Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Fiziologija > kvėpavimas > Flashcards

kvėpavimas Flashcards

1
Q

kokia yra kvėpavimo reikšmė

A

kvėpuojant deguonis panaudojimas energijai gauti organizmo ląstelių mitochondrijose

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

kokios yra kvėpavimo funkcijos

A

-palaiko organizmo pH
- dujų apykaita
- dalyvauja AKS reguliavime
- apsauginė
-ekskrecinė
-rezervinė kraujo talpykla

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

kaip kvėpavimas palaiko vidinės organizmo terpės pH

A

Hb suriša vandenilio jonus, kai CO2 jungiasi su vandeniliu susidaro H2CO3 ir disocijuoja

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

kaip kvėpavimas dalyvauja AKS reguliavime

A

angiotenzinas I virsta angiotenzinu II plaučiuose - jis siaurina kraujagysles ir skatina aldosterono gamybą, Na ir vandens reasorbciją iš šlapimo, veikia pagumburį

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

kaip kvėpavimas veikia kaip rezervinė kraujo talpykla

A

mažasis kraujo apytakos ratas yra mažo slėgio sistema, todėl, esant aukštam AKS, dalis kraujo gali būti talpinama ten

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

kokie yra kvėpavimo etapai

A
  1. Išorinis kvėpavimas - O2 ir CO2 judėjimas kvėpavimo takais;
  2. Alveolinė difuzija (Vidinis kvėpavimas) - O2 ir CO2 apykaita tarp alveolių oro ir kraujo;
  3. Dujų pernaša su krauju;
  4. Kvėpavimo dujų difuzija iš kraujo į audinius, ir iš audinių į kraują (Audinių kvėpavimas) - audiniuose vyksta audinių kvėpavimas, energijos gamyba.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

kokie yra kvėpavimo tipai

A

• Krūtininis - aktyviau dalyvauja krūtinės ląstos raumenys. Būdinga moterims;
• Pilvinis – aktyviau dalyvauja diafragma. Šis tipas geresnis, nes diafragma – raumuo, kuris didina krūtinės ląstos tūrį. Būdingas naujagimiams;
• Mišrus – kai dalyvauja ir vieni, ir kiti raumenys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

kokie yra pagrindiniai kvėpavimo raumenys

A

• Diafragma:
1. Įkvepiant diafragma suplokštėja, nusileidžia žemyn, todėl apatinės plaučių dalys ventiliuojamos geriau (plaučių vėžys dažniausiai vystosi plaučių viršunėse, nes jos ventiliuojamos prasčiau).
• Tarpšonkauliniai raumenys - inspiraciniai ar ekspiraciniai:
1. Inspiraciniai raumenys - išoriniai tarpšonkauliniai raumenys, įkvėpiant šonkaulius kelia į viršų;
2. Ekspiraciniai raumenys - vidiniai tarpšonkauliniai raumenys, iškvepiant šonkaulius nuleidžia žemyn, taip būna giliai kvėpuojant.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

kokie yra papildomi kvėpavimo raumenys

A

dalyvauja giliai kvėpuojant, kai kvėpavimas forsuotas:
a) Rombinis raumuo;
b) Trapecinis raumuo;
c) Didysis ir mažasis krūtinės raumenys;
d) Priekiniai dantytieji raumenys;
e) Mentės keliamasis raumuo;
f) Kiti krūtinės ląstos, rijimo, gomurio ir net veido raumenys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

kokie yra pleuros ertmės ypatumai

A

• Pleuros ertmė - tai tarpas tarp pasieninės ir plaučių krutinplėvių, užpildytas skysčiu, todėl sumažėja trintis tarp krūtinės ląstos sienelės ir plaučių kvėpavimo metu.
• Pleuros ertmės ypatumas - pleuros ertmėje esančio skysčio slėgis yra mažesnis už atmosferinį;
• Pleuros ertmės svarba - pleuros ertmėje esantis neigiamas skysčio slėgis nugali plaučių elastinių struktūrų jėgą ir leidžia plaučiams priglusti prie krūtinės ląstos sienelės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

kas yra pneumotoraksas

A

reiškinys, kai pažeidus krūtinės ląstos sienelę plaučiai subliūkšta dėl elastinių struktūrų susitraukimo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

kaip vyksta įkvėpimas

A

Įkvėpimas vyksta aktyviai, dėl pagrindinių įkvepiamųjų raumenų susitraukimo - krūtinės ląstos tūris padidėja, todėl mažėja slėgis krūtinplėvės ertmėje, alveolės plečiasi, slėgis jose pasidaro mažesnis nei atmosferoje, vyksta įkvėpimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

kokiomis kryptimis juda krūtinės ląstos tūris

A
  1. Sagitaliai – padidėja atstumas nuo krūtinkaulio iki stuburo. Dėl 1-6 šonkaulių pakilimo. Kai šonkauliai pakyla, stumia krūtinkaulį į priekį.
  2. Transversaliai – šonkauliai pasistumia į šonus dėl 6-10 šonkaulių judesių.
  3. Vertikaliai – diafragma susitraukia, suplokštėja, sustorėja. Ji nusileidžia ir krūtinės tūris padidėja
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

kaip keičiasi slėgis įkvėpus, kaip veikia atmosferos slėgis

A

• Kai krūtinės ląstos tūris padidėja, krūtinplėvės ertmėje (plaučių išorėje) slėgis sumažėja nuo 756 mmHg iki 753 mmHg. Dėl to atmosferos slėgis iš vidaus plečia plaučius ir spaudžia prie krūtinės ląstos sienelių ir diafragmos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

įkvėpimo metu, kas vyksta su alveolėmis, koks slėgis ten

A

• Alveolės plečiasi, slėgis jose mažesnis už atmosferos ir tai paskatina orą plūsti į plaučius. Vyksta įkvėpimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

kas vyksta įkvėpimo pabaigoje, kokia jėga veikia

A

• Įkvėpimo pabaigoje oro slėgis alveolėse ir atmosferoje susilygina. Tačiau slėgis krūtinės plėvės ertmėje būna mažesnis nei atmosferos, nes veikia tamprioji plaučių jėga. Plaučių audinys yra labai tamprus ir sustojus veikti deformuojančiai jėgai, plaučiai grįžta į pradinę padėtį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

nuo ko priklauso plaučių elastingumas

A
  1. Elastinių skaidulų plaučiuose;
  2. Alveolių paviršiaus įtempimo.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

kas yra surfaktantas

A

fosfolipidinė medžiaga, padengianti alveolių paviršių, mažina paviršiaus įtempimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

kokia yra surfaktanto funkcija

A
  1. Alveolių stabilumo palaikymas. Iškvėpiant alveolės suspaudžiamos, bet nesulimpa dėl surfaktano poveikio (mažina vandens molekulių tarpusavio trauką);
  2. Palengvina dujų apykaitą tarp alveolių oro ir kraujo.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

kam reikalinga plaučių elastinė trauka

A

Šis papildomas slėgis (slėgių skirtumas) reikalingas plaučių sienelių elastinio audinio pasipriešinimui įveikti

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

kaip vyksta iškvėpimo mechanizmas

A

• Iškvėpimas vyksta pasyviai, dėl:
1. Krūtinės ląstos, pilvo organų spaudimo;
2. Elastinės plaučių traukos;
3. Įkvepiamųjų raumenų atsipalaidavimo (inspiraciniai neuronai nesiunčia nervinio impulso į raumenis).
• Gilus iškvėpimas vyksta aktyviai, susitraukiant vidiniams tarpšonkauliniams raumenims ir papildomiems kvėpavimo raumenims.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

kas yra parcialinis slėgis

A

dujų parcialinis slėgis apibūdina dujų mišinio vieno komponento slėgį dujų mišinyje arba skystyje;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

kaip skaičiuojamas dujų parcialinis slėgis

A
  1. Įvertinama, kad atmosferos oro slėgis sudaro ~760 mm/Hg;
  2. Įvertinamos O2, CO2 bei N procentinės koncentracijos atmosferos ore (atmosfero ore = O2 - 21% | CO2 - 0,03% | N - 78%).
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

kokie yra parcialiniai slėgiai įkvėptame ore, alveolėse, veniniame kraujyje, arteriniame kraujyje, iškvėpiamame ore

A
  1. Dujų parcialinis slėgis įkvėptame ore:
    a) O2 - 149 mmHg;
    b) CO2 -
  2. Dujų parcialinis slėgis alveolėse:
    a) O2 - 102-104 mmHg;
    b) CO2 - 40 mmHg;
  3. Dujų parcialinis slėgis veniniame kraujyje:
    a) O2 - 40 mmHg;
    b) CO2 - 46 mmHg;
  4. Dujų parcialinis slėgis arteriniame kraujyje:
    a) O2 - 100 mmHg;
    b) CO2 - 40 mmHg;
  5. Dujų parcialinis slėgis iškvėpiamame ore:
    a) O2 - 116 mmHg;
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

kieno difuzijos greitis ir kiek kartų yra didesnis už deguonies

A

co2, 25 klartais

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

per ką vyksta dujų difuzija

A

per alveolinį - kapiliarinį barjerą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

iš ko sudarytas alveolinis kapiliarinis barjeras?

A

alveoles - paviršius išklotas surfaktanto plėvele, ją gaina epitelio ląst - tai mažina pav. įtempimą, neleidžia subliukšti iškvėpimo metu, palaiko did. funkcionuojančių alveolių sk.

kapiliarai ir membranos:

a. Iš išorės alveoles apsaugo kapiliarai. Plėvė, skirianti alveolinį orą nuo kraujo yra:
1. Labai plona;
2. Sudaro alveolių plokščias epitelis, kapiliarų endotelis, bazinė membrana (respiracinė membrana);
3. Alveolių epitelis ir endotelis vietomis labai susiglaudžia ar net sukimba. Dėlto difuzija labai palengvėja.
b. Kapiliarų spindis labai mažas, dėl to eritrocitai pralįsdami labai priartėja prie kapiliarų sienelės, taigi ir prie alveolių oro ir lengviau pasikeičia dujomis:

28
Q

kokios yra AKB ventiliacijos ir kraujotakos rūšys

A

• Arteriolės reaguoja į deguonies kiekio pokyčius – ten kur blogiau ventiliuojama (mažiau deguonies), arteriolės siaurėja, didėja AKS, geriau patenka deguonies į kraują. Kai geriau ventiliuojami, arteriolės plečiasi.
• Bronchiolės reaguoja į dvideginio pokyčius – kai per bronchioles mažėja oro srautas, daugėja dioksido, bronchiolės atsipalaiduoja, taip geriau jis šalinamas. Kai geras oro srautas, kai dioxido mažai, bronchiolės siaurėja.

29
Q

kokia yra Hb svarba

A
  1. Hb pasižymi didele chemine trauka deguoniui. Ši trauka dar labiau padidėja, kai kraujas netenka dioksido.
30
Q

kaip vyksta dujų difuzija į audinius ir iš audinių į kapilairus ir kodel vyksta

A

• Ši difuzija vyksta dėl parcialinių slėgių skirtumo kraujyje ir audiniuose;
• Audiniuose oksiduojamos gautos maisto medžiagos ir taip gaunama energija

Vyksta priešingomis kryptimis nei plaučiuose – kraujas atiduoda deguonį audiniams ir paima dioksidą iš audinių skysčio. Dujų difuzija vyksta kapiliaruose. Vyksta, nes:
1. Kapiliaruose mažas kraujo tekėjimo greitis – 0,05 cm/s;
2. Susidaro palankus hidrostatinių slėgių skirtumas;
3. Plona kapiliarų sienelė;
4. Didelis kapiliarų paviršiaus plotas.

31
Q

kas yra utilizacijos koeficientas?, kiek ramyb4s, fizinio darbo metu ir miokarde, kepenyse, pilk. med

A

deguonies kiekis procentais, kurį pasisavina audiniai, iš bendro jo kiekio, esančio arteriniame kraujyje:
• Ramybės metu – 30-40%;
• Fizionio darbo metu – 50-90%;
• Miokarde, kepenyse, pilkojoje medžiagoje – 40-60%.

32
Q

kokia yra arterinio kraujo sudėtis?

A

a) O2 – 20% (200 ml/l):
a. Hb – 98%, eritrocitai įsotinti O2 98% (įsotinti maksimaliai);
b. Ištirpusios kraujo plazmoje <2%.
b) CO2 – 50% (500 ml/l):
a. Bikarbonatai 90%;
b. HbCO2 5%;
c. Fiziškai ištirpęs kraujo plazmoje 5%.

33
Q

kokia yra veninio kraujo sudėtis

A

a) O2 – 10% (100 ml/l):
a. Hb – 75%, eritrocitai įsotinti O2 75%;
b. Taip pat maža dalis gali būti ištirpusi kraujyje.

CO2 – 55% (550 ml/l) (5% daugiau nei arterinis kraujas):
a. Bikarbonatai 70% (HCO3);
b. HbCO2 23% (iki 30%);
c. Fiziškai ištirpęs kraujo plazmoje 7%.

34
Q

kokie yra deguonies pernešimo su arteijiniu kruaju būdai?

A

• HbO2: >98 proc. pernešamo deguonies;
• Fiziškai ištirpęs: <2 proc. pernešamo deguonies.

Arterinis kraujas (100ml) esant 100 mm/Hg slėgiui, hemoglobino prisotinimas deguonimi sudaro 97%, tuomet bus 19,7 ml. deguonies prijungta prie hemoglobino, o ištirpusio kraujo plazmoje 0,3ml, iš viso deguonies būtų 20ml.

Veninis kraujas (100 ml) esant 40 mm/Hg slėgiui, hemoglobino prisotinimas deguonimi sudaro 75%, tuomet 15.2 ml. deguonies prijungta prie hemoglobino, o ištirpusio kraujo plazmoje beveik nėra. Iš viso deguonies būtų 15.2ml.

35
Q

kokie yra co2 pernešimo būdai su veniniu krauju

A

Fiziškai ištirpęs: ~10 proc. pernešamo anglies dvideginio.

• HCO3-: ~69 proc. pernešamo anglies dvideginio;
• HbCO2: ~21 proc. pernešamo anglies dvideginio

36
Q

kiek arterinis, veninis kraujas yra prisotintas anglias dioksido?

A

 Arterinis kraujas esant 40mmHg slėgiui yra prisotintas 48 ml/dL anglies dioksido;
 Veninis kraujas esant 46mmHg slėgiui yra prisotintas 52 ml/dL anglies dioksido;

37
Q

kaip yra kvėpavimo dujos pernešamos organizme??, kas yra deguonies talpa

A

• Chemiškai sujungtos su hemoglobinu. 98% kraujo deguonies yra pernešama oksihemoglobino pavidalu (HbO2), o 23% CO2 – karbhemoglobino pavidalu (HbCO2);
• Paverstos kitais junginiais: Na ir K jonų vandenilio karbonatai (KHCO3, NaHCO3);
• Fiziškai ištirpusios kraujo plazmoje. Fiziškai ištirpusių dujų kiekis priklauso nuo skysčio sudėties, temperatūros, parcialinio dujų slėgio virš skysčio bei pačių dujų savybių. Juo didesnis dujų tirpumas bei žemesnė skysčio temperatūra, juo daugiau jų ištirpsta
 Deguonies talpa – tai maksimalus deguonies kiekis, kurį gali prisijungti 100ml kraujo. Normali deguonies talpa žmoguje – kai 100ml kraujo gali prisijungti 18-20ml deguonies, esant 14-15% Hb kraujyje.
 Prisijungęs deguonį Hb tampa oksihemoglobinu, kuris yra nepatvarus ir lengvai disocijuojantis junginys

38
Q

kokios yra sąlygos skatinančios Hb jungtis su deguonimi?

