Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Fizika > Termodinamika > Flashcards

Termodinamika Flashcards

1
Q

Vidinė kūno energija…

A

lygi tą kūną sudarančių dalelių netvarkingo judėjimo kūno masės centro atžvilgiu kinetinių energijų ir visų dalelių tarpusavio sąveikos potencinių energijų sumai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

U =

A

Σ_(i=1)^n * Eki + Σ_(i=1)^n * Epi = NEk1 ̅

U - kūno vidinė energija
Eki - vienos dalelės kinetinė energija
Σ_(i=1)^n * Eki - visų dalelių kinetinių energijų suma
Epi - vienos dalelės sąveikos potencinė energija
Σ_(i=1)^n * Epi - visų dalelių potencinių energijų suma
Ek1 ̅ - vienos dalelės vidutinė kinetinė energija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Idealiose dujose…

A

Epi = 0

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Ek1 =

A

(3/2)kT

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

U (vienatomių dujų vidinė energija) =

A

(3/2)(m/M)NakT = (3/2)(m/M)RT = (3/2)𝜈RT = (3/2)pV

m - dujų masė
M - molinė masė
Na - Avogadro sk.
k - Bolcmano konstanta
T - absoliučioji temperatūra
R - universalioji dujų konstanta
𝜈 - medžiagos kiekis
p - slėgis
V - tūris

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

U (dviatomių dujų vidinė energija) =

A

(5/2)(m/M)R*T

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Vidinės energijos keitimo būdai:

A

1) Perduodant šilumą;
2) Atliekant darbą;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Šilumos perdavimo būdai:

A

1) Šilumos laidumas;
2) Konvekcija;
3) Šilumos spinduliavimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Šilumos laidumas -

A

šilumas perdavimo būdas, kai aukštesnės temperatūros kūnai atiduoda energiją žemesnės temperatūros kūnams tiesioginio kontakto metu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Konvekcija -

A

šilumos perdavimas skysčių ar dujų srautais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Šilumos spinduliavimas -

A

šilumos perdavimas ne medžiagomis. Visi kūnai skleidžia šiluminius spindulius ir kuo karštesnis, tuo intensyviau.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Šilumos kiekis -

A

vidinė energija, kurią kūnas gauna arba praranda šilumos perdavimo būdu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Q – šilumos kiekis (J) . Q=

A

cm (t2-t1)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

C – medžiagos savitoji šiluma. m- masė. C=

A

Q/m(t2-t1)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Medžiagos savitoji šiluma parodo…

A

kiek reikia energijos 1 kg masės kūną pakelti 1 laipsniu

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Agregatinė būsena –

A

būsenos kitimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Garavimas –

A

fizinis virsmas, kurio metu skystis virsta garais jo paviršiuje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Kai yra Q, L ir m ; Q=
L tai..
m tai..

A

Lm ;
L – savitoji garavimo šiluma,
m – kūno masė

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Savitoji garavimo šiluma –

A

šilumos kiekis, reikalingas 1 kg skysčio išgarinti virimo temperatūroje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

virimas -

A

procesas, kurio metu skystis garuoja ne tik iš paviršiaus, bet ir iš vidaus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Pagrindinė virimo salyga –

A

skystis pradeda virti, kai garų slėgis p burbuluose yra ne mažesnis už atmosferos slėgį p0 : p = >p0

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kondensacija -

A

fazinis virsmas, kurio metu garai virsta skysčiu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Lydimasis –

A

fazinis veiksmas, kurio metu kietasis kūnas virsta skysčiu.

24
Q

Kai yra Q, landa л ir m tai Q=
л=
m=

A

лm;
л – savitoji lydimosi šiluma,
m – kūno masė

25
Q

Savitoji lydimosi šiluma –

A

šilumos kiekis, reikalingas 1 kg kietos medžiagos paversti skysčiu jos lydimosi temperatūroje

26
Q

Kietėjimas –

A

fazinis virsmas, kurio metu skystis virsta kietuoju kūnu.

27
Q

Vanduo 0 laipsnių C temperatūroje kietėja (skystėja), kai

A

aplinkos temperatūra yra žemesnė (didesnė) už arba lygi 0 laipsnių C.

28
Q

Kai yra Q, q ir m, Q=
q=

A

qm;
q – kuro degimo šiluma.

29
Q

šilumos balanso lygtis -

A

šilumos kiekių uždaroje sistemoje suma lygi nuliui
Q1+Q2+Q3+…=0

gautas šilumos kiekis yra teigiamas (Q > 0), atiduotas neigiamas (Q < 0)

30
Q

A’ - dujų darbas; A’=

A

p*deltaV

31
Q

A^1 > 0

A

kai dujos plečiasi (deltaV > 0)

32
Q

A^1 < 0

A

kai dujos spaudžiamos (deltaV < 0)

33
Q

A^1 =
A^1 tai
A tai

A

-A
dujų darbas
išorinių jėgų darbas

34
Q

kai yra delta U, Q ir A tai delta U =
U tai..
Q tai..
A tai…

A

Q + A
dujų vidinės energijos pokytis
suteikta šiluma
darbas

35
Q

pirmasis termodinamikos dėsnis:

A

termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis, atsiradęs keičiantis sistemos būsenai, lygus išorinių jėgų atliekamo darbo ir sistemai suteikto šilumos kiekio sumai:
delta U = Q + A

Termodinaminei sistemai perduotas šilumos kiekis naudojamas jos vidinei energijai pakeisti ir sistemos darbui atlikti įveikiant išorines jėgas:
Q=delta U + A’

36
Q

delta U=

A

U2 - U1 = 3/2m/MR deltaT

37
Q

Q > 0, kai…

A

kūnas gauna šilumą

38
Q

Q < 0, kai…

A

kūnas atiduoda šilumą

39
Q

A > 0, kai…

A

dujos yra spaudžiamos

40
Q

A < 0, kai…

A

dujos yra plečiamos

41
Q

A^1 > 0, kai…

A

dujos yra plečiamos

42
Q

A^1 < 0, kai…

A

dujos yra spaudžiamos

43
Q
  1. Izoterminis procesas:
A

T = const:
deltaU = 0; Q=A^1=p deltaV

44
Q
  1. Izobarinis procesas (p=const):
A

Q=3/2 p delta V + p delta V =5/2 p delta V
(Q= delta U + A’)

45
Q
  1. izochorinis procesas (V= const):
A

A^1=0
Q=delta U

46
Q
  1. Adialbatinis procesas -
A

labai greitas procesas, kai nevyksta šilumos mainai su aplinka (nes procesas labai greitas)

47
Q

Adialbatiniai procesai:

A

kai Q=0
delta U = A
delta U = - A ^1

48
Q

šiluminis variklis -

A

įrenginys, kuris vidinę kuro energiją paverčia mechanine energija

49
Q

šiluminių variklių pavyzdžiai: (6)

A
  1. benzinis keturtaktis vidaus degimo variklis
  2. Dizelinis keturtaktis vidaus degimo variklis
  3. benzininis dvitaktis vidaus degimo variklis
  4. reaktyvinis variklis
  5. garo turbina
  6. turboreaktyvinis variklis
50
Q
  1. n (su nosine) =
A

An/Q = Nt/qm

51
Q
  1. n (su nosine) =
A

A/Q1=(Q1-Q2)/Q1

52
Q

n nosinė max =
T1 tai…
T2 tai…

A

(T1-T2)/T1
šildytuvo temperatūra
aušintuvo temperatūra

53
Q

išlipę iš vandens mes jaučiame vėsą, nes

A

vanduo garuoja. Dėl to jis ima mūsų šilumą. Vėjas paspartina garavimą todėl daugiau šilumos yra atimama ir jaučiamės vėsiau.

54
Q

Antrasis termodinamikos dėsnis (2)

A
  1. Šaltesnė sistema negali perduoti šilumos karštesnei, kai tuo pat metu nekinta abi sistemos arba aplinkos kūnai
  2. neįmanoma vidinės energijos perduoti iš aukštos temperatūros šaltinio taip, kad atliktas darbas būtų lygiavertis tam vidinės energijos kiekiui
55
Q

negrįžtamas procesas -

A

tai reiškinys, kuris gali vykti savaime tik viena kryptimi.

56
Q

negrįžtamo proceso pavyzdžiai: (2)

A
  1. dujos negali savaime susispausti
  2. negrįžtamu vadiname reiškinį, kai kūno vidinę energija savaime perduodama iš karštesnio šaltesniam.

Mechaninės energijos virtimas vidine energija.

Fizika (14 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions