Svarbiausi Flashcards
Laplaso teorema
Jei pasirinksime kvadratinės matricos A bet kurias k eilučių arba bet kuriuos
k stulpelių, kiekvieną juose esantį k-tos eilės minorą padauginsime iš jo adjunkto ir visas sandaugas
sudėsime, tai gausime skaičių det(A).
Gauso metodo esme
elementariaisiais pertvarkymais taip keisti lygčių sistemą, kad pirmasis
nežinomasis turėtų nenulinį koeficientą pirmojoje lygtyje ir nulinį – visose žemesnėse lygtyse, antrasis
nežinomasis – nenulinį koeficientą antrojoje lygtyje ir nulinį – visose žemesnėse, ir t. t.
Tiesinių lygčių sistemos elementariuoju pertvarkymu vadinsime kiekvieną iš tokių
tos sistemos pakeitimų:
I) bet kurios dvi lygtys sukeičiamos vietomis;
II) bet kuri lygtis padauginama iš bet kokio nenulinio skaičiaus;
III) prie bet kurios lygties pridedama bet kuri kita, padauginta iš bet kokio skaičiaus;
IV) išbraukiama lygtis 0 = 0;
V) lygtyse pakeičiama nežinomųjų tvarka, kad visose lygtyse ji liktų ta pati.
Trapecines matricos pozymiai:
1)Istrizaine nenuliniai skaiciai
2)Turi daugiau arba tiek pat stulpeliu nei eiluciu
3)Po pagrindine istrizaine visi skaiciai lygus 0
4)Turi bent viena sprendini
Determinantu vadinama:
visu imanomu sandaugos suma
Vektoriaus ilgiu vadinamas:
kiekvi-nos jį nusakančios kryptinės atkarpos ilgis.Vektoriaus ~a ilgis žymimas |~a|.
Du vektoriai vadinami
vienakrypčiais:
Jei nusakomi tos pačios krypties (bet nebūtinai to paties ilgio) kryptinėmis atkarpo-
mis.
Kompleksiniu skaičiumi vadinamas
Reiškinys x + iy, kur x ir y yra duoti realieji
skaičiai, o i yra simbolis.
Skaičius 0 + 1 · i = i vadinamas menamuoju vienetu.
Skaičiai x ir y vadinami kompleksnio skaičiaus z = x+iy atitinkamai realiąja ir menamąja dalimi.
Žymima x = Re(z), y = Im(z)
Dvi matricos vadinamos vienarūšėm:
jei turi po tiek pat eilučių ir po tiek
stulpelių
Matrica vadinama vienetine:
jei ji yra diagonalioji ir jos pagrindinės įstrižainės visi elementai yra
lygūs 1. Vienetinę n-tos eilės matricą žymėsime En.
Kampas tarp dviejų plokštumų
yra kampas tarp šių plokštumų normalės vektorių;
Kampas tarp dviejų tiesių erdvėje
yra kampas tarp šių tiesių krypties vektorių.
Dvi nekomplanarios tiesės erdvėje vadinamos:
prasilenkiančiomis.
Atstumas tarp prasilenkiančių tiesių l1 ir l2 yra mažiausia
M1M2
reikšmė, kur M1 ∈ l1, M2 ∈ l2.
Pastebėsime, kad bet kurioms dviem prasilenkiančioms tiesėms l1 ir l2 reiškinys ∣
M1M2
, kur
M1 ∈ l1, M2 ∈ l2, įgyja mažiausią reikšmę ir todėl atstumas tarp l1 ir l2 visada apibrėžtas
Tiesės (plokštumoje arba erdvėje) krypties vektorius yra
bet koks nenulinis vek-
torius, lygiagretus su tiese arba esantis joje