Homeostazė Flashcards
Homeostazė, tai?
Organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių pastovumas.
Organizmo vidaus terpė, tai?
Aplinka, kurioje funkcionuoja ląstelės, audiniai ir organai.
Organai, palaikantys homeostazę:
1) Oda-dalyvauja
termoreguliacijoje.
2) Plaučiai-palaiko CO2 ir O2 pusiausvyrą.
3) Inkstai-dalyvauja H2O ir druskų
koncentracijos reguliacijoje.
4) Kasa ir kepenys-svarbūs reaguliuojant
gliukozės koncentraciją.
Homeostazės valdymo sistemą sudaro:
1) RECEPTORIAI, kurie reaguoja į dirgiklį.
2) VALDYMO CENTRAS (galvos smegenys, liaukos).
3) EFEKTORIUS,gavęs atsakymą iš valdymo centro yra atsakingas, kad pokytis būtų įvykdytas (pvz. oda, inkstai ir tt.).
Gyvūnai pagal temperatūros palaikymą skirstomi į šias grupes:
1) Etnoterniniai (šaltakraujai)-jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros, kurioje gyvena. Termoreguliacijos organizmas neišsivystė. Kai kūnas atvėsta medžiagų apykaita suletėja. Varliagyviai, ropliai, žuvys.
2) Endoterniniai (šiltakraujai)-išsivystęs termoreguliacijos valdymas. Geba palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Žinduoliai, paukščiai.
3) Heteroterminiai-kurie geba palaikyti aukštesnę temperatūrą, nei aplinkoje, kurioje gyvena. Tunas.
Kaip gaunama šiluma?
1) Viduląstelinio kvėpavimo metu.
2) Gaminant ATP.
3) Sportuojant.
4) Drebant.
Mažiausia kūno temperatūra būna?
Galūnėse.
Kokiais būdais šiluma gali išsiskirti iš kūno paviršiaus?
1) Šilumos laidumo- kūnui liečiantis su šaltesniu už jį, šilumai laidžiu daiktu.
2) Konvekcijos- šiltam orui kylant nuo kūno paviršiaus, o jo vietą užimant šaltam aplinkos orui.
3) Spinduliavimo- oda šilumą spinduliuoja.
4) Garinimo- šiluma atiduodama kartu su vandeniu.
Hipertemija, tai?
Organizmo būsena, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 37.
Hiportemija, tai?
Organizmo būsena, kai kūno temperatūra sumažėja iki 35.
Kas reaguliuoja šilumos gamybą ir išskyrimą?
Pagumbūris, gaunantis nervinius signalus iš šilumos ir šalčio receptorių, esančių odoje.
Pastovios kūno temepratūros palaikymas:
Odos tempreratūros receptoriai -> nugaros smegenys -> galvos smegenys -> pagumburis.
Aktyviai užsiimant fizine veikla:
Organizme padidėja energijos poreikis ir intensyviau vyksta ląstelinis kvėpavimas. Jo metu išsiskiria šiluma. Sušilęs kraujas ir odos šilumos receptoriai signalizuoja apie per daug šiltą aplinką, pagumburis siunčia nervinius
impulsus į odą. Atsipalaiduoja arteriolių raumenys ir jos išsiplečia, pagreitėja kraujotaka, į paviršinius kapiliarus patenka daugiau kraujo, kūno oda parausta ir į aplinką išspinduliuojama daugiau šilumos. Prakaito liaukos išskiria daugiau prakaito, oda sudrėksta, o garuodamas vanduo, išskirtas su prakaitu, vėsina odą. Plaukų šiaušiamieji raumenys atsipalaiduoja, plaukai priglunda prie odos.
Kai kūno temperatūra organizme pakyla (kūno vėsinimas):
Odoje suaktyvėja vėsinimo mechanizmai:
1) išsiplečia kraujagyslės
2) išspinduliuojama daugiau šilumos
3) prakaito liauko išskiria daugiau prakaito
Atšalus orui
Odos paviršiuje atvėsęs kraujas ir odos šalčio receptoriai siunčia informaciją į pagumburį, o šis perduoda nervinį impulsą į odą. Arteriolės susiaurėja, į odos paviršiuje esančius kapiliarus priteka mažiau kraujo, išspinduliuojama mažiau šilumos. Prakaito liaukos neišskiria ar išskiria mažai prakaito. Plaukų šiaušiamieji raumenys susitraukia ir odos plaukai pasišiaušia, oda pašiurpsta (vadinamoji „žąsies oda“), prie odos susidaro nejudančio oro sluoksnis. Pradedama drebėti – dirbdami raumenys greitai, nevalingai susitraukinėja ir atsipalaiduoja, taip pagamina daugiau šilumos.
Kai kūno temperatūra organizme sumažėja (šilumos atidavimo mažinimas):
1) kraujagyslės susiaurėja
2) išskiriama mažai šilumos
3) prakaito liaukos neišskiria prakaito.
Kaip gyvūnai prisitaikoreguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme SAUSUMOJE?
Dykumos gyvūnų Henlės kilpa ilgesnė, todėl ji reabsorbuoja daugiau vandens ir šlapimas
tampa labiau koncentruotas.
Smulkūs graužikai, gyvenantys dykumoje, dieną lindi pasislėpę urvuose žemėje. Šlapimas yra gaminamas labai koncentruotas, o išmatos sausos.
Dykuminis kengūrinis šoklys naudoja ląstelinio kvėpavimo metu išsiskyrusį vandenį.
Kupranugarių, kaip ir šoklių, inkstuose susidaro labai koncentruotas šlapimas, jų raukšlėta nosies gleivinė sulaiko iškvepiamo oro drėgmę, be to, jie sugeba pakelti kūno temperatūrą. Kupranugariai keliaudami dykuma naudoja organinių junginių oksidavimo metu susidariusį
vandenį.
Jūrinių žinduolių prisitaikymas reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą
organizme:
Didžiąją dalį vandens šie gyvūnai gauna su maistu. Vandeniu jūriniai žinduoliai apsirūpina misdami žuvimis, nes žuvų organizme druskų kiekis panašus kaip žinduolio kraujyje. Taip maitindamiesi
jūrų liūtai ir ruoniai gali išgyventi be gėlo vandens.
Į krantą išlipantys žinduoliai, pavyzdžiui, baltieji lokiai, gėlo vandens gauna ne tik iš maisto, bet ir laižydami sniegą.
Kaip ir sausumos žinduoliams, jūros gyvūnams išlaikyti nepakitusią vidinę terpę padeda inkstai. Šių žinduolių inkstai yra didesni negu sausumos gyvūnų. Kaip ir dykumos žinduoliai, jūriniai žinduoliai turi ilgesnę nefrono kilpą (Henlės kilpą), todėl jų šlapimas yra labiau koncentruotas negu sausumos žinduolių. Taip jūrinių žinduolių organizmas taupo vandenį.
Kokiame procese dalyvauja inkstai?
Osmoreguliacijos, t.y prisideda palaikant vandens ir druskų koncentracija.
Vanduo į žmogaus organizmą
patenka:
1) kartu su maistu,
2) geriant,
3) susidaro oksiduojant organines medžiagas ląstelinio kvėpavimo metu.
Daugiausia vandens netenkame:
1) su šlapimu,
2) kai karšta – su prakaitu,
3) nedideliais kiekiais
prarandame kvėpuodami
4) su išmatomis.
Kas atsitina, kai žmogus, kurį laiką negeria ir jo organizme sumažėja skysčių?
Tada pagumburyje ir kepenų vartų venoje esantys osmoreceptoriai reaguoja į ištirpusių medžiagų pokytį kraujyje, skatina pasmegeninę
liauką išskirti ADH (antidiurezinį hormoną) ir sukelia troškulio jausmą (vadinamą osmosiniu
troškuliu).
Ką padaro išsiskyręs ADH hormonas?
Padidina vingiuotųjų distalinių kanalėlių ir surenkamųjų kanalėlių pralaidumą vandeniui, dėl to reabsorbuojama daugiau vandens ir jis sugrąžinamas į kraują. Susidaro mažiau, bet labiau koncentruoto šlapimo.
Osmoreguliacijos valdymo sistema:
1) DIRGIKLIS- kraujo plazmos druskų koncentracija sumažėjusi/padidėjusi.
2) RECEPTORIU- pagumburis.
3) VALDYMO CENTRAS-hipotezė
4) EFEKTORIUS- inkstai
5) ATSAKAS-kraujo plazmos druskų koncentracija sumažėjusi/padidėjusi.
Cukrinis diabetas, tai?
Liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą ( hiperglikemiją) arba sumažėjimą
(hipoglikemiją).
Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimo valdymo centras?
1) DIRGIKLIS- gliukozės kiekis organizmepadidėja/sumažėja.
2) RECEPTORIUS- kasos ląstelėse.
3) VALDYMO CENTRAS- kasa
4) EFEKTORIUS- kepenys, raumenys, riebalinis audinys.
5) ATSAKAS-gliukozės kiekis organizmepadidėja/sumažėja.
Iš kur visos žmogaus ląstelės gauna energijos?
Energijos gauna iš ląstelinio kvėpavimo metu oksiduojamos gliukozės.
Normalus gliukozės kiekis kraujyje yra?
3,33 – 5,55 mmol/l kraujo – nevalgius.
7,8 mmol/l – 2val. po valgio.
Gliukozės reguliavime dalyvauja šie hormonai:
- Insulinas( beta) - mažina
- Gliukagonas (alfa) – didina
P.S glikogenas “kaupia” gliukozės perteklių
Kas išskiria adrenaliną?
Antinkščiai.
I tipo cukrinis diabetas yra, kai?
Kasa negamina insulino ir dėl to didėja gliukozės kiekis kraujyje.
II tipo cukrinis diabetas yra, kai?
Kai ląstelių
membranose esantys receptoriai nebeatpažįsta insulino, dėl to sutrinka gliukozės pasisavinimas.
Kai gliukozės kraujyje būna per daug:
pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka širdies raumens
aprūpinimas energija, pažeidžiami akių kapiliarai.
Kur susidaro šlapalas?
Kepenyse iš amoniako, o šis – iš perteklinių aminorūgščių atskeliant amino grupę.
Ką šalina inkstai ir kodėl?
Vandens, druskų perteklių, šlapalą, šlapimo rūgštį, anglies dioksidą, vaistų likučius organizmas turi pašalinti, kad nebūtų pažeista vidinės organizmo terpės pusiausvyra.
Šlapimo šalinimo sistema:
1) Inkstai
2) Šlapintakiai
3) Šlapimo pūslė
4) Šlaplė
5) Sfinkteris-raumuo reaguliuojantis šlapimo išskyrimą.
Inksto funkcijos:
1) Palaiko pastovią vidinę organizmo terpę, reaguliuodami vandens ir mineralinių medžiagų kiekio pokyčius organizme.
2) Išskiria iš kraujo medžiagų apykaitos produktus ( šlapalą, šlapimo rūgštį), organizmui svetimas medžiagas (vaistus).
3) Gamina inkstų hormonus.
Sveiko žmogaus organizme neturi būti:
Baltymų, kraujo, gliukozės.
Inkstas yra sudarytas iš daugybės?
Nefronų.
Kiekvienas nefronas sudarytas iš?
- Inksto kūnelio
- Kanalėlių sistemos.
Inkstų kūnelį sudaro:
1) Baumano kapsulė- kuri gaubia kapiliarų kamuolėlį.
2) Nuo kapsulės prasideda proksimalinis (artimasis) vingiuotasis kanalėlis- kuris
pereina į tiesųjį kanalėlį.
3) Šis nusileisdamas ir kildamas sudaro Henlės kilpa.
4) Henlės kilpos kylančioji dalis pereina į distalinį (tolimąjį) vingiuotąjį kanalėlį.
5)Distalinis kanalėlis jungiasi su surenkamuoju kanalėliu.
Kaip kraujas patenka į inkstą?
Kraujas į inkstą patenka inksto arterija, kuri šakojasi į arterioles.
Kaip išteka ir įteka į kapiliarų kamuolėlį kraujas?
kraujas patenka įtekančiąja arteriole(spindis DIDESNIS), o ištekančiąja arteriole išteka iš kapiliarų kamuolėlio.
Kaip susidaro pirminis šlapimas?
1.Filtravimas. Jis vyksta dėl skirtingo slėgių skirtumo tarp kapiliarų ir nefrono kapsulės. Į kapsulę patenka kraujo plazmos sudėtinės dalys – vanduo, druskos, gliukozė, amino rūgštys, šlapalas, šlapimo rūgštis.
Į filtratą nepatenka baltymų molekulės, nes jos per didelės.
Per filtravimą susidaręs filtratas vadinamas pirminiu šlapimu.
Kaip susidaro antrinis šlapimas?
2.Reabsorbcija (įsiurbimas). Per visą nefrono kanalėlių ilgį, ypač nefrono Henlės kilpoje (4, 5) ir surenkamajame
vingiuotajame kanalėlyje (7) vyksta vandens įsiurbimas iš nefrono į kraują. Vanduo
grįžta į kraują osmoso būdu dėl aktyvaus druskų įsiurbimo.
Iš Baumano kapsulės (1) filtratas patenka į proksimalinį vingiuotąjį kanalėlį (3),
kuriame vyksta visų organizmui reikalingų:
aminorūgščių,gliukozės,vitamnų, vandens įsiurbimas į kraują
Proksimalinio kanalėlio funkcijos:
Vidinio paviršiaus plotą padidina mikrogaureliai, jo ląstelėse daug mitochondrijų, kuriose išskiriama energija, reikalinga aktyviajai pernašai
vykdyti.
Henlės kilpos funkcijos:
Henlės kilpos nusileidžianmoji dalis yra laidi vandeniuiŠi kilpos dalis išklota vienasluoksniu plokščiuoju epiteliu.
Čia osmoso būdu reabsorbuojama daug vandens, tad šlapimas tampa koncentruotas.
Henlės kilpos kylančioji dalis (5) išklota kubiniu epiteliu, ji mažai laidi vandeniui, bet
laidi druskoms.
Distalinio vingiuotojo kanalėlio funkcijos:
sienelės išklotos kubinio epitelio ląstelėmis, turinčiomis mikrogaurelius. Šiame
kanalėlyje vyksta aktyvus natrio jonų įsiurbimas iš nefrono į kraują, čia
reguliuojama kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šioje nefrono dalyje ir
surenkamajame kanalėlyje vandens įsiurbimą į kraują reguliuoja pasmegeninė liauka,
kuri išskiria ADH (antidiurezinį) hormoną, ir antinksčiai, išskiriantys aldosteroną. Jų
veikiamas vanduo įsiurbiamas osmoso būdu į kraują.
