Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Scandinavian History > History > Flashcards

History Flashcards

I, II ir III temos - VIKINGŲ AMŽIUS

You may prefer our related Brainscape-certified flashcards:
AP® U.S. History flashcards European History 101 flashcards AP® European History flashcards AP® World History flashcards World History 102 flashcards U.S. History 102 flashcards World History 101 flashcards U.S. History 101 flashcards
1
Q

Tradiciškai priešistorė skirstoma į laikotarpius, pasiūlytus danų mokslininko Christiano Jürgenseno Thomseno XIX a. pradžioje:

A

Akmens amžių (maždaug nuo 2,5 mln. m. pr. Kr.):

-paleolitą (ankstyvasis akmens amžius);

-mezolitą (vidurinysis akmens amžius);

-neolitą (vėlyvasis akmens amžius);

Bronzos amžių (apie 1500–500 m. pr. Kr.);

Geležies amžių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Paskutinio ledynmečio maksimalus išplitimas datuojamas:

A

Apie 20 000 m. pr. Kr.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Prasiveržęs vandenynas sujungė Baltijos ir Šiaurės jūras, sudarydamas (ką?):

A

Joldijos jūrą, pavadintą pagal tam periodui būdingus dvigeldžius moliuskus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Mamutai į Skandinaviją pateko:

A

-maždaug 13 000 m. pr. Kr.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Gyventojų atsikėlimo ir apsigyvenimo pėdsakai, jų gyvenvietės aptinkamos (kada?):

A

-ankstyvojo akmens amžiaus pabaigoje, t.y. traukiantis iš Skandinavijos ledynams.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Pirma buvo apgyvendinta:

O vėliau:

A

-Danija ir Pietų Švedija (Skonės provincija, Segebro stovykla),

-vėliau gyvenvietės atsirado ir šiauriausioje Norvegijoje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Šiaurės gyventojai išmoko žemdirbystės ir gyvulininkystės (kada?):

A

Vėlyvajame akmens amžiuje (neolite)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Akmens amžius skirstomas į:

A

-paleolitą (ankstyvasis akmens amžius);

-mezolitą (vidurinysis akmens amžius);

-neolitą (vėlyvasis akmens amžius);

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Megalitų paminklai:

A
  1. Dolmenai
  2. Koridoriniai kapai
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Megalitų kultas:

A

iš pietų klydę emigrantai į Skandinaijos kraštus atnešė megalitų kultą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Dėl dolmenų paskirties nėra vieningos nuomonės. Populiariausios hipotezės teigia, kad tai:

A

 altoriai, šventyklos
 laidojimo vietos
 astronominiai įrenginiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Laidojami:

Vėlyvajame bronzos amžiuje šiuos pilkapynus keičia:

Iš ankstyvojo bronzos amžiaus Skandinavijoje randama laidojimo paminklų, suformuojančiu:

A

dideliuose pilkapynuose.

degintiniai kapai.

laivo formą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Žymi pažanga -

A

BRONZOS AMŽIUJE, kai Danijos bei pietinės Švedijos gyventojams pavyko sulydyti lydinį, kurio gamybai tiek varį, tiek alavą teko atsivežti iš tolimų žaliavų šaltinių Centrinėje Europoje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Žymi pažanga buvo padaryta bronzos amžiuje (apie 1500–500 pr. m. e.).
1. Gin…
2. Ryšiai…
3. Žalvarinis…

A
  1. Ginklai ir darbo įrankiai pagaminti iš bronzos.
  2. Ryšiai su kontinentine Europa ir Britų salomis. Atsivežama ir gatavi bronziniai dirbiniai, kaip antai bronziniai kardai, gaunami mainais už siunčiamus kailius ar gintarą.
  3. Žalvarinis ragas, vadinamas LUR. Dažnai randamas po du ir dar dabar galintis skleisti garsus, panašius į trombono skambesį. Jie galbūt buvo saulės kulto apeiginiai reikmenys
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

REŽINIAI ANT AKMENS. Čia galima rasti:

Tokių kasdienybės atspindžių ant akmens rasta (kur?):

A

žemdirbius (aria jaučiais, važiuoja dviračiu ar keturračiu vežimu),
ir raitelius su ginklais,
ir stilizuotus skandinavų laivus,
netgi ištįsus laivynus.

-visoje pietinėje Norvegijoje ir Švedijoje, taip pat Baltijos jūros salose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

*VIKINGŲ EPOCHA –
1. Rengė…
2. Atrado…
3. Kolonizavo…
4. Pasiekė…

A

tai laikotarpis nuo VIII a. pab. iki XI a. vid., kai vikingai
-rengė antpuolius į Anglijos, Prancūzijos, Italijos pakrantes,
-atrado Islandiją ir Grenlandiją bei pasiekė Šiaurės Ameriką (Vinlandas),
-kolonizavo Šiaurės Angliją bei Normandijos sritį Prancūzijoje,
-per Kijevo Rusią pasiekė Konstantinopolį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Švedijos, Norvegijos ir Danijos vikingai, kurie veržėsi į Vakarus, taip pat vadinti LOTYNIŠKU vardu:

RUSŲ metraščiuose vikingai vadinti:

A

-NORMANAI (lot. Normanni). (Tiksli etninė Rytų Europoje (dabartinėse Baltijos valstybėse ir Rusioje) veikusių vikingų kilmė nėra žinoma, tačiau Europos mokslininkai mano, kad tai buvo Švedijos vikingai.)

-VARIAGAIS.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Angliški įvykiai simboliškai žymi vykingų epochos ribas:
-793m….
-ankstyvųjų viduramžių anglosaksų karalystė…

A
  • 793 m. įvyko pirmasis dokumentuotas (IX a. pab. Anglosaksų kronika) danų ir norvegų vikingų užpuolimas Lindisfarno vienuolyno, esančio Šventojoje saloje (Holy Island), netoli Anglijos krantų.
  • Tuo metu čia - ankstyvųjų viduramžių anglosaksų karalystė Nortumbrija (653 – 954), užėmusi teritoriją šiaurės Anglijoje ir pietryčių Škotijoje.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

IX a. pabaigos Anglosaksų kronikoje randamas dramatiškas išpuolio prieš salą aprašymas:

A

-birželio 8-ąją pagonys plėšikai plėšimais ir skerdimais žiauriai sugriovė Dievo bažnyčią Lindisfarne.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

VIII a. pab. prasideda norvegų vikingų žygiai į:

A

-airių žemes (Inishmurray, Inishbofin salos), o taip pat prie Škotijos salų esančias salas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Salas naudojo kaip:

A

bazes žygiams į Britanijos teritoriją.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Per IX amžių užimta:

A
  • Farerų salos,
  • Šetlando salos,
  • Hebridų salos
  • Orknio salas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

IX a. 8 deš. Norvegijos karalius Haraldas I Gražiaplaukis sudarė:

A

Orknio grafystę,

kuriai be Šetlando, Hebridų, Farerų salų, dar priklausė ir pagrindinė šiaurinė Škotijos dalis – Kaitnas ir Saterlendas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Vikingai atvyko iš Norvegijos, jau buvo apsigyvenę Orknio ir Šetlando salose, ir iš ten pasiekė:

Du etapai –

A

AIRIJĄ.

-795-830 m.
-830 – 902 m.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

(Kada?) vikingai užkariavo visą Airiją, tačiau vidurinėje jos dalyje neįsitvirtino:

A

IX a. I pusėje

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Ką ėmė vikingai daryti Airijoje (pakrantėse; pozityvus dalykas)?

A

*Vikingai pakrantėse ne tik žiemojo, bet pradėjo kurti nuolatines gyvenvietes.

Pietryčių ir pietvakarių pakrantėje prekybai su žemynu norvegų vikingai įkūrė gyvenvietes\ prekybos faktorijas \ uostus (longphort):
Veksfordą, Voterfordą, Dubliną ir Annagassaną, Korką, Limeriką, Viklou, kurie šiandien yra didžiausi Airijos miestai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

*Vad. Dublino karalystė (vadino Dyflin) –

A

vikingų valstybė, egzistavusi Airijoje IX a. vid. – XII a. 1171 m. Airijoje išsilaipino Anglijos karalius Henrikas II Plantagenetas ir pritariant popiežiui pasiskelbė jos valdovu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

*Pačioje VIII a. pab. vikingai pasiekė:

Prasidėjo ko antpuoliai?

A

kontinentinę Europą.

Prasidėjo Frankų imperijos, kurią valdė Karolis Didysis (iki 814 m.), antpuoliai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Kur buvo aptikta daugiau kaip 3000 bronzos amžiaus piešinių?

A

Švedijos Tanumo gyvenvietėje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Geležies amžius -

A

nuo VI a. PRIEŠ Kr. iki VI a. PO Kristaus.
Pradėta naudoti geležis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Tuo pat metu (geležies a.) atsiranda ryšiai:

Apie šiuos ryšius liudija:

A

su klasikinėmis to meto civilizacijomis.

monetų, papuošalų, stiklo, taurių radiniai. Nors kartu vadinamas ir “beprasmiu / tuščiu amžiumi”.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Keltų geležies amžius:
1.Jas…
2.Lat…
3.Rom…

A

1.Jastorfo kultūra (VI a. pr. Kr. – I a.)

2.Lateno (La Tène, Šveicarija) kultūra (V–I a. pr. Kr.). Rasti du lobiai Jutlandijoje

3.Romos geležies amžius

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Jutlandijoje aptikti du keltiškos kilmės lobiai.

Pirmasis radinys (1891 m.):

Antrasis radinys:

A
  • tai sidabrinis dubuo (Gundestrup Cauldron, 42 cm aukščio) (II-I a. pr. Kr.), papuoštas labai realistiniais reljefais. Apeiginis indas.
  • apeiginis vežimas (Dejbjerg wagon) (iki 1050 m.). Liudija apie keltų račių meistriškumą.
30
Q

Radinys, aptiktas 1921 m. Also saloje į pietryčius nuo Jutlandijos:

-Kuo jis ypatingas?

A

yra medinis karo laivas
20 irkluotojų,
18 metrų ilgio (bendras ilgis),
13 metrų ilgio viduje ir 2 metrų pločio.

-Tai seniausias išlikęs Šiaurės Europos laivo pavyzdys (Hjortspring boat, 400-300 m. pr. Kr.) .

31
Q

Graikų geografas Pitijus / Pitėjas Masilietis (gyveno IV a. pr. Kr.), kuris maždaug 325 m. pr. Kr. (ką nuveikė?):

A

atliko tiriamąją ekspediciją į šiaurės vakarų Europą.

Greičiausiai Pitijui teko lankytis pietinėje Norvegijoje.

32
Q

ROMĖNŲ GELEŽIES AMŽIUS (kada truko?)-

A

truko maždaug nuo Kristaus gimimo iki 350 m. po Kr.. Tai laikotarpis, kai Romos imperija turėjo įtakos net Skandinavijai