Kompleksinis žmogaus kūno vertinimas ir komunikacija (Žmogaus anatomija, fiziologija, patologija - ląstelė ir audiniai)

Question 1

Kas yra ląstelė?

Answer 1

Mažiausia gyva struktūra, gebanti savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.

Question 2

Kokios ląstelės nežūsta, bet be perstojo dauginasi?

Answer 2

Vėžio ląstelės

Question 3

Kokios yra pagrindinės ląstelės-organelės funkcijos?

Answer 3

• GAMYBA: branduolys, branduolėlis, ribosomos, lygusis ir grūdėtasis endoplazminis tinklai, goldžio aparatas.
• VIRŠKINIMAS: lizosomos, peroksisomos.
• ENERGIJA: mitochondrijos
• ATRAMA, PERNAŠA: plazminė membrana, citoplazma, mikrotubulės, mikrofilamentai, centriolės.

Question 4

Branduolio funkcija?

Answer 4

Branduolys – chromatino pavidalu saugoma genetinė informacija (DNR).

Question 5

Branduolėlio funkcija?

Answer 5

Branduolėlis – gamina ribosomas.

Question 6

Ribosomų funkcija?

Answer 6

Ribosomos – gamina baltymus įvairioms reikmėms.

Question 7

Lizosomos funkcija?

Answer 7

Lizosoma – joje yra fermentų, padedančių suvirškinti senas ar nereikalingas ląstelės organeles, baltymus, riebalus, angliavandenius ir mikroorganizmus.

Question 8

Grūdėtojo endoplazminio tinklo funkcijos?

Answer 8

Grūdėtasis endoplazminis tinklas – ant jo yra ribosomos, kurios gamina baltymus, skirtus ląstelės membranai, lizosomoms arba eksportui iš ląstelės.

Question 9

Goldžio aparato funkcija?

Answer 9

Goldžio aparatas – modifikuoja ir „pakuoja“ į pūsleles baltymus ir lipidus (kuriuos gamina endoplazminis tinklas) skirtus eksportui iš ląstelės.

Question 10

Lygiojo endoplazminio tinklo funkcijos?

Answer 10

Lygusis endoplazminis tinklas – membranos lipidų, steroidų, glikogeno gamyba, kepenų ląstelėse prisideda prie detoksikacijos.

Question 11

Kokios yra dvi pernašos ląstelėje?

Answer 11

Aktyvioji ir pasyvioji

Question 12

Kas yra aktyvi pernaša?

Answer 12

• Aktyvi pernaša: prieš koncentracijos gradientą, naudojama energija ir nešikliai baltymai.
• Reikalinga energija (ATP) ir baltymai nešikliai pernešti medžiagoms iš ten kur jų mažai į ten kur jų daugiau (prieš koncentracijos gradientą).
• Šalia būna daug mitochondrijų.

Question 13

Kas yra pasyvioji pernaša?

Answer 13

Pasyvi pernaša: pagal koncentracijos gradientą, energija nenaudojama

Question 14

Kokios yra pasyviosios pernašos rūšys?

Answer 14

• Palengvintoji pernaša – naudojami baltymai kanalai
• Difuzija ir osmosas – nenaudojami baltymai pernešimui

Question 15

Kokiai pernašai naudojami baltymai kanalai?

Answer 15

Pasyviai (palengvinatajai) pernašai

Question 16

Kas yra palengvintoji pernaša?

Answer 16

• Palengvintoji pernaša: medžiagų molekulės juda iš ten kur jų daugiau į ten kur jų mažiau (pagal koncentracijos gradientą) su baltymų kanalų pagalba.
• Pavyzdys: gliukozės pernaša iš kraujo į ląstelę.

Question 17

Kas yra difuzija?

Answer 17

• Difuzija: vandenyje ištirpusių medžiagų molekulės juda iš ten kur jų daugiau į ten kur jų mažiau (pagal koncentracijos gradientą) be baltymų kanalų pagalbos.
• Taip juda lipiduose tirpios molekulės, vanduo, dujos.
• Pavyzdys: kraujo dujų apykaita.

Question 18

Kas yra osmosas?

Answer 18

• Osmosas: vandens molekulių judėjimas per pusiau laidžią membraną iš ten kur jų daugiau (žema tirpalo koncentracija) į ten kur mažiau (aukšta tirpalo koncentracija).
• Pavyzdys: iš storosios žarnos vanduo grįžta į kraujotaką.

Question 19

Kas vyksta eritrocitams izotoniniame tirpale?

Answer 19

Eritrocitai izotoniniame (jame NaCl yra tiek pat kiek eritrocite) tirpale – formos nekeičia, nes vandens koncentracijos lygios.

Question 20

Kas vyksta eritrocitams hipertoniniame tirpale?

Answer 20

Eritrocitai hipertoniniame (jame NaCl yra daugiau nei eritrocite) tirpale – subliūkšta, nes vanduo dėl osmoso išeina iš eritrocito.

Question 21

Kas vyksta eritrocitams hipotoniniame tirpale?

Answer 21

Eritrocitai hipotoniniame (jame NaCl yra mažiau nei eritrocite) tirpale – išsipučia iki plyšimo, nes vanduo dėl osmoso eina į eritrocitą.

Question 22

Kokios būna pernašos naudojant membranines pūsleles?

Answer 22

Endocitozė (į ląstelę) ir egzocitozė (iš ląstelės).

Question 23

Koks būtų egzocitozės pavyzdys?

Answer 23

Egzocitozės pavyzdys – goldžio aparato pūslelių susiliejimas su plazmine membrana.

Question 24

Kokios būna endocitozės formos?

Answer 24

Endocitozės formos:
* Fagocitozė – mikrobų bei kitų svetimkūnių prarijimas ir pašalinimas.
* Pinocitozė – pūslelės susidaro apie skysčio lašelį ar labai mažas daleles.

Question 25

Kas yra audinys?

Answer 25

Audinys – ląstelių grupė, turinti bendrą kilmę, panašią sandarą ir atliekanti tą pačią funkciją, kur tarpus tarp ląstelių užpildo tarpląstelinė matrica.

Question 26

Kokie yra audinių tipai?

Answer 26

Audinių tipai:
* Epitelinis
* Jungiamasis
* Raumeninis
* Nervinis

Question 27

Apibūdinti epitelinį audinį:
1) Kuo skiriasi nuo kitų audinių?
2) Kokias turi tris pagrindines charakteristikas?
3) Kokių būna tipų?

Answer 27

• Daug artimai viena kitos esančių ląstelių ir mažai tarpląstelinės matricos.
• Nuo kitų audinių skiria bazinė membrana.
• Turi tris pagrindines charakteristikas: ląstelių sluoksnių skaičių, ląstelių aukštį ir plaukelių buvimą.
  Tipai pagal funkciją:
• Paviršinis epitelis
• Liaukinis epitelis
• Specializuotas epitelis

Question 28

Kokia yra paviršinio epitelinio audinio funkcija?

Answer 28

• Apsauginė, palaikomoji, sekrecinė funkcijos.
• Iškloja vidaus organų ertmes ir kūno paviršių.

Question 29

Kokia yra liaukinio epitelio funkcija?

Answer 29

Sudaro liaukas ir turi tik vieną – sekrecinę funkciją.

Question 30

Kas yra specializuotas epitelis?

Answer 30

Epitelis, atliekantis išskirtinę funkciją, pav. uoslės organo epitelis

Question 31

Kokios yra jungiamojo audinio funkcijos?

Answer 31

• Jungiamojo audinio funkcijos: trofinė (vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir ląstelių), atraminė (jungia, fiksuoja ląsteles ir organus), apsauginė (padeda ląstelėms fagocituoti, dalyvauti imuninėse reakcijose, gyti žaizdoms).
• Sudaro įvairios ląstelės ir tarpląstelinė matrica, kurioje gausu įvairių skaidulų. Ląstelių ir tarpląstelinės matricos santykis nulemia audinio rūšį, funkciją, fizines savybes.

Question 32

Kokios yra labiausiai paplitusios skaidulos kūne?

Answer 32

• Kolageno skaidulos – labiausiai organizme paplitusios skaidulos.
• Labai tvirtos, atsparios tempimui, sudaro mechaninį jungiamojo audinio pagrindą.
• Priskiriama jungiamajam audiniui

Question 33

Kas yra elastinės skaidulos ir kuom jos svarbios?

Answer 33

• Elastinės skaidulos – plonesnės nei kolageninės, šakotos.
• Suteikia audiniams tamprumo.

Question 34

Kokie yra jungiamojo audinio tipai?

Answer 34

Tipai:
* Skaidulinis jungiamasis audinys – purusis ir glaudusis
* Specialusis jungiamasis audinys – elastinis, tinklinis, riebalinis, pigmentinis
* Griaučių jungiamasis audinys – kremzlinis ir kaulinis
* Kraujas ir limfa

Question 35

Apibūdinti jungiamąjį skaidulinį purujų audinį

Answer 35

Purusis – vyrauja tarpląstelinė medžiaga; supa kraujagysles ir nervus, užpildo tarpus tarp organų (palaiko juos vietoje), jungia epitelinį audinį su kitais audiniais.

Question 36

Apibūdinti: specialusis jungiamasis audinys - elastinis

Answer 36

Elastinis – vyrauja elastinės skaidulos, dėl kurių audinys atrodo gelsvas. Randama geltonuosiuose raiščiuose, kraujagyslių sienose.

Question 37

Apibūdinti jungiamąjį skaidulinį glaudųjį audinį

Answer 37

Glaudusis – vyrauja kolageno skaidulos, sudaro raiščius, sausgysles, sąnarių kapsules, fascijas, organų kapsules.

Question 38

Apibūdinti: specialusis jungiamasis audinys - tinklinis

Answer 38

Tinklinis – sudaro retikulocitai ir tinklinės skaidulos. Randama limfmazgiuose, kaulų čiulpuose, blužnyje – sudaro atraminį tinklą kitų ląstelių (pav. limfocitų) brendimui.

Question 39

Apibūdinti: specialusis jungiamasis audinys - riebalinis

Answer 39

• Riebalinis – apie pusę audinio sudaro riebalinės ląstelės – adipocitai. Galima rasti poodyje, taukinėje.
• Vyrauja baltasis riebalinis audinys.
• Apie 5% naujagimio kūno sudaro rudasis riebalinis audinys.

Question 40

Apibūdinti griaučių jungiamąjį audinį - kremzlinis + kokie tipai

Answer 40

• Kremzlinis audinys – sudaro chondroblastocitai, kurie gamina tarpląstelinę matricą, kol ja patys „apsimūrija“ ir tampa brandžiais chondrocitais.
• Yra labai daug skaidulų.
• Tipai:
• Hialininė kremzlė – sąnariniuose kaulų paviršiuose, nosyje, bronchuose, šonkauliuose.
• Skaidulinė kremzlė – kur būtina tvirta atrama: tarpslanksteliniuose diskuose, sąnarių meniskuose, gaktinėje sąvaržoje.
• Elastinė kremzlė – kur reikalingas lankstumas: ausies kaušelyje, antgerklyje.

Question 41

Apibūdinti griaučių jungiamąjį audinį - kaulinis

Answer 41

• Kaulinis audinys – sudaro osteoblastocitai, kurie gamina tarpląstelinę matricą, kol ja patys „apsimūrija“ ir tampa brandžiais osteocitais. **Tarpląstelinė matrica yra kieta, nes joje yra daug kalcio druskų. **
• Osteoklastai – ląstelės kurios ardo kaulinį audinį.
• Osteocitai kartu su tarpląsteline matrica sudaro kaulines plokšteles, šios kelios kartu sudaro kaulo struktūrinį vienetą – osteoną. Osteono centre yra kanalas (Haverso), pro kurį praeina kraujagyslės ir nervai.

Question 42

Kodėl kraujas yra laikomas audiniu?

Answer 42

Kraujas – laikomas audiniu, nes tarp ląstelių yra tarpląstelinė matrica – kraujo plazma

Question 43

Eritrocitų funkcija

Answer 43

Eritrocitai – dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į audinius.

Question 44

Leukocitų funkcija

Answer 44

Leukocitai – grūdėtieji (neutrofilai, bazofilai ir eozinofilai) ir negrūdėtieji (limfocitai ir monocitai) – sukelia imuninį organizmo atsaką, gamina antikūnus.

Question 45

Trombocitų funkcija

Answer 45

Trombocitai – padeda formuotis krešuliui.

Question 46

Kas sudaro nervinį audinį?

Answer 46

• Sudaro nervinės ląstelės: neuronai (perduoda impulsus) ir neuroglijos ląstelės (palaikomoji ir apsauginė funkcija).
• Sudaro galvos ir nugaros smegenis, nervus.

Question 47

Apibūdinti: raumeninis audinys - lygusis

Answer 47

• Susitraukia ne pagal žmogaus valią veikiant autonominei nervų sistemai.
• Sudaro kraujagyslių, kanalėlių, tuščiavidurių vidaus organų sieneles.

Question 48

Apibūdinti: raumeninis audinys - griaučių skersaruožis raumuo

Answer 48

• Miocituose esančios miofibrilės dryžuotos dėl jame esančių aktino ir miozino filamentų, kurių dėka vyksta valingas raumens susitraukimas.
• Sudaro griaučių, dubens dugno, liežuvio, gomurio, ryklės, gerklų raumenis, tiesiosios žarnos ir šlaplės išorinius raukus.

Question 49

Apibūdinti: raumeninis audinys - širdies skersaruožis raumuo

Answer 49

• Miocitai jungiasi sudarydami skaidulas, susijungusios skaidulos sudaro skaidulų tinklą. Tai leidžia širdies raumeniui visam iš karto susitraukti.
• Nors yra skersaruožiai – kardiomiocitų veikla nuo žmogaus valios nepriklauso.