Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Biologija > Virškinimo sistema > Flashcards

Virškinimo sistema Flashcards

1
Q

Fermentas, tai?

A

Chemines reakcijas greitinantis tretinės struktūros baltymas, po reakcijų liekantis nepakitęs.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Išorinės sekrecijos liauka, tai?

A

Organas, turintis ištekamuosius latakus, kurie atsiveria į kūno paviršių arba tuščiavidurio organo ertmę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kasa, tai?

A

Mišrios sekrecijos liauka, kuri gamina ir išskiria hormonus bei kasos sultis su virškinimo fermentais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Liauka, tai?

A

Iš liaukinio epitelio ląstelių sudarytas organas, gebantis gaminti ir išskirti organizmui reikalingas medžiagas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Liaukinis epitelis, tai?

A

Liaukas sudarantis audinys, kurio ląstelės yra prisitaikiusios gaminti ir išskirti tam tikras medžiagas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Peristaltika, tai?

A

Tuščiavidurių organų sienelėse esančių lygiųjų raumenų periodiški susitraukimai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Tulžis, tai?

A

Kepenų ląstelių išskirtas gelsvos spalvos šarminis skystis, padedantis lipazėms skaidyti riebalus, juos emulguodamas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Virškinimas, tai?

A

Mechaninis ir cheminis maisto medžiagų apdorojimas, kurio metu netirpios vandenyje maisto medžiagos, veikiant fermentams, suskaidomos iki mažesnių vandenyje tirpių molekulių, galinčių patekti į kraują ir limfą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Žarnos gaurelis, tai?

A

Plonosios žarnos gleivinės išauga, kurios sienelė sudaryta iš vienasluoksnio epitelio. Gaurelio viduje esančią aklinai prasidedančią limfagyslę apipina kapiliarų tinklas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Virškinimo fermentai iki ko suskaido: angliavandenius, riebalus, baltymus?

A

Suskaido iki jų sudedamųjų dalių-monomerų:
angliavandenius iki monosacharidų(gliukozės)
baltymus iki aminorūgščių
riebalus iki riebalų rūgščių ir glicerolio

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Nuo ko priklauso fermentų aktyvumas?

A

Nuo temperatūros, terpės pH, substrato koncentracijos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Žmogaus organizmui palankiausia temp. fermentų veiklai?

A

37-40

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Kodėl vienos rūšies fermentai gali katalizuoti tik vienos rūšies cheminę reakciją?

A

Virškinimo fermentas savo skaidomą medžiagą atitinka kaip spyna raktą. Fermentų aktyvusis centras turi atitikti angliavandenių formą ir su jais sudaryti fermento ir substrato kompleksą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kas yra heterotrofas?

A

Organizmas, kuris reikiamas organizmui medžiagas gauna su maistu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Maistas virškinimo organais yra:

A

1.paimamas,
2.smulkinamas,
3.veikiant fermentams skaidomas,
4.suskaidytas pasisavinamas į kraują.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Virškinamojo trakto organai:

A

burna,
ryklė,
stemplė,
skrandis,
plonoji žarna (dvylikapirštė, tuščioji ir klubinė),
storoji žarna (akloji, apendiksas (kirmėlinė atauga), gaubtinė ir tiesioji),
analinė anga.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Virškinimo organų sistemai priskiriamos šios liaukos:

A

1.seilių 2.skrandžio gleivinės 3.kepenų (gamina tulžį be fermentų) 4.kasos 5.žarnų gleivinės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Virškinamojo trakto organų paskirtis?

A

Virškinamojo trakto organais maistas pamažu virškinamas slenka analinės angos link.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Virškinamųjų liaukų paskirtis?

A

Virškinimo liaukos išskiria sultis su virškinimo fermentais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Virškinimo sistemos organai:

A

burnos ertmė,
paliežuvinės seilių liaukos,
pažandinės seilių liaukos,
pažandinės seilių liaukos
liežuvis,
ryklė
stemplė,
skrandis
kepenys,
tulžies pūslė,
kasa,
dvylikapirštė žarna,
plonoji žarna,
storoji žarna,
akloji žarna,
apendiksas / kirmėlinė atauga,
tiesioji žarna,
analinė anga.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Žmogaus organizme virškinimo sistemos organai skirstomi į?

A

Virškinamojo trakto organus ir virškinimo liaukas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kas dengia virškinamojo trakto organų vidinę sienelę?

A

Gleivinė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Ką išskiria gleivinės liaukinės ląstelės?

A

Vienos rūšies liaukinės ląstelės išskiria fermentus, kitos – gleives (muciną).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Kokią funkciją atlieka gleivės?

A

Apsauginę (saugo ne tik nuo mikrobų, bet ir nuo savų fermentų, kad nesusivirškintų).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Kokios seilių liaukos burnoje atlieka cheminį skaidymą?

A

Paausinės
pažandinės
paliežuvinės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Kiek per parą išsiskiria seilių? Koks jų pH? Kokio fermento jose gausu, kuris skaido krakmolą iki maltozės?

A

Išskiria 1-2l.
pH 6,5-7,5.
Fermento ANALIZĖS.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Seilėse esančio baltymo BUCINO funkcija?

A

Sulipdo maisto daleles, padeda nuryti į stemplę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Seilėse esančio baltymo LIZOCINO funkcija?

A

Veikia dezinfekuojančiai, gydo burnos gleivinę?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Kaip yra suvokiamas skonis?

A

Ištirpusias medžiagas liežuvio svogunėliai paverčia nerviniu impulsu ir juntamaisiais neuronais nuneša į galvos smegenis, kur yra suvokiamas skonis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Kokios yra 4 skonio zonos?

A

Kartumas, rūgštumas, saldumas, sūrumas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Ryjimo procesas:

A

Maistas per ryklę patenka į stemplę, antgerklis uždaro kvėpavimo takus. Visas maistas juda peristaltikos būdu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Išorinės sekrecijos (egzokrinines) liaukos, funkcija yra?

A

Jos pagamintą sekretą ištekamaisiais latakais išskiria į kūno paviršių arba į tuščiavidurių organų ertmes.

33
Q

Vidaus sekrecijos (endokrinines) liaukos, funkcija yra?

A

Neturi ištekamųjų latakų ir pagamintą sekretą išskiria tiesiai į kraują.

34
Q

Kokius hormonus gamina kasos ląstelės?

A

Insuliną ir gliukagoną.

35
Q

Kas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje?

A

KEPENYS kartu su insulinu ir gliukagonu, kurie per kraujotaką pasiekia kepenis.

36
Q

Kokių fermentų yra kasos sultyse?

A

Yra visas maisto medžiagas skaidančių fermentų.

37
Q

Ką skaido kasos tripsinas, amilazė, lipazė?

A

Kasos tripsinas skaido baltymus, kasos amilazė – angliavandenius, kasos lipazė – riebalus.

38
Q

Didžiausia žmogaus organizmo virškinimo liauka?

A

Kepenys.

39
Q

Ką gamina kepenų ląstelės?

A

Tulžį.

40
Q

Kur yra kaupiama tulžis?

A

Tulžies pūslėj.

41
Q

Ar yra tulžyje virškinimo fermentų?

A

Nėra.

42
Q

Kam labiausiai yra reikalinga tulžis?

A

Riebalų virškinimui. Ji riebalus emulguoja, t. y. išskirsto didelius riebalų lašelius į mažesnius, didina jų paviršiaus plotą ir palengvina sąlytį su juos skaidančiais fermentais (lipazėmis).

43
Q

Tulžies funkcijos?

A

neutralizuoja skrandžio druskos rūgštį,
aktyvina kasos fermentus,
skatina žarnyno peristaltiką,
emulguoja riebalus.

44
Q

Kepenų funkcijos, yra?

A

Reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje (gliukozę gali perdirbti į glikogeną, o glikogeną – į gliukozę).
Gamina kraujo plazmos baltymus.
Kaupia vitaminų A, D, E, K ir B1212 atsargas,
sukaupia iki 30 % organizmo kraujo.
Neutralizuoja virškinimo metu į kraują patekusias toksines medžiaga.
Kepenyse iš amoniako, atsiradusio baltymų apykaitos metu, susidaro šlapalas.
Gamina tulžį.

45
Q

Plonoji žarna:

A

Plonoji žarna yra ilgiausias virškinamojo trakto organas (5–6 m). Ji prasideda nuo skrandžio
prievarčio kanalo ir atsiveria į storąją žarną. Plonosios žarnos pradžia vadinama
dvylikapiršte žarna. Į ją atsiveria kepenų tulžies ir kasos ištekamieji latakai.

46
Q

Plonosios žarnos (ir viso virškinamojo trakto organų) sienelėse yra kokių raumenų sluoksnio?

A

Lygiųjų
raumenų.

47
Q

Kas vyksta lygiesiems raumenims periodiškai susitraukinėjant plonajame žarnyne?

A

Virškinamo maisto tyrelė
ne tik stumiama pirmyn, bet ir maišoma su virškinimo sultimis. Taip padidinamas maisto medžiagų paviršiaus plotas, reikalingas fermentų veiklai.

48
Q

Plonojoje žarnoje yra daug (apie 40 gaurelių 1 mm 2 ) gleivinės išaugų, vadinamų?

A

Žarnos garureliais.

49
Q

Kuo atiteka ir kuo išteka iš žarnos gaurelio esantis kraujas?

A

Atiteka arteriole, o išteka venule.

50
Q

Žarnos
gaurelio funkcija?

A

Medžiagų įsiurbimas į kraują ir limfą.

51
Q

Plonoji žarna turi didelį paviršiaus plotą medžiagoms įsiurbti, nes:

A

yra ilga,
jos gleivinė raukšlėta,
jos gleivinėje yra daug žarnų gaurelių,
gaurelio epitelinės ląstelės turi daug mikrogaurelių.

52
Q

Kur įsiurbiami suvirškinti baltymai aminorūgščių pavidalu ir angliavandeniai – gliukozės?

A

Į žarnos gaurelio kapiliarus.

53
Q

Kur įsiurbiami suvirškinti riebalai glicerolio ir riebalų rūgščių pavidalu?

A

Į limfagyslę.

54
Q

Maisto
produktuose yra įvairių žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų. Tai
cheminiai junginiai, kurie teikia organizmui?

A
  1. energiją,
  2. medžiagas, kurių reikia ląstelėms bei audiniams augti ir atsinaujinti,
  3. medžiagas, reguliuojančias organizmo gyvybinius procesus,
  4. medžiagas, kurios panaudojamos kitoms medžiagoms sintetinti.
55
Q

Angliavandeniai:

A

Svarbiausias organizmo energijos šaltinis. Žmogus su maistu gauna paprastųjų ir sudėtinių angliavandenių.

Paprastieji angliavandeniai – tai monosacharidai: gliukozė, fruktozė, galaktozė. Jie organizme naudojami kaip greitas energijos šaltinis.

Sudėtiniai disacharidai (sacharozė, laktozė) ir polisacharidai (krakmolas, glikogenas). Polisacharidai virškinamajame trakte suskaidomi iki monosacharidų, dažniausiai gliukozės, o ši naudojama kaip energijos šaltinis.

Per parą žmogus turi suvartoti nuo 300 iki 500 g angliavandenių. Daugiausia
angliavandenių turėtume gauti krakmolo pavidalu.

56
Q

Pagrindinis, skaidulinių medžiagų šaltinis, yra? Kiek per parą žmogus turi suvartoti skaidulinių medžiagų?

A

Daržovės, vaisiai, uogos, rupi duona. Per parą su maistu reikėtų gauti apie 25–30 g skaidulinių medžiagų.

57
Q

Skaidulinių medžiagų funkcijos?

A

Jos veikia žmogaus organizmo riebalų apykaitą.
Padeda vykti peristaltikai.
Padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas.

58
Q

Riebalai:

A

Geras energijos šaltinis. Jų yra augalinių ir gyvūninių. Augalinių riebalų sudėtyje daugiausia yra nesočiųjų riebalų rūgščių, o gyvūninių – daugiausia sočiųjų.

Augaliniuose riebaluose yra organizmui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių: linolo ir linoleno. Jų organizmas pats nesintetina,
todėl jas būtina gauti su maistu. Žmogaus organizme šios rūgštys skatina junginių,
reguliuojančių kraujo krešumą ir kraujospūdį, gamybą, palaiko imunitetą.
Nesočiosios riebalų rūgštys būtinos gerai antinksčių ir skydliaukės veiklai. Kai jų
trūksta, išsausėja oda, gleivinės, susergama tulžies pūslės akmenlige. Jos padeda iš organizmo pašalinti cholesterolio perteklių.

Suaugusio žmogaus vienam kilogramui kūno masės per dieną su maistu reikia gauti
1–1,5 g riebalų. Bent trečdalį šių riebalų turėtų sudaryti augaliniai riebalai.

59
Q

Baltymai:

A

Yra pagrindinė statybinė ir atstatomoji ląstelių medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Žmogaus organizme baltymai yra labai specifiški, pagaminami iš gaunamų su maistu aminorūgščių.

Dalį šių aminorūgščių žmogaus kepenys verčia
tomis aminorūgštimis, kurių tuo metu organizmui trūksta. Tai pakeičiamos
aminorūgštys.

Kitos dalies aminorūgščių organizmas pakeisti negali, jų reikiamą kiekį organizmas turi gauti su baltyminiu maistu. Tai nepakeičiamos aminorūgštys.

Trūkstant bent vienos jų, sutrinka organizmo medžiagų apykaita, augimo procesai.
Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia būna gyvūninės kilmės – mėsos, žuvų –maisto produktuose.

Iš baltymų gaminamos apsauginės medžiagos antikūnai, dauguma hormonų, hemoglobinas, kraujyje pernešantis deguonį, fermentai.

Suaugusio žmogaus vienam kilogramui kūno masės per dieną su maistu reikia gauti ne mažiau kaip 1–1,5 g baltymų.

60
Q

Normalus baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis yra?

A

1:1:4.

61
Q

Energija organizme:

A

Energijos organizmas gauna iš angliavandenių, riebalų ir baltymų.

Daugiausia jos yra riebaluose, kuriuos organizmas kaupia kaip atsargas.

Angliavandeniuose yra maždaug dvigubai mažiau energijos, tačiau juos organizmas ypač efektyviai skaido. Jeigu su maistu gaunama per daug angliavandenių, jų perteklius perdirbamas į glikogeną arba riebalus.

Baltymus organizmas skaido tik badaudamas. Baltymų negali pakeisti nei angliavandeniais, nei riebalais.

62
Q

Kodėl vanduo yra reikalingas organizmui?

A

Vanduo yra terpė, kurioje vyksta įvairiausios organizmo cheminės reakcijos.
Jis padeda palaikyti pastovią druskų apykaitą, šalinti medžiagų apykaitos produktus.
Su geriamu vandeniu žmogus gauna
nemažai mineralinių medžiagų.
Visi gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam kiekiui vandens.
Vanduo yra ląstelių ir audinių sudedamoji dalis.

63
Q

Storąją žarną sudaro:

A
  1. Akloji žarna
  2. Gaubtinė žarna
  3. Tiesioji žarna
  4. Išangė
64
Q

Storosios žarnos funkcijos:

A
  1. Formuojasi fekalijos (nesuvirškintos maisto liekanos, skaidulos, negyvos žarnyno ląstelės, bakterijos).
  2. Įsiurbiamas vanduo į kraują.
  3. Joje gyvenančios bifido bakterijos gamina K ir B grupės vitaminus.
  4. Žarnyno ląstelės neleidžia daugintis kitoms bakterijoms.
65
Q

Kas atsitinka esant vitaminų trūkumui?

A

Susergama avitaminozę.Kai vitaminų trūksta,
laisvieji radikalai dalyvauja įvairiose šalutinėse reakcijose, pažeidžia ląsteles. Dėl to jos gali virsti vėžinėmis.

66
Q

Į kokias grupes skirstomi vitaminai?

A

Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje (C, B2, B12, B6) ir tirpius riebaluose (A, D, E).

67
Q

Vitaminų svarba organizmui:

A

Vitaminai labai svarbūs organizmo medžiagų apykaitai. Dauguma jų aktyvina fermentus, turi poveikį įvairioms cheminėms reakcijoms, padeda įsisavinti tam tikras medžiagas. Kai kurie vitaminai yra antioksidantai. Jie geba prisijungti kenksmingus medžiagų skilimo produktus –laisvuosius radikalus – ir taip saugo ląsteles nuo neigiamo jų poveikio.

68
Q

Maisto priedai (E), tai:

A

dažikliai, konservantai, antioksidantai, emulgatoriai, stabilizatoriai, saldikliai, spalvos fiksatoriai ir kt.

69
Q

Maisto priedų paskirtis?

A

Priedai naudojami tam, kad maistas ilgiau išsilaikytų, turėtų patrauklią išvaizdą, gerą skonį, malonų kvapą.

70
Q

Maisto priedai skirstomi į šešias grupes:

A
  1. konservantai ir antioksidantai (E200–E299) – ilgina produkto galiojimo laiką, saugo nuo
    gedimo;
  2. dažikliai (E100–E199) – tai medžiagos, suteikiančios maisto produktui spalvą;
  3. dirbtiniai saldikliai (E900–E999) – vartojami vietoj cukraus, nes yra 30–300 kartų saldesni,
    todėl jų reikia mažiau negu cukraus;
  4. skonį ir aromatą stiprinančios medžiagos (E620–E637);
  5. emulgatoriai, stabilizatoriai ir tirštikliai (E400–E499);
  6. rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.
71
Q

Kas būna, kai maisto priedų yra avrtojama daugiau, nei leidžiama?

