Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

BIOLOGIJA > Cheminė Sudėtis > Flashcards

Cheminė Sudėtis Flashcards

1
Q

Medžiagų skirstymas (2)

A

1) Neorganinės
2) Organinės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Neorganinės medžiagos

A

tai medžiagos, kurios savaime egzistuoja ir tarpusavyje neturi susijungusių C, H ir O atomų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Organinės medžiagos

A

tai medžiagos, kurios dažniausiai yra pagamintos gyvųjų organizmų ir savo sudėtyje turi susijungusius C, H ir O atomus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Vanduo

A

tai neorganinis junginys sudarytas iš vieno deguonies ir dviejų vandenilio atomų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Vandens savybės (11)

A

1) Bespalvis, bekvapis, beskonis skystis.
2) Turi 3 agregatines būsenas.
3) Didelė šiluminė talpa.
4) Garuodamas vėsina kūną
5) Geras tirpiklis.
6) Būtinas reakcijų vykimui.
7) Perneša ištirpusias medžiagas.
8) Būtinas fotosintezei ir homeostazei.
9) Šalina nuodingas medžiagas.
10) Sudaro didžiąją dalį gyvųjų organizmų (apie 70%).
11) Buferiai, kurie gali reaguoti tiek su H ir OH jonais, padeda palaikyti kūno skysčių pH normos ribose – artimą 7.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Pagal tirpumą vandenyje medžiagos skirstomos (2)

A

1) Hidrofilinės – gerai tirpios vandenyje. Pvz.: cukrus, druska, rašalas.
2) Hidrofobinės – blogai arba visai netirpios vandenyje. Pvz.: metalai, lipidai, naftos produktai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Koks neutralios terpės pH?

A

7pH

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Mineralinės medžiagos

A

tai cheminiai elementai, kurie gyvuosiuose organizmuose būna jonų pavidalu (neorganinės medž)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Fe atliekama funkcija (5)

A

Įeina į hemoglobino sudėtį, kraujodarai (B12), fermentai, DNR ir cholesterolio sintezė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Mg atliekama funkcija (3)

A

Chlorofilas, dantų ir kaulų sudėtis, nervų sistemos veikla.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

K ir Na atliekama funkcija

A

Kalio – natrio siurblys, nerviniam impulsui perduoti

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

S ir N atliekama funkcija (1)

A

Aminorūgštys - baltymai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Cl atliekama funkcija

A

Druskos rūgštis, osmosinis slėgis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Ca atliekama funkcija (4)

A

Augalų ląstelių tarpinės medžiaga, kaulai ir dantys, kraujo krešėjimas, širdies darbas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Nitratų atliekama funkcija

A

Aminorūgščių, baltymų, nukleorūgščių, kofermentų, ATP sudedamoji dalis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Fosfatų atliekama funkcija (3)

A

ATP, nukleorūgščių, kofermentų sudėtyje, fosfolipidų sudedamoji dalis, būtini kaulams ir dantims, augalų šaknų augimui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Zn atliekama funkcija (4)

A

Baltymų sintezė, hormonų apykaita, audinių ir skeleto formavimasis, lytinių organų funkcijos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

I atliekama funkcija

A

Skydliaukė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Cr atliekama funkcija

A

Gliukozės pasisavinimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Cu atliekama funkcija

A

Antivirusinės savybės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Mn atliekama funkcija

A

Antialerginės savybės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Se atliekama funkcija (5)

A

Vaisingumas, skydliaukė, medžiagų apykaita, DNR gamyba, apsauga nuo laisvųjų radikalų ir infekcijų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

B atliekama funkcija (4)

