History pt 2

Question 1

Po Kalmaro unijos iširimo - dvi valstybės:

Answer 1

Švedijos karalystė
Danijos-Norvegijos karalystė.

Question 2

Danijos ir Norvegijos karalysčių personalinė UNIJA, įskaitant Norvegijos valdas Islandijoje, Grenlandijoje ir Fareruose, egzistavusi:

Dėl Danijos dominavimo, šis valstybių junginys taip pat dažnai vadinamas:

Valdė:

Answer 2

-1536–1814 m.

-tiesiog Danijos karalyste.

-Oldenburgų dinastija (nuo XV a. vid. iki pat 1863 m.)

Question 3

KAS išrinktas per Grafų kivirčius, užėmė Kopenhagą, numalšino valstiečių ir miestiečių sukilimą, sekuliarizavo Bažnyčios turtus ir Danijoje bei Norvegijoje, iki 1550 m. – ir Islandijoje įvedė liuteronybę?

Answer 3

KRISTIJONAS III

Question 4

Po nesėkmingo XVI a. 4 deš. sukilimo nusilpusi Norvegija:

Vis daugiau sprendimų buvo priimama Kopenhagoje, kol galiausiai buvo:

Answer 4

-negalėjo atsispirti danams.

-paleistas Norvegijos parlamentas. Vėl sušauktas tik 1814 m.

Question 5

ŠVEDIJOS karalystė

Švedijos karaliai
(1523–1654)

1523 m. buvo išrinktas ir 1528 m. karūnuotas Švedijos karaliumi, unija su Danija išardyta galutinai. KAS?

1544 ir 1545 m. Švedijos Riksdagas (parlamentas) jo valdžią pripažino paveldimą, ir jis pradėjo KOKIĄ dinastiją?

Answer 5

-GUSTAVAS VAZA

• VAZŲ

Question 6

Kada baigėsi VAZŲ dinastija?

Answer 6

Dinastija baigėsi, kai Gustavo II Adolfo duktė KRISTINA (1632–1654), kuri atsisakė sosto.

Question 7

1649 m. sosto įpėdiniu pripažino:

Kada atsisakė?

Answer 7

pusbrolį Karolį Gustavą.

1654 m. birželio 6 d. sosto atsisakė ir užsitikrinusi kasmetines 200 000 riksdalerių pajamas, išvyko iš Švedijos.

Question 8

Kokią dinastiją pakeitė VAZŲ?

Answer 8

Vazų dinastiją pakeitė VITELSBACHŲ (Pfalco-Cveibriukeno linija, todėl dar vad. Pfalco dinastija),
kuri Švediją valdė 1654-1720 m.

Question 9

ŠVEDIJOS VIDAUS POLITIKOJE XVII a. reiškėsi dvi kryptys:

Answer 9

karalius siekė stiprinti savo valdžią, didikai – ją riboti.

Question 10

(SVARBU) 1680 m. Švedijoje įsigalėjo:
Karaliaus ___ valdžia buvo įtvirtinta __, kai ___.

Answer 10

absoliutinė monarchija.

absoliuti, 1693 m., Riksdagas oficialiai paskelbė, kad karalius (Karolis XI) yra vienintelis Švedijos valdovas

Question 11

1719 m. Riksdagas vietoj vyresniosios sesers sūnaus įpėdine išrinko?

Ką jis/ji padarė?

Answer 11

Ulriką Eleonorą,

o Ulrika Eleonora priėmė naują konstituciją, atkuriančią Riksdago galias.

Question 12

Valdant Gustavui I Vazai tarp miestiečių ir bajorų plintanti ___ tapo Švedijos valstybine religija.

Answer 12

liuteronybė

Question 13

Gustavo Vazos įpėdiniu tapo:

Answer 13

jo vyriausias sūnus Erikas XIV (valdė 1560-1568).

Question 14

Antrasis Gustavo Vazos sūnus Jonas nuo 1556 m.:

Answer 14

buvo Suomijos kunigaikščiu.

Suomija tais metais ir tapo kunigaikštija su Turku pilyje reziduojančiu kunigaikščiu.

O 1562 m. Vilniuje vedė Žygimanto Augusto seserį Kotryną.

Question 15

1568 m. kilus maištui:

Answer 15

Erikas XIV buvo nuverstas ir Švedijos karaliumi buvo paskelbtas Jonas III (valdė 1569-1592).

Question 16

Atsargi tėvo politika, nežavėjo Gustavo vaikų, kurie savo žvilgsnius kreipė tolyn, svarstydami:

Answer 16

kaip išplėsti Švedijos teritoriją.

Question 17

Valdant Erikui XII ir Jonui III Švedija įsitraukė į kovą dėl:

Prasidėjo beveik 200 metų trukęs:

Istorikai šiuos karus yra pavadinę:

Karas dėl hegemonijos Baltijos jūroje dar vad.:

Answer 17

Baltijos regiono.

karų laikotarpis.

„Šiaurės karais“, nors ir nesutaria dėl bendros Šiaurės karų numeracijos ir sekos.

Dominium Maris Baltici.

Question 18

SVARBIAUSI KARAI:

Answer 18

I Šiaurės ar Septynerių metų karas (1563–1570; dar vad. Danijos–Švedijos karu) su Livonijos karu (1558-1582),

Kalmaro karas (1611–1613 m.),

Trisdešimtmetis karas (1618–1648 m.),

II Šiaurės karas (1655–1658 m.),

Skanijos karas arba Švedijos – Danijos karas (1675–1679 m.)

Didysis Šiaurės karas (1700–1721 m.).

Question 19

Livonijos karas\ai (1558–1583):

Karu, kuris paskatino Liublino unija, -

Answer 19

-serija karų tarp Maskovijos ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, LDK, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

-1563 m. Rusija užėmė Polocką, bet 1564 m. patyrė keletą pralaimėjimų (Ūlos mūšis).

Question 20

Į Livonijos dalybas įsitraukė Danija ir Švedija.
Per Livonijos karą 1561 m. švedai:

Prieš tai –

Answer 20

-užima Šiaurės Estija su Revalio (Talino) uostu ir patraukė link Livonijos (ATR interesų teritorija).

-1560 m. Danija užvaldė Saremą.

Question 21

Pirmasis Šiaurės karas arba Septynerių metų Šiaurės karas (1563–1570). Dar vadinamas ir Danijos–Švedijos karu.

Karas kilo dėl:

1563 m. rugpjūtį Danija \ Frederikas II:

Tuo pat metu, kai Švedijoj po Turkų pilies apgulties buvo:

Daniją palaikė:

Answer 21

Švedijos siekių paveržti iš Danijos prekybą Baltijos jūroje. Po Švedijos užėmimo Šiaurės Estijos Livonijos karo metu.

paskelbė Švedijai karą.

nuverstas kunigaikštis Jonas (įkalintas Gripsholmo pilyje).

Liubekas ir ATR.

Question 22

1568 m. Švedijos karalius Jonas III, pakeitęs brolį, pradėjo su Danija:

Roskildėje (iki 1443 m. buvo Danijos sostine, taip pat prekybos centras, uostas):

Answer 22

-derybas,

-buvo sudaryta taika.

Question 23

Pagal Roskildės taikos sutartį, Švedija:

Karą pralaimėjusi Danija sutiko:

Švedija nebeprivalėjo :

Answer 23

-gavo Danijos provincijas, buvusias pietinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje, Bornholmo salą,
Trondheimo ir Bohuso rajonus Norvegijoje.

-nedalyvauti sąjungose, nukreiptose prieš Švediją, taip pat nepraleisti pro Danijos sąsiaurius į Baltijos jūrą Švedijai priešiškų šalių laivų.

-mokėti Zundo sąsiaurio muitų.

Question 24

1568 m. pasikeitimai:
Kada karas atsinaujino?

Karą baigė kas?
Ar buvo numatyta teritoriniai pakitimai?

Answer 24

Lenkija su Švedija,
Danija su Rusija. 1569 m. karas atsinaujino.

Ščecino taika (1570), kuria nebuvo numatyta jokių teritorinių pakitimų.
Tik Švedija už Älvsborgą turėjo sumokėti didelę išpirką.

Question 25

1571 m. buvo pasirašytos:

Answer 25

3 metų paliaubos, tačiau buvo aišku, kad karas vyks toliau, nes Maskovija žūtbūt norėjo gauti patogų išėjimą į Baltijos jūrą, t. y. užimti didžiąją dalį Livonijos.

Question 26

1576 m. išrinktas:
Ką jis ėmė daryti?

Answer 26

Steponas Batoras
Jis ėmėsi organizuoti karinius veiksmus prieš Rusiją. =Trys garsieji Batoro žygiai.

Question 27

Livonijos karo pabaigą žymėjo kelios sutartys:
1582 m. tarp ATR ir Rusijos buvo sudaryta:

Pagal ją ATR gavo:

Answer 27

-Jam Zapolės taikos sutartis.

-Livoniją, Polocką ir Veližą, o Švedija užėmė šiaurinę Livonijos dalį su Talinu ir Saremos salynu, bet ATR įsipareigojo grąžinti Pskovo srities miestą – Velikije Luki.

Question 28

Pliussos paliaubos sudarytos tarp:

Answer 28

Maskovijos ir Švedijos 1583 m. prie Pliussos upės (Narvos intakas) po Livonijos karo.

Question 29

Pagal Tiavzino taiką (Maskovijos ir Švedijos taikos sutartis, užbaigusi abiejų šalių 1590–1593 karą):

Answer 29

Maskovija atgavo Pliusso taika prarastas teritojas, bet atsisakė pretenzijų į Švedijos valdomą Livonijos dalį.

Question 30

Atgal Švedija prarastas teritorijas susigrąžino (kada ir kas?)

Answer 30

1617 m. Stolbovo taika. T.y. po Lenkijos–Lietuvos ir Švedijos intervencijos Rusijoje = vadinamojo Ingrijos karo.

Question 31

Kalmaro karas (Kalmarkriget) -

Karas kilo 1611 m., kuomet:

Kadangi prekyba žuvimi ir kailiais buvo labai pelninga, Danijos karalius:

Kartu svarbia priežastimi buvo:

Karo veiksmus pradėjo:

Answer 31

1611-1613 m. karas tarp Švedijos ir Danijos karalysčių dėl Norvegijos šiaurinės pakrantės (vad. Laplandijos).

Švedijos karalius Karolis IX (valdė 1604-1611) paskelbė savo valda žuvų ir kailių išteklių gausų Finnmarko regioną Laplandijoje ir čia pradėjo rinkti mokesčius.

Kristijonas IV (valdė 1588–1648) taip pat pretendavo į šias valdas.

siekiai vyrauti Baltijos jūros regione. Būtent per Finmarko regioną Švedija turėtų kitą prekybinį kelią į Šiaurės jūrą, aplenkdama Danijos kontroliuojamą Zundo sąsiaurį.

Danijos karalius Kristijonas IV su 6000 kariuomenės įsiverždamas į Švediją.

Question 32

Tarpininkaujant Anglijai, Nyderlandams ir Brandeburgui:

Padariniai:

Answer 32

prasidėjo derybos, o 1613 m. sausį buvo sudaryta Kneriodo taika (Knærød).

-Švedija atsisakė Finmarko Danijos naudai, bet jai buvo grąžintas Kalmaras.

-Švedija įsipareigojo iki 1618 m. išmokėti milijono talerių kompensaciją Danijos karaliui Kristijonui IV. Kol bus išmokėta ši kompensacija Elfsborgas / Älvsborgas iki 1619 m. liko Danijos valdžioje.

-Bet Švedijai buvo pripažinta prekybos per Zundo sąsiaurius laisvė.

Question 33

1600–1720 m. Švedija kariavo kiek kartų?

Answer 33

dvylika karų.

Question 34

Kova keliais frontais XVII a.:

ATR-Švedijos karas buvo:

XVII a. I pusė siejama su:

Answer 34

-ATR-Švedijos karas(1600–1611; 1617–1618),
-Rusijos- Švedijos karas(Ingrijos karas- Ingermanländska kriget, 1610–1617)

antrasis karinis konfliktas tarpAbiejų Tautų RespublikosirŠvedijos.

-Gustavo II Adolfo vardu - 1611–1632 m. Švedijos karalius.

Question 35

Švedijos didvalstybės laikotarpis arba didybės epocha (1611–1718)

Ką įgyjo kare su Rusija?
Ką atnaujino?
Kokias reformas padarė?

Answer 35

Kare su Rusija – 1617 m. Stolbovo taika, įgijo teritorijų Baltijos jūros rytinėse pakrantėse;
1617 m. atnaujino nuo 1600 m. besitęsiantį karą su ATR dėl Livonijos, užėmė žemes iki Dauguvos ir Rygą.
Vidaus reformos - valstybės modernizavimas.

Question 36

ATR-Švedijos karas kada buvo?

Nuo 1618 m. karas tapo dalimi:

Kilęs Vazų dinastijos ginčas dėl:

Konflikto priežastis:

Answer 36

1600–1611 m.; 1617–1618 m.

Trisdešimtmečio karo visoje Europoje, kuriame susidūrė katalikai ir protestantai.

teisės į Švedijos sostą tapo beveik tris dešimtmečius trukusio ginčo pagrindu.

buvo Zigmanto Vazos kova su dėde Karoliu Sudermanlandiečiu / Karoliu IX (1604-1611 m. Švedijos karalius) dėl Švedijos sosto.

Question 37

1601 m. Karoliu Sudermanlandietis:

1605 m. Kircholmo arba Salaspilio:

Etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui 1605 m. nugalėjus 2,5 karto didesnę Švedijos kariuomenę Salaspilio mūšyje buvo:

Laikoma:

Answer 37

įsiveržė į Livoniją.

mūšis tarp ATR ir Švedijos kariuomenių.

sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m.

viena iš didžiausių pergalių ATR istorijoje.

Question 38

Karas atsinaujino 1617 m., kai:

Answer 38

Švedija ir Maskva sudarė Švedijai naudinga Stolbovo taikos sutartį. Švedija užima Dynamunde ir Piarnu.