Plazminė membrana

Question 1

koks buvo 1920m. membranos modelis

Answer 1

membrana sudaryta is fosfolipidu sluoksnio

Question 2

koks buvo 1935m. membranos modelis

Answer 2

Danielis ir Dafsonas klaidingai mane, kad baltymai yra issideste ant fosfolipidu dvisluoksnio

Question 3

koks buvo membranos modelis 1972m.

Answer 3

Singeris ir Nikolsonas pasiule teisinga takiosios mozaikos modeli. membrana sudaryta is fosfolipidu dvisluoksnio ir i ji is dalies isiterpusiu baltymu. Toks modelis pabreze membranos takuma (savybe del kurios membrana gali keisti forma, baltymai gali lengvai keisti savo issidestyma)

Question 4

koks eksperimentas buvo atliktas 1970m susijes su membrana

Answer 4

eksperimentas pagrinde takiosios mozaikos modeli. jo metu buvo sulietos zmogaus ir peles lasteles su specifiskai nudazytais baltymais, po kurio laiko baltymai membranoje susimaise

Question 5

kas sudaro plazmine membrana

Answer 5

fosfolipidu dvisluoksnis, cholesterolis, plazmines membranos baltymai, angliavandeniai( glikoproteinai, glikolipidai)

Question 6

fosfolipidu dvisluoksnis

Answer 6

sudarytas is hidrofilines galvutes ir hidrofobines uodegeles, galvutes polines, uodegeles nepolines. Toks issidestymas lemia medziagu laiduma, kurias membrana praleidzia atrankiai.

Question 7

kokias medziagas lengvai praleidzia membrana?

Answer 7

deguoni, vandeni, anglies dioksida, lipiduose tirpstancius vitaminus, hormonus, kruvio neturincias medziagas (etanolis, glicerolis)

Question 8

nuo ko priklauso plazmines membranos skystumas

Answer 8

nuo fosfolipidu riebalu rugsciu ( kuo didesne nesociuju riebalu rugsciu koncentracija ir kuo trumpesnes uodegeles, tuo membrana skystesne)

Question 9

Ka daro cholesterolis

Answer 9

reguliuoja membranos laiduma, stangruma, kuo daugiau cholesterolio, tuo membrana stangresne

Question 10

Kokie buna plazmines membranos baltymai?

Answer 10

Integraliniai- perveria membrana, pavirsiuje- pavirsiniai

Question 11

Pagal funkcijas baltymai gali buti:

Answer 11

-baltymai nesikliai-veikia tik su tam tikromis molekulemis, jonais(natrio ir kalio siurblys)
- baltymai kanalai- sudaro poras, pro kurias gali laisvai judeti molekules ar jonai
- receptoriniai baltymai- prie ju gali jungtis tik specifines molekules (hormonai)

Question 12

Ka daro membranoje esantys angliavandeniai?

Answer 12

jie gali sudaryti glikolipidus ir glikoproteinus, kurie padeda lastelems atpazinti vienai kita ( ant eritrocitu membranu yra glikoproteinu-antigenu, pagal kuriuos atpazistamos kraujo grupes)

Question 13

Kokios buna pernasu rusys

Answer 13

pasyvioji- nereikia energijos, medziagos pernesamos pagal koncentracijos gradienta
aktyvioji- reikia energijos, medziagos pernesamos pries koncentracijos gradienta

Question 14

Kokios buna pasyviosios ir aktyviosios pernasu rusys

Answer 14

pasyvioji- difuzija, palengvintoji pernasa, osmosas
aktyvioji- natrio ir kalio siurblys, egzocitoze, endocitoze ( skirstoma i fagocitoze, pinocitoze ir receptorine endocitoze)

Question 15

kas yra difuzija

Answer 15

molekuliu judejimas koncentracijos gradientu, kol molekules tolygiai pasiskirsto

Question 16

difuzijos budu lengvai praeina:

Answer 16

mazos polines molekules: vanduo, slapalas, etanolis, dujos (deguonis)

Question 17

nuo ko priklauso difuzijos greitis

Answer 17

-konc. gradiento (kuo didesnis konc. skirtumas tarp lasteles isores ir vidaus, tuo greiciau vyksta difuzija)
- temperaturos( aukstesneje temp. molekules juda greiciau, padideja kinetine energija ir difuzija vyksta greiciau)
- molekuliu dydzio ir mases- mazesnes ir lengvesnes molekules juda greiciau
- membranos pavirsiaus ploto- didelis pavirsiaus plotas leidzia difuzijai vykti greiciau
- plonas pavirsius- greiciau vyksta ( plauciu alveoles sudarytos is vienasluoksnio epitelio)

Question 18

difuzijos pvz.

Answer 18

difuzija plauciuose, zuvu ziaunose, dirvos vandenyje istirpusios neorganines druskos difunduoja i sakniaplaukius, virskinamajame trakte

Question 19

kas yra palengvintoji difuzija

Answer 19

medziagos pernesamos per specifinius membranos baltymus- nesiklius ir kanalus

Question 20

Baltymai nesikliai ir kanalai

Answer 20

kanalas- specifiskas, pernesa tik 1 tipo jonus
nesiklis- pernesa per membrana polines molekules, pvz. gliukoze ar aminorugstis. Molekule prisitvirtina prie nesiklio ir baltymo forma pakinta, tokiu budu ji pernesama i kita membranos puse

Question 21

osmosas-

Answer 21

VANDENS difuzija pro membrana. Toje membranos puseje, kurioje daugiau istirpusiu medziagu ir maziau vandens susidaro OSMOSINIS SLEGIS

Question 22

Osmoso 3 rusiu tirpalai

Answer 22

Hipertoninis, hipotoninis, izotoninis

Question 23

Hipertoninis tirpalas

Answer 23

istirpusiu medziagu konc. yra didesne nei lasteleje, lastelems patekus i toki tirpala vanduo juda is lasteles i tirpala
Pvz. koncentruotas cukraus, druskos tirpalas, raudonieji kraujo kuneliai hipertoniniame tirpale praranda vandeni ir susitraukia, augalinei lastelei patekus i si tirpala vyksta plazmolize- plazmines membtranos atsitraukimas nuo lasteles sieneles

Question 24

hipotoninis tirpalas

Answer 24

istirpusiu medziagu konc. yra mazesne nei lasteles viduje. Vanduo judes i lastele, nes jo konc. aplinkoje yra didesne nei lasteleje.
pvz. distiliuotas vanduo, eritrocitui patekus i hipotonini tirpala, jis issipucia ir gali sprogti, tai vadinama HEMOLIZE. Augalinei lastelei patekus i si tirpala, vanduo skverbsis i lastele, todel citoplazma prades spausti lasteles sienele, ji issitemps ir pasieks TURGARA (itempta lasteles sieneles busena)

Question 25

izotoninis tirpalas

Answer 25

istirpusiu medziagu konc. yra tokia pati kaip lasteles viduje. Lasteles judejimas tirpale vyksta tolygiai abiejomis kryptimis Pvz. 0.9 % natrio chlorido tirpalas

Question 26

Aktyviosios pernasos tipai

Answer 26

1. Panaudojant baltymus nesiklius 2. Pernasa puslelemis

Question 27

Aktyvioji pernasa panaudojant baltymus nesiklius

Answer 27

baltymai, kurie dalyvauja aktyviojoje pernasoje yra siurbliai, jie vercia medziagas judeti priesinga koncentracijos gradientui kryptimi pvz. natrio ir kalio siurblys, kuris palaiko natrio ir kalio gradientus lasteleje, pernesa 3 natrio jonus IS lasteles ir 2 kalio jonus I lastele, naudodamas 1 ATP molekule

Question 28

Kam svarbus natrio ir kalio siurblys

Answer 28

nerviniu signalu perdavimui, raumenu susitraukimui, amonirugsciu ir gliukozes isiurbimui zarnyne, slapalo salinimui inkstuose

Question 29

aktyvioji pernasa puslelemis

Answer 29

stambus junginiai yra iterpiami i membranomis dengtas pusleles, kurios arba patenka i lastele (endocitoze), arba isskiriamos is lasteliu(egzocitoze)

Question 30

Kas i lastele patenka endocitozes budu

Answer 30

baltymai, lasteles ar ju dalys, sioms medziagoms pernesti susiformuoja plazmines membranos pusleles, membrana ilinksta, apgaubia medziaga ir nugrimzta i lasteles vidu jei tokia lastele susilieja su lizosoma prasideda virskinimas

Question 31

I kokias grupes skirstoma endocitoze

Answer 31

pinocitoze, fagocitoze, receptorine endocitoze

Question 32

pinocitoze

Answer 32

jos metu plazmine membrana ilinksta ir apgaubia isoreje esanti skysti su istirpusiomis medziagomis pvz. tokiu budu maisto medziagas gauna kiausialaste, inkstu kanaleliu lasteles, zarnyno sieneliu lasteles, augalo saknu lasteles

Question 33

fagocitoze

Answer 33

lastele itraukia dideles daleles( kietas) arba vienalascius organizmus. tuo metu susidaro didele membranine puslele FAGOSOMA. pvz. leukocitai, kurie praryja vienalastes bakterijas, vienalast. pirmuonis ameba maitinasi fagocitozes budu

Question 34

receptorine endocitoze

Answer 34

medziaga, kuri turi buti pernesta i lasteles vidu ( ligandos), pirmiausia susijungia su specifiniu receptoriniu baltymu, tos molekules yra itraukiamos i lastele pvz. cholesterolio pernesimas mazo tankio lipoproteinu pavidalu

Question 35

egzocitoze

Answer 35

vykstant jai dazniausiai goldzio komplekse susidariusios pusleles susilieja su plazmine membrana ir pernesama medziaga isskiriama i lasteles isore. toks procesas-SEKRECIJA pvz. kasos lasteles isskiria hormona insulina, kuris patenka i krauja arba isskiria fermentus, kurie nukeliauja i dvylikapirste zarna