A

Ląstelės sienelės formavimasis, ląstelių dalijimasis, kaulams, žaizdų gijimui

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Angliavandeniai

A

tai organinė medžiaga, sudaryta iš C, H ir O atomų. Nors ir yra keletas išimčių, tačiau bendroji angliavandenių formulė yra (CH2O)n, kur n parodo, iš kelių CH2O vienetų molekulė yra sudaryta.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Angliavandenių funkcijos (3)
1) Energijos šaltinis – iš 1g angliavandenių išsiskiria 4 kcal. 2) Struktūrinė. Celiuliozė suteikia augalų ląstelėms formą ir gali augti į viršų. Chitinas sudaro nariuotakojų išorinius griaučius, 3) Atsarginė maisto medžiaga – krakmolas augaluose, glikogenas gyvūnuose.
26
Angliavandenių grupės (3)
1) **Monosacharidai** – tai papraščiausios sandaros angliavandeniai, sudaryti į žiedą susijungus C atomams ir prie laisvų jungčių prisijungus H ir O atomams. 2) **Oligosacharidai** – tai sudėtingesni angliavandeniai sudaryti iš nuo 2 iki 10 tarpusavyje susijungusių monosacharidų. Dažniausiai pasitaiko disacharidai – sudaryti iš 2 monosacharidų. 3) **Polisacharidai** – tai sudėtingiausiai angliavandeniai sudaryti nuo 10 ir daugiau tarpusavyje susijungusių monosacharidų.
27
Monosacharidų pvz (5)
1) gliukozė, 2) fruktozė, 3) ribozė, 4) deoksiribozė, 5) galaktozė
28
Oligosacharidų pvz (3)
1) maltozė, 2) laktozė, 3) sacharozė – cukrus
29
Polisacharidų pvz (4)
1) krakmolas, 2) celiuliozė, 3) chitinas, 4) glikogenas
30
Angliavandeniai sudaro junginius su (2)
1) Baltymais – glikoproteinai 2) Lipidais – glikolipidai
31
Mukopolisacharidai, glikozaminoglikanai
yra sudėtingi biopolimerai, sudaryti iš baltymų ir kovalentiškai prijungtų angliavandenių grandinių (70–80 proc.), kurias sudaro daugybė pasikartojančių disacharidinių vienetų
32
Baltymai
tai organinė medžiaga, sudaryta iš C, H, O ir N atomų. Papildomai gali prisijungti S, Fe ir kiti atomai.
33
Baltymų funkcijos (6)
1) Energetinė – iš 1g išsiskiria 4 kcal. 2) Hormoninė – hormonai yra baltyminės kilmės medžiagos. 3) Toksinė – kai kurie baltymai yra toksinai. 4) Infekcinė – kai kurie baltymai sukelia ligas. 5) Receptorinė – ląstelės membranos paviršiuje esantys baltymai, tarsi receptoriai reaguoja į įvairias medžiagas. 6) Katalizinė - fermentai skatina reakcijas
34
Baltymų sudėtis
Baltymų molekulės (tūkstančiai skirtingų) sudarytos iš monomerų (struktūrinių vienetų) – aminorūgščių. Baltymų molekules sudaro 20 pagrindinių aminorūgščių.
35
Aminorūgščių molekulės sandara
1.Karboksigrupė (-COOH) 2. Aminogrupė (-NH2) 3. Šoninė grupė - radikalas **-R** (-COOH, -NH2, -SH, -OH ir kitos grupės)
36
Nuo ko priklauso aminorūgščių cheminės savybės?
Nuo šoninių grupių – R, priklauso aminorūgščių cheminės savybės, krūvis, dydis, tirpumas vandenyje
37
Kokiu ryšiu jungiasi aminorūgštys?
Baltymo molekulėje aminorūgštys jungiasi kovalentiniu ryšiu (peptidinis)
38
Amfoterinės aminorūgštys
Aminorūgštys, kurios gali elgtis kaip bazės ir kaip rūgštys
39
Prostetinė baltymo dalis
Ne iš aminorūgščių sudaryta baltymo dalis
40
Baltymų molekulės pagal monomerų sudėtį skirstomos (2)
1) Paprastieji – sudaryti tik iš aminorūgščių. 2) Sudėtiniai – prie baltymo polipeptidinės grandinės gali būti prisijungusios nukleorūgštys, angliavandeniai, lipidai, metalo jonai, ir kitos medžiagos
41
Baltymų struktūros (4)
1) Pirminė 2) Antrinė 3) Tretinė 4) Ketvirtinė
42
Pirminė baltymo struktūra sandara ir ryšiai
