Psiho Flashcards
Psihologija
Mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, ju raida, kilme, reiškimosi formas, mechanizmus
Psichika
Ypatingu budu organizuotos materijos gebėjimas atspindėti aplinka ir reguliuoti organizmo sąveika su ta aplinka.
Psichikos struktūros
Sąmonė- tai aplinkos atspindejimas, apie kuri zmogus zino
Savimonė-sąmonės dalis, savo asmenybes ir jos santykiu su aplinka atspindėjimas
Pasąmonė- tai neįsisąmoninti psichikos reiškiniai. Apie juos zmogus zino arba zino neapibrėžtai.
Asmenybe
Tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausmai, veikla
Temperamentas
Pastovios asmenybes savybes, pasireiškiančios psichiniu reiškiniu intensyvumu, pastovumu, tempais
Charakteris
Pastoviu zmogaus elgesio ypatybių visuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais zmonemis ir su juo paciu
Saves vertinimas
Individo saves paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitu zmoniu vertinimas
Vertybe
Aplinkinio pasaulio, daikto, objekto, ar reiškinio ypatybė, asmeniui, grupei ar visuomenei turinti teigiama reikšmę, t.Y. Tenkinantį kurį nors zmogaus poreiki
Jausmas
Santykio su savimi ir pasauliu išgyvenimas
Gynybos mechanizmai
Tai automatiskai vykstantys psichologiniai procesai, kurie apsaugo asmenybe nuo nerimo, vidiniu ar išoriniu stresoriu įsisąmoninimo.
NEIGIMAS
Baime sukeliančių stimulų ignoravimas
Išstūmimas
Nerimą keliančiu jausmu ir minciu šalinimas is sąmonės
Perkėlimas
Seksualiniu arba agresyviu impulsu išreiškimas kitiems priimtimesniems asmenims
Atvirsktinis reagavimas
Stiprios, neisisamonintos elgesio, jausmu tendencijos pakeičiamos priesingomis
REGRESIJA
Grįžimas prie nebrandaus elgesio stereotipu
PROJEKCIJA
Savo negatyviu bruožu, jausmu, elgesio motyvu priskyrimas kitiems zmonems
RACIONALIZACIJA
Pseudoprotingas aiškinimas, padedantis nuslėpti savigarbai kenkiančius norus ar poelgius
SUBLIMACIJA
Nepriimtinu impulsu transformavimas ir realizavimas visuomenėje priimtina veikla
3 gyvenimo tikslai
Profesine veikla
Visuomene(soc santykiai)
Meile(santuoka)
Kūno įvaizdis
Daugialypis konstruktas, kuri sudaro saves suvokimas bei nusiteikimas savo kūno atžvilgiu.
EGO BŪSENA
Tai jausmu ir su jais susietų elgesio chemų visuma.
Vaiko, tevo, suaugusio.
Transakcinis stimulas
Zodziai ar gestai, pradedantys bendravima
Transakcinis atsakas
Zmogaus atsakymas, reagavimas
Papildančios transakcijos
Transakcij, kai reakcija atitinka stimulą, atsakas yra toks, kokio tikimasi.
Susikertančios transakcijos
Kai reakcija neatitinka stimulo
Slaptos transakcijos
Kai vienu metu pasireiškia daugiau nei 2 ego būsenos
Operacija
žmogus atvirai prašo patarimo ir jo sulaukia
Žaidimas
Žmogus paprašęs patarimo, panaudoja jį prieš jam patarusį asmenį
3zaidimai
“Kampas” “širdelė” “ ziurek ka per tave pridirbau”
Kognytivioji psichologija
Tai psichologijos skyrius, kurio tyrimo ir aiškinimo objektas yra PAŽINIMO PROCESAI.
Kognityvines psichologijos modelis
Situacija, Minys, jausmai
Reakcijos sąlygojimo teorija
Suderinus SĄLYGINĮ dirgiklį su NESALYGINIU, kyla SALYGINE reakcija i ta dirgiklį.
Operatinio determinavimo teorija
Elgesys-savaiminis, spontaniskas. Elgesi sužadina skatulys. (Žiurke su svertu)
Išmokimas stebint
-demesio stadija
-išlaikymo atminty stadija
-atgaminimo stadija
-motyvacijos stadija
PSICHIKOS SVEIKATA
Būklė, kurioje individo psichika yra stabiliai funkcionuojanti ir adaptuojanti. Tai reiškia, kad asmuo geba racionaliai mąstyti, veikti adekvačiai ir tinkamai prisitaikyti prie įvairiū gyvenimo situacijų bei išsukių
Cholerikas/Sangvinikas/Flegmatikas/Melancholikas
Orientacija: ekstravertas
Nervų sistema : labili
Intensyvumas: labai didelis
Tempai: greiti
Kūno suvokimo komponentai:
pažintinis, emocinis ir elgesio.
Veiksniai, kurie lemia požiūrį i kuna:
- Asmeninės žmogaus savybės
- žiniasklaidos įtaka
- kultūrinės aplinkos įtaką;
- valgymo įpročiai šeimoje/ draugų rate;
- patyčios dėl svorio;
- kūno samprata šeimoje.
Id, Ego, Superego
ID- Tai primityvūs įgimti instinktai, suteikiantys mūsų elgesiui energijos. Id veikia pagal malonumo principą (patenkinti potraukius ir sumažinti psichinę įtampą, nežiūrint aplinkos sąlygų ir saugumo).
Niekada neįsisąmoninama dalis.
EGO- Tai psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Atlieka tarpininko vaidmenį: tarp Id libido energijos, išorinio pasaulio ir griežto Superego. Didelė dalis Ego yra nesąmoninga. Menka dalis ikisąmoningoje sferoje. Gali būti įsisąmoninama.
Ego reprezentuoja tai, ką galima pavadinti protu.
SUPEREGO- Tai moralės normos ir idealai. Internalizuotos vertybės, idealai. Formuojasi vaikystėje iš kitų reikalavimų (ypač tėvų). Pagrindinė užduotis – įvertinti reiškinio teisingumą. Dalis sąmoninga, dalis nesąmoninga. Superego reiškiasi taip pat kaip kritika sau.
Kai kada nelaimingus atsitikimus, susižeidimus galima paaiškinti tuo, kad žmogus nesąmoningai save baudžia.
Superego - tėvų požiūrio introjekcija - ir guodžianti, ir draudžianti.
PSICHIKOS STRUKTURA pagal S. Freud
Sąmonė. Tai, ką žmogus tam tikru momentu suvokia.
Ikisąmoninga dalis (sfera). Patirtis, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai arba valingai.
Nesąmoninga dalis (sfera). Tai, kas nepriimtina sąmonei ir todėl išstumta.
ELGESIO MOTYVACIJA – INSTINKTAI
Svarbiausias psichinės energijos šaltinis – libido (lot. norėti) – lytinio pobūdžio gyvybinis instinktas, siekiąs pasitenkinimo.
- Libido. Eros. Gyvybės instinktas. Gyvenimo seksualinis instinktas – įgimtas biologinis poreikis išsaugoti savo gyvybę ir pratęsti giminę.
- Thanatos (gr. mirtis). Mirties instinktas. Būklė po visiško seksualinio pasitenkinimo panaši į mirtį. Kai kurių žemesniųjų gyvūnų mirtis sutampa su gyvybės pradėjimo aktu.
Žmoguje glūdi aiškiai neapibrėžiama, išoriškai sunkiai atpažįstama varomoji jėga – spaudimas grįžti į pradinį būvį (į negyvąją materiją). Gyvenimo tikslas yra mirtis. Nes negyvoji gamta buvo anksčiau už gyvąją. Šis instinktas priešinasi seksualiniam – gyvenimo instinktui.
PSICHOSEKSUALINĖ RAIDA
Vaikystės išgyvenimai turi lemiamą reikšmę asmenybės formavimuisi. Lemiami pirmieji 5 m.
Fiksacija – tai užsilaikymas tam tikroje vystymosi stadijoje. Pvz., 10 m. vaikas čiulpia nykštį – fiksacija oralinėje stadijoje.
EDIPO SITUACIJA
Falinėje stadijoje. Berniukas turi neįsisąmonintą norą turėti seksualinius santykius su mama ir fiziškai pašalinti tėvą. Berniukas bijo tėvo bausmės - kad šis jį kastruos (nupjaus penį). Nuo to laiko santykis su tėvu yra ambivalentiškas. Konfliktas išstumiamas į nesąmoningą sferą ir berniukas identifikuojasi su tėvu. Taip įgyja vyriško elgesio modelį (netiesiogiai turėti mamą, tampant panašiu į tėvą).
MENKAVERTIŠKUMO JAUSMAS
Menkavertiškumo jausmas būdingas kiekvienam vaikui.
Vaikas su įgimtu organo defektu patiria sunkumų.
Menkavertiškumo jausmas skatina individo psichikos raidą. Menkavertiškumo jausmas gali vesti į aukštesnę prisitaikymo pakopą.
Žmogus menkavertiškumą įveikia sėkmingai arba ne.
Vaikų ydų - enurezijos, nagų graužimo, piršto čiulpimo, mikčiojimo, masturbacijos ir kt. – tikslas – atsikratyti menkavertiškumo jausmo, įveikti autoritetą, išvengti sprendimo.
Labai dažnai vaikai blogais įpročiais siekia atskleisti suaugusiųjų silpnumą ir jų nesugebėjimą. Tada vaikai patys pasijunta stipresni.
Gyvenimo tikslai
Žmogus – tikslingas. Žmogaus elgesys paklūsta jo paties vaikystėje susikurtiems gyvenimo tikslams. Tikslai dažniausiai neįsisąmoninti.
Iš tikslų formuojasi individualus gyvenimo stilius.
Pagal gyvenimo tikslus, vystosi žmogaus charakterio savybės.
Tikslas gali būti kintantis arba statiškas.
Žmogus siekia galios, pranašumo, tobulumo.
Fiktyvūs tikslai kilę iš pranašumo siekimo, tam kad kompensuotų trūkumus. Tada vaiko raida nukrypsta išpuikimo link.
VAIKO GIMIMO EILIŠKUMAS
Vaiko gimimo eiliškumas suteikia galimybę, o ne garantiją įgyti specifinį patyrimą.
Vyriausio, jauniausio, vienintelio, antro iš eilės vaiko charakteristikos.
