Konstitucinės teisės Flashcards
1
Q
Konstitucijos paskirtis
A
Aktas kuris vadovauja valdžiai ( nurodo kam prikluso suverenas ir kas priima svarbiausia sprendimą)
2
Q
Konstitucinis minimumas
A
- Nurodo suverena
- Normos apimančios valdžios ir indivudo satykius ( asmens statusa)
3
Q
Konstitucijos prasmes
A
- Visuomenės sutartis
- Konstitucija yra Antimažoritarinis aktas- kažkas kas nukreipta prieš dauguma (konstitucija apsaugo mažuma nuo daugumos veiksmų)
- Konstitucija yra aukščiausioji šalies teisė( supreme law of the land)
4
Q
konstitucijos keitimui yra nustatyta sunkesnė keitimo tvarka
A
Dėl Konstituciijai keliamo stabilumo reikalavimo ( kad nebūtų per daug kaitaliojama)
5
Q
Konstitucijos jurisprudencijos esmė
A
Konstitucija nuolat pildytis naujomis prasmėmis (tame pačiame tekste randamos naujos prasmės, kad nusistovėjusi konstitucija tiktu evoliucianuojančiam žmonių gyvenimui)
Gyvoji konstitucija ( living instrument) konstitucijoje randamos naujos prasmės atitinkančios dabarties reikalavimus
6
Q
Konstitucijos skirtumai nuo kitų aktų
A
Konstitucijos skirtumai nuo kitų aktų
* Išleidimu ir įsigaliojimo skirtumas
* Įpatinga keitimo tvarka
* Teisiniu spragu nebuvimu
* Aukščiausia teisinė galia
* Abstrakčiai suformuotos normos
7
Q
Kas įvyksta jei konstitucija nereguliuoja kokių nors santykių
A
Tada palieka tuos santykius sureguliuoti įstatymų leidėjui
8
Q
Karl Loewenstein – bando suklasifikuoti konstitucijas
A
- Normatyvinės konstitucijos- politikai laiko save susaistyti, veikianti konstitucija
- Nominaliosios konstitucijos- veikia bet šlubuodamos dėl grėsmės kylimo iš ekonominės galios centrų kurie gali nesilaikyti konstitucijo
- Semantinės konstitucijos- konstitucija yra tik žodžiai, nedaro įtakos ir neužtikrina demokaratijos gyvenime
9
Q
Konstitucijos ir politikos santykiai
A
iš politikos kyla klausimai, dėl kurių galimai būna keičima konstitucij
Konstitucija nustato politine sistema, rinkimų ribas ir politinio proceso status
10
Q
Konstitucijų tipai 11
A
Pagal:
Politinį režimą
Valdymo formą
Valstybės teritorinį sutvarkymą
Santįki su religija
Numatomą reguliavimo trukmę
Konstitucinio reguliavimo kilmę
Eksplicistini reguliavima( kas nustatyta expresis verbis)
Keitimo sąlygas ir tvarką
Konstitucijos laikmetį
Poveikį visuomenės santykiams
Konstitucijos forma
11
Q
Konstitucijų tipai pagal politinį režimą
A
o Demokratinės
o Autoritarinės
12
Q
Konstitucijų tipai pagal valdymo forma
A
Monarchinės
Respublikinės
13
Q
Konstitucijų tipai pagal valstybės teritorinį sutvarkymą
A
Unitarinė konstitucija
Federacinė
14
Q
Konstitucijų tipai pagal santyki su religija
A
Pasaulitinės
Religinės- teokratinės
15
Q
Konstitucijų tipai pagal numatoma reguliavimo trukmę
A
Laikinoji
Nuolatinė
16
Q
Pagal konstitucinio reguliavimo kilmę
A
Primestosios -per prievartą primestos kitos šalies
Autentiškos-teisėtai priimtos tautos ar atstovų
Transplantuotos - nukopijuotos
Liaudiškosios-kaip autentiškos tik priimamos po kokio protesto ar revoliucijos
Oktrajuotosios (Dovanotosios)- dažiniausiai monarcho
17
Q
Konstitucijų tipai pagal eksplicitini reguliavimą (kas yra expresis verbis arba tiesiogiai nustatyta)
A
o Minimalistinė- mažai nuostatų ir daug interpretacijos
o Smulkmeniškos- daug detaliai aprašytų nuostatų
18
Q
Konstitucijų tipai pagal keitimo salygas ir tvarka
A
o Lanksčiosios
o Griežtosios
o Supergriežtosios
o Mišriosios
19
Q
Konstitucijų tipai pagal konstitucijos laikmeti
A
o Pirmosios – konstitucijos iki 1 pasaulinio karo
o Antrosios – Tarpukario konstitucijos
o Trečiosios- konstitucijos po antro pasaulinio karo iki XX a. 9 dešimtmečio
o Ketvirtosios- nuo XX a. 9 dešimtmečio iki dabar
20
Q
Konstitucijų tipai pagal poveikį visuomeninams santykiams
A
o Realiosios- kurios veikia ir daro realią įtaką visuomėnei
o Fiktyviosios- būdingos autoritariniams ir totalitariniams režimams ( fasadinės konstitucijos)
21
Q
Konstitucijų tipai pagal konstitucijos formą-
A
o Rašytinė (Beveik visos)
Kodifikuota- Vientisas aukščiausios teisinės galios aktas
Nekodifikuota- Turinti kelis teisės aktus turinčius aukščiausią juridinę galią
Sudetinė kodifikuotoji- Vienas teisės aktas ir atskiri jį papildantįs teisės aktai
o Nerašytinė ( nebeliko)
o Mišrios ( Dalis yra rašytiniai aktai, o dalis ne ( papročiai)
22
Q
Lietivos konstitucija pagal tipologija
A
- pagal priėmimo laikotarpį – tai ketvirtojo pasaulio konstitucijų raidos etapo konstitucija
- pagal formą – rašytinė, sudėtinė kodifikuotoji
- pagal priėmimo būdą – priimta tautos
- pagal konstitucijos poveikį visuomeniniams santykiams – reali
- pagal galiojimo laiką – nuolatinė
- pagal pataisų priėmimo procedūros sudėtingumą – griežta
- pagal konstitucija nustatomą valstybės valdymo formą – respublikos konstitucija
- pagal konstitucijoje įtvirtintą valstybės sandarą – unitarinės valstybės konstitucija
- pagal konstitucija nustatytą politinį režimą – demokratinė konstitucija.
23
Q
Teisinė konstitucijos funkcija
A
- Aukščiausios galios teisės aktas, kuris įtvirtina normas ir principus ir lemia teisinio reguliavimo turinį ir kryptį
24
Q
Politinė konstitucijos funkcija
A
- Tobulas modernios politikos instrumentas, kuris nustato valstybės valdžios organizaciją, jos įgyvendinimą, valstybės valdžios ir visuomenės santykius, įtvirtina pagrindines taisykles, kurios būtinos politikoje siekiant valdžios ar ją įgyvendinant ir nustato valdžios galių ribas
25
Ideologinė konstitucijos funkcija
* Įprasmina visuomenės pažiūrų ir idėjų sistemą, formuoja vertybiinę orientacija, ugdo pagarbą konstitucinėms vertybėms
26
Konstitucijos struktūra
* Preambulė
o Išvardijami konstitucinio reguliavimo tikslai, nurodomos istorinės konstitucijos priėmimo aplinkybės, išreiškiamos valstybės politikos principai
* Pagrindinė dalis
o Aprašo visuomeniniu santykiu sritis, kiti skyriai apibūdina valdžios institucijas, jos sistema ir jų sąveikas
* Baigiamosios, pereinamosios ar papildomos nuostatos
o Įtvirtinamos normos reguliuojančios konstitucijos įsigaliojima, valdžios institucijų sudarymo terminus, konstitucijos keitimo taisykles, nustatomos išimtys
* Kartais priedai
o Papildoma informacija: pareigūnų atlyginimai, priesaikų tekstai, teritorijų administravimo ir kontrolės klausimai ( jei šie aspektai nebuvo surašyti pagrindinėje konstitucijos dalyje
27
Pagrindiniai konstitucijos priėmimo variantai
* Naujos valstybės atsiradimas
* Politinės santvarkos pakeitimas
* Radikalūs visuomenės socialinio, politinio ekonominio gyvenimo pokyčiai
28
Valdžios padalinimas į dvi pagal konstitucija
1 Valdžia yra tauta, kuri sukuria konstitucija ir nustato pagrindines jos vertybes
2 išvestinė steigemoji valdžia yra sudaryta iš tautos atstovų kurie turi mažesne galią nei tauta dėl to negali normaliai pakeisti konstitucijos tik ją minimaliai pakoreguiti
29
Konstitucijos reguliavimo stabilumui užtikrinti yra įtvirtinami kokie konstitucijų keitimo ribojimai
* Substantyvieji- tai fundimentalūs konstitucijos principai kurie negali būti pakeisti ,, amžinos konstitucijos nuostatos‘‘
o Lietyvoje
Nepriklausomybė, demokratija, prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės
Nestojimas į prosovietines organizacijas, panaikinti narystės europos sąjungoja, Konstitucijos 1 skirsnis ir 1 straipsnis
* Procedūriniai-Tai procedūros naudojamos apsunkinti konstitucijos keitimą ,, Konstitucijoje įtvirtinta ypatinga konstitucijos keitimo tvarka‘‘
o Kaikurių nuostatų negalima keisti
o Įstatymų priimimui reikia pusės seimo narių palaikymo, o keitimui 3/5
o Seime balsuoja 2 kart, po tarpo ne mažiau kaip 3 mėnesiai
o Reikėjimas 300 tukstančių rinkėjų parašų pradėti keitimą, antras bandymas galimas tik po metų
o Negalima keisti konstitucijos- įpatingos situacijos arba karo metu
o Prezidentas neturi veto teisės konstitucijos klausimuose
30
Ką konstitucijos aiškinimas su ja padaro ir kodėl ją reikia aiškinti
Teisės aiškinimas konstitucija paverčia į -gyvą teisę
Konstitucijos aiškinimo poreikį formuoja jos
* Abstraktumas
* Vientisumas ir sistemiškumas
* Teisinio reguliavimo spragų nebuvomas
31
Konstitucijos aiškinimo subjektai
* Oficelieji interpretuotojai
Kontinentinėje teisėje tai būna konstitucinis teismas
Bendrojoje ir kaikuriose kitose europos šalyse konstitucija aiškina aukščiausiasis teismas
Kaikuriose valstybėse pvz Prancuzyjoje yra ,, konstitucinė taryba
* Neoficelieji interpretuotojai- jų aiškinimas nesukelia teisinių padarinių ir nėra privalomas
32
Konstitucijos aiškinimo metodai
* Sisteminis
* Bendrūjų teisės principų
* Loginis
* Teologinis
* Įstatymų leidėjo ketinimų
* Precedentinis
* Istorinis
* Lyginamasis
33
Konstitucinės doktrinos samprata
pagrindinis konstitucijos aiškinimo ir taikymo instrumentas
* Mokslinė doktrina- mokslininkų suformuota teorinė pozicija pagrysta tyrimais ir argumentais bet neturinti juridinio privalomumo
o Neturi realios įtakos teisės kūrimui, bet gali darti įtaką oficialiam aiškinimui per pasiūlymų davima
* Oficiali doktrina- privaloma visiems teisės subjektams, kuri formuojama konstitucinės justicijos institucijų ( pvz: KT precedentų)
o Aiškina konstitucijos normas ir principus, pildo, reinterpretuoja ir koreguoja konstitucijos samprata
34
Plačioji ir siauroji konstitucinės teisės samprata
Plačioji konstitucinės teisės supratimas- Savarankiška teisės šaka turinti savo reguliavimo metodą apimanti valstybės organizacijos santykius ir asmens su valstybe santykius
Siauroji (naudojamoji samprata)- konstitucija yra visa apimanti teisė neturinti spragų, kuri neturi sau atskiro reguliavimo dalyko, bet reguliuoja visas teisės šaklas
35
Lietuvos respublikos konstitucijos bruožai ir preambulė
Rašytinė sudetinė kodifikuota
* Preambulė
o Skelbiami svarbiausi principai, vertybės ir siekiai, nurodo kad priimta per piliečių valią
36
o Konstituciniai įstatymai
nėra konstitucijos galios ( dėl ko jie negali būti laikomi konstitucijos šaltiniu), bet turi daugiau galios nei paprasti įstatymai. Juos ytra sunkiau priimti ir panaikinti nei paprastus įstatymus, o jų paskirtis reguliuoti svarbiausius visuomenės santykius ( kad staiga
37
Konstitucinės teisės normų įpatumai
o Specifinis reguliavimo objektas
o Specifinis normų įtvirtinimo šaltinis
o Pirminis pobūdis
o Kompleksinis svarbiausių visuomeninių gyvenimo sričių reguliavimas
o Aukščiausia teisinė galia
o Imperatyvumas
o Įpatingi reguliuojamų teisinių santykių subjektai
o Stabilumas
38
Konstituciniai principai
o Konstituciniai principai, tai pamatinės nuostatos, lemenčios viso teisinio reguliavimo kryptį.
o Principai neformuoja teisinių santykių subjekto teisių ir pareigų, bet apibendrina svarbiausius procesus su reiškiniais ir nustato jų ribas, bendradarbiauja su normomis ir viena kitai neprieštarauja
o Kaikurie yra įtvirtinti expressis verbis bet nevisi
o Principų skirtumas nuo normų- Abstraktumas ir pateisina normas
o Konstitucinių principų sistema- tinklas kurio elementai tarpusavyje susiję sudėtingais determinaciniais ir koordinaciniais ryšiais
39
Principų klasifikavimas
o Pirminiai principai- principai tiesiogiai įtvirtinti konstitucijoje
o Sudėtiniai principai- principai įtvirtinti keliose konstitucijos vietoje ir kiekvienoje parodantys kitą principo aspekta
o Išvestiniai- principai tiesiogiai nenurodomi konstitucija, bet yra išvedami iš tam tikrų nuostatų
40
Koordinaciniai ir determinaciniai principai
o Koordinaciniai principai- lemia darna tarp principų ir normų bei palaiko konstitucijos turinio nuosekluma
o Determinaciniai- lemia ordinarinės teisės derinimą su konstitucine teise ir užtikrina kad abiejų teisės normos suudarytų vieną visuma
41
Tik esant trims objektams jie atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia
Subjektui, objektui ir juridiniam faktui
42
Konstitucinių teisinių santykių subjektai
o Fiziniai asmenys ( arba fizinių asmenų grupės pvz 300 tukst reikalauti referendumo)
o Tauta
o Lietuvos valstybė
o Valdžios institucijos
o Politinės partijos ar organizacijos
o Asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendrijos ir kt..
o Atstovaujamųjų institucijų nariai ( pvz seimo narių grupė kažko norinti)
43
Konstitucinių santykių objektas- vertybės dėl kurių kyla santykiai
o Socialinės vertybės įtvirtintos konstitucijoje
o Santykiai susiję su šalies politinės sistemos funkcionavimo pagrindais
44
Konstitucinių santykių teisinis ( juridinis ) faktas
o Konkretūs gyvenimo faktai kurie jungia teisės normas ir konkrečių teisinių santykių sukūrima
45
Konstitucijos struktūra: Pagrindinė dalis
* Pagrindinė dalis (I-XIV skirsniai)
o 1 skirsnis Lietuvos valstybė- Sąntvarkos pagrindai, valdžių padalijimas, konstitucijos viršenybė, nuostatops dėl referendumo
o 2 skirsnis žmogus ir valstybė- žmogaus teisės ir laisvės, asmenų ligybė
o 3 skirsnis Visuomenė ir valstybė- šeimos pagrindai, išsilavinimo ir kultūros aspektai,
o 4 skirsnis Tautos ūkis ir darbas- ūkio, nuosavybės, gamtos ir verslo aspektai
o 5 skirsnis Seimas; 6 skirsnis Prezidentas; 7 skirsnis Vyriausybė; 8 skirsnis Konstitucinis teismas; 9 skirsnis Teismas
o 10 Skirsnis vietos savivalda ir valdymas;11 Skirsnis Finansai ir valstybės
Biudžetas; 12 skirsnis valstybės kontrolė; 13 skirsnis Užsienio politika ir valstybės gynimas; 14 skirsnis konstitucijos keitimas
46
Konstitucijos struktūra: baigiamosios nuostatos ir sudedamoji dalis
* Baigiamosios nuostatos (150-154 str)
o Apibrežia konstitucijos sudedamąsias dalis
Sudedamoji dalis
o 1991 vasario 11 konstitucinis įstatymas,, dėl Lietuvos valstybės‘‘
Įstatymas įtvirtinantis nepriklausomybe ir demokratija ,, Lietuva respublika yra nepriklausoma, demokratinė valstybė‘‘ keičiami referendumu3/4
o 1992 spalio 25 įstatymas ,, Dėl Lietuvos Respublikos konstitucijos įsigaliojimo tvarkos‘‘
o 1992 Birželio 8 Konstitucinis aktas dėl Lietuvos nesijungimo į prosovietines Rytų sąjungas
Keičiami tik referendumu 3/4
o 2004 liepos 13 Konstitucinis aktas ,, Dėl Lietuvos Respubliko narystės Europos sąjungoje‘‘
47
Lietuvos konstitucijos įsigaliojimo pasekmės
* Konstitucija pakeitė laikinąjį pagrindinį įstatymą
* Ankstesni teisiniai aktai galiojo tik tiek kiek, jie neprieštaravo konstitucijai
48
Institucijų sistemos susikūrimas po konstitucijos įsigaliojimo
* Konstitucija įtvirtino valdžių padalijimą
* Seimas pakeitė aukščiausią tarybą
* Konstitucija atkūrė prezidento posą, o laikinai pareigas eina seimo pirmininkas
* Sukurtas konstitucinis teismas kuris atlieką teisės aktų atitikties konstitucijai kontrolę
* Seimas priima įstatymą naujai teismų sistemai- AT, apeliacinis, apygardų ir apylinkių teismas
49
Konstitucijos keitimo tvarka ir esmė
Esmė
Konstitucijos keitimas negali prieštarauti jos pagrindinėms vertybėms ir turi išlaikyti konstitucijos stabilumą atitinkant griežtoms taisyklėms
Keitimo tvarka
* Konstitucija keisti galima tik pagal specialius konstitucijos keitimo įstatymus
* Konstitucijos keitimo iniciatyvą gali pateikti ¼ seimonarių arba 300 tūkstančių rinkėjų
* Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir priimamos seime per 2 balsavimus su bent 3 mėn pertrauka ir ne mažiau kaip 2/3 seimo narių palaikymu
50
Konstitucijos keitimo materialieji ir procesiniai ribojimai
* Materialieji apribojimai-Konstitucinės pataisos negali paneigti pagrindinių vertybių- demokratija, nepriklausomybė, žmogaus teisės
* Procesiniai apribojimai- Konstitucijos keitimas turi vykti pagal griežtą procedūrą ( du balsavimai ir daugumos sutikimas
51
konstitucijos keitimo draudimai ir ypatingos sąlygos
* Konstitucijos negalima keisti nepaprastosios arba karo padeties metu
* Kaikurios konstitucijos dalys pvz 1 straipsnis galimi keisti tik referendumu (3/4) rinkėjų palaikymo reikėjimas
52
Konstitucionalizmo raida ne Lietuvos konstitucijos
* LDK statutais [turtiniai santykiai, pamatinės teisės, viešosios valdžios pagrindas], kurie nurodyta 1992 m. konstitucijos preambulėje
* ATR 1791 m. gegužės 3 d. Kosntitucijoja
o Teisės viršenybės idėja; Kartu karaliaus visagalybė, Miesto gyventojų valdymas, teisių ir laisvių garantijų sistema
o Nėra skaitoma kaip gera, nes lieka luominis skirstymas ir neparašyta, kad visi lygūs
* Priimtos konstitucijos būnant sovietų sąjungoje nesiskaito kaip lietuvos konstitucionalizmo tęsiniu
53
Konstitucionalizmo raida Lietuvos konstitucijos
o 1918 m. – laikina konstitucija, pamatiniai dėsniai. PIRMOJI rašytinė IR LAIKINA konstitucija; yra skirsnis „pamatinės piliečių teisės“; nenustatyta valstybės valdymo forma; ją priima valstybės taryba (ne iš rinkimų, o iš reputacijos suformuotas organas); valstybės Prezidiumas; parlamento funkcijas įgyvendina Valstybės Taryba;
o 1919 metų laikonoji; didesnė apimtis, bet tai nėra tik redakcija; vieno asmens prezidentas; nėra valstybės valdymo formos;
o 1920 m. steigiamojo seimo; PASKUTINĖ LAIKINOJI; priimta Steigiamojo seimo; Nustatyta valstybės valdymo forma: Respublika; trūksta aiškumo dėl nepriklausomybės/demokratijos šiek tiek; lakoniška
o 1922 m. – pirmoji klaiskine nuolatinė konstitucija; PRIĖMĖ STEIGIAMASIS SEIMAS; tai atramos taškas, 1992 konst; neprikausomybė, demokratija, Seimas > Prezidentass);
o 1928 m. oktrojuota, ją paskelbė/išleido LR prezidentas (veikiantis kartu su ministrų kabinetu); kai nėra Seimo, įstatymus leidžia Prezis; Preziui nėra pareigos skelbti Seimo rinkimus
o 1938 m. konstitucija, kurioje sureikšminta prezidentinė valdymo forma; tautos atsiklausimo nebuvo; 7 metai Prezio kadencija; nėra tiesioginių Prezio rinkimų, renka; Prezis > Seimas; žmogaus teisių požiūriu problema yra ūkio pagrindai
* 1990 m. kovo 11 d. – laikinasis pagrindinis įstatymas LR Aukščiausia Taryba ir ji galiojo, kol įsigaliojo dabartinė konstitucija.
* 1991 m. laikinasis pagrindinis įstatymas pagal struktūra ir pagal dvasią yra klasikinė konstitucija: dominuoja parlamentarizmas, kuris nėra ribojamas kokio nors teismo (negalima apskųsti įstatymų); Aukščiausios Tarybos prezidiumas panašus į 1918 m. Prezidiumo instituciją: AT pirmininkas vadovavo Prezidiumui;
54
* Tarptautinės teisės šaltiniai yra
tarptautinės sutartys,
o tarptautiniai papročiai,
o bendrieji teisės principai,
o tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimai,
o tarptautinių organizacijų rezoliucijos
55
* Teisės doktrinos dėl nacionalinės ir tarptautinės teisės taikymo
o Dualistinė teorija- Nacionalinė ir taptautinė teisės turi skirtingus objektus ir subjektus ir norint tarptautine teise šalies viduje ji turi būti įtvirtinta įstatymu toje šalyje
o Monistinė teorija- Teigia nors dvi teisės sistemos yra atskiros tarptautinę teisę šalyje gali būti tiesiogiai taikoma.
o Lietuvoje netaikoma konkrečiai nei viena nei kita
56
Tarptautinių sutarčių taikymas lietuvoje
* Visos seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra Lietuvos teisės sistemos dalis ir jos yra privalomos
* Pagal KT- Lietuvoje taikoma paralelinė tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema, kuri grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisės sistemoje
* Neratifikuotos sutartys- turi tokia pat galia kaip ir ratifikuotos, bet jos turi neprieštarauti ne tik konstitucijai, bet ir įstatymams
* Pacta sunt servanda- sutarčių reikia laikytis ( šis principas nurodo, kad lietuvoje koalizijos metu reikia taikyti tarptautinia sutartį
57
Tarptautiniai papročiai
* Lietuvo įsipareigojusi vadovautis pripažintais tarptautiniais teisės principais ir normomis
* Papročiai gali būti taikomi lietuvos teisinėje sistemoje
58
Tarptautinų organizacijų teisės aktai
* Jei akte nustatyta jis yra privalomas, bet dažiniausiai būna rekomendacinio pobūdžio ( rezoliucijos)
* Privalomosios būna dažiniausiai- oro ar vandens judėjimo, ir pagalba( finansinė, karinė, šalies ar asmenų sąskaitų įšaldymas)
59
Tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimai
* Tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimai yra privalomi šalims
* Turi pirmenybę prieš įstatymus
* Civilinės ir administracinės bylos atnaujinamos, jei Europos žmogaus teisių teismas pripažysta padaryta pažeidimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ar papildomiems protokolams
* Baudžiamosios bylos atnaujinamos, jei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų
60
Lietuvos stojimo į ES aktas
o Lietuvos valstybės kompetencijos dalies perdavimą Europos Sąjungai jos funkcijoms vykdyti
o ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus
61
Konstitucinio Teismo prerogatyva ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prerogatyva
* Konstitucinio Teismo prerogatyva- neleidžia perleisti tokių galių ES, kurių atsisakymas reikštų Lietuvos, kaip valstybinės bendruomenės, pabaigą
* Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prerogatyva-nacionalinės teisėkūros institucijos negali keisti ar panaikinti ES teisės normų ar pripažinti jų negaliojančiomis
62
ES normų tiesioginis veikimas ir taikymas Lietuvos teisės sistemoje
* Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
* Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus
* Lietuvos teismai nagrinėdami bylas turi taikyti ES normas, precedentus ir teisės aiškinimą
* ES teisės šaltiniai
o Pirminiai ( taikomos tiesiogiai)
Steigiamosios sutartys, bendrieji principai( prie kurių skaitomos ir pagrindinės teisės)
o Antriniai ( ne visos taikomos tiesiogiai
ES institucijų priimti teisės aktai
* Reglamentai ir srendimai taikomi tiesiogiai ( jei yra tinkami)
* Rekomendacijos, direktyvos ir nuomonės nėra privalomai/ tiesiogiai taikomos
63
ES normų viršenybė Lietuvos teisės sistemoje
* ES teisės normos negali būti ignoruojamos dėl valstybės narės vidaus teisės aktų reikalavimų
* narės privalo užtikrinti ES įsipareigojimų vykdymą ir negali priimti teisės aktų, kurie prieštarautų ES teisei.
* Nacionalinės teisės aktai, kurie prieštarauja ES teisėms, turi būti panaikinti
* nacionaliniai teismai privalo taikyti ES teisę ir atsisakyti taikyti prieštaraujančias nacionalines normas.
* Nacionaliniai teismai turi taikyti ES teisę, net jei tai prieštarauja nacionaliniams įstatymams
* Konstitucijos nuostatos negali paneigti ES teisės aktų, tačiau ES teisė turi būti taikoma taip, kad nesukeltų prieštaravimų su nacionaline konstitucija
* Teisingumo Teismas turi išimtinę kompetenciją vertinti ES teisės aktų teisėtumą įskaitant situacijas, kai jie pažeidžia nacionaline teisę
64
Seimo dalyvavimas priimant ES aktus
* Lisabonos sutartis-suteikia nacionaliniams parlamentams daugiau galimybių dalyvauti priimant ES teisės aktus.
* Nustato subsidiarumo principą, kad ES veikia tik tuose veiksmuose, kuriuos valstybės narės negali deramai atlikti pačios.
* Nacionalinių parlamentų dalyvavimas ES teisėkūroje
o Subsidiarumo kontrolė: Nacionaliniai parlamentai užtikrina subsidiarumo principo laikymąsi.
o Preventyvi kontrolė: Nacionaliniai parlamentai gali pareikšti prieštaravimus dėl subsidiarumo principo nesilaikymo per 8 savaites.
o Kontrolė a posteriori- Po teisės akto priėmimo, parlamentai gali ginčyti teisėtumą dėl subsidiarumo principo nesilaikymo
65
Pilietybės samprata teisėje
* Pilietybė kaip objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryšys su valstybe
o Pilietybė tai asmens nuolatinis ir nepertraukiamas teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis, pareigomis ir pasitikėjimu
* Pilietybė kaip teisės normų visuma reguliuojančių pilietybės santykius
o Teisės normos nustato pilietybės pagrindus- santykius tarpusavyje, santykius su valstybe, įgyjimo ir praradimo sąlygas, piliečių suvereniteto aspekta
66
Pilietybės santykis su konstitucija
o Konstitucija nustato pagrindinius pilietybės pradus
o Apibrėžia kas laikomi piliečiai, jų teisės, pareigos, įgijimo ir praradimo sąlgas
67
Pilietybės įgijimo tvarka ir būdai
Pilietybės įgijimo tvarką nustato įstatymas
Būdai:
Gimstant
Suteikiant supaprastinta tvarka
Suteikiant išimties tvarka
Suteikiant naturalizacijos būdu
Grąžinant pilietybę
Suteikiant pagal Lietuvos tarptautinių sutarčių pagrindus
68
Pilietybės įgijimas Gimstant
* Gimstant- pagrindinis pilietybės įgyjimo būdas, užtvirtinantis tautos tęstinumą
o Pilietybės įgijimas ius soli ( gimstant valstybėje) Lietvoje taikomas išimtinais atvėjais ( jei vaikas randamas, be tėvų, arba jei vaikas gimsta o vienas iš tėvų be pilietybės, bet teisėtai gyvena lietuvoje
o Pilietybės igyjimas ius sanguinis ( kraujo teisė) vaikas gimdamas, nesvarbu ar lietuvos teritorijoje, jei vienas iš tėvų lietuvis gali gauti lietuvos pilietybe
69
Pilietybės įgyjimas Suteikus respublikos pilietybe supaprastinta tvarka
o Taikoma tik lietuvių kilmės asmenims
o Sąlygos 1) bent vienas iš tėvų ar senelių buvo ar yra lietuvis 2) Asmuo save laiko lietuviu ir tai deklaruoja 3) Asmuo nėra turėjas LR pilietybės 4) Asmuo atsisako turimos valstybės pilietybės 5) nėra pagrindų dėl kurių pilietybė neteikiama
70
Pilietybės įgijimas Suteikus pilietybę išimties tvarka
o Sąlygos 1) asmuo turi tūrėti tpatingų nuopelnų Lietuvai 2) asmuo turi būti integrąvęsis į Lietuvos visuomėne 3) nėra pagrindų dėl kurių pilietybė nebūtų teikiama
71
Pilietybės įgijimas Suteikus pilietybe natūralizacijos tvarka
o Sąlygos: 1) 10 metų nuolatos gyventi lietuvoje ir turėti teisę teikti prašymą dėl pilietybės 2) išlaikyti kalbos ir konstitucijos pagrindų egzaminus 3) turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį 4) neturėti kitos pilietybės, arba jos atsisakyti 5)netenkinti absoliučių pilietybės netekimo sąlygų
o Net je iasmuo atitinka visas sąlygas, jam pilietybė gali būti neduodama
o Pilietybė duodama prezidento dekretu, paisant Konstitucijos, pilietybės įstatymo nuostatų ir valstybės interesų
72
Pilietybės įgijimas Grąžinus pilietybe
o Bendrosios sąlygos 1) Asmuo turi pateikti prašymą 2) pilietybė grąžinama tik viena kartą
o Specialiosios sąlygos- priklauso nuo to kokiu būdu asmuo prarado pilietybę
o Sąlygos asmenims kurie buvo turėjo pilietybę naturalizacijos būdu 1)Išvengti dviguvos pilietybės 2) 5 metus teisėtai ir nuolat gyventi Lietuvoje 3)Turėti teisę nuolat gyventi lietuvoje 4) Turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį 5) netenkinti absoliučių pilietybės neteikimo sąlygų
o Pilietybė negrąžinama asmeniui kuris ją gavo išimties tvarka
o Asmenims gimusiems reikia tik neturėti dvigubos pilietybės
73
Pilietybės įgijimas Lietuvos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais
o Optacija- laisvas pilietybės pasirinkimas, keičiantis val;stybės teritorijai
o Pvz: 1989 Asmenys teisėtai gyvenantys ir dirbantyts Lietuvoje galėjo rinktis Lietuvos pilietybę ar likti SSRS piliečiu
o Asmuo gyvenanti lietuvoje gauna taip pat ir ES pilietybę, kur inepakeičia LT pilietybės, bet ją papildo
74
Pilietybės atkūrimas
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo institutas-Lietuvos pilietybės atkūrimas- skirtas užsienio lietuviams kurių protėviai turėjo Piletybės sąntykius su lietuva
* Tai nėra vienas iš pilietybės įgyjimo būdų
* Skirtas asmenims ir jų palikuonims kurie iki 1940 turėjo LT pilietybę ir ją prarado dėl okupacijos, nes laikoma kad jų teisinis ryšys su valstybe nutrūko neteisėtai
* Sąlygos 1) neturėti kitos pilietybės 2) Netenkinti 2 iš absoliučiai neteikimo sąlygų
* Skirtumas nuo pilietybės grąžinimo- Skirasi subjektai kurie turi teisę į pilietybės atgavimą ir sąlygos taikomos asmenims siekientiems atgaut ipilietybe
* Skirtumas su pilietybės suteikimu supaprastinta tvarka- supaprastinta tvarka pilietybę atgaunantys asmenys yra sietini su etnine asmens kilme, o pilietybės atkūrimas su teisinių ryšių nutraukimu neteisėtai
75
Pilietybės netekimo būdai
* Pilietybės atsisakymas
* Kitos pilietybės įgyjimas ( išskyrus išimtis)
* Lietuvos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindias
* Jei tarnaujama kitos valstybės tarnybje, neturint vyriausybės leidimo
* Įgyjus pilietybę apgaulės būdu arba paaiškėjus bent vienai iš absoliučių pilietybės neteikimo sąlygų
* Paaiškėjus kad sprendimas dėl pilietybės priimtas pažeidžiant įstatymą
* Jei asmuo tam tikrais atvėjais sulaukes 21 neatsisako kitos pilietybės
76
Situacijos kai asmuo negali atsisakyti pilietybės
* Asmuo įtariamas padarymu nusikalstamos veiklos
* Asmeniui įsiteisėjas teismo nuosprendis
* Lietuvos mobilizacijos metu asmuo yra karo prievolės sąraše
* Asmuo liktų be pilietybės
77
Variantai kai gali turėti kelias pilietybes
1. Asmuo gavo Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gimdamas
2. Asmuo buvo ištemtas iš okupuotos lietuvos iki 1990
3. Asmuo išvykes iš lietuvos iki 1990
4. 2 ir 3 punkto asmenų palikuonys
5. Jei asmuo sudarant santuoka su užsieniečiu automatiškai įgyja tos valstybės pilietybę
6. Jei asmuo įvaikintas Lietuvių iki jam 18 ir taip įgijo LT pilietybę arba jei Lietuvis įvaikintas kitos valstybės piliečių ir įgyja jų pilietybę
7. LR pilietybę įgijo išimties tvarka turėdamas kitą pilietybę
8. Asmuo išsauga arba jam grąžinama pilietybė jei jis turi įpatingų nuopelnų lietuvai
9. Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgelio statusą
10. Jei asmuo Lietuvos pilietybę įgijo gimdamas, o kitos šalies pilietybę įgijo negimdamas joje iki 18
11. Pilietybės išsaugojimo institutas- leidžia Piliečiams su ypatingais nuopelnais lietuvai išsaugoti LT pilietybę įgavus kitą pilietybe ( prašymą priima prezidentas)
78
Pilietybės klausimų nagrinėjimo tvarka
* Prezidentas
o Dekretais- suteikia pilietybę naturalizacijos, išimties ir supaprastinta tvarka ir grąžina
* Pilietybės reikalų komisija
o Prezidento patariamoji institucija
* Vidaus reikalų ministras
o Kontrasignuoja ir patikrina dekreto atitiktį konstitucijos ir pilietybės įstatymo nuostatoms ir priima sprendimus dėl pilietybės atkūrimo
* Vyriausybės įgaliotos institucijos- Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos ir teritorinės policijos įstaigos
o Migracijos departamentas -nagrinėja klausimus dėl vaikų pilietybės, pilietybės atkūrimo ir pataria vidaus reikalų ministrui
* Vilniaus apygardos administracinis teismas
79
Svarbiausios žmogaus teisių vertybės
* Žmogaus vientisumas (integralumas)
* Laisvė ir lygybė
* Pagarba kiekvieno žmogaus orumui
80
Pagrindinės konstitucinės žmonių teisės
gyvybė, laisvė, orumas
81
Skirtumas tarp konstitucinių ir žmogaus teisių
* Žmogaus teisės-Tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių standartas, suformuluotas tarptautinėse sutartyse
* Konstitucinės žmogaus teisės yra konstitucinės teisės institutas ir šių teisių negalima vertinti tik kaip subjektinių teisių
82
Konstitucines teises galima skirstyti į dvi grupes pagal jų įtvirtinimą
* Expressis verbis- teisės tiesiogiai įtvirtintos konstitucijoje
* Implicitiškai įtvirtintas konstitucijoje- teisės įtvirtintos per jurisprudencija
83
Prigimtinės ir pozityviosios teisės
* Prigimtinės teisės doktrina žiūri į žmogaus teises, kaip į neatskiriamas nuo individo teises, kurių ištakos yra protas
* Pozytivioji teisės doktrina žvelgia į žmogaus teises, kaip valstybės nustatytas įstatymuose ir teisės aktuose
84
Žmogaus teisių klasifikavimo įvairovė Pagal žmogaus santyki su valstybe
o pirminės ir išvestinės
o Universaliąsias ir specialiąsias
o Realiatyviai absoliučias ir sąlygines galimybes
o Indvidualias ir kolektyvines
o Fizinio ir juridinio asmens
85
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas
Pagal susiformavimo laikotarpį
Pagal formuojamos teisės turinį
Pagal teisių įgyvendinimo forma
Pagal teisių ribojimo gtalimybes
Pagal subjektus kuriems skiriamos teisės
Pagal teisių garantijų pobudį
Pagal teisių įtvirtinimo pobūdį
Pagal teisės tiesioginį įtvirtinimo pobudį
86
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal susiformavimo laikotarpį
o 1 Karta- pilietinės ir politinės teisės
o 2 Karta- Socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės
o 3 Karta- Teisė į taiką, vystymąsi, apsisprendimą, sveikątą
o (Galima) 4 Karta- naujųjų medicinos ir biotechnologijų įtaka žmogaus teisėms
87
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal formuojamos teisės turinį
o Pilietinės
o Politinės
o Socialinės
o Ekonominės
o Kultūrinės
88
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisių įgyvendinimo forma
o Indvidualinės
o Kolektyvinės ( solidorumo teisės)
89
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisių ribojimo galimybes
o Absoliučios- draudimas kankinti žmogų ir taikyti žiaurias bausmes, vergijos draudimas, teisė į gyvybę, teisė į teismą yra neribojamos
o Santykinės- (laisvė, nuosavybė, teisė į informaciją ir kt) šios teisės nors yra svarbios įstatymu gali būti apribotos
90
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal subjektus kuriems jos skiriamos
o Bendrąsias
o Specialių subjektų teisės
91
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisių garantijų pobudį
o Ginamos nacionaliniuose teismuose
o Ginamos tarptautiniuose teismuose
92
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisinio įtvirtinimo pobūdį
o Formaliai įtvirtintas konstituciniame akte
o Formuojamas konstitucinėje jurisprudencijoje
93
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisės tiesioginį įtvirtinimo pobūdį
o Pirminės
o Išvestinės
94
Pagrindinis teisių skirstymas pagal JT- Tarptautinės žmpogaus teisių chartijos dokumentus
,,Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas,, ir ,,Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūriniųteisių paktas‘‘
Politinės ir pilietinės teisės yra priskiriamos prie indvidualių su garantuojama teismine gynyba
95
Pilietinės, politinės, socialinės, kultūrinės ir ekonominės teisės
* Pilietinės teisės
o Teisė į gyvybę, nekaltumo prezencija, teisė į teisingą teismą, vergijos ir darbo privertimo draudimas
* Politinės teisės
o teisė dalyvauti valdant savo šalį tiesiogiai ar per išrinktus atstovus, teisė dalyvauti rinkimuose – rinkti ar būti išrinktam, teisė vienytis į asociacijas bei žodžio laisvė.
* Socialinės teisės
o teisę į egzistencinį minimumą, į apsigyvenimą, į išsilavinimą, į būtinąją sveikatos priežiūrą ( valstybė prisiima atsakomybę už socialinę žmogaus apsaugą, bet negali sudaryti situacijų, kai asmuo priveligijuotai gali gyventi iš valstybės, nesiekdamas orumo pats
* Kultūrinės teisėsi
o teisė į mokslą, teisė pasirinkti savo vaikams mokyklas ir religinį bei dorovinį auklėjimą, teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime, naudotis pažangos laimėjimais, autoriaus teisių apsauga, mokslo tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvė ir kt
* Ekonominės teisės
o užtikrina asmens galimybę laisvai pasirinkti profesiją, dirbti ir disponuoti savo turtu: teisė į privačią nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė, darbo teisės.
96
Žmogaus teisių ribojimo reikalavimai
* reikalavimas žmogaus teisių ir laisvių apribojimus reguliuoti tik įstatymu
* įstatymu nustatomi apribojimai turi būti būtini siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes ir konstituciškai pagrįstus tikslus
* nustatytais apribojimais negali būti paneigiama pati ribojamos teisės ar laisvės esmė, t. y. jokia teisė negali būti apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidarytų neįmanoma
* ribojant žmogaus teises ir laisves yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo
97
Žmogaus teisių ribojimo pavyzdžiai ir priežastys
* Ribojama ūkinė veikla- pagrindu kad jei nebus ribojama gali kenkti žmonių sveikatai
* Ribojama laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, nes yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija
* Ribojama reklamos laisvė- dėl konstitucinių vertybių apsaugojimo, tačiau ribojama turi būti protingai ir tikslingai
* Ribojama nuosavybės teisė ir asmens neliečiamumas, asmens teisė kritikuoti vallstybės institucijas
* Kaikurios teisės ir laisvės gali būti ribojamos karo ar nepaprastosios padeties atvėju
98
Teisių nedalumas
Teisių nedalumo principas yra grindžiamas visų žmogaus teisių svarbumu ir integralumu
Teisių nedalumo pvz: visos teisės turi būti lygios ir taip pat apsaugotos žmonėms- teisė į nuosavybę turi apsaugota, nes užtikrina asmens nepriklausomybės ir laisvės pagrindą, bet ta patį daro ir turi būti ginama teisė gauti atligį už atliktą darbą
Taigi teisių nedalumas užtikrina vienodą socialinių, ekonominių ir kultūrinių (pizityviosios teisės) teisių ginimą palyginus su politinėmis ir pilietinėmis ( negatyviosios teisės)
99
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymas
Lietuvoje taikoma tiesiogiai- asmenys ir institucijos gali remtis šia konvencija dėl pažeistų teisių ar laisvių
100
Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos ( išskirtinai teisės)
Diskriminacijos draudimas
Teisė į santuoka
Susirinkimų ir asociacijų laisvė
Diskriminacijos draudimas
101
Žmogaus teisių ir laisvių chartijos ( išskirtinai) teisės
Ekonominės
* Apsauga nuo nepagryst oatleidimo iš darbo
* Tinkamų darbo sąlygų apsauga
* Vaikų darbo draudimas ir jaunimo darbo apsauga
* Laisvė pasirinkti provesija
* Ūkinės veiklos laisvė
* Darbuotojų teisė į informacija
* Teisė naudotis įdarbinimo tarnybomis
Socialinės
* Moterų ir vyrų lygybė
* Vaiko ir pagyvenusių teisės
* Neigaliujų integravimas
* Socialinė apsauga, parama ir sveikatos apsauga
Kultūrinės
* Menų ir mokslo laisvė
* Kultūrų, religijų ir kalbū įvairovės laisvė
102
Žmogaus teisių konvencijos ir chartijos vienodos ginamos teisės
* Teisė į gyvybę
* kankinimo ar nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo uždraudimas,
* vergijos ir priverstinio darbo uždraudimas,
* teisė į laisvę ir saugumą,
* teisė į privatų ir šeimos gyvenimą,
* minties,sąžinės ir religijos laisvė,
* saviraiškos ir informacijos laisvė,
* teisė į nuosavybę,
* apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju,
* nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą,
* bausmės nebuvimo nesant įstatymo principas.
103
Žmogaus teisių konvencijos ir chartijos skirtumai
Chartija apima platesni teisių kiekį ( ir ekonomines, socialines ir kultūrines)
Chartija pagrinde skirta ES narėms, o konvencijos narėms kurios yra ją pasirašiusios
104
Žmogaus teisių ir laisvių apsauga
* Teisiniai apsaugos mechanizmai- Konstitucija(pagrindinis), įstatymai, tarptautiniai lietuvos pasirašyti dokumentai
* Institucinė žmogaus teisių apsauga- teismai, Ombudsmeno institucijos, nevyriausybinės organizacijos
* Tarptautinė žmogaus teisių apsauga Lietuvoje
105
Lietuvoje yra įtvirtinta konstitucijoje, kad aukščiausia valdžia (suverenią galią) turi tauta, kuri daro sprendiomus per dvi formas
* tiesiogiai ( referendumai)
* Bendranacionaliniai rinkimai ( seimas- yra institucija kuri atsovauja visai tautai)
106
Atstovaujamosios institucijos
* Seimas- atstovauja visai šalies tautai
* Savivaldybės teisė vykdoma per savivaldybės taryba ir merą, kurie atstovauja savo administracinio vieneto gyventojus
* Europos Parlamentas atstovauja Europos sąjungos piliečiusir yra atstovaujamoji institucija
107
Rinkimų teisės bendra samprata
Rinkimų teisė- vienas iš svarbiausių Lietuvos konstitucinės teisės institutų, kuri užtikrina tautos suvereniteto išraiškos forma ir asmens indviduali teisė dalyvauti valdant savo teisę
108
Rinkimų teisės samprata objektyviąja ir subjektyviąja prasme
* Objektyviąja prasme- – tai visuma konstitucinės teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius sudarant viešosios valdžios renkamąsias institucijas
* Rinkimų teisė subjektyviąja prasme – tai asmens teisė dalyvauti rinkimuose, skiriama į aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę.
o Aktyvioji prasmė- galimybė dalyvauti rinkimuose laisvai pasirenkant iš kelių kandidatų
o Pasyvioji- Galimybė kandidatuoti į valdžios institucijos nario postą
109
Rinkimai Lietuvoje turi atitikti tam tikrus reikalavimus
* Demokratiški rinkimai
* negali būti formuojamos taip, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo
* Negali būti pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai ir procedūros
110
Lietuvos vykdomų rinkimų rūšys
Tiesioginiai ir netiesioginiai
Nacionaliniai ir viršnacionaliniai
Eiliniai ir neeiliniai
111
Nacionaliniai ir viršnacionaliniai rinkimai
* Nacionaliniai rinkimai- Seimo, Prezidento, Savivaldos tarybų, Savivaldos merų
* Viršnacionaliniai- Europos parlamento
111
Tiesioginiai ir netiesioginiai rinkimai
* Netiesioginiai- Tauta nerenka asmenų į postus tiesiogiai
o Kai į institucijos vietą asmenį renką rinkikai
o Kai išrenkama institucija kuri tada renka asmenis į valstybės valdžios institucijas
* Tiesioginiai- kai tauta renka asmenis į valdžios postus
112
Eiliniai ir neeiliniai rinkimai
* Seimas, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai kas 4 metus, prezidento ir Europos parlamento kad 5 metus
* Seimo eiliniai rinkimai- Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio 2 sekmadinį
* Prezidento eiliniai rinkimai- Paskutinis sekmadienis likus 2 mėnesiams iki prezidento kadencijos pabaigos
* Neeiliniai ( pirmalaikiai) seimo rinkimai-
o gali paskelbti Seimas su 3/5 sutikimu
o prezidentas jei seimas nepriima per 30 dienų vyriausybės programos arba 60 dienų antra karta nepriima vyriausybės programos arba vyriausybės siūlymu jei seimas pareiškia nepasitikėjima vyriausybe ( negali paskelbti jei iki kadencijos pabaigos liko 6 mėnesiai arba seimas neišdirbo 6 mėnesių
* Neeiliniai (pirmalaikiai Prezidento rinkimai)
o Jei prezidentas skelbia pirmalaikius seimo rinkimus, naujas seimas gali pirmalaikius prezidento rinkimus
o Jei prezidentas- atsistatydina, miršta, seimas panaikina mandatą apkaltos procesu, seimas pripažysta kad prezidento sveikata neleidžia
* Daliniai ( papildomieji) rinkimai
o Jei seima atsiranda laiva vieta ( asmuo- mirė, atsistatydino, pripažintas neveiksnus, panaikintas mandatas, nesuderino darbo su seimo pareigomis, neteko LR pilietybės
113
Rinkimų teisės šaltiniai
Konstitucija
Konstitucinio teismo jurisprudencija
ES teisės aktai
Lietuvos tarptautinės sutartys
Lietuvos rinkimų kodeksas
114
Rinkimų teisės šaltiniai Konstitucija
* Konstitucija
o Pagrindinis rinkimų teisės šaltinis
o Nėra atrskiros dalies apie rinkimus, bet įtvirtintos svarbios nuostatos-
Rinkimai demokratijos formos
Aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės,
reikalavimai kandidatams,
kad prezidentas skiria savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, svarbiausias rinkimų resultatų taisykles, neeilinius rinkimus
115
Rinkimų teisės šaltiniai ES teisės aktai
o Lietuvos rinkimai suderinti su ES normomis ir Europos parlamento rinkimų sistema
116
Rinkimų teisės šaltiniai Lietuvos tarptautinės sutartys
o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos- teisė į laisvus rinkimus
o Jungitinių tautų konvencijos dėl Poilietinių ir politinių teisių pakto, konvencija dėl diskriminacijos panaikinimo moterims ir rasinėms
117
Rinkimų teisės šaltiniai Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas
o Nustato Prezidento, seimo europos parlamento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų tvarką,
o Kampanijų finansavimo tvarką ir pagrindus
o Rinkimų procesas ir vykdymo tvarka
o Vyriausioji rinkimų komisija, kuri turi įgaliojimus leisti atitinkamus teisės aktus
118
Rinkimų teisės principai
Visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas yra principai kurių negali paneigti, iškreipti ar apriboti žemesnės galios aktai nei konstitucija
119
Visuotinė rinkimų teisė
* Reiškia kad asmuo atitinkantis konstitucijos ir įstatymų sąlygas turi teise balsuoti, nes tai nėra absoliuti teisė be ribojimų
* Pasyvioji rinkimų teisė
o Seimo ir prezidento rinkimų sąlygos-Lietuvos pilietis,18 Metų amžiaus, Nėra teismo pripažintas neveiksniu
o Savivaldybių tarybos ir merų sąlygos- nebutinai pilietis, bet pragyvenes administraciniame vienete, 18 metų ir nėra pripažinti neveiksniais
o Europos parlamento rinkimo sąlygos- 18 metų, yra Lietuvos ar kitos ES šalies piliečiai, kurie nepripažinti neveiksniais
120
Lygi rinkimų teisė
* Reikšmė- Visi rinkėjai traktuojami vienodai ir kiekvieno balsas yra lygevertis neskaitant jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir pns.
* Taip pat apygardų skirstymas turi būti proporcingas, kad visose balsuotu po apyligį kiekį žmonių.
* Taip pat lygumas tarp kandidatų ( valstybė turi būti nešališka ir objektyvi visų kandidatų atžvilgiu.
* Lietuvoje renkant seimą kiekvienas asmuo turi 2 balsus
121
Tiesioginiai rinkimai
* Reikšmė- tiesioginis balsavimas, kai tauta balsuoja tiesiai už norimus kandidatus į valdžios pozicijas, o ne už rinkikų kolegijas, kurios tada renka asmenis
* Negali asmuo balsuoti už kita asmenį ( nebent padaroma situacija kai neleidžia sveikata)
122
Slaptas balsavimas
* Turi būti sudaryta situacija, kad asmuo galėtų laisvai nieko nevaržomas ir nekontroliuojamas slaptai išsakyti savo nuomonę
123
Rinkimų proceso sąžiningumo principas
* Neįtvirtintas tiesiogiai konstitucijoje, bet KT jurisprudencijoje
* Sąžiningumas
o Asmenys skiekiantys posto turi viešai paskelbti savo reikšmingą informacija, deklaruoti turta, pajamas, privačius interesus
o Rinkimų finansavimas- Lėšas rinkimų kompanijai reikia tvarkyti, jų rinkimo ir panaudojimo teisėtumą kontroliuoti
o Balsų pirkimas- negalimas masinis ar sisteminis rinkėjų papirkinėjimas dovanomis ar kitu atlygiu
124
Laivų ir demokratiškų rinkimų principas
* Rinkimai turi būti reguliarūs
* Rinkimuose yra laisva ir neribojama galimybė balsuoti už asmenį jį pasirenkant iš įvairių kandidatų
125
Seimo nario tapimo sąlygos
o Seimo nario tapimo sąlygos- Lietuvos pilietis nuolat gyvenantis Lietuvoje, 21 metų ir nėra pasižadėjas kitai valstybei
126
Prezidento tapimo sąlygos
Pilietis pagal kilmę, gyvenantis sėsliai 3 metus, 40 metų ir jeigu gali būti renkamas seimo nariu, neturi priesaikos užsienio valstybei
127
o Savivaldybių tarybų narių sąlgyos-
netik Lietuvos piliečiai, bet asmenys sėsliai gyvenantys tame administraciniame vienete ( maru tik LR piliečiai), negali būti pripažintas neveiksniu ir yra 18 metų
128
o Europos parlamento nario sąlygos-
ES valstybės pilietis, 21 metų, kuris nėra kandidatas į ES parlamentą kitose valstybėje, ir nėra pripažintas neveiksnus
129
o Seimo nario ir prezidento neleidimo sąlygos
Asmuo nepabaiges atlikti bausmės, pripažintas neveiksniu, nepasitrauke iš posto teisėjai, sukarintų ir saugumo tarnybų pareigūnai kol nėra nutrauke tarnybos, Asmenims kurie apkaltos proceso metu pašalinti iš pareigų arba panaikintas seimo nario mandatas ( Gali būti renkami kai po mandato praradimo praeina 10 metų prezidentui papildomai reikia surinki 20 tūkstančių parašų, kad patektų į prezidento kandidatūra)
130
o Savivaldybių neleidimo sąlygos
asmenys einantys tarnybą ir iš jos neišėja, seimo, vyriausybės nariai, teisėjai ir prezidentas, valstybės pareigųnai, kurie kontroliuoja savivaldybių veiklą ( gali, bet prieš tampant tarybos nariu turi palikti savo darbą)
131
Seimo, Preidento, savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka
* Seimo skiriami rinkimai- Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų, pirmalaikius ( neeilinius) seimo ar prezidento rinkimus.
* Prezidento skiriami rikimai- Eilinius r pirmalaikius ( neeilinius) seimo rinkimus,
* Jei įvesta karinė situacija seimas arba prezidentas sprendžia apie seimo, prezidento ar savivaldybių tarybų kadencijos pratesimą
132
Teritorinių rinkimų vienetų sudarymas
Vienmandatės rinkimų apygardos- mažorinė rinkimų sistema
* Daugiamandatės rinkimų apygardos- proporcinė rinkimų sistema
* Rinkimų apylinkės
o Seimo rinkimai (Mišrioji rinkimų sistema) Lietuva dalinama į 71 Vienmandatę, kur išrenkami 71 seimo narys ir viena daugmandatė per visą LR teritorija, kur išrenkamas 70 seimo narių ( sudaroma viena papildoma Pasaulio lietuvių vienmandatė)
o Savivaldybių tarybų rinkimai- Lietuva paskirstoma į kelias daugiamandates apygardas pagal savivaldybių teritorijas
o Prezidento rinkimai- Lietuva yra viena vienmandatė ( mažorinė rinkimų sistema)
o Europos parlamento rinkimai- Lietuva viena daugiamandatė ( proporcinė rinkimų sistema)
o Demokratiškų rinkimų užtvirtinimas- seimo vienmandačių apygardos turi sudarytos atsižvelgiant į žmonių kiekį, nes jeigu vienoje apygardoje bus žymiai daugiau asmenų nei kitoje jos asmenų balso reikšmė silpnės
133
Rinkimų komisijos
* Vyriausioji rinkimų komisija- pagrindinė visų rinkimų komisija
o Funkcijos- rengti ir vykdyti rinkimus, nustatyti galutinius rinkimų rezultatus, kontroliuoti, kaip vykdomas Rinkimų kodeksas, kiti įstatymai, taikyti atsakomybę už jų pažeidimus, kontroliuoti politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimą.
* Apygardų, savivaldybių rinkimų komisija
* Apylinkių rinkimų komisija
134
Seimo įtaka vyriausiąjai rinkimų komisijai
* Seimo nario paklausymo teisė
* Kontroolės galimybė ( keisti vyr rinkimų komisijos sudetį
* Seimas gali priimti galutinį sprendimą jei vyr rinkimų komisija pažeidžia įstatymą
135
Rinkėjų sąrašų sudarymas
* Sarašų rūšys-LR rinkėjų sąrašas, Rinkimų apygardų sąrašas,Rinkimų apylinkių sąrašas
* Rinkėjų sąrašai sudaromi 2 kartus- išankstiniai ir galutiniai, įrašomi tik asmenys atitinkantys aktyviosios rinkimų teisės reikalavimus ir tik viena kartą
136
Kandidatų kėlimas
* Seimo narys- Kelti seimo nario kandidata gali Politinė partija arba asmuo gali išsikelti save vienmandatėje ( jei atitinka reikalavimus ir surenka parašų)
* Prezidento kandidato kelimą gali atlikti politinė partija arba asmuo gali išsikelti save
* Savivaldybių tarybos nario kandidatūrą gali kelti – politinės partijos ir politiniai komitetai
* Mero kandidatūra kelia- Politinė partija arba pavieniai asmenys kelia save
* Europos parlamento kandidato kėlima atlieka- Politinės partijos arba politiniai komitetai
* Asmuo kandidatuodamas gali isirašyti save tik į vieną kandidatų sąrašą, tačiau gali kandidatuoti ir vienmandatėje ir daugiamandatėje
137
Rinkimų agitacija
* Tai kandidatų ir partijų skatinimas žmones balsuoti už juos per reklamą (susitikimai su rinkėjais, televizija, reklamos, plakatai, radio)
* Rinkimų agitacija draudžiama 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną
138
Balsavimas ir balsų skaičiavimas
Balsavimas
* Rinkėjai turi balsuoti rinkimų apylinkėje kurioje yra registruoti
* Yra išankstinis arba balsavimas namuose asmenims negalintiems atvykti laiku
Balsų skaičiavimas
* Skelbiami vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje
* Turi būti nustatytas kiekvienas dalivavusių rinkėjų skaičius, negaliojančių ir galiojančių biuletenių skaičius
* Visi balsai skaičiuojami bent du kartus, antrą skaičiavimą turi atlikti kiti apylinkės rinkimų nariai
139
Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
* Prezidento išrinkimas
o Pirmas balsavimas išrinktas jei surenka daugiau nei puse balsų, jei dalyvauja mažiau nei puse rinkėjų laimi surinkes daugiau nei 1/3 balsų
o Jei neivienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų kiekio 2 daugiausiai balsų turintys kandidatai dalyvauja pakartotiniame balsavime
o Jei pirmame balsavime dalyvavau 2 kandidatai ir nesurinko reikiamo balsų kiekio vyksta pakartotiniai rinkimai
* Seimo išrinkimas
o Vienmandatėja laimi asmuo surinkes daugiausiai balsų ( mažorinė sistema)
o Daugiamandatėse mandatus gauna partijos perejusios barjera ir paskirsto kiekvienos partijos mandatų skaičių pagal liekanų ir kvotų metodą
* Europos parlamente ir savivaldybių tarybų išrinkimas
o Yra skaičiuojami kiek kandidatai gatų balsų pagal kvotų ir liekanų metodą
* Mero rinkimuose laimi kandidatas surinkes Rinkimų kodekse nustatyta balsų skaičių
140
Rinkimų slenksčiai ( berjerai)
Tai yra nustatytas riba kiek procentų rinkėjų balsų rinkiminis kandidatų sarašas ( partija) turi gauti kad galėtu dalyvauti skirstant mandatus ir jų gauti.
Tikslas užtikrinti, kad institucijose nesusidarytų daug smulkių frakcijų ir kad išliktu stabilumas
* Sąrašas gauna seimo ir Europos parlamento narių mandatą jei surenka daugiau nei 5 procentus ( jungtinis kandidatų sąrašas daugiau nei 7 procentus)
* Savivaldybės tarybos mandatą kandidatų sąrašas gauna jei surenka daugiau nei 4 procentus ( jungtinis daugiau nei 6 procentus
Rinkiminio slenksčio ribojimai kad nepažeistų lygios rinkėjų teisės
* Rinkimų slenkstis negali būti toks didelis, kad susidarytų prielaidos neatspindėti įvairių rinkėjų interesų
* Turi būti įtvirtintas vienodas rinkimų slenkstis vienodiems subjektams ( paprasti sarašai ir jungtiniai nėra vienodi)
141
Rinkimų ginčų dėl galutinių rinkimų rezultatų nagrinėjimas
Prašyti KT išvados dėl Prezidento rinkimų gali tik seimas
Prašyti išvados dėl seimo rinkimų gali seimas ir prezidentas
KT ( atsakinga dėl seimo ir prezidento) ir LVAT ( Atsakinga dėl savivaldybių merų, tarybos ir Europos parlamento rinkimų)tikrina irteikia išvadas dėl vyriausios rinkimų komisijos sprendimų apie Rinkimų kodekso pažeidimą
142
Rinkimų sistemos Lietuvoje nustatymas
Europos sąjungos teisės aktuose įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema į europos parlamentą
Konstitucijoje įtvirtinta mažorinė rinimų sistema prezidentui
Įstatymų leidėjui palikta nustatyti seimo ir savivaldyių tarybų rinkimų sistemą, tačiau ji turi būti grindžiama demokratiniais teisinės valstybės principais, pagarba žmogaus teisėms, turi garantuoti rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų laisvą valios raišką
143
Mažorinė, proporcinė ir mišri rinkimų sistemos
* Mažorinė rinkimų sistema
o Kandiduoja pavieniai kandidatai iškelti partijų arba indvidualiai išsikėle asmenys
o Mažorinės rinkimų sistemos laimėjimo būdai
Absoliučios daugumos – laimi kandidatas surinkes daugau nei puse balsų, jei niekas tiek nesurenka vyksta antras turas
Santykinės daugumos- Laimi kandidatas surinkes daugiau balsų nei koks kitas kandidatas
Kvalifikuotos daugumos- Kad kandidatas būtu išrinkas turi surinkti daugiau nei puse balsų
* Proporcinė rinkimų sistema
o Išsikelti gali tik partijų sarašai ne indvidualų asmenys
o Susidaro apsunki9ntos situacijos asmenims nesantiems politinėse partijose įvykdyti pasyviąja rinkimų funkcija
* Mišrioji rinkimų sistema-
o Sujungiamos mažorinės ir proporcinės rinkimų sistemos
o Padaroma situacija kad vienmandatėse apylinkėsi varžosi pavieniai asmenys pagal mažorine sistema, kas palengvina asmenų indvidualų išsikėlimą, o daugiamandatėse apylinkėse pagal proporcine sistemą varžosi partijos
144
Tiesioginės demokratikos institutai
* Referendumas- svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami 300 tūkstančių piliečių parašų parengemu referendumu
* Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė- piliečių iįstatymų leidybos teisę turi 50 tūkstančių piliečių teikiant seimui projektą
* Peticijos teisė- piliečių siūlymai dėl teisės aktų koregavimų
145
Referendumas
* Nesunkiai suformuluotas klausimas į kurį atsakoma taip arba ne
* Konstitucija riboja referendumus, kad jais nebūtu pakeičiamos esminės konstitucijos vertybės: valstybės nepriklausomybė, demokratija, respublika, prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis dėl to pvz: referendumas apie 1 straipsni negalėtų būti priimtas nes prieštarautų konstitucijai
* Referendumo ir seimo skirtumai
146
* Referendumo ir seimo skirtumai
o Referendume balsuojama už klausimą, rinkimuose už atstotvo rinkimą
o Rinkimų balsų skaičiavimas yra mažorinės arba praportice tvarka, o referendumo rezultatai nustatomi mažoritarizmo principu
147
* Referendumo sąvokos supratimas
o Konstitucinės teisės institutas
o Įstatymų reglamentuota balsavimo precedūra, kai piliečiai pareiškia savo valią
148
* Referendumo skirstymai
o Sprendžiamieji- Tauta priima įstatymus ( reti)
o Patariamieji- Svarstomi šalies gyvenimo klausimai ( dažini)
o Ratifikaciniai- Tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą parlamento priimtam įstatymui
149
* Referendumo principai
o Referendumo balsavimas grindžiamas visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo
o Referendumo balsavime dalyvauja piliečiai nuo 18 metų, kurie yra veiksnūs
o Piliečiai dalyvauja referendume lygiais paghrindais
o Referendumas yra tieisoginis
150
o Privalomų referendumų klausimai
Dėl konstitucijos 1 traipsnio ,, Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika‘‘ pakeitimo ( reikia bent ¾ sutikimo iš visų rinkimo teisę turinčių piliečių)
Dėl Konstitucijos I skirsnio ,,Lietuvos valstybė‘‘ nuostatyų keitimo (reikia bent pusės sutikimo iš visų rinkimų teisę turinčių piliečių)
Dėl kojnstitucijos XIV ,, Konstitucijos keitimas‘‘ nuostatyų keitimo (reikia bent pusės sutikimo iš visų rinkimų teisę turinčių piliečių)
Dėl 1992 birželio 8d Konstitucinio akto ,, Dėl Lietuvos nesijungimo į prosovietines rytų sąjungas‘‘ (reikia bent ¾ sutikimo iš visų rinkimų teisę turinčių piliečių)
Dėl 2004 Liepos 13d. Konstitucinio akto ,, Dėl Lietuvos narystės europos sąjungoje‘‘ 1 ir 2 straipsnio keitimų
Dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose jei jos perima Lietuvos organų daliniu perdavimo organizacijos institucijosms ( reikia bent pusės iš referendume dalivavusių asmenų sutikimo)
Galimi ir kitai privalomieji referendumo klausimai jei juos iškelia 300 tūkstančių žmonių ir yra priimtas jei bent pusė balsavusių žmonių sutinka, bet balsavime dalyvavo bent 1/3 rinkimų teise turintys žmonės
151
o Konsultaciniai referendumai
Rengiami svarbiais klausimais
Laikosi priimtu jei sutiko už referendumą bent puse balsavusių ir balsavo bent pusę rinkimų teisę turinčių asmenų
Jei Referendumas priimtas seimas per mėnesį turi jį pradėti svarstyti
152
* Referendumo procesas
o Referendumo iniciavimas ir paskelbimas
o Vykdymas
o Rezultatų nustatymas ir paskelbimas
153
Referendumo proceso dalis-o Referendumo iniciavimas ir paskelbimas
Piliečių iniciavimas-Kreipimasis į vyriausią rinkimų komisija, 300 tūkstančių surinkimas per 6 mėnesius, perduodamas baigiamasis aktas su pieliečių parašais vyriausiajai rinkimų komisijai
Vyriausiąjai rinkimų komisijai patvirtinus piliečių baigiamąjį aktą jis perduodamas seimui arba jei seimo narių grupė nori referendumo jį taipat pateikia seimui svarstyti
Vyriausios rinkimų komisijos funkcijos- Registruoja piliečių iniciatyvine grupę referendumui rengti, tikrina 300 tūkstančių parašų tikrumą
154
Referendumo proceso dalis-o Vykdymas
Seimui priėmus nutarimą dėl referendumo paskelbimo prasideda pasirengimo etapas
* Formuojamos referendumo komisijos kurios su vyriausiąja rinkimų komisija atlieka svarbiausius veiksmus- sudaromi rinkėjų sarašai, įrengiamos balsavimo patalpos, pristatomi referendumo bilieteniai ir kt
* Referendumas vyksta vien diena nuo 7 iki 20 valandos ( seimas nustatė referendumo balsavima ne tik vienai dienai per referenduma dėl stojimo į ES, bet KT tai pripažino kaip pažeidimą)
155
Referendumo proceso dalis-o Rezultatų nustatymas ir paskelbimas
Rezultatai paskelbiami vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje
Referendumas įsigalioje ( jei yra priimtas) referendumo balsavimo dieną
Referendumą turi pasirašyti ir paskelbti prezidentas
156
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
* Piliečių teisė teikti seimui sumanymą keisti ar pildyti konstitucija
* Įstatymo projektą seimas turi svarstyti jei iniciatyvinė grupė iš 10 žmonių surenka 50 tūkstančių parašų per 2 mėnesius, o konstitucijos nuostatų keitimui reikia 300 tūkstančių parašų per 4 mėnesius
* Iniciatyvos procesas kaip ir referendumo reikia vyriausios rinkimų komisijos įregistravimo, balsų patikrinimo ir projekto perdavimo seimui.( jei seimas nusprendžia, kad projektas turi būti gražintas tobulinti jis siunčiamas seimo kontrolieriui, o ne inicijatorių grupei)
* Yra įkurta Europos Sąjungos piliečių iniciatyva, kad 1 milijonas ES piliečių gali siulyti projektus
157
Peticijos teisė
individualus ar kolektyvinis kreipimasis į viešosios valdžios institucijas, kuriame yra iš- dėstytas siūlymas spręsti tam tikrą visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą
158
Peticijų klausimai
* Žmogaus teisių ir laisvių apsauga ir įgyvendinimas
* Valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimas
* Kiti svarbūs visuomėnei klausimai
159
Peticijų požymiai, kuriuos turi atitikti peticija, kad būtu peticija
* Rašytinis arba elektroninis kreipimasis, kuriame nurodoas pareiškėjas, į ką kreipiasi, dėl kokių priežasčių ir reikalavimai
* Tai kreipimasis į specialiąsias institucijas – Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas
* Peticija gali parengti nuo 16 metų pilietis arba užsienietis nuolat gyvenantis Lietuvoje
* Nėra baigtinių klausimų sąrašo, bet reikalavimai kad peticija nepažeistu kitų žmonių teisių ir laisvių arba Lietuvos valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo ar konstitucijos santvarkos principų
* Tai kreipimasis dėl naujo akto priimimo, keitimo, papildymo ar akto pripažinimu netekusio galios
* Tai kreipimasis kurį peticijų komisijos(Seimo Peticijų komisija, Vyriausybės Peticijų komisija ir kiekvienos savivaldybės peticijų komisijos) pripažysta peticija