Sandara: Polipeptidinė grandinė iš aminorūgščių, susijungusių tam tikra tvarka, kiekvieno baltymo skirtinga Ryšiai palaikantys struktūrą: Kovalentinis (peptidinis)
43
Antrinė baltymo struktūra sandara ir ryšiai
Sandara: Polipeptidinė grandinė susirango į spiralę ar klostes. Ryšiai palaikantys struktūrą: Vandenilinis
44
Tretinė baltymo struktūra sandara ir ryšiai
Sandara: Spiralė toliau susisuka ar susilanksto, sudarydama erdvinė konfigūraciją. Ryšiai palaikantys struktūrą: Vandenilinis, joninis
45
Ketvirtinė baltymo struktūra sandara ir ryšiai
Sandara: Susijungia keletas polipeptidinių grandinių Ryšiai palaikantys struktūrą: Vandenilinis, joninis
46
Tarp dviejų aminorūgščių sieros atomų gali susidaryti X - labai tvirtas, lemia keratino ir kolageno tvirtumą
X - disulfidinis tiltelis
47
Baltymai pagal erdvinę struktūrą skirstomi (3)
1) Globuliniai – gausiausia grupė. Molekulės glaudžios. 2) Fibriliniai – molekulės ištemptos, pailgos. Atsparios mechaniniam poveikiui, netirpios. Įeina į odos, sausgyslių, kaulų, plaukų, sudėtį. (keratinas, kolagenas). 3) Membranų
48
Nepakeičiamosios aminorūgštys
tai aminorūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti, turi gauti su maistu.
49
Denatūracija
Tai baltymo struktūros pakitimas, dažniausiai dėl terpės ir temperatūros pokyčio. Pasikeitus struktūrai sutrinka arba prarandama funkcija (pasikeitus fermento aktyviajam centro formai negali prisijungti subtratas).
50
Fibrilinių ir globulinių baltymų palyginimas (4)
1) F - Atspari struktūra. G - Gana neatspari struktūra 2) F - Netirpūs vandenyje. G - Tirpsta vandenyje 3) F - Suteikia tvirtumo, atlieka struktūrinę funkciją. G - Dalyvauja medžiagų apykaitos reakcijose. 4) F - Polipeptidinės grandinės sudaro ilgus siūlus. G - Polipeptidinės grandinės susisuka ir sudaro globules (gumulėlis-rutuliukas)
51
Lipidai
tai organinė medžiaga, sudaryta iš C, H ir O atomų. Cheminė sudėtis tokia pati kaip angliavandenių, tačiau lipidų molekulės turi kitokią struktūrą.
52
Lipidų funkcijos (3)
1) Energetinė – iš 1g išsiskiria 9 kcal. 2) Atsarginė maisto medžiaga. 3) Apsaugo organizmą nuo terminio ir mechaninio poveikio
53
Lipidų grupės (4)
1) **Riebalai (trigliceridai)** – molekulė sudaryta iš glicerolio ir 3 riebalų rūgščių. Gyvūninės kilmės riebaluose (taukai, lajus) yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Augalinės kilmės riebaluose (aliejus) yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių. 2) **Vaškai** – tai junginiai iš ilgas grandines turinčių riebalų rūgščių ir ilgagrandžių alkoholių. Kambario temperatūroje kieti, hidrofobiški - Netirpūs vandenyje. Atlieka apsaugines funkcijas (augalų kutikulė - vaško sluoksnis, neleidžiantis garinti vandenį ir saugantis nuo mikroorganizmų), vandens gyvūnai sutepa kailį, kad neperšlaptų ir nesušaltų, bitės vašką naudoja kaip statybinę medžiagą. 3) **Steroidai** – cikliniai junginiai su skirtingomis funkcinėmis grupėmis. Dėl to gyvuosiuose organizmuose (tarp jų ir žmogaus kūne) jie gali atlikti įvairias funkcijas. Įeina į plazminės membranos sudėtį 4) **Fosfolipidai** – tai lipidai sudaryti iš glicerolio, prie kurio prisijungusios dvi riebalų rūgščių liekanos ir viena fosforo rūgšties liekana. Struktūriškai fosfolipidai turi polinę dalį (galvutę) ir nepolinę (uodegėles).
54
Cholesterolio (labiausiai paplitęs steroidas) funkcijos
žaliava kitų steroidų, hormonų, tulžies rūgšties, vitamino D gamybai, padeda palaikyti reikiamą natrio kiekį kraujyje.
55
Aterosklerozė
Organizme esant sočiųjų rūgščių ir cholesterolio pertekliui, gali pablogėti kraujotaka – susiaurėja kraujagyslės, nes ant jų vidinių sienelių prisikaupia riebalų
56
Fosfolipidams patekus į vandenį polinės galvutės nukrypsta į?
išorę, o nepolinės uodegėlės – vienos į kitas (ląstelės plazminė membrana). Galvutės vandens atžvilgiu yra hidrofiliškos, uodegėlės- hidrofobiškos.
57
Kuo skiriasi sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys?
Nesočiosios turi dvigubą ryšį tarp C atomų
58
Kuomet grandinėlėje yra tik vienas dvigubasis ryšys - riebalų rūgštys vadinamos X, tačiau jeigu grandinėlėje yra daugiau nei viena dviguboji jungtis - Y riebalų rūgštimis.
X - mononesočiosiomis Y - polinesočiosiomis
59
Transriebalai
*tai chemiškai pakeisti augalinės kilmės riebalai, kuriuose cheminės reakcijos metu prie anglies grandinės trans padėtyje prisijungia vandenilio atomai. Taip skysti riebalai paverčiami kietais arba pusiau kietais riebalais.* Transriebalų rūgščių gali susidaryti ir buitinėmis sąlygomis pakartotinai kaitinant kepti skirtą augalinį aliejų. Dažniausiai jie vadinami: visiškai hidrintais, hidrolizuotais, transformuotais ar pusiau hidrintais augaliniais aliejais. Tokie būna palmių arba rapsų, rečiau – saulėgrąžų, kukurūzų aliejai, margarinas
60
Nepakeičiamos riebalų rūgštys
rūgštys iš polinesočiųjų riebalų rūgščių grupės. Šios rūgštys yra būtinos kūnui gaminant įvairius biologinius junginius. Nepakeičiamos riebalų rūgštys yra vadinamos nepakeičiamomis, nes kūnas jų negamina ir jas yra būtina gauti su maistu.
61
Dvi pagrindinės nepakeičiamosios riebalų rūgštys yra
1) linolo ir 2) alfa linoleno rūgštys.
62
Nukleorūgštys
Tai milžiniški polimerai (DNR ir RNR), sudaryti iš nukleotidų
63
Nukleotidas
yra kompleksas, sudarytas iš trijų molekulių: fosforo rūgšties, cukraus – pentozės ir azoto turinčios bazės
64
DNR nukleotido sandara (3)
1) Fosfatinė grupė (P - rutuliukas) 2) Deoksiribozė (monosacharidas - penkiakampis) 3) Azotinė bazė (adeninas, guaninas, citozinas, *timinas* - vėliavėlė)
65
RNR nukleotido sandara (3)
1) Fosfatinė grupė (P - rutuliukas) 2) Ribozė (monosacharidas - penkiakampis) 3) Azotinė bazė (adeninas, guaninas, citozinas, *uracilas* - vėliavėlė)
66
RNR tipai
1. Informacinė RNR (iRNR) - tai RNR, kuri neša iš branduolio į baltymų sintezės vietą informaciją apie baltymo struktūrą. 2. Transportinė RNR (tRNR) – transportuoja aminorūgštis į baltymų sintezės vietą. 3. Ribosominė RNR (rRNR) – įeina į ribosomų sudėtį, ribosomose sintetina baltymus.
67
DNR ir RNR skirtumai (4)
1) DNR - deoksiribozė, RNR - ribozė 2) DNR turi timiną, RNR turi uracilą 3) DNR turi dvi vijas, RNR - vieną 4) DNR neturi rūšių, RNR turi 3
68
X (adeninas ir guaninas) jungiasi su Y (citozinas ir timinas): timinas – adeninas (T – A), guaninas – citozinas (G – C). Susijungusios bazės vadinamos Z (idealiai atitinkančios viena kitą).
X - Purinai Y - pirimidinais Z - komplementariosiomis poromis
69
ATP
Yra nukleotidas , kuriame adenozinas yra sudarytas iš adenino ir ribozės. ATP turi daug energijos, nes dvi galinės fosfatinės jungtys nėra tvirtos, jos lengvai nutrūksta. ATP skyla į ADP + P.
70
Kohezija
Vandens molekulių trauka tarpusavyje
71
Adhezija
Vandens molekulių trauka prie kitų paviršių

BIOLOGIJA (10 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions