Dujų Apykaita Flashcards
Kas yra dujų apykaita?
Tai kvėpavimą garantuojantis procesas: deguonis patenka į ląsteles, CO² iš jų pašalinamas
Kas yra kvėpavimas?
procesas, kai deguonis patenka iš aplinkos oro į organizmą ir anglies dioksidas pašalinamas iš organizmo. Patekęs deguonis naudojamas gaminant organizmo gyvybinei veiklai būtiną deguonį
Vienaląsčių prisitaikymas efektyviai vykdyti dujų apytaką
Dujų apykaita vyksta vandenyje (kur gyvena organizmai), kur yra mažai deguonies, bet organizmai prie to prisitaikę:
• Vykdo dujų apykaitą visu kūno paviršiumi (pro ląstelės membraną)
• Didelis paviršiaus ploto ir tūrio santykis. Kuo didesnis organizmo paviršiaus plotas lyginant su tūriu, tuo greičiau vyksta dujų apykaita (pseudopodijos)
• Didelis koncentracijų skirtumas ląstelėje ir aplinkoje
• Plonas paviršiaus plotas (plazminė membrana)
• Drėgnas paviršius
Žuvų prisitaikymas vykdyti dujų apytaką
Žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, tad nuolat ryja vandenį. Kai burna pražiota: nusileidžia apatinis žandikaulis, žiaunų dangteliai užsidaro, tūris padidėja, slėgis sumažėja - vanduo įsiurbiamas. Kai burna sučiaupta: apatinis žandikaulis pakyla, tūris sumažėja, slėgis padidėja, atsidaro žiaunų dangteliai - vanduo išstumiamas pro žiaunas
Kaulinių žuvų ryklės šonuose yra keturios poros žiaunų. Sandara: žiaunų lankai su žiaunų lapeliais, žiaunų plokštelės, žiaunų dangteliai
Žiaunos vidinės ir gležnos, joms būtina atrama ir drėgna aplinka.
• Palyginus su organizmo tūriu, žiaunų paviršiaus plotas didelis.
• Žiaunų plokštelės ir lapeliai išraizgyti tankaus kapiliarų tinklo, kuris sudaro didelį jų paviršiaus plotą.
• Visi paviršiai ploni, kraują nuo vandens skiria 2 sluoksniai (kapiliarų sienelės ir žiaunų paviršius)
• Dėl žiaunose susidarančio priešpriešinio srovės principo susidaro didelis koncentracijų skirtumas ląstelėje ir aplinkoje.
Kas yra priešpriešinis srovės principas?
Žiaunų lapelių paviršiumi nuolat teka vanduo, o priešinga kryptimi kapiliarais - kraujas.
Kiti žiaunomis kvėpuojantys gyvūnai:
Buožgalviai vandenyje kvėpuoja oda ir išorinėmis žiaunomis.
Jūrų kirmėlės kvėpuoja išorinėmis žiaunomis.
Moliuskai.
Upinis vėžys.
Kodėl vandens gyvūnams reikia daugiau energijos apsirūpinti deguonimi, nei sausumos?
Vandenyje yra mažiau deguonies nei sausumoje, tad reikia daugiau pastangų apsirūpinti reikalingu deguonies kiekiu
Kokie dar procesai vyksta per žiaunas?
Akryvioji ir pasyvioji pernašos - į organizmą patenka mineralinės medžiagos ir jonai
Dujų apykaita sausumoje
Deguonis gaunamas iš oro, kur jo daugiau, nei vandenyje. Sausas oras džiovina dujų apykaitos organų paviršių, tačiau sausumos organizmai prie to prisitaikę
Vabzdžių dujų apykaita
Kvėpuoja trachėjomis.
Oras patenka per kvėptukus pilvelyje, pašalinamas pro krūtinės kvėptukus. Kvėptukai jungiasi su trachėjomis, kurios šakojasi į trachioles. Jų galuose yra skysčio, kuris padeda skverbtis deguoniui, sudrėkindamas paviršių). Deguonis patenka tiesiogiai į kūno ląsteles. Tracheolių sistema sudaro didelį paviršiaus plotą.
Daugelis vabzdžių turi oro maišus šalia raumenų.
Dujos difunduoja pro plonas ir drėgnas ląstelių membranas.
Hemolimfa - gelsvas skystis vabzdžių organizme nepernešantis dujų, nes neturi baltymo hemoglobino.
Dujų apykaita per odą
Vykdo kirmėlės, visu kūno paviršiumi.
Lyginant su dydžiu, jų paviršiaus plotas didelis.
Sliekai kvėpuoja tik drėgna oda, todėl išskiria gleives. Šviečiant saulei, slepiasi žemėje, dirvožemio deguonis skverbiasi pro sliekų odos ląsteles. Jų oda plona, kapiliarai arti. Kraujas išnešioja deguonį ir surenka CO² per visą kūną, pašalina difuzijos būdu.
Kai oda išdžiūsta, deguonis negali patekti į organizmą, sliekas žūsta
Varliagyvių kvėpavimas
• Sausumoje kvėpuoja plaučiais ir drėgna oda.
• Plaučiai apraizgyti tankiu kapiliarų tinklu, pro plonas kapiliarų sieneles efektyviai vyksta dujų mainai.
• Plaučiai visada drėgni
Oras į plaučius patenka per šnerves, nosiaryklę, trachėją, bronchus - plaučiai
• Oda plona ir laidi vandeniui bei dujoms. Odoje gausu liaukų, išskiriančių gleives ir palaikančių drėgmę. Tačiau oda greitai išdžiūsta, todėl varliagyviai nenutolsta nuo vandens.
• Oda išraizgyta tankiu kapiliarų tinklu.
• Vandenyje varliagyviai kvėpuoja tik per odą. Buožgalviai žiaunomis
2/3 dujų apykaitos vyksta per odą, 1/3 plaučiuose
Kodėl kvėpavimo paviršiai visados turi būti drėgni?
Dujos ištirpsta vandenyje ir greičiau difunduoja
Kur vyksta roplių dujų apykaita?
Tik plaučiuose
Paukščių dujų apykaita
Vyksta plaučiuose. Alveolėse palaikoma drėgmė, nes plaučiai niekada neištuštėja, įkvepiamas oras susimaišo su plaučiuose likusiu.
Turi su plaučiais sujungtus oro maišus, kurių tūris didesnis už plaučių tūrį. Oro maišai yra tarp vidaus organų ir raumenų, kai kurios atšakos prasiskverbia į tuščiavidurius kaulus.
Kvėpavimas tupint vyksta keičiant krūtinės ląstos tūrį.
Kvėpavimas skrendant:
Pakeliant sparnus, išsiplečia oro maišai, įkvėptas oras patenka į plaučius. Apie 75% to oro pasiekia galinius oro maišus.
Leidžiant sparnus, oro maišai susispaudžia ir išstumia orą. Iškvepiant iš plaučių išstumiamas naudotas oras, patenka šviežias oras iš oro maišų.
Plasnojamčiam paukščiui kartą įkvėpiant ir iškvepiant, oras plaučiais srūva du kartus. Tai unikalus, dvigubasis kvėpavimas
Dujų apykaita plaučiuose
Įkvėpiamas oras pro trachėją ir bronchus patenka į plaučius. Bronchai šakojasi į bronchioles, plaučiuose užsibaigiančias alveolėmis. Alveolės apraizgytos tankiu kapiliarų tinklu, plonomis sienelėmis iš vienasluoksnio epitelio.
Iš alveolėse esančio oro deguonis difunduoja į kapiliarais tekantį kraują. Iš audinių į kapiliarus kraujas atneša anglies dioksidą. Šis iš kapiliarų kraujo difunduoja į alveolių orą.
Kas sudaro žmogaus kvėpavimo sistemą?
Kvėpavimo takai {Nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai} ir plaučiai {Bronchų medis (bronchai ir bronchiolės), alveolės}
Kairysis plautis turi 2 dalis, dešinysis - 3
Ką dengia virpamasis epitelis?
Nosies ertmę, bronchų ir bronchiolių paviršių.
Atlieka apsauginę funkciją. Liaukų išskiriamos gleivės sulipina svetimkūnius ir nukenksmina juos. Plaukeliai sulaiko mikroorganizmus ir judėdami išstumia juos lauk.
Kas yra antgerklis?
Plona kremzlė, uždaranti gerklas valgant
Trachėjos sandara
Priekinę sienelę sudaro kremzliniai pusžiedžiai. Jie praleidžia orą į bronchusir saugo žmogų nuo uždusimo. Užpakalinė sienelė bežiedė, prigludusi prie stemplės, netrukdo slinkti maistui.
Vidų dengia gleivinė ir virpamasis epitelis, kaip ir nosies ertmėje gaudantys antikūnus.
Plaučių apsauga
Saugo krūtinės ląsta, ją supa šonkauliai. Krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės skiria diafragma (raumeninga pertvara virš kepenų).
Plaučius dengia jungiamojo audinio plėvelė - plaučių krūtinplėvė, o krūtinės ląstos vidų pasieninė krūtinplėvė. Tarp jų yra krūtinplėvės ertmė, joje skystis, mažinantis trintį kvėpuojant.
Kaip žmogaus plaučiai prisitaikę efektyviai vykdyti dujų apykaitą?
• Alveolių daug, jos mažos, tai padidina dujų apykaitos paviršiaus plotą
• Alveolių sienelė plona, sudaryta iš vieno ląstelių sluoksnio (plonas paviršius)
• Vidinis alveolių paviršius drėgnas. Tik per tokį paviršių vyksta dujų mainai.
• Alveolės apraizgytos tankiu kapiliarų tinklu
• Difuzija vyksta ir dėl didelio koncentracijų skirtumo alveolėse ir kraujuje.
Kvėpavimo judesiai
Įkvėpimas
Gavę nervinius impulsus, tarpšonkauliniai raumenys susitraukia, šonkauliai pakyla; diafragmos raumuo traukiasi, leidžiasi žemyn; krūtinės ląstos tūris padidėja, slėgis plaučiuose sumažėja; dėl slėgių skirtumo oras veržiasi į plaučius
Kvėpavimo judesiai
Iškvėpimas
Tarpšonkauliniai raumenys atsipalaiduoja, šonkauliai nusileidžia; diafragmos raumuo atsipalaiduoja, pakyla; krūtinės ląstos tūris sumažėja, slėgis plaučiuose padidėja;
Dėl slėgio skirtumo oras veržiasi į kūno išorę, nes ten oro slėgis mažesnis
