendritai:
Spygliukai - per visą dendrito ir jo šakučių ilgį (aktino filamentai) - aksodendritinių sinapsių vieta
Posinapsinė membrana: Na ir K kanalai, receptoriai neurotrasminteriams
Aksono medžiagų pernašos tipai
Anterogradinė - medžiagos ir organelės keliauja į aksoną. (dalyvauja kinezino molekulės prisijungia prie transportuojamų medžiagų, naudoja ATP)
Retrogradinė - iš aksono į kūną (dalyvauja Dineimo molekulės)
Aksono medžiagų pernašos skirstymas pagal greitį)
Lėta anterogradinė (0,2-4mm/d) Tubulino molekulės, aktino molekulės, fermentai
Greita pernaša 20-400mm/d. Reikalinga ATP
Greita anterogradinė - membraninės organelės ir mažos molekulinės medžiagos (gliukozė, amino r.)
Greita retrogradinė - pasenusios makromolekulės, organelės, neurotransmiterių skilimo produktai, toksinai, virusai..
Pernaša dendrite (rūšys ir kas reikalinga)
Anterogradinė ir retrogradinė
Reikalinga dineino ir kinezino molekulės
Kas yra neuropilis
Nemielinizuoti aksonai
Dendritai
Gliocitų ataugos
Kas yra sinapsė
Neurono jungtis su kitu neuronu ar efektorine ląstele (raumenine, leukine)
Sinapsių klasifikacija
Cheminės
Elektrinės
Tarpneuroninių sinapsių skirstymas
Aksodendritinės
Aksosomatinės (jungiasi prie ląstelės konturo)
Aksoaksoninės
Elektrinės sinapsės (lokalizacija)
Galvos smegenų žievėje tarp neuronų
Akies tinklainėje
Tarp pogumburio sekrecinių neuronų aksonų ir kraujagyslių endoteliocitų (per šias sinapses išleidžiami liberinai ir statinai į kraują arba oksitocinas ir vazopresinas)
Tarp neuronų aksonų ir nerožuotojų miocitų
Tarp neuronų aksonų ir kardiomiocitų
Kas sudaro elektrinę sinapsę
Priešsinapsinė membrana - neurono aksono sustorėjusios galinės šakutės membrana)
Sinapsinis plyšys 2-4nm. pločio
Postsinapsinė membrana
Plyšinės jungtys (koneksonai suformuoja plyšinės jungties porą)
Jonai ir smulkiamolekulinės medžiagos keliauja (arba ne) per koneksonus, todėl yra elektrinių sinapsių rūšys:
*Jaudinančios
*Slopinančios
Cheminės sinapsės dalys
Priešsinapsinė membrana - neurono aksono sustorėjusios glainės šakutės, kurioje ranadma daug mitochondrijš ir sinapsinių pūslelių, membrana
Sinapsinis plyšys - 20-30 nm pločio
Posinapsinė membrana - turi receptorius neuromediatoriui, daug jonų kanalų
Kokios yra sinapsių rūšys
Jaudinati sinapsė neurotransmiteriai (Ach, glutaminas ar serotoninas) jungiasi prie posinapsinės membranos receptorių ir atveria NA kanalus arba kitų katijonų kanalus. Katijonų srautas į ląstelę pakeičia postsinapsinės membranos įtampa iki slenksčio lygio (depoliarizacija) - kyla veikimo potencialas ir generuojamas nervinis impulsas
Slopinanti sinapsė - neurotrasmiteriai (GABA arba glicinas) jungiasi prie posinapsinės membranos receptorių ir atveria Cl arba kitų anijonų kanalus. Anijonai patenka į ląstelę ir hiperpoliarizuoja postsinapsinę membraną, todėl ji tampa dar neigiamesnė ( hiperpoliarizacija)
Kaip veikia sinapsė
Nervinis impulsas pasiekia aksono galinę šakutę
Pūslelės plyšta
Neuromediatorius patenka į sinapsinį plyšį
Jungiasi prie posinapsinėje membranoje esančių receptorių
Neuromediatorius sukelia plazminės membranos (depoliarizaciją - sukelia nervinį impulsą ARBA hiperpoliarizacija - slopina nervinį impulsą)
Apsauga nuo perdirginimo sinapsėse
Specifiniai fermentai, sudarantys neuromediatorių - randami posinapsinėje membranoje - acetilholinesterazė
Specifiniai neuromediatorių transportuojantys baltymai - randami priešsinapsinėje membranoje. Sugrąžina atgal į priešsinapsinio aksono citoplazmą (supakuoja į pūsleles)
NS formavimasis
3sav. tarp 4-6 somitų poros virš chordos esanti ektoderma susotrėja - susidaro nervinė plokštelė (neuroektoderma)
Neuroektoderma įlinksta - susidaro nervinė vaga ir nervinės klostė.
Dalis nervinių klosčių ląstelių diferencijuojasi į nervines skiauteres
Nervinėms klostėms susilietus ir susijungus susiformuoja nervinis vamzdis su nerviniu kanalu centre.
Nervinis vamzids ir nervinė skiauterė atsiskiria nuo ektodermos
Nervinės skiauterės ląstelės gali migruoti, dalis jų susimaišo su galvos srities mezenchimos ląstelėmis - formuojasi ektomezenchima
Iš likusių nervinės skiauterės ląstelių formuojasi : periferiniai gliocitai, mazgų neuronai, melanoblastai, antinkščių šerdies endokrinocitai (chromafinės ląstelės), C ląstelės, širdies tarpskilvelinė pertvara, voratinklinis ir švelnusis nugaros smegenų danagalai.
Kas formuojasi iš ektomezenchimos
Veido ir dalis kaukolės kaulų
Galvos ir kaklo tikroji oda
Galvos smegenų dangalai
Odontoblastai
Nervinio vamzdžio galai atsiveria į amniono ertmę angomis:
Galvinėje dalyje: priekinė neuropora
Uodeginėje dalyje: užpakalinė neuropora
Priekinė neuropora užanka 25d.
Užpakalinė 27d.
Nervinis vamzdis pasidaro uždaras. Epindemocitai pradeda gaminti smegenų skystį.
Į kokias sritis (sluoksnius) diferencijuojasi nervinis vamzdis, į kokias ląsteles diferencijuojasi sluoksniai
Nervinio vamzdžio sienelė - storas tariamai daugiasluoksnis neuroepitelis
Sritys:
Ependiminė -> ependimoblastai-> ependimocitai
Tarpinė (apsiaustinė) -> neuroblastai->neuronai->pilkoji medžiaga
Kraštinė-> į galinčius migruoti glioblastus (spongioblastus) -Žastrocitai, oligodenrocitai
Nugarinis nervinis mazgas, iš ko formuojasi jo ląstelės
Jo ląstelės (gliocitai ir neuronai) formuojasi iš nervinės skiauterės.
Jungiamojo audinio ląstelės formuosis iš šalia esančios mezenchimos
Kas formuojasi iš nervinio vamzdžio
Galvos ir nugaros smegenys
Epifizė
Neurohipofizė
Reginė taurė ( akies užuomazga)
Kietojo smegenų dangalo sluoksniai (smegenyse)
Antkaulinis (kaukolės kaulų antkaulis)
Dangalinis ( iš glaudaus netaisyklingo kolageninio jungiamojo audinio)
Ermės, išklotos endoteliu - veniniai sinusai
Kietojo smegenų dangalo sluoksniai (nugaros smegenų)
Glaudaus netaisyklingo kolageninio jungiamojo audinio atskiras “vamzdelis” padengtas mezenchiminės kilmės vienasluoksniu plokščiuoju epiteliu.
Tarp slankstelių antkaulio ir dura mater - epidūrinis tarpas, užpildytas baltuoju riebaliniu audiniu
Kas usdaro voratinklinį dangala
Plona puraus kolageninio j.a. plokštelė
Nuo plokštelės atsišakojančios sijos sujungia ją su švelniuoju dangalu
Tarp voratinklinio ir švelniojo dangalų - povoratinklinė ertmė su smegenų skysčiu, nervais ir kraujagyslėmis, plintančios į švelnųjį dangalą.
Galvos smegenų voratinklinis dnaagals
Puraus kolageninio j.a. plokštelė priaugusi prie dura mater
Iš voranatinklinio danagalo plokštelės išorinio paviršiaus šakotos granuliacijos, padengtos endotelio, įlindusios į kietojo dangalo veninius ančius - smegenų skystis grįžta į kraujo apytaką.
nugaros smegenų voratinklinis dnaagals
Tarp kietojo ir voratinklinio dangalo - subdūrinis tarpas, užpildytas audinių skysčiu.
Minkštasis ( švelnusisi) dangalas
Galvos ir nugaros smegenų:
Įsiterpia į visus smegenų įlinkimus ir prisisšlieja prie smegenų paviršių dengiančios išorinės ribinės gliocitų membranos.
Sudarytas iš:
Puraus kolageninio j.a.
Tankaus kraujagyslių tinklo
Daug nervinių galūnėlių
Kraujagyslės iš švelniojo smegenų dangalo įeina į smegenis
