Dujų Apykaita

Question 1

Kas yra dujų apykaita?

Answer 1

Tai kvėpavimą garantuojantis procesas: deguonis patenka į ląsteles, CO² iš jų pašalinamas

Question 2

Kas yra kvėpavimas?

Answer 2

procesas, kai deguonis patenka iš aplinkos oro į organizmą ir anglies dioksidas pašalinamas iš organizmo. Patekęs deguonis naudojamas gaminant organizmo gyvybinei veiklai būtiną deguonį

Question 3

Vienaląsčių prisitaikymas efektyviai vykdyti dujų apytaką

Answer 3

Dujų apykaita vyksta vandenyje (kur gyvena organizmai), kur yra mažai deguonies, bet organizmai prie to prisitaikę:
• Vykdo dujų apykaitą visu kūno paviršiumi (pro ląstelės membraną)
• Didelis paviršiaus ploto ir tūrio santykis. Kuo didesnis organizmo paviršiaus plotas lyginant su tūriu, tuo greičiau vyksta dujų apykaita (pseudopodijos)
• Didelis koncentracijų skirtumas ląstelėje ir aplinkoje
• Plonas paviršiaus plotas (plazminė membrana)
• Drėgnas paviršius

Question 4

Žuvų prisitaikymas vykdyti dujų apytaką

Answer 4

Žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, tad nuolat ryja vandenį. Kai burna pražiota: nusileidžia apatinis žandikaulis, žiaunų dangteliai užsidaro, tūris padidėja, slėgis sumažėja - vanduo įsiurbiamas. Kai burna sučiaupta: apatinis žandikaulis pakyla, tūris sumažėja, slėgis padidėja, atsidaro žiaunų dangteliai - vanduo išstumiamas pro žiaunas

Kaulinių žuvų ryklės šonuose yra keturios poros žiaunų. Sandara: žiaunų lankai su žiaunų lapeliais, žiaunų plokštelės, žiaunų dangteliai
Žiaunos vidinės ir gležnos, joms būtina atrama ir drėgna aplinka.
• Palyginus su organizmo tūriu, žiaunų paviršiaus plotas didelis.
• Žiaunų plokštelės ir lapeliai išraizgyti tankaus kapiliarų tinklo, kuris sudaro didelį jų paviršiaus plotą.
• Visi paviršiai ploni, kraują nuo vandens skiria 2 sluoksniai (kapiliarų sienelės ir žiaunų paviršius)
• Dėl žiaunose susidarančio priešpriešinio srovės principo susidaro didelis koncentracijų skirtumas ląstelėje ir aplinkoje.

Question 5

Kas yra priešpriešinis srovės principas?

Answer 5

Žiaunų lapelių paviršiumi nuolat teka vanduo, o priešinga kryptimi kapiliarais - kraujas.

Question 6

Kiti žiaunomis kvėpuojantys gyvūnai:

Answer 6

Buožgalviai vandenyje kvėpuoja oda ir išorinėmis žiaunomis.
Jūrų kirmėlės kvėpuoja išorinėmis žiaunomis.
Moliuskai.
Upinis vėžys.

Question 7

Kodėl vandens gyvūnams reikia daugiau energijos apsirūpinti deguonimi, nei sausumos?

Answer 7

Vandenyje yra mažiau deguonies nei sausumoje, tad reikia daugiau pastangų apsirūpinti reikalingu deguonies kiekiu

Question 8

Kokie dar procesai vyksta per žiaunas?

Answer 8

Akryvioji ir pasyvioji pernašos - į organizmą patenka mineralinės medžiagos ir jonai

Question 9

Dujų apykaita sausumoje

Answer 9

Deguonis gaunamas iš oro, kur jo daugiau, nei vandenyje. Sausas oras džiovina dujų apykaitos organų paviršių, tačiau sausumos organizmai prie to prisitaikę

Question 10

Vabzdžių dujų apykaita

Answer 10

Kvėpuoja trachėjomis.
Oras patenka per kvėptukus pilvelyje, pašalinamas pro krūtinės kvėptukus. Kvėptukai jungiasi su trachėjomis, kurios šakojasi į trachioles. Jų galuose yra skysčio, kuris padeda skverbtis deguoniui, sudrėkindamas paviršių). Deguonis patenka tiesiogiai į kūno ląsteles. Tracheolių sistema sudaro didelį paviršiaus plotą.
Daugelis vabzdžių turi oro maišus šalia raumenų.
Dujos difunduoja pro plonas ir drėgnas ląstelių membranas.

Hemolimfa - gelsvas skystis vabzdžių organizme nepernešantis dujų, nes neturi baltymo hemoglobino.

Question 11

Dujų apykaita per odą

Answer 11

Vykdo kirmėlės, visu kūno paviršiumi.
Lyginant su dydžiu, jų paviršiaus plotas didelis.
Sliekai kvėpuoja tik drėgna oda, todėl išskiria gleives. Šviečiant saulei, slepiasi žemėje, dirvožemio deguonis skverbiasi pro sliekų odos ląsteles. Jų oda plona, kapiliarai arti. Kraujas išnešioja deguonį ir surenka CO² per visą kūną, pašalina difuzijos būdu.
Kai oda išdžiūsta, deguonis negali patekti į organizmą, sliekas žūsta

Question 12

Varliagyvių kvėpavimas

Answer 12

• Sausumoje kvėpuoja plaučiais ir drėgna oda.

• Plaučiai apraizgyti tankiu kapiliarų tinklu, pro plonas kapiliarų sieneles efektyviai vyksta dujų mainai.
• Plaučiai visada drėgni

Oras į plaučius patenka per šnerves, nosiaryklę, trachėją, bronchus - plaučiai

• Oda plona ir laidi vandeniui bei dujoms. Odoje gausu liaukų, išskiriančių gleives ir palaikančių drėgmę. Tačiau oda greitai išdžiūsta, todėl varliagyviai nenutolsta nuo vandens.
• Oda išraizgyta tankiu kapiliarų tinklu.

• Vandenyje varliagyviai kvėpuoja tik per odą. Buožgalviai žiaunomis

2/3 dujų apykaitos vyksta per odą, 1/3 plaučiuose

Question 13

Kodėl kvėpavimo paviršiai visados turi būti drėgni?

Answer 13

Dujos ištirpsta vandenyje ir greičiau difunduoja

Question 14

Kur vyksta roplių dujų apykaita?

Answer 14

Tik plaučiuose

Question 15

Paukščių dujų apykaita

Answer 15

Vyksta plaučiuose. Alveolėse palaikoma drėgmė, nes plaučiai niekada neištuštėja, įkvepiamas oras susimaišo su plaučiuose likusiu.
Turi su plaučiais sujungtus oro maišus, kurių tūris didesnis už plaučių tūrį. Oro maišai yra tarp vidaus organų ir raumenų, kai kurios atšakos prasiskverbia į tuščiavidurius kaulus.
Kvėpavimas tupint vyksta keičiant krūtinės ląstos tūrį.
Kvėpavimas skrendant:
Pakeliant sparnus, išsiplečia oro maišai, įkvėptas oras patenka į plaučius. Apie 75% to oro pasiekia galinius oro maišus.
Leidžiant sparnus, oro maišai susispaudžia ir išstumia orą. Iškvepiant iš plaučių išstumiamas naudotas oras, patenka šviežias oras iš oro maišų.

Plasnojamčiam paukščiui kartą įkvėpiant ir iškvepiant, oras plaučiais srūva du kartus. Tai unikalus, dvigubasis kvėpavimas

Question 16

Dujų apykaita plaučiuose

Answer 16

Įkvėpiamas oras pro trachėją ir bronchus patenka į plaučius. Bronchai šakojasi į bronchioles, plaučiuose užsibaigiančias alveolėmis. Alveolės apraizgytos tankiu kapiliarų tinklu, plonomis sienelėmis iš vienasluoksnio epitelio.
Iš alveolėse esančio oro deguonis difunduoja į kapiliarais tekantį kraują. Iš audinių į kapiliarus kraujas atneša anglies dioksidą. Šis iš kapiliarų kraujo difunduoja į alveolių orą.

Question 17

Kas sudaro žmogaus kvėpavimo sistemą?

Answer 17

Kvėpavimo takai {Nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai} ir plaučiai {Bronchų medis (bronchai ir bronchiolės), alveolės}

Kairysis plautis turi 2 dalis, dešinysis - 3

Question 18

Ką dengia virpamasis epitelis?

Answer 18

Nosies ertmę, bronchų ir bronchiolių paviršių.
Atlieka apsauginę funkciją. Liaukų išskiriamos gleivės sulipina svetimkūnius ir nukenksmina juos. Plaukeliai sulaiko mikroorganizmus ir judėdami išstumia juos lauk.

Question 19

Kas yra antgerklis?

Answer 19

Plona kremzlė, uždaranti gerklas valgant

Question 20

Trachėjos sandara

Answer 20

Priekinę sienelę sudaro kremzliniai pusžiedžiai. Jie praleidžia orą į bronchusir saugo žmogų nuo uždusimo. Užpakalinė sienelė bežiedė, prigludusi prie stemplės, netrukdo slinkti maistui.
Vidų dengia gleivinė ir virpamasis epitelis, kaip ir nosies ertmėje gaudantys antikūnus.

Question 21

Plaučių apsauga

Answer 21

Saugo krūtinės ląsta, ją supa šonkauliai. Krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės skiria diafragma (raumeninga pertvara virš kepenų).
Plaučius dengia jungiamojo audinio plėvelė - plaučių krūtinplėvė, o krūtinės ląstos vidų pasieninė krūtinplėvė. Tarp jų yra krūtinplėvės ertmė, joje skystis, mažinantis trintį kvėpuojant.

Question 22

Kaip žmogaus plaučiai prisitaikę efektyviai vykdyti dujų apykaitą?

Answer 22

• Alveolių daug, jos mažos, tai padidina dujų apykaitos paviršiaus plotą
• Alveolių sienelė plona, sudaryta iš vieno ląstelių sluoksnio (plonas paviršius)
• Vidinis alveolių paviršius drėgnas. Tik per tokį paviršių vyksta dujų mainai.
• Alveolės apraizgytos tankiu kapiliarų tinklu
• Difuzija vyksta ir dėl didelio koncentracijų skirtumo alveolėse ir kraujuje.

Question 23

Kvėpavimo judesiai
Įkvėpimas

Answer 23

Gavę nervinius impulsus, tarpšonkauliniai raumenys susitraukia, šonkauliai pakyla; diafragmos raumuo traukiasi, leidžiasi žemyn; krūtinės ląstos tūris padidėja, slėgis plaučiuose sumažėja; dėl slėgių skirtumo oras veržiasi į plaučius

Question 24

Kvėpavimo judesiai
Iškvėpimas

Answer 24

Tarpšonkauliniai raumenys atsipalaiduoja, šonkauliai nusileidžia; diafragmos raumuo atsipalaiduoja, pakyla; krūtinės ląstos tūris sumažėja, slėgis plaučiuose padidėja;
Dėl slėgio skirtumo oras veržiasi į kūno išorę, nes ten oro slėgis mažesnis

Question 25

Kvėpavimo reguliavimas

Answer 25

Kvėpavimo judesiai reguliuojami nerviniu ir humoraliniu būdais.
Reguliuoja pailgosiose smegenyse esantis kvėpavimo centras.

Padidėjus CO² kiekiui kraujuje, kraujas parūgštėja (sumažėja jo pH). Tokio kraujo dėka dirginami pailgųjų smegenų chemoreceptoriai. Dėl to nerviniai impulsai siunčiami į galvos smegenų kvėpavimo centrą, o iš jų perduodami tarpšonkauliniams raumenims ir diafragmai. Raumenys susitraukia, žmogus įkvėpia.

Question 26

Kvėpavimo intensyvumo priklausomybė nuo fizinio krūvio:

Answer 26

Kuo didesnis fizinis krūvis, tuo didesnis deguonies poreikis. Intensyviai kvėpuojančios organizmo ląstelės suvartoja daugiau deguonies ir išskiria daugiai anglies dioksido, kurio dėka nerviniai impulsai pasiekia kvėpavimo centrą, kvėpuojama dažniau, giliau