Psicho egzas Flashcards
Psichikos apibrėžimas
ypatingu būdu organizuotos materijos gebėjimas atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka.
Psichikos struktūra
Sąmonė – tai aplinkos atspindėjimas, apie kurį žmogus žino.
Savimonė – sąmonės dalis, savo asmenybės ir jos santykių su aplinka atspindėjimas.
Pasąmonė – tai neįsisąmoninti psichikos reiškiniai. Apie juos žmogus nežino arba žino neapibrėžtai.
Asmenybė
tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausmai, veikla.
PSICHIKOS SVEIKATA
Būklė, kurioje individo psichika yra stabiliai funkcionuojanti ir adaptuojanti. Tai reiškia, kad asmuo geba racionaliai mąstyti, veikti adekvačiai ir tinkamai prisitaikyti prie įvairiū gyvenimo situacijų bei išsukių.
Temperamentas
pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, pastovumu, tempais.
CHARAKTERIS
pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis ir su juo pačiu.
SAVĘS VERTINIMAS
individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas.
JAUSMAI
santykio su savimi ir pasauliu išgyvenimas.
VERTYBĖS
aplinkinio pasaulio, daikto, objekto ar reiškinio ypatybė, asmeniui, grupei ar visuomenei turinti teigiamą reikšmę, t. y. tenkinantį kurį nors žmogaus poreikį.
Kūno įvaizdis
daugialypis konstruktas, kurį sudaro savęs suvokimas bei nusiteikimas savo kūno atžvilgiu.
KŪNO SUVOKIMO KOMPONENTAI
pažintinis, emocinis ir elgesio
VEIKSNIAI, NUO KURIŲ PRIKLAUSO KŪNO SUVOKIMAS
- Asmeninės žmogaus savybės;
- žiniasklaidos įtaka ;
- kultūrinės aplinkos įtaką;
- valgymo įpročiai šeimoje/ draugų rate;
- patyčios dėl svorio;
- kūno samprata šeimoje.
GYNYBOS MECHANIZMAI
Tai automatiškai vykstantys psichologiniai procesai, kurie apsaugo asmenybę nuo nerimo, vidinių ar išorinių stresorių įsisąmoninimo.
KOGNYTIVIOJI PSICHOLOGIJA
Tai psichologijos skyrius, kurio tyrimo ir aiškinimo objektas yra pažinimo procesai
KOGNITYVINĖS PSICHOLOGIJOS MODELIS
Situacija, mintys, jausmai
Bendravimo komponentai
TARPUSAVIO SUVOKIMAS
KEITIMASIS INFORMACIJA
TARPUSAVIO SĄVEIKA
SANTYKIAI
VIDINIAI IR IŠORINIAI KLAUSYMO BARJERAI
VIDINIAI:
· stiprios emocijos (pvz.: nuovargis, nuobodulys, susijaudinimas), nepalanki nuomonė apie kalbantįjį, polinkis viską vertinti, nenoras klausyti kritinių pastabų apie save.
IŠORINIAI:
· aplinka: triukšmas (pvz., telefono skambučiai, įjungtas radijas arba televizorius), temperatūra, apšvietimas, kambario apstatymas, sienų spalva;
· kalbančiojo individualios ypatybės: kalbos maniera (pvz.: mikčiojimas, per tyli kalba, monotoniška kalba), pašnekovo išvaizda, gestai.
Keturi žvilgsnių tipai (pagal A.Pizz)
-Dalykinis žvilgsnis. Trikampis jungiantis abi akis ir kaktos vidurį. Tinkamas derybų metu.
-Visuomeninis žvilgsnis. Trikampis tarp žmogaus akių ir burnos. Tinkamas vakarėlių, priėmimų metu.
-Intymus žvilgsnis. Trikampis tarp krūtinės ir akių.
-„Kreivas” žvilgsnis. Pvz.: nuleisti ar suraukti antakiai.
Keturios pagrindinės erdvės zonos (pagal E.T.Hall)
1)INTYMI - iki 46cm.
2)ASMENINĖ - 46cm -1,2m.
3)SOCIALINĖ - 1,2-3,6 m.
4)VISUOMENINĖ - toliau nei 3,6m.
Keturios pagrindinės (kūno ) padėtys (pagal V.Džeimsą)
-ŠILTA, ARTĖJIMAS – DĖMESINGA POZA
-ATŠIAURI, PASITRAUKIMAS – NEGATYVI POZA
-DOMINUOJANTI, IŠSIPLĖTIMAS – IŠDIDI, AROGANTIŠKA POZA
-PAKLŪSTANTI, SUSITRAUKIMAS– DEPRESIŠKA, PRISLĖGTA
Penki pagrindiniai prisilietimų tipai (pagal R.Heslin, T.Alper)
1.FUNKCINIS/ PROFESINIS
2.SOCIALINIS/ MANDAGUMO
3.DRAUGIŠKAS/ ŠILTAS
4.MEILĖS/ INTYMUMO
5.SEKSUALINIS
KONFLIKTO APIBŪDINIMAS
priešingų požiūrių, interesų, elgesio motyvų, siekių susidūrimas, kuris vienam dalyviui sukelia jausmus.
Subjektyvus konflikto suvokimas.
STRESO APIBŪDINIMAS
Nespecifinė organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti.
Kosmetologo stresoriai:
-Susidūrimas su „sunkiais“ klientais.
-Konfliktai su kolegomis, grožio salono savininku.
-Per didelis darbo krūvis, blogai organizuotas darbas.
-Atsakomybė.
-Pertvarka darbe – pokyčiai.
-Nesugebėjimas atlikti kai kurių procedūrų.
Stresorius ir pvz
įvykis, sukeliantis stresą.
-Laiko stresoriai.
-Atsakomybės stresoriai.
-Socialiniai – psichologiniai.
-Vidinių prieštaravimų stresoriai.
-Fiziniai stresoriai.
-Didžiausią stresą sukelia dirgiklis, kurio negalime kontroliuoti.
BENDRASIS PRISITAIKYMO SINDROMAS
STRESORIUS
1. ALIARMAS
2. PRIEŠINIMASIS
3. IŠSEKIMAS
Aliarmas
Visų organizmo adaptacinių galimybių mobilizacija: padažnėja kvėpavimas, padidėja kūno temperatūra, kraujospūdis, išsiskiria daugiau hormonų.
Priešinimasis
Organizmo funkcionavimo sąlygos sunormalėja.
Išsekimas
jei stresorius ilgai veikia, jėgos išsenka – organizmas nustoja gintis; išsekus susergama arba mirštama.
STRESO ĮVEIKIMAS
tai procesas, sąveika tarp individo ir probleminės situacijos.
būdai:
-Atsipalaidavimo pratimai.
-Fizinis aktyvumas.
-Racionalus įveikimas.
-Socialinė parama.
streso įveika priklauso nuo:
- Žmogaus asmenybės.
- Socialinių įgūdžių, socialinio tinklo.
- Gyvenimo būdo, įpročių.
Pyktis
priešiška emocinė reakcija į asmenybės poreikių tenkinimo, tikslų įgyvendinimo kliūtis.
Paprastai reiškiasi energijos antplūdžiu, fizinės veiklos poreikiu, sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis, įkvepia drąsos, susilpnina savikontrolę.
Agresija
priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus/ žmonių grupės atžvilgiu.
Elgesio tikslas – pakenkti kitam žmogui psichologiškai arba fiziškai.
-Išreikšta agresija. Žodžiais arba/ ir veiksmais. Gali pasireikšti seksualiai orientuotu elgesiu.
-Pasyvi agresija. Tyliai priešinasi. (pvz.: nesilaiko rekomendacijų, neatvyksta arba vėluoja į procedūrą).
Baimė
emocija, kylanti biologiniam ar socialiniam individo gyvavimui pavojingose situacijose, susijusi su tikru ar įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu.
Psichologinė baimės prasmė – savisauga.
Baimės mažinimo būdai
. Situacijos modeliavimas – toks būdas, kai žmogus stebi baimę keliančią situaciją. Pavyzdžiui, vaikas, kuris bijo procedūros, stebi, kaip procedūra atliekama kitam vaikui, arba inscenizuotai atliekama žaislui.
. Laipsniškas jautrumo mažinimas – toks būdas, kai žmogus palaipsniui pratinamas prie baimę keliančios situacijos.
Pavyzdžiui, mergina, kuri bijo aukščio, po truputį pratinasi prie aukščio.
. Bendras abiejų būdų požymis - žmogui suteikiama informacija apie situaciją, kurios jis bijo.
Perdegimo sindromas ir jo komponentai
emocinis, fizinis, protinis išsekimas, kurio priežastis - chroniškas stresas darbe, kuris nebuvo sėkmingai valdomas.
Trys „perdegimo“ sindromo komponentai ( Ch.Maslach ):
- Išsekimas.
- Depersonalizacija, nuasmeninimas – neigiamas, ciniškas požiūris į klientą/ pacientą.
- Mažėja susidomėjimas darbu ir savo asmeniniais pasiekimais.
Asmenybės savybės, kurios padidina atsparumą stresui:
Vidinė darna, pasitikėjimas savimi, optimizmas, viltis, konstruktyvus mąstymas, asmeninė kontrolė, lankstumas (požiūris į pasikeitusią gyvenimo situaciją).
Kokios racionalios priemonės sumažina stresą?
-Įsitikinimas, kad gali kontroliuoti situaciją.
-Stresinės situacijos keliamų reikalavimų įvertinimas kaip mažai reikšmingų.
-Situacijų, kurios buvo įveiktos savo jėgomis, patirtis.
Trauminis įvykis ir jo pvz
ypatingo sunkumo stresorius, susijęs su mirties realybe, dažnai keliantis grėsmę gyvybei arba asmenybės vientisumui, tapatumui.
Trauminių įvykių pavyzdžiai: smurtas, fizinė, seksualinė prievarta, teroristinis užpuolimas, pagrobimas, katastrofos, nudegimai, organų persodinimas.
Trauminis įvykis gali sukelti arba stresinę reakciją arba potrauminius sutrikimus.
POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMAS
PTSS pasireiškia nepriklausomai nuo asmenybės ir gali būti bet kuriam asmeniui, patyrusiam trauminį įvykį.
Esminės PTSS(potrauminio streso sutrikimas) požymių grupės:
- Įkyrus, pasikartojantis įvykio išgyvenimas prisiminimų blyksniuose, sapnuose. Nevalingai į sąmonę įsiveržia patirtos traumos išgyvenimai.
- Traumą primenančių įvykių ir situacijų vengimas, atsiskyrimas nuo kitų žmonių.
- Padidėjęs vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimas, pasireiškiantis padidėjusiu dirglumu, sustiprėjusiu baimingumu, nemiga.
ELGESYS SU ŽMOGUMI, KURIS PYKSTA/ YRA AGRESYVUS
- Mokytis pastebėti agresijos ženklus/ įspėjamuosius ženklus.
- Jei kyla pavojus jūsų gyvybei arba sveikatai – pasišalinti/ kviesti pagalbą.
- Jei įžeidinėja – netoleruoti. „Galėsime tęsti pokalbį, kai nusiraminsite ir nesakysite įžeidimų.“
- Naudoti M. Rosenbergo BBP modelį.
- Aiškintis kliento poreikius, nepasitenkinimo priežastį.
- Perfrazuoti kliento nepasitenkinimą savais žodžiais.
- Pasikviesti į kitą patalpą, kur nėra kitų klientų (netenka „žiūrovų“).
- Bendrauti tame pačiame akių lygyje; kalbėti tvirtai, ramiai; naudoti trumpą akių kontaktą.
- Pasižymėti kai kurias mintis - taip parodoma kliento išsakytų minčių svarba.
- Agresijos atveju išlaikyti atstumą; naudoti pertvarą (pvz., stalą).
Kaip galime pastebėti žmogaus agresiją?
Iš klientų verbalinės ir neverbalinės kalbos:
- Užima kitų žmonių asmeninę erdvę.
- Garsiai kalba.
- Naudoja labai ilgą akių kontaktą.
- Naudoja dominavimo pozą.
- Naudoja įžeidimus/ grasinimus.
- Užima išėjimo kelius.
- Yra susijaudinęs, prasta dėmesio koncentracija, nenuoseklus mąstymas.
Savižudybė
Tai procesas, kurį sukelia psichologiniai, socialiniai ir/ ar psichopatologiniai veiksniai.
Nėra racionalus veiksmas.
Tai atsakas į psichinį skausmą.
Kai yra intensyvus emocinis (psichologinis) stresas, smegenys verčia žmogų daryti tai, ko jis ramybės būsenoje nedarytų.
SAVIŽUDYBĖS PROCESAS
KRIZINĖ SITUACIJA —>1.MINČIŲ STADIJA —> 2.KETINIMŲ STADIJA —-> 3.VEIKSMAS
Minčių stadija savižudybėje
Minčių stadijoje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori pabėgti nuo skausmo. Savižudybė neplanuojama.
Ketinimų stadija savižudybėje
Ketinimų stadijoje žmogus pradeda siekti mirties. Jis nori rasti ir kitų problemos sprendimo būdų, bet negali. Jam atrodo, kad savižudybė vienintelė išeitis. Pradedama galvoti apie nusižudymo būdus, apmąstomos detalės.
Veiksmu etape savižudybėje
Veiksmų etapas. Žmogus apsisprendžia, kad mirtis yra geriausia išeitis. Tada gali net pagerėti nuotaika. Šiame etape stebimi atsisveikinimo veiksmai. Įvykdoma savižudybė.
Mitai apie savižudybę
-Tie, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo.
-Dažniausiai savižudybė būna netikėta artimiesiems.
-Jei paklausime žmogaus apie savižudybę, paskatinsime jį nusižudyti.
-Savižudžiai iš tikrųjų nori mirti.
-Jei jau žmogus linkęs žudytis, tai toks jau ir liks.
-Nuotaikos pagerėjimas po savižudybės krizės reiškia, kad savižudybės rizikos nebėra.
-Savižudybė paveldima.
-Visi savižudžiai – psichiniai ligoniai.
ILIUZIJOS APIE KONFLIKTĄ, KURIOS TRUKDO IŠSPRĘSTI KONFLIKTĄ
- „Blogo žmogaus” iliuzija. Žmogus, gindamas savo interesus, jaučiasi teisus ir yra įsitikinęs, kad oponentas nieko neišmano.
- „Kertinio akmens” iliuzija. Žmogus mano, kad priešininkų pozicijos nesuderinamos, o problema tokia sudėtinga, kad neįmanoma jos išspręsti.
- Galimybė laimėti kitai pusei pralošiant. Žmogus mano, kad tik viena pusė gali būti teisi ir ką nors laimėti.
M.ROSENBERG BBP MODELIS (bendravimo be pykčio modelis/ nesmurtinis bendravimas) BEI MODELIO PRITAIKYMAS SITUACIJOJE
Stebėjimas
Jausmai
Poreikiai
Prašymai
Šis modelis padeda efektyviai bendrauti asmeniniuose santykiuose, šeimose, organizacijose ir konfliktinėse situacijose, skatindamas empatiją ir supratimą.
KLAUSIMŲ POBŪDIS
Uždari klausimai – tokie, kuriais gaunama konkreti informacija, į kuriuos atsakoma vienu – dviem žodžiais.
Atviri klausimai – tokie, kurie reikalauja platesnio atsakymo. Naudingi tuo, kad skatina žmogų kalbėti.
PARADOKSALIŲ INTENSIJŲ METODAS PAGAL V.FRANKLĮ
Lūkesčio baimės mechanizmas: baimė sukelia simptomą, simptomas skatina baimę. Ratas įsisuka. Nustojus bijoti dėl simptomo, simptomas dingsta.
Metodo esmė – žmogus nori tai, ko jis bijo - taip suardomas mechanizmas.
Naudojama autoironija.
Žmogus, kuris labai bijo kalbėti prieš auditoriją, vietoje minčių:
„Kad tik nesuklysčiau, kad tik neparaudonuočiau.“
Pagalvoja:
„Mano tikslas taip suklysti, kaip dar niekas nėra suklydęs.“
Savižudybės priežastys
-sociokulturiniai veiksniai.
-Psichikos sutrikimai.
-finansiniai- ekonominiai sunkumai.
-psichosocialinės priežastys.
-lėtinės somatinės ligos.
Savižudybės ženklai
· Kalba arba juokauja apie savižudybę;
· Rodo atsisveikinimo ženklus.
· Ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus.
· Staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja – nepaiso pavojaus gyvybei.
· Netenka intereso įprastinei veiklai.
· Atitolsta nuo draugų ir šeimos.
· Atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, neviltis, bejėgiškumas, pesimizmas.
· Sutrinka miegas, apetitas.
· Žmogus neigiamai vertina save.
VAIKŲ MIRTIES SAMPRATA
Vaikai apie mirtį galvoja daugiau, nei apie tai mano suaugę.
Paprastai tėvai nėra linkę kalbėtis su vaikais apie mirtį. Nenori išgąsdinti vaikų, arba mano, kad vaikai yra per maži.
Tada mirties samprata formuojasi pagal kitą informaciją, pvz., gaunamą iš animacinių filmų.
Gedėjimas ir jo lygmenys
Pereiti gedėjimo procesą: iškentėti praradimą, išjausti kilusius jausmus ir po to vėl džiaugtis gyvenimu. Artimo žmogaus gedėjimas trunka 1 – 2 metus.
Gedėjimo lygmenys:
- Fizinis.
- Psichologinis.
- Socialinis.
- Dvasinis.
Potologinis gedėjimas
Kai gedėjimas užsitęsia, kartojasi sveikatos sutrikimai.
Dažniau gali kilti po netikėtos mirties .
Patologinio gedėjimo atveju reikia specialistų pagalbos.
ADAPTACIJOS MIRČIAI – SUSITAIKYMO SU NETEKTIMI STADIJOS PAGAL E.KÜBLER-ROSS
-Neigimas.
Prašo aplinkinių pritarimo, kalba apie ateities planus. Gali kilti regresija: „Kuo aš nusikaltau, kad mirsiu šia liga?”
-Pyktis. „Kodėl aš?”
Mirties akivaizdoje sunku suvaldyti pyktį ir tiems, kurie mokėjo jį valdyti. Gali būti nukreiptas į save, aplinkinius (artimuosius, medicinos personalą).
-Derybos.
Su Dievu, likimu.
-Depresija.
Jaučia beviltiškumą. Nori atsiriboti nuo aplinkinių. Ši stadija žmogui reikalinga tam, kad jis gali peržiūrėti savo gyvenimą.
-Susitaikymas.
Ruošiasi mirčiai: religinis, finansinis ir socialinis pasiruošimas.
DĖMESIO SVARBA
Žmogus linkęs sureikšminti dalykus, į kuriuos nukrypsta jo dėmesys.
Žmogus mano, kad tai į ką nukrypsta jo dėmesys yra svarbu.
Atvirkščiai, į svarbius dalykus nukrypsta žmogaus dėmesys.
Dėmesio priežastys
Stipriausiai patraukia tie dirgikliai, kurie susiję su išlikimu. Tai yra seksualiniai ir smurto dirgikliai (dauginimasis ir saugumas).
Seksualinių dirgiklių panaudojimas veikia tik tam tikrose srityse: kosmetikos ir drabužių. Šie dirgikliai netinka reklamuojant gaiviuosius gėrimus, skalbiklius ar virtuvės įrangą. Šių dirgiklių poveikis nėra vienareikšmis. Žmogus linkęs, susidūręs su grėsme, tapti grupės dalimi ir vengti izoliacijos. Dvi mėgstamos reklamos apeliacijos: pritapti ir išsiskirti.
- Tiems su kuriais turi santykius (pvz., žmogus linkęs padėti savo giminės nariams).
- Panašiems į save žmonėms.
- Tiems, kurie yra kilę iš tos pačios vietos.
Rodiklis - koordinuotai sinchroniškas bendravimas.
Įmonės siekia, kad vartotojai jaustųsi įsipareigoję ir išlaikytų lojalumą įmonei. Pakviečia klientus bendradarbiauti kuriant arba atnaujinant paslaugas/ produktus.
Naujovė (kitoniškumas), t. y. kas nors kas atrodo išskirtinai – originalu, nežinoma ar stebina.
Empatiškas bendravimas
Patikslinantys klausimai („Ar aš teisingai jus supratau, jūs nerimaujate dėl būsimos procedūros, nes bijote skausmo?”).
Pritarimą išreiškiantys žodžiai („Taip.”, „Aš suprantu.”).
Paskutinių/ pirmųjų/ vidurinių žodžių kartojimas („Procedūros?“; „Bijote?“).
Atspindintys jausmus žodžiai („Iš jūsų intonacijos sprendžiu, kad pykstate”).
Nebaigtų sakinių naudojimas („Vadinasi, kai pradėjote masažų kursą, jums…”).
Problemos apibendrinimas („Iš to ką pasakėte suprantu, kad jaudinatės dėl procedūros, nes bijote skausmo“).
GALIMI KONFLIKTAI KOSMETOLOGIJOJE IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
Klientas nėra patenkintas procedūros rezultatais, Klientai skundžiasi, kad ilgai laukia savo eilės, net jei turi išankstinį užsirašymą.Klientas gali būti nepatenkintas dėl netikėtų mokesčių ar neaiškiai nurodytų kainų.
- KOGNITYVINIAI IŠKRAIPYMAI IR KAIP
JUOS PAKEISTI
Iprotis kaltinti kitus “
“Juodai baltas”mastymas “
“vaikas kaltia tevus, kad nemoka vaziuoti dviraciu”
“jeigu neislaikyisu sito egzamino, mesiu mokslus”
SOCIALINIO SUVOKIMO KLAIDOS:
-Išankstinė nuomonė:
Paaiškinimas: Tai yra išankstinis sprendimas apie asmenį ar situaciją, dažnai grindžiamas nepakankama informacija ar neobjektyviais šaltiniais. Išankstinės nuomonės gali būti teigiamos arba neigiamos ir dažnai lemia šališkus veiksmus ir sprendimus.
Pavyzdys: Manant, kad kažkas yra nekompetentingas vien dėl to, kad jie yra nauji darbuotojai.
-Save išpildanti pranašystė:
Paaiškinimas: Tai reiškinys, kai žmogaus tikėjimai ar lūkesčiai sukelia elgesį, kuris padeda įgyvendinti tuos lūkesčius. Kitaip tariant, jei tikime, kad kažkas atsitiks, mūsų elgesys gali prisidėti prie to, kad taip ir įvyktų.
Pavyzdys: Jei mokytojas tiki, kad tam tikras mokinys yra gabus, jis gali suteikti jam daugiau dėmesio ir palaikymo, o tai padės mokiniui geriau mokytis ir pateisinti mokytojo lūkesčius.
-Stereotipai:
Paaiškinimas: Tai pernelyg supaprastinti ir plačiai paplitę įsitikinimai apie tam tikrą žmonių grupę. Stereotipai dažnai grindžiami mažai informacijos ir neatsižvelgiama į individualius skirtumus.
Pavyzdys: Tikėjimas, kad visi tam tikros tautybės žmonės turi tam tikras charakteristikas ar elgiasi tam tikru būdu.
-Atribucijos klaida:
Paaiškinimas: Tai tendencija neteisingai priskirti kitų žmonių elgesio priežastis. Dažnai tai reiškia pervertinti asmenines charakteristikas ir nepakankamai įvertinti situacinius veiksnius.
Pavyzdys: Jei kas nors vėluoja į susitikimą, manome, kad jie yra neatsakingi, nors iš tikrųjų galėjo būti dėl eismo spūsčių.
-Pirmasis įspūdis:
Paaiškinimas: Tai yra stipri tendencija formuoti nuomonę apie asmenį remiantis pirmaisiais kontaktais su juo. Pirmasis įspūdis dažnai būna labai svarbus ir sunkiai pakeičiamas.
Pavyzdys: Jei pirmą kartą susitikus žmogus yra tylus ir nedrąsus, galima manyti, kad jis visada toks yra, nors tai gali būti situacinė reakcija.
-Baigmės efektas:
Paaiškinimas: Tai yra tendencija skirti daugiau dėmesio ir svarbos informacijos pabaigai nei pradžiai ar viduriui.
Pavyzdys: Darbdavys, priimdamas sprendimą dėl darbo, gali labiau atsižvelgti į paskutinius interviu atsakymus nei į pradžioje pateiktą informaciją.
-Aureolės efektas:
Paaiškinimas: Tai tendencija, kai vienas teigiamas ar neigiamas bruožas stipriai veikia bendrą asmens vertinimą. Teigiama savybė gali lemti teigiamą vertinimą kitose srityse ir atvirkščiai.
Pavyzdys: Jei žmogus yra labai išvaizdus, galime manyti, kad jis taip pat yra protingas ir malonus, nors tai nebūtinai tiesa.
-Pritarimo iliuzija:
Paaiškinimas: Tai tendencija manyti, kad mūsų pačių nuomonės ir įsitikinimai yra labiau paplitę nei iš tikrųjų yra.
Pavyzdys: Manome, kad dauguma žmonių sutinka su mūsų politinėmis pažiūromis, nes mes patys laikome jas savaime suprantamomis.
-Vieningumo iliuzija:
Paaiškinimas: Tai tendencija manyti, kad žmonės, priklausantys tam tikrai grupei, yra homogeniški ir turi panašius įsitikinimus bei elgesį.
Pavyzdys: Tikėjimas, kad visi tam tikros profesijos atstovai mąsto ir elgiasi vienodai, nepaisant individualių skirtumų