A
  1. Parcialinis slėgis O2 (didėjant – daugėja oksihemoglobino);
  2. Parcialinis slėgis CO2 (didėjant – mažėja Hb (giminingumas) afinintetas deguoniui);
  3. Kraujo pH (rūgštėjant – mažėja Hb afinintetas deguoniui, didėja oksihemoglobino disociacija. Ypač pastebima raumenyse, kai pH rūgštėja dėl maisto apytakos produktų);
  4. Kraujo temperatūra (didėjant – mažėja dujų tirpumas, mažiau susidaro oksihemoglobino. Plaučiuose yra žemesnė temperatūra nei kituose audiniuose);
  5. Difosfogliceratai (daugėjant – mažėja oksihemoglobino, konkuruoja su deguonimi
39
Q

kiek deguonies gali prisijungti 1 g Hb?

A

1,34 ml deguonies

40
Q

kaip vadinamas Hb susijungęs su Co2

A

karbhemoglobinu

41
Q

kas būdinga plaučių alveolėse? koks o2 santykis, co2? kokia temp, koks pH , koks giminingimas Hb?

A

didelis p(O2), mažas p(CO2), mažesnė temperatūra, didesnis pH – didesnis Hb giminingumas O2, palankios sąlygos HbO2 susidaryti, suyra HbCO2, iš eritrocito į kraujo plazmą, vėliau į plaučių alveoles difunduoja CO2.

42
Q

kas būdinga audiniams

A

mažas p(O2), didelis p(CO2), didesnė temperatūra, mažesnis pH dėl medžiagų apykaitos produktų (laktatas, CO2) – mažesnis Hb giminingumas O2, didelė dalis HbO2 suskyla, susidaro palankios sąlygos HbCO2 susidaryti

43
Q

kokie yra plaučių tūrių tyrimo metodai?

A

• Spirometrija:
 Vandens spirometrai;
 Turbininiai spirometrai;
• Kūno pletizmografija.

44
Q

kas yra plaučių talpa ir tūris

A

• Plaučių talpos - sudėtinis dydis, pvz. gyvybinė plaučių talpa;
• Plaučių tūris - vientisas dydis, priklauso nuo lyties, amžiaus, kūno sudėties

45
Q

kas yra kvėpuojamasis tūris

A

• Kvėpuojamasis tūris - oro kiekis, kurį žmogus ramiai kvėpuodamas įkvepia ir iškvepia kvėpavimo metu (~0,5L);

46
Q

kas yra įkvėpimo talpa

A

• Įkvėpimo talpa - kvėpuojamojo ir rezervinio įkvėpimo tūrių suma;

47
Q

kas yra rezervinis įkvėpimo tūris

A

• Rezervinis įkvėpimo tūris - oro kiekis, kurį galima maksimaliai įkvėpti po normalaus įkvėpimo (~3L);

48
Q

kas yra rezervinis iškvėpimo tūris

A

• Rezervinis iškvėpimo tūris - oro kiekis, kurį galima maksimaliai iškvėpti po normalaus iškvėpimo (~1,7L);

49
Q

kas yr gyvybinė plaučių talpa?

A

• Gyvybinė plaučių talpa - oro kiekis, kurį galime maksimaliai iškvėpti po maksimalaus įkvėpimo (priklauso nuo amžiaus, lyties, ūgio, svorio, treniruotumo (treniruotų - didesnis

50
Q

kas yra liekamasis tūris

A

• Liekamasis tūris - oro kiekis, kuris lieka po maksimalaus iškvėpimo (~1,3L

51
Q

kas yra funkcinė liekamoji talpa

A

• Funcinė liekamoji talpa - oro kiekis, likęs plaučiuose po normalaus iškvėpimo (~3L);

52
Q

kas yra bendroji plaučių talpa

A

• Bendroji plaučių talpa - oro kiekis, esantis plaučiuose po maksimalaus įkvėpimo.

53
Q

kas yra negyvo oro tarpas?

A

Oras, esantis kvėpavimo takuose ir nefunkcionuojančiose alveolėse. šis oras nedalyvauja dujų apykaitoje

54
Q

kokia yra negyvo ro apimtis, ir kaip nsutatoma

A

• Negyvo oro apimtis - ~150ml, nustatoma įvertinant CO2 kiekius esančius alveolių ore, žalingos ertmės ore, iškvėptame ore, iškvėpto oro kiekyje;
• Dar literatūroje nurodoma, jog negyvo oro apimtis lygi dvigubam kuno svoriui išreikštam mililitrais (75kg*2=150ml);
• Negyvo oro tarpo ypatumas - šis oras nedalyvauja dujų apykaitoje.
• Anatominis “Negyvas oro tarpas” - oras, esantis kvėpavimo takuose;
• Funkcinis “Negyvas oro tarpas” - oras, esantis ne tik kvėpavimo takuose, bet ir nefukcionuojančiose alveolėse;
• “Negyvo oro tarpo” priežastys - sutrikusi alveolių kraujotaka, padidėjęs difuzijos barjeras, atsiranda neventiliuojamų alveoliu (plaučių uždegumo atveju).

55
Q

kokios yra negyvo oro funkcijos

A

• Svarba:
1. Apvalymas nuo mechaninių priemaišų, virusų, bakterijų;
2. Sudrėkinimas iki 100 proc.;
3. Sušildymas iki kūno temperatūros.
• Žala:
1. Oras esantis šioje ertmėje nedalyvauja kvėpavime

56
Q

kas yra minutinis kvėpavimo tūris, nuo ko priklauso

A

• MKT - tai per 1 min. įkvėpto ar iškvėpto oro tūris, pvz.: 500ml x 15 = 7500ml;
• Priklauso nuo - amžiaus, lyties, profesijos, kūno padėties

57
Q

kas yra minutinė alveolių ventiliacija

A

• MAV - tai minutinio kvėpavimo tūro dalis, patenkanti į plaučių alveoles, pvz.: (500ml - 150ml) x 15 = 5250 ml.

 Tiek minutinis kvėpavimo tūris, tiek minutinė alveolių ventiliacija fizinio krūvio metu padidėja:
• O2 trūkumas ir CO2 perteklius, dirgina periferinius chemoreceptorius, skatina įkvėpimą refleksiškai.
• Smegenyse motorinės zonos, atsakingos už raumenų veiklą, turi ryšius su kvėpavimo zonomis.
 Treniruotų žmonių MKT padidėja dėl pagilėjusio kvėpavimo (padidėja kvėpuojamasis tūris, sumažėja negyvo oro tarpas ir padidėja alveolių ventiliacija), o netreniruotų – dėl padažnėjusio kvėpavimo (padidėjęs dažnis sąlygoja sumažėjusį kvėpuojamąjį tūrį, o negyvo oro tarpas beveik nekinta, dėl to į alveoles patenka mažiau oro ir plaučių ventiliacijos efektyvumas mažėja).

58
Q

kur randasi cheminio poveikio periferinės refleksogeninės zonos, kokie yra dirgikliai, koks optimalus intervalas, kada pasireiškia sumažėjus deguonies

A

• Jos lokalizuotos karotiniuose kūneliuose ir aortiniuose kūneliuose, kurie išsidėste aortos lanke;
• Cheminio poveikio refleksogeninių zonų dirgikliai arteriniame kraujyje:
1. Padidėjęs CO2 parcialinis slėgis (pagrindinis dirgiklis);
2. Sumažėjęs O2 parcialinis slėgis;
3. Sumažėjęs pH (padaugėja vandenilio jonų kiekis).
 Optimalus CO2 poveikio intervalas yra 40-60mmHg, mažesnis kiekis įtakos neturi, didesnis kiekis slopina kvėpavimo centrus.
• Žinoma, kad labai didelė CO2 koncentracija slopina kvėpavimo centrus, sumažėjusio pH poveikis nedidelis, ventiliacija skatinama tik ženkliai sumažėjus rūgštingumui;
• Sumažėjusio O2 kiekio efektas plaučių vėdinimui yra taip pat nedidelis ir pasireiškia tik:
1. Žymios hipoksemijos atveju;
2. Apsinuodijus medžiagomis, slopinančiomis kvėpavimo centro jautrumą CO2.

59
Q

kur lokalizuotos mechaninio poveikio refleksogeninės zonos

A

• Lokalizuotos:
1. Plaučių parenchimoje;
2. Kvėpavimo takuose;
3. Kvėpavimo raumenyse ir jų sausgyslėse.
• Šio tipo receptoriai reaguoja į audinių tempimą.

60
Q

kokie yra mechanoreceptorių vaidmuo? alveoliu, kvepavimo taku, tarp6onkaulini7 raumen7

A

• Alveolių mechanoreceptoriai:
 Įkvėpimo metu padidėjus plaučių tūriui yra tempiamos alveolės, dirginami jų sienelėje esantys mechanoreceptoriai. Iš jų nervinis impulsas keliauja į kvėpavimo centrą – slopinami įkvėpimo neuronai ir aktyvinami iškvėpimo neuronai  vyksta iškvėpimas. Ir atvirkščiai: iškvėpimo metu, dirginami įkvėpimo neuronai.
• Kvėpavimo takų mechanoreceptoriai:
 Jų dirginimo metu atsiradę refleksai yra apsauginio pobūdžio;
 Dirginant nosies gleivinės mechanoreceptorius – siunčiamas nervinis impulsas į kvėpavimo centrą, o šio dirginimo poveikyje skatinamas gilus įkvėpimas ir gilus iškvėpimas. Su šia stipria iškvėpimo srove, kvėpavimo takai bando išvalyti dirgiklį – sužadinamas čiaudėjimas. Taip iš nosies pašalinamos įvairios dulkės, svetimkūniai ir kiti dirgikliai;
 Dirginant gerklės ir bronchų mechanoreceptorius – siunčiamas nervinis impulsas į kvėpavimo centrą, skatinamas gilus įkvėpimas ir iškvėpimas - sužadinamas kosulys. Kosulio metu iškvėpiamo oro greitis siekia 200-300km/h greičiu. Taip stipri oro srovė pašalina per burną gleives, dulkes ir kitus svetimkūnius, kurie sukėlė dirginimą.
• Tarpšonkaulinių raumenų mechanoreceptoriai:
 Įkvėpimo metu yra dirginami vidinių tarpšonkaulinių raumenų mechanoreceptoriai. Nervinis impulsas nusklinda į kvėpavimo centrą ir refleksiškai skatinamas iškvėpimas ir slopinamas įkvėpimas;
 Iškvėpimo metu dirginami išorinių tarpšonkaulinių raumenų mechanoreceptoriai. Nervinis impulsas sklinda į kvėpavimo centrą, kur refleksiškai skatinamas įkvėpimas.

61
Q

koks yra periferinių receptorių padirginimo efektas?

A

• Padidėjusio CO2 parcialinio slėgio, sumažėjusio O2 parcialinio slėgio, sumažėjusios pH (padaugėjus vandenilio jonų koncentracijai) dirginimo poveikis - skatina inspiracinių arba įkvepiamųjų neuronų veiklą;
• Mechanoreceptorių dirginimo poveikis - slopina inspiracinių arba įkvepiamųjų neuronų veiklą.

62
Q

kaip vyksta kvėpavimo reguliavimas

A

• Dirginant baroreceptorius kraujagyslėse:
 Šiek tiek padidėjus AKS, dirginant receptorius – kvėpavimas aktyvinamas;
 Stipriai padidėjus AKS, dirginant receptorius – kvėpavimas slopinamas.
• Kvėpavimas refleksiškai gali kisti dirginant odos receptorius:
 Dirginant šalčio receptorius – kvėpavimas slopinamas;
 Dirginant karščio receptorius – kvėpavimas aktyvinamas (netenka šilumos su iškvėpiamais garais);
 Dirginant skausmo receptorius – kvėpavimas aktyvinamas.
• Kvėpavimo centro veiklą reguliuoja ir CNS dalys. Smegenų žievės ir limbinės sistemos gali sukelti sąlyginius kvėpavimo refleksus, t.y. kvėpavimą galima sulaikyti. Pvz: sportininkų kvėpavimo padažnėjimas ir pagilėjimas prieš varžybas

63
Q

ką daro aferentinės skaidulos

A

• Iš mechano ir periferinių chemoreceptorių n. vagus ir n. glossopharyngeus sudėtyje veikimo potencialas pasiekia kvėpavimo centrus pailgosiose smegenyse ir tilte.

64
Q

kokie yra kvėpavimo centrai

A

• Pailgosios smegenys:
1. Dorsaliniai branduoliai - atsakingi už įkvėpimą ramiai kvėpuojant, iškvepiame pasyviai

ventraliniai branduoliai - funkcija pasireiškia tik gilaus kvėpavimo metu, skatina įkvėpimą - inspiraciniai neuronai, slopina įkvėpima - postinspiraciniai neuronai, skatina iškvėpimą - ekspiraciniai neuronai;

• Tiltas:
1. Pneumotaktiniai centrai - pneumotaktiniai neuronai slopina įkvėpimą;
2. Aktyvi tilto veikla dažnina kvėpavimą

65
Q

ką daro eferentinės skaidulos?

A

• Pasiekia nugaros smegenis:
1. Iš C3-C5: n. phrenicus įnervuoja diafragmą;
2. Iš Th1-Th6: n.n. intercostales įnervuoja tarpšonkaulinius raumenis.

66
Q

kaip vyksta kvėpavimo humoralinis reguliavimas

A

• Humoralinis kvėpavimo funkcijos reguliavimas vyksta dirginant centrinius chemoreceptorius;
• Centriniai chemoreceptoriai lokalizuoti pailgosiose smegenyse;
• Centrinius chemoreceptorius dirgina vandenilio jonų koncentracijos padidėjimas;
• Iš kraujo anglies dvideginis per smegenų-kraujo barjerą patenka į likvorą, jungiasi su vandeniu, susidaro angliarūgštė, kuri disocijuoja į H+ ir HCO3- jonus ir būtent vandenilis dirgina centrinius chemoreceptorius, impulsas pakliūna į kvėpavimo centrus -> kvėpavimo funkcija paskatinama;
• Labai didelė CO2 koncentracija kraujyje (>70mmHg) slopina kvėpavimo centrus ir kvėpavimo funkciją;
• Sumažėjusi CO2 koncentracija kraujyje slopina kvėpavimo centro veiklą ir plaučių ventiliacija prastėja.

67
Q

koks yra hormonų poveikis kvėpavimui?

A

• Kvėpavimas skatinamas:
1. Adrenalinas (stresas);
2. Tiroksinas (hipertireozė);
3. Progesteronas (nėštumas).
• Kvėpavimas slopinamas:
1. Somatostatinas (pogubris; žarnynas);
2. Dopaminas (pogumburis);
3. Neuropeptidas Y (pogumburis).

Fiziologija (3 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions