paskutinės 4 temos Flashcards
Populiacinis - statistinis metodas
Naudojamas tiriant:
- Paveldimų ligų bei jas lemiančių genų paplitimą ir dažnius įvairiose populiacijose
- Mutacijų dėsningumus
- Paveldimumo ir aplinkos veiksnių vaidmenį genetinių ligų atsiradimui
- Paveldimumo ir aplinkos veiksnių įtaką žmogaus fenotipiniam polimorfizmui
Polimorfizmas- tai
kai organizmų populiacija yra suskirstyta į individų grupes, kurios skiriasi tarpusavyje savo morfologiniais arba fiziologiniais požymiais.
Morfogenetika
organų vystymosi genetika.
Morfozės
nepaveldimi organizmo pokyčiai, kuriuos sukelia teratogenai.
Idealia populiacija laikoma (tai yra neveikia pagrindiniai evoliucijos veiksniai):
- Daug individų
- Vyksta jų laisvas kryžminimasis (panmiksija)
- Nėra atrankos
- Nėra mutacijų
- Nėra migracijos
Populiacinio statistinio metodo esmė
apskaičiuoti atskirų genų ir požymių paplitimą žmonių populiacijoje ir būtent tam naudojamas Hardžio-Vainbergo dėsnis.
Dvyniai gali būti:
Konkordantiški- abu arba turi duotą požymį arba abu neturi
Diskonkordantiški- nagrinėjamą požymį turi tik vienas iš dvynių
Tam, kad nustatyti dvynių tipą dar naudojamas:
polisimptominis metodas, kada dvyniai lyginami pagal išorinius požymius
biocheminis metodas- kraujo grupių, kraujo baltymų tyrimas
imunologinis metodas- antigenų ir atmetimų reakcijų analizė
Dermatoglifikos yra trys rūšys:
- Palmoskopija- delno piešinio nagrinėjimas
- Daktiloskopija- piršto piešinio nagrinėjimas
- Plantoskopija- pėdos piešinio nagrinėjimas
Pirštų pagalvėlėse skiriami trys pagrindiniai papiliarinių raštų tipai:
- Ratas- ant pagalvėlės du triradiusai
- Lankas- triradiuso nėra, neskaičiuojamos papiliarinės linijos
- Kilpa – vienas triradiusas
Dermatoglifika įvertinama kiekybiškai, skaičiuojamas ir sumuojamas visų pirštų papiliarinių linijų skaičius.
Moterims -100-130 papiliarinių linijų.
Vyrams- 120-145 papiliarinių linijų.
Dermatoglifika naudojama:
- Kaip papildomas metodas nustatant dvynių zigotiškumą
- Kriminalistikoje
- Medicinoje, diagnozuojant genų arba chromosomų mutacijas, dauno sindromą (skersinė delno raukšlė) , Kleinfelterio sindromą (X trisomija, vyrauja kilpos, papiliarinių linijų skaičius redukuojasi iki keliasdešimties ar keliolikos), Ternerio sindromą (vyrauja ratai, papiliarinių skaičius gali siekti iki kelių šimtų).
Kariotipas
- tai žmogaus chromosomų susistemintas rinkinys, kiekvienos rūšies kariotipą apibūdina chromosomų skaičius, dydis ir forma.
Citogenetinio tyrimo esmė-
normalaus kariotipo lyginimas su pakitusiu
Pagrindiniai chromosomų skiriamieji požymiai:
- Ilgis
- Centromerų padėtis- centromera dalija chromosomą į ilgajį (q) ir trumpajį (p) pečius
Pagal centromeros padėtį chromosomos skiriamos:
Metacentrinės kai q=p centromera viduryje
Submetacentrinės, kai q>p pečiai ne vienodo ilgio
Akrocentrinės, kai q»p centromera nutolusi nuo centro, p petys žymiai trumpesnis už q, trumpūjų pečių galuose dar gali būti satilitų, tai yra maži chromosomos segmentai, kuriuos nuo likusios dalies skiria nesidažantis segmentas- antrinė persmauka.
Chromosomos pagal morfologinį panašumą suskirtytos į 7 grupes:
1) A- 1 metacenrinė, 2 submetacenrinė, 3 metacentrinė
2) B- 4-5 submetacentrinės
3) C- 6-12 submetacentrinės
4) D- 13-15 akrocentrinės
5) E- 16 metacentrinė, 17-18 submetacentrinės
6) F- 19-20 metacentrinės
7) G- 21-22 akrocentrinės
8) Lytinės chromosomos- X submetacentrinė/Y akrocentrinė
Chromosoma
ląstelės branduolio dalis, kurią sudaro DNR ir histonai. Svarbiausi chromosomos komponentai yra DNR, kurios segmentai yra genai.
Chromosomą sudaro:
- 40 procentų DNR
- 40 procentų histoniniai baltymai, tai chromatino baltymai formuojantys pagrindinę struktūrinį eukariotų chromatino elementą- nukleosomą.
- 20 procentų nehistoniniai baltymai
- Taip pat į sudėtį įeina RNR, lipidai, polisacharidai ir metalo jonai.
Specifinės chromosomų vietos:
o Centromera- pirminė persma uka, atliekanti mechaninio centro funkciją dalijimosi metu
o Telomeros- chromosomų pečių galai- neleidžia sulipti chromosomoms tarpusavyje ir tuo pačiu išlaiko jas stabilias. Netekusi telomeros chromosoma praranda stabilumą, gali prisijungti prie kitų nutrukusių segmentų ir sudaryti atipines chromosomas (žiedinę, translokacinę).
Chromosoma yra sudaryta iš 4 struktūrinių lygių:
1) Nukeosoma- DNR ir histonų kompleksas, globulė iš 8 histoninių baltymų molekulių, aplink kurią du kartus apsivijusi DNR grandinė.
2) Nukeomera- nukeomerinis siūlas sutrumpėja 6 kartus.
3) Chromonema- nukeomerinis siūlas dar labiau sutrumpėja, spiralizuojasi, išsisklaido po visą branduolį ir sudaro kilpas, siūlas sutrumpėja dar 10-20 kartų.
4) Metafazinė chromosoma.
Chromatino tipai:
Euchromatinas- silpnai spiralizuotas, genetiškai aktyvus, unikalios DNR sekos, sudarančios 2/3 žmogaus genomo, pagal eichromatino genetinį kodą sintetinami baltymai; nustatyta, kad mažiausias euchromatino disbalansas keičia individo fenotipą
Heterochromatinas- stipriai spiralizuotas, genetiškai neaktyvus, pasikartojančios DNR sekos, sudaro 1/3 žmogaus genomo, heterochromatino kiekis organizmų pokyčių nepakeičia.
Specifinės chromosomos:
- Lytinės chromosomos
- B chromosomos/ papildomos chromosomos
- Chromosomos „lempų šepečiai“
- Politeninės/gigantinės chromosomos
Geneologiniu metodu galima nustatyti:
- Požymio paveldėjimą.
- Paveldėjimo pobūdį.
- Probando heterozigotiškumą.
- Ar požymius lemiantys genai yra sukibę, galima paskaičiuoti požymio paveldėjimo tikimybę probando palikuonims.
- Tiriamo geno penetrantiškumą
- Tiriamo geno ekspresyvumą.
Paveldėjimo tipai:
Monogeninis paveldėjimas- paveldėjimas, kai požymį lemia vienas genas
Poligeninis paveldėjimas- paveldėjimas, kai požymį lemia daug genų.
Autosominio dominantinio paveldėjimo pvz.:
gebėjimas susukti liežuvį, garbanoti plaukai, habsburgo lūpa, dešiniarankiškumas, anomaliniai požymiai: polidaktilija (daug pirštų), brachridaktilija (trumpi pirštai), hemolizinė anemija.
Autosominio recesyvinio paveldėjimo pvz.:
siauros ausys, 5 normalūs pirštai, trumpas smakras, anomaliniai požymiai: albinizmas, kurčnebylumas, medžiagų apykaitos ligos.