Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Biology 🌱 > Ląstelės > Flashcards

Ląstelės Flashcards

You may prefer our related Brainscape-certified flashcards:
AP® Biology flashcards Biology 101 flashcards
1
Q

Kas yra ląstelė?

A

Mažiausias organizmo struktūrinis vienetas, kuriam būdingos visos gyvybinės funkcijos (dauginimasis, mityba, judėjimas, šalinimas…)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kas pastebėjo ir pavadino ląsteles?

A

Robertas Hukas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Lastelės teorija:

A
  • Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių;
  • Naujos ląstelės atsiranda iš senų;
  • tai yra svarbiausias organizmo struktūrinis/funkcinis vienetas;
  • Ląstelėse vyksta medžiagų apykaita;
  • Sukaupta genetinė informacija perduodama iš kartos į kartą.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kas yra citologija?

A

Biologijos šaka, tirianti ląstelės sandarą, raidą, funkcijas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Ląstelių tipai:

A

Prokariotinės ir
Eukariotinės ląstelės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Kuo eukariotinės ląstelės skiriasi nuo prokariotinių?

A

Eukariotinės ląstelės turi branduolį ir membranines organeles, o prokariotinės - neturi

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Kas turi eukariotines ląsteles?

A

Protistai
Grybai
Augalai
Gyvūnai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Kas turi prokariotines ląsteles?

A

Bakterijos
Archėjos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Kas yra archėjos?

A

Mikroorganizmai, gyvenantys nepalankiomis sąlygomis. Jos pakelia aukštą temperatūrą, didelį slėgį ir didelę druskos koncentraciją. Archėjų membrana kitokia nei bakterijų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Kodėl ląstelės yra mažos?

A

Jos turi didesnį paviršiaus plotą lyginant su tūriu, nei didelės ląstelės, todėl mažose ląstelėse intensyviau vyksta medžiagų mainai tarp ląstelės ir ją supančios aplinkos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Kaip atsiranda naujos ląstelės?

A

Ląstelėms dauginantis. Kai ląstelė užauga, ji dalijasi pusiau. Daugialąstis organizmas auga lastelėms dalijantis pusiau.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Kas padidina ląstelių paviršiaus plotą?

A

Mikrogaureliai. Jas turi dengiamosios žarnyno ląstelės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Kokias organeles turi bakterijos?

A

Ląstelės sienelę
Kapsulę (melsvabakterė/cianobakterija - gleivinį sluoksnį)
Žiuželiai
Fimbrijos
Plazminę membraną
Citoplazmą
Ribosomas
Nukleoido zoną
Plazmides

Melsvabakterės/cianobakterijos dar turi:
Tilakoidus
Šviesai jautrius pigmentus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Bakterijos ląstelės sienelės savybės ir funkcijos:

A

Ląstelės sienelė palaiko formą, saugo membraną ir citoplazmą nuo išorinio poveikio. Yra tvirta ir laidi. Per ją pereina ląstelei reikalingos mitybinės medžiagos.
Joje yra peptidoglikano, kurį sudaro polisacharidas ir peptidai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Bakterijos kapsulės/glikokalikso/gleivinio sluoksnio savybės ir funkcijos:

A

Bakterijos, kurios kenksmingos gyvūnams, yra padengtos storu klampiu glikokaliksu - kapsule.
Ji apsaugo bakteriją nuo gyvūno imuninės sistemos poveikio.
Glikokaliksas sudarytas iš angliavandenių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Bakterijos žiuželių savybės ir funkcijos:

A

Sudaryti iš baltymo flagelino.
Žiuželiai sukdamiesi leidžia bakterijoms lėtai judėti skysčiuose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Bakterijos fimbrijų savybės ir funkcijos:

A

Jomis bakterijos prisitvirtina prie paviršių arba jungiasi viena su kita.
Jų viduje esančiu kanalu pernešamos medžiagos (nukleorūgštys)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Bakterijos plazminės membranos savybės ir funkcijos:

A

Sudaro užtvarą, atskiria ląstelę nuo aplinkos.
Reguliuoja medžiagų srautus į citoplazmą ir iš jos.
Sudaryta iš dvigubo fosfolipidų sluoksnio, kuriame yra baltymų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Bakterijų citoplazmos savybės ir funkcijos:

A

Bakterijų ji sudaryta iš citozolio (pusiau skystos terpės). Joje išsidėsčiusios organelės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Bakterijų ribosomų savybės ir funkcijos:

A

Ribosomose vyksta baltymų sintezė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Bakterijų plazmidės savybės ir funkcijos:

A

Žiedinės DNR.
Jose yra genų, kurie daro bakterijas atsparesnes antibiotikams.
Jos lengvai pernešamos iš vienos bakterijos į kitą, todėl padidėja mikroorganizmų atsparumas antibiotikams.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Bakterijos nukleoido zonos savybės ir funkcijos:

A

Joje saugoma genetinė informacija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Kur yra cianobakterijos šviesai jautrių pigmentų?

A

Tilakoiduose - uždarų plokščių diskų formos membranose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Eukariotinės ląstelės struktūros:

A

Branduolys
Plazminė membrana
Ląstelės sienelė
Mitochondrijos
Chloroplastai
Ribosomos
Citoplazma
Endoplazminis tinklas
Goldžio kompleksas
Lizosomos
Vakuolės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Iš ko kilo eukariotinės ląstelės?

A

Iš prokariotinių ląstelių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Kur yra eukariotinės ląstelės DNR?

A

Branduolio siūliškos formos darinyje chromatine. Branduolys nuo citoplazmos atskirtas membrana

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Kokia organelių funkcija?

A

Suskirstyti ląstelę į erdvėskyrius

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Kokia eukariotinių ląstelių plazminės membranos funkcija?

A

Atskiria ląstelės turinį nuo aplinkos, reguliuoja medžiagų pernašą iš ląstelės ir į ją, priima ir perduoda išorės signalus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Kokia branduolio funkcija?

A

Saugo genetinę informaciją apie visas kūno ląsteles ir jų medžiagų apykaitą, sintetina DNR ir RNR.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Kas nutinka prieš ląstelei dalijantis?

A

Siūliškos sandaros chromatinas susiveja į gijas - chromosomas. Chromatinas ir chromosomos sudarytos iš DNR, daug baltymų ir trupučio RNR.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Kur yra chromatinas?

A

Jis mirksta nukleoplazmoje. Skiriasi jų sudėtis - tai rodo ph

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Branduolio sudėtis:

A

Branduolėlis
Branduolio apvalkalas
Branduolio poros
Chromatinas
Nukleoplazma
Vidinė ir
Išorinė membranos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

Kas vyksta branduolėliuose?

A

Juose sintetinama ribosominė RNR , kuri, susijungusi su baltymais, sudaro ribosomas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

Kas suteikia branduoliui formą?

A

Branduolio lamina. Ji taip pat reguliuoja medžiagų judėjimą į branduolį ir iš jo pro poras.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Kas patenka į branduolį per poras ir iš jo išeina?

A

Patenka baltymai,
išeina ribosomų subvienetai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

Kas vyksta ribosomose?

A

Sintetinami baltymai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Kas sudaro vidinių membranų sistemą?

A

Branduolio apvalkalas
Endoplazminis tinklas
Goldžio kompleksas
Pūslelės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Kas būdinga vidinių membranų sistemos membranoms?

A

Jos tarpusavyje sąveikauja perduodamos viena kitai pūsleles

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

Iš ko sudarytas endoplazminis tinklas?

A

Iš membraninių kanalėlių ir maišelių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

Kas būdinga endoplazminiam tinklui?

A

Jis tiesiogiai jungiasi su branduolio išorine membrana.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

Kas būdinga šiurkščiąjam endoplazminiam tinklui?

A

Jo paviršius nusėtas ribosomomis, jis yra arčiau branduolio. Čia sintetinami baltymai, kur jie modifikuojami.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

Kas būdinga lygiajam endoplazminiam tinklui?

A

Yra ŠET tęsinys,
Sintetina membranoms reikalingus fosfolipidus.
Kepenyse padeda nukenksminti nuodingas medžiagas.
Sėklidėse gamina testosteroną.

Pūslelės juda link plazminės membranos ar Goldžio komplekso

43
Q

Kas būdinga Goldžio aparatui?

A

Į jį atkeliauja baltymų/lipidų pilnos pūslelės.
Čia yra fermentų, kurie modifikuoja baltymus ir lipidus.
Goldžio aparate susidaro lizosomos.

44
Q

Kas būdinga lizosomoms?

A

Jose yra virškinimo fermentų. Kas susiduria su lizosoma, yra suvirškinamas. Taip medžiagos gali patekti į citoplazmą.

45
Q

Kas būdinga vakuolėms?

A

Augalams suteikia atramą iš vidaus.
Jose kaupiamos atsarginės medžiagos (vanduo, cukrus, druskos, pigmentai, nuodai).
Pirmuonyse esančios vakuolės specializuotos:
Pulsuojančios šalina organizmo vandens perteklių
Virškinamosios skaido maisto medžiagas

46
Q

Eukariotinių ląstelių kilmė?

A

Endosimbiozės hipotezė - mitochondrijos kilo iš bakterijų,
chloroplastai - iš melsvabakterių/cianobakterijų, patekusių į eukariotinių pirmtakų vidų

47
Q

Kas bendra tarp chloroplastų ir mitochondrijų?

A

Jie vieną energijos formą pakeičia kita - prieinama ląstelei

48
Q

Kas būdinga chloroplastams?

A

Naudoja saulės energiją angliavandenių sintezei. Juose vyksta fotosintezė - saulės energija paverčiama chemine energija. Supa dviguba membrana.
Gali sintetinti baltymus.

49
Q

Chloroplastų sandara:

A

Daug plokščių tilakoidų sudaro graną. Granas supa stroma, kurią gaubia vidinė ir išorinė membranos

50
Q

Ko yra stromose?

A

DNR, ribosomų ir fermentų, sintetinančių angliavandenius

51
Q

Kas būdinga mitochondrijoms?

A

Gaubia dviguba membrana. Vidinė sudaro raukšles - kristas. Vidinė erdvė pripildyta matriksu.
Mitochondrijos sintetinasi baltymus. Dalijasi pusiau.
Čia skaidomi angliavandenių junginiai, naudojami ATP molekulėms susidaryti

52
Q

Kas būdinga mitochondrijos kristoms?

A

Jos labai padidina membranos paviršiaus plotą, kuris reikalingas aerobiniam kvėpavimui.

53
Q

Ko yra matrikse?

A

Jame yra DNR, ribosomų, fermentų, kurie skaido angliavandenius ir išskiria energiją ATP gamybai kristose

54
Q

Kas būdinga gyvūno ir protistų ląstelei?

A

Centriolė. Svarbi ląstelei dalijantis.

55
Q

Kaip ameba dauginasi?

A

Nelytiškai, ląstelės branduoliui dalijantis mitozės būdu.

56
Q

Kaip ameba išgyvena nepalankų laikotarpį?

A

Nustoja maitintis, apsitraukia dangalu ir virsta cista.

57
Q

Kaip amebos juda ir maitinasi?

A

Juda ir gaudo maistą pseudopodijomis - susidaro išlinkus ir išsitempus plazminei membranai.
Maitinasi fagocitozės būdu - pseudopodijomis apsupa ir praryja maistą. Susidaro virškinančioji vakuolė

58
Q

Organelės, kurias turi visų karalysčių atstovų ląstelės:

A

Plazminė membrana
Ribosomos

59
Q

Organelės, kurias turi augalo, gyvūno ir grybo ląstelė:

A

Plazminė membrana
Branduolys
Mitochondrijos
Endoplazminis tinklas
Goldžio kompleksas
Ribosomos
Lizosomos

60
Q

Kokių organelių neturi gyvūninė ląstelė?

A

Ląstelės sienelės
Chloroplastų
Vakuolės

61
Q

Kokių organelių neturi grybo ląstelė?

A

Chloroplastų
Centriolės

62
Q

Kuo skiriasi augalų ir grybų ląstelių sienelės?

A

Augalų sudaryta iš celiuliozės,
Grybų - iš chitino

63
Q

Kas yra audinys?

A

Lastelių grupė, turinti bendrą kilmę, vienodą/panašią sandarą ir atliekanti tą pačią funkciją

64
Q

Į ką skirstomi gyvūnų audiniai?

A

Epitelinį
Jungiamąjį
Raumeninį
Nervinį

65
Q

Kokie būna gyvūnų epiteliniai audiniai?

A

Liaukinis,
Dengiamasis: vienasluoksnis ir daugiasluoksnis

66
Q

Kokie būna gyvūnų jungiamieji audiniai?

A

Kraujas
Kaulinis
Kremzlinis
Riebalinis

67
Q

Kokie būna gyvūnų raumeniniai audiniai?

A

Griaučių skerstaruožis
Širdies skersaruožis
Lygusis

68
Q

Kokia gyvūno epitelio paskirtis?

A

Dengia kūno paviršių ir iškloja kūno ertmes, iš jo susidaro liaukos.
Reguliuoja iš aplinkos patenkančių molekulių pernašą, apsaugo audinius nuo išdžiūvimo bei pažeidimų, saugo, kad į organizmą nepakliūtų kenksmingų medžiagų

69
Q

Kas būdinga dengiamiesiams audiniams?

A

Jų ląstelės yra išsidėsčiusios glaudžiai, tarp jų nėra tarpų

70
Q

Kuo ypatingas virpamasis epitelis?

A

Jis turi virpamuosius plaukelius, iškloja kvėpavimo takus

71
Q

Kokios ląstelės sudaro liaukinį epitelį? Kuo jos ypatingos?

A

Liaukinės,
Sekrecinės.
Jos sudaro liaukas

72
Q

Kokios būna liaukos ir kuo jos skiriasi?

A

Egzokrininės (išorinės sekrecijos) išskiria ašaras, prakaitą, seiles;
Endokrininės (vidinės sekrecijos) išskiria į kraują hormonus.

73
Q

Kaip juda sraigės ir sliekai?

A

Jų oda yra liaukinga, išskiria gleives, kurios sutepa kūną ir leidžia judėti

74
Q

Ko yra sausumos stuburinių odos ląstelėse?

A

Keratino, jis saugo odą nuo drėgmės netekimo

75
Q

Kokia gyvūno jungiamojo audinio paskirtis?

A

Jungia, palaiko ir apsaugo įvairias organizmo struktūras, užpildo tarpus, kaupia riebalus, jame susidaro kraujo ląstelės

76
Q

Kas būdinga jungiamąjam audiniui?

A

Ląstelės nutolusios viena nuo kitos, tarpai užpildyti tarpląsteline medžiaga - matriksu (skystu/kietu/elastingu)

77
Q

Kas būdinga kauliniam audiniui?

A

Apie baltymų (kolageno) skaidulas išsidėstęs mineralinis matriksas (iš kalcio druskų).
Sudaro griaučius, suteikia atramą raumenims.
Sudaro osteocitų ląstelės, turinčios kanalėlių.
Kraujagyslėmis atnešamos maisto medžiagos leidžia kaului atsinaujinti.

78
Q

Kas būdinga kremzliniam audiniui?

A

Palaiko audinius.
Jų yra ilgųjų kaulų galuose, nosies gale, ausies kriauklėje, kvėpavimo takų sienelėse, tarpslanksteliniuose diskuose.
Yra įsiterpę struktūriniai baltymai.
Kai kuriems sruburiniams atstoja griaučius.

79
Q

Kas būdinga riebaliniam audiniui?

A

Apšiltina kūną ir suteikia jam pamušalą (fibroblastai padidėja ir kaupia riebalus).
Gyvūnuose šio audinio daugiausiai po oda, apie inkstus, širdies paviršiuje.

80
Q

Kas būdinga kraujui?

A

Skystas jungiamasis audinys.
Sudaro kraujo plazma, ląstelės (eritrocitai, leukocitai), trombocitai (kraujo plokštelės).
Atlieka medžiagų pernašos, apsauginę funkcijas, palaiko pastovią kūno temperatūrą.

81
Q

Kuo ypatingas kraujo audinys?

A

Jo tarpląstelinis matriksas nesudarytas iš ląstelių. Plazma - įvairių molekulių mišinys

82
Q

Kas būdinga nerviniam audiniui?

A

Perduoda signalus iš vienos kūno dalies į kitą.
Sudaro neuronai ir neuroglijos (aptarnauja neuronus)
Yra galvos ir nugaros smegenyse.

83
Q

Kas sudaro neuroną?

A

Ilgas aksonas ir keletas dendritų

84
Q

Kokia dendritų ir aksono paskirtis?

A

Dendritai priima ir perduoda signalus į neurono kūną.
Aksonas perduoda signalus iš neurono kūno raumenims/kitiems neuronams.

85
Q

Kaip dar vadinami dendritai ir aksonai?

A

Neurono skaidulomis

86
Q

Kokia neuroglijų funkcija?

A

Paremia, maitina neuronus, praryja ląstelių/bakterijų liekanas. Gamina augimą skatinančią medžiagą.
Jos apsikeičia signalais tarpusavyje ir su neuronais

87
Q

Kokia raumeninio audinio paskirtis?

A

Verčia kūno dalis judėti

88
Q

Kokios raumeninio audinio ląstelės?

A

Raumens skaidulos. Jose yra aktino ir miozino siūlų

89
Q

Kas būdinga Griaučių skerstaruožiam audiniui?

A

Sausgyslėmis tvirtinasi prie griaučių kaulų. Judina kūno dalis.
Kontroliuojami valingai, greitai susitraukia, tačiau greitai pavargsta.
Skaidulos ilgos. Susidaro susiliejus kelioms ląstelėms. Taip susidaro daug branduolių turinti skaidula. Yra ruožuoti nuo miozino/aktino siūlų

90
Q

Kas būdinga Širdies skersaruožiam audiniui?

A

Randamas tik širdies sienelėje. Nuo jo priklauso širdies susitraukimai ir kraujo varinėjimas. Skaidulos ruožuotos. Susitraukinėja nevalingai, lėtai pavargsta, greit susitraukinėja. Skaidulos turi po vieną branduolį, šakojasi ir susilieja tarpusavyje. Yra atskiros, tačiau galai jungiasi su įterptinėmis plokštelėmis. Jos praleidžia tarp ląstelių einančius impulsus, todėl širdies darbas koordinuotas

91
Q

Kas būdinga lygiąjam raumeniniam audiniui?

A

Skaidulos neruožuotos, verpstiškos, turi po vieną branduolį. Yra nevalingi. Susitraukia lėčiau, lėtai pavargsta.
Yra vidaus organų sienelėse, kvėpavimo takuose, kraujagyslėse, virškinamąjame trakte.
Susitraukiant šiems raumenims, pašiurpsta oda, siaurėja/didėja vyzdys, maistas varomas tolyn

92
Q

Kas yra meristemos?

A

Gaminamieji/gemaliniai audiniai

93
Q

Kuo pasižymi augalo dengiamasis audinys?

A

Jo ląstelės neturi chloroplastų ir spalvos, šviesa perleidžiama toliau esantiems audiniams.
Dengia augalo organus iš išorės. Ląstelės išsidėsčiusios glaudžiai, vienu sluoksniu, kad nepraleistų mikroorganizmų. Išorines ląsteles dengia kutikulė.
Šaknies dengiamasis audinys turi išaugas - šakniaplaukius, kurie padidina siurbiamojo paviršiaus plotą, padeda augalui įsitvirtinti.
Turi mikroskopines poras - žioteles. Sausumos augalų - apatiniame lapo sluoksnyje, vandens - viršutiniame. Jas gaubia varstomosios ląstelės (patenka anglies dioksidas, išeina deguonis - vyksta dujų apykaita). Žiotelės turi chloroplastų.
Stiebo/lapų epidermiai turi apsauginių plaukelių.

94
Q

Kokie būna augalų audiniai?

A

Dengiamieji
Asimiliaciniai
Apytakos
Ramstiniai
Gaminamieji (meristemos)
Sandėliniai
Sekreciniai

95
Q

Kas būdinga asimiliaciniam audiniui (mezofiliui)?

A

Yra tuoj po dengiamuoju audiniu.
Sudaro du sluoksniai: statinis ir purusis mezofiliai.
Statinis - pailgos ląstelės, išsirikiavusios glaudžiai, kad gautų daugiau šviesos. Intensyviausiai vyksta fotosintezė, nes daugiausiai chloroplastų (šviesos energija→cheminė energija).
Purusis - netaisyklingos formos ląstelės su oro pripildytais tarpuląsčiais, kurie padidina dujų apykaitai reikalingą paviršių. Chloroplastų mažiau.
Chloroplastai juda gaudydami šviesą.

96
Q

Kokie yra pagrindiniai augalo audiniai?

A

Parenchima (purusis), kolenchima (ramstinis), sklerenchima (sandėlinis)

97
Q

Kas būdinga puriąjam audiniui?

A

Mažiausiai specializuotos ląstelės.
Randama visuose augalo organuose.
Gali turėti chloroplastų arba bespalvių plastidžių, kuriose kaupiami fotosintezės produktai (gliukozė). Iš pasidalijusių puriojo audinio ląstelių gali susidaryti specializuotos ląstelės.

98
Q

Kas būdinga ramstiniam audiniui?

A

Pirminės sienelės storesnės už puriojo audinio. Sienelių storis nevienodas, storiausios kampuose.
Ląstelės išsidėsto grupėmis po epidermiu ir sudaro lanksčią atramą jaunoms augalo dalims.
Salierų kotų gijos yra iš ramstinio audinio ląstelių

99
Q

Kas būdinga sandėliniam audiniui?

A

Storose antrinėse sienelėse kaupiasi ligninas - (org. medžiaga) suteikia sienelėms stiprumo ir kietumo.
Dauguma ląstelių negyvos.
Suteikia subrendusioms augalo dalims atramą.
Ląstelės dviejų tipų : plaušai ir sklereidės.
Plaušai: ilgos, nusmailėjusios ląstelės, išsidėsčiusios sluoksniais (kanapių naudojami virvėms gaminti, iš lino plaušų audžiamos drobės)
Sklereidės trumpesnės, forma įvairesnė nei plaušų. Jų randama sėklų apvalkaluose, riešutų kevaluose, kriaušėms suteikia grūdėtumą.

100
Q

Kokie yra apytakos audiniai?

A

Mediena (vandens indai) ir
Karniena (rėtiniai indai)

101
Q

Kas būdinga medienai?

A

Iš šaknų į lapus teka vanduo su mineralinėmis medžiagomis.
Susideda iš vandens indų ir trachėjų. Ląstelės negyvos, tuščiavidurės.
Vandens indai neturi ląstelių skersinių sienelių, sudaro ištisinį vamzdį.
Dar yra puriojo audinio ląstelių, kurios kaupia medžiagas.
Yra sandėlinio audinio, kuris atlieka ramstinę funkciją.

102
Q

Kas būdinga karnienai?

A

Iš lapų į šaknis išnešiojamos organinės maisto medžiagos, gliukozė.
Sudaro rėtiniai indai ir lydinčiosios ląstelės.
Rėtinių indų ląstelės turi citoplazmą, neturi branduolio (sunyko kai kurios organelės), galuose - kanalėliai (rėtinės plokštelės). Ląstelės gyvos.
Lydimosios ląstelės turi branduolį ir citoplazmą. Išnešioja kai kurias medžiagas. Jų branduolys reguliuoja abiejų ląstelių veiklą.

103
Q

Kas būdinga gaminamąjam (meristeminiam) audiniui?

A

Intensyviai dalijasi ląstelės, todėl stiebas (brazdas) storėja, ūgliai (viršutinė meristema) ilgėja, šaknys (viršutinė meristema) ilgėja.

Biology 🌱 (4 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions