Homeostazė Flashcards
Homeostazė, tai?
Organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių pastovumas.
Organizmo vidaus terpė, tai?
Aplinka, kurioje funkcionuoja ląstelės, audiniai ir organai.
Organai, palaikantys homeostazę:
1) Oda-dalyvauja
termoreguliacijoje.
2) Plaučiai-palaiko CO2 ir O2 pusiausvyrą.
3) Inkstai-dalyvauja H2O ir druskų
koncentracijos reguliacijoje.
4) Kasa ir kepenys-svarbūs reaguliuojant
gliukozės koncentraciją.
Homeostazės valdymo sistemą sudaro:
1) RECEPTORIAI, kurie reaguoja į dirgiklį.
2) VALDYMO CENTRAS (galvos smegenys, liaukos).
3) EFEKTORIUS,gavęs atsakymą iš valdymo centro yra atsakingas, kad pokytis būtų įvykdytas (pvz. oda, inkstai ir tt.).
Gyvūnai pagal temperatūros palaikymą skirstomi į šias grupes:
1) Etnoterniniai (šaltakraujai)-jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros, kurioje gyvena. Termoreguliacijos organizmas neišsivystė. Kai kūnas atvėsta medžiagų apykaita suletėja. Varliagyviai, ropliai, žuvys.
2) Endoterniniai (šiltakraujai)-išsivystęs termoreguliacijos valdymas. Geba palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Žinduoliai, paukščiai.
3) Heteroterminiai-kurie geba palaikyti aukštesnę temperatūrą, nei aplinkoje, kurioje gyvena. Tunas.
Kaip gaunama šiluma?
1) Viduląstelinio kvėpavimo metu.
2) Gaminant ATP.
3) Sportuojant.
4) Drebant.
Mažiausia kūno temperatūra būna?
Galūnėse.
Kokiais būdais šiluma gali išsiskirti iš kūno paviršiaus?
1) Šilumos laidumo- kūnui liečiantis su šaltesniu už jį, šilumai laidžiu daiktu.
2) Konvekcijos- šiltam orui kylant nuo kūno paviršiaus, o jo vietą užimant šaltam aplinkos orui.
3) Spinduliavimo- oda šilumą spinduliuoja.
4) Garinimo- šiluma atiduodama kartu su vandeniu.
Hipertemija, tai?
Organizmo būsena, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 37.
Hiportemija, tai?
Organizmo būsena, kai kūno temperatūra sumažėja iki 35.
Kas reaguliuoja šilumos gamybą ir išskyrimą?
Pagumbūris, gaunantis nervinius signalus iš šilumos ir šalčio receptorių, esančių odoje.
Pastovios kūno temepratūros palaikymas:
Odos tempreratūros receptoriai -> nugaros smegenys -> galvos smegenys -> pagumburis.
Aktyviai užsiimant fizine veikla:
Organizme padidėja energijos poreikis ir intensyviau vyksta ląstelinis kvėpavimas. Jo metu išsiskiria šiluma. Sušilęs kraujas ir odos šilumos receptoriai signalizuoja apie per daug šiltą aplinką, pagumburis siunčia nervinius
impulsus į odą. Atsipalaiduoja arteriolių raumenys ir jos išsiplečia, pagreitėja kraujotaka, į paviršinius kapiliarus patenka daugiau kraujo, kūno oda parausta ir į aplinką išspinduliuojama daugiau šilumos. Prakaito liaukos išskiria daugiau prakaito, oda sudrėksta, o garuodamas vanduo, išskirtas su prakaitu, vėsina odą. Plaukų šiaušiamieji raumenys atsipalaiduoja, plaukai priglunda prie odos.
Kai kūno temperatūra organizme pakyla (kūno vėsinimas):
Odoje suaktyvėja vėsinimo mechanizmai:
1) išsiplečia kraujagyslės
2) išspinduliuojama daugiau šilumos
3) prakaito liauko išskiria daugiau prakaito
Atšalus orui
Odos paviršiuje atvėsęs kraujas ir odos šalčio receptoriai siunčia informaciją į pagumburį, o šis perduoda nervinį impulsą į odą. Arteriolės susiaurėja, į odos paviršiuje esančius kapiliarus priteka mažiau kraujo, išspinduliuojama mažiau šilumos. Prakaito liaukos neišskiria ar išskiria mažai prakaito. Plaukų šiaušiamieji raumenys susitraukia ir odos plaukai pasišiaušia, oda pašiurpsta (vadinamoji „žąsies oda“), prie odos susidaro nejudančio oro sluoksnis. Pradedama drebėti – dirbdami raumenys greitai, nevalingai susitraukinėja ir atsipalaiduoja, taip pagamina daugiau šilumos.
Kai kūno temperatūra organizme sumažėja (šilumos atidavimo mažinimas):
1) kraujagyslės susiaurėja
2) išskiriama mažai šilumos
3) prakaito liaukos neišskiria prakaito.
Kaip gyvūnai prisitaikoreguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme SAUSUMOJE?
Dykumos gyvūnų Henlės kilpa ilgesnė, todėl ji reabsorbuoja daugiau vandens ir šlapimas
tampa labiau koncentruotas.
Smulkūs graužikai, gyvenantys dykumoje, dieną lindi pasislėpę urvuose žemėje. Šlapimas yra gaminamas labai koncentruotas, o išmatos sausos.
Dykuminis kengūrinis šoklys naudoja ląstelinio kvėpavimo metu išsiskyrusį vandenį.
Kupranugarių, kaip ir šoklių, inkstuose susidaro labai koncentruotas šlapimas, jų raukšlėta nosies gleivinė sulaiko iškvepiamo oro drėgmę, be to, jie sugeba pakelti kūno temperatūrą. Kupranugariai keliaudami dykuma naudoja organinių junginių oksidavimo metu susidariusį
vandenį.
Jūrinių žinduolių prisitaikymas reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą
organizme:
Didžiąją dalį vandens šie gyvūnai gauna su maistu. Vandeniu jūriniai žinduoliai apsirūpina misdami žuvimis, nes žuvų organizme druskų kiekis panašus kaip žinduolio kraujyje. Taip maitindamiesi
jūrų liūtai ir ruoniai gali išgyventi be gėlo vandens.
Į krantą išlipantys žinduoliai, pavyzdžiui, baltieji lokiai, gėlo vandens gauna ne tik iš maisto, bet ir laižydami sniegą.
Kaip ir sausumos žinduoliams, jūros gyvūnams išlaikyti nepakitusią vidinę terpę padeda inkstai. Šių žinduolių inkstai yra didesni negu sausumos gyvūnų. Kaip ir dykumos žinduoliai, jūriniai žinduoliai turi ilgesnę nefrono kilpą (Henlės kilpą), todėl jų šlapimas yra labiau koncentruotas negu sausumos žinduolių. Taip jūrinių žinduolių organizmas taupo vandenį.
Kokiame procese dalyvauja inkstai?
Osmoreguliacijos, t.y prisideda palaikant vandens ir druskų koncentracija.