A

Dideli jų kiekiai gali sukelti vėžines ligas, padidinti cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą, sukelti odos ligas, išbėrimus, naikinti vitaminą B12, sukelti virškinimo sutrikimus.

72
Q

Kas yra mikroelementai?

A

Elementai, kurių reikia miligramo ar mažiau. Tokie mineralai vadinami mikroelementais. Prie jų priskiriami fluoras, jodas.

73
Q

Kas yra makroelementai?

A

Kalcio ir natrio poreikis didžiausias – keli gramai per dieną. Tokie mineralai
vadinami makroelementais.

74
Q

Dėl ko sutrinka virškinimas?

A

 jį apsunkina blogai sukramtytas maistas;
 dėl persivalgymo;
 jei valgant geriama daug skysčių (jei per daug atskiedžiamos virškinimo sultys, ne taip
efektyviai skaidomos maisto medžiagos);
 jei valgoma vėlai vakare;
 esant nuolatinei nervinei įtampai;
 sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir pablogėjus virškinimo fermentų gamybai.

75
Q

Dantų ėduonis:

A

danties kietųjų audinių liga, dėl kurios dantis ima irti. Nevalant dantų arba
netinkamai juos prižiūrint, tarpdančiuose kaupiasi maisto liekanos ir susidaro palankios sąlygos veistis bakterijoms. Misdamos angliavandeniais, bakterijos išskiria rūgštis, ardančias dantų audinius. Todėl reikia kruopščiai valyti dantis, valgyti mažiau saldumynų, nekąsti kietų saldainių ir
riešutų ir bent du kartus per metus apsilankyti pas odontologą.

76
Q

Skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė:

A

Tai lėtinė liga, pažeidžianti skrandžio ar
dvylikapirštės žarnos gleivinę. Dėl netinkamos mitybos, nervinių sukrėtimų, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo gali sutrikti virškinimas skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Skrandyje pradeda skirtis daugiau ir didesnio rūgštingumo sulčių, o šarminė dvylikapirštės žarnos terpė jų neįstengia
neutralizuoti. Dėl to šiuos organus sauganti gleivinė suplonėja ir joje gali atsirasti opų. Jos sukelia stiprius skausmus, žmogų kankina rėmuo, kartais būdingas pykinimas ir vėmimas su kraujo priemaišomis. Norint išvengti opaligės svarbu atsisakyti žalingų įpročių, vengti nervinės įtampos,
nepiktnaudžiauti opaligę galinčiais sukelti vaistais.

77
Q

Gastritas:

A

skrandžio uždegimas. Susergama suvalgius sugedusių ar patogeniniais mikroorganizmais apkrėstų, sunkiai virškinamų maisto produktų. Ligonis netenka apetito, jaučia skrandžio skausmą, pykinimą, vemia. Derėtų maitintis tik šviežiais ir tinkamai paruoštais maisto
produktais, gerai juos sukramtyti, nevartoti alkoholio.

78
Q

Kirmėlinės ligos:

A

kai į maistą patenka kirmėlių kiaušinėlių arba jų lervų, apsikrečiama kirmėlėmis. Jos ne tik žaloja virškinimo organus, bet ir apnuodija žmogaus organizmą savo medžiagų apykaitos metu susidariusiomis nuodingomis medžiagomis. Reikia laikytis higienos
taisyklių, tinkamai apdoroti maisto produktus, valgyti tik veterinarijos gydytojų patikrintą mėsą, naikinti muses, graužikus, saugoti nuo jų maisto produktus.

79
Q

Tulžies pūslės akmenligė:

A

Tai akmenų susidarymas tulžies pūslėje ir jos latakuose. Akmenligė prasideda tada, kai dėl įvairių priežasčių sutrinka tulžies nutekėjimas. Jai susilaikant pūslėje, atsiranda bilirubino, cholesterolio nuosėdų, iš kurių ilgainiui ima formuotis akmenys. Akmenų susidarymo procesą skatina kaloringas maistas, nejudri gyvensena. Norint išvengti šio sutrikimo,
reikia būti fiziškai aktyviems, daug sportuoti, saikingai vartoti daug riebalų turintį maistą ir sveikai maitintis.

Biologija (4 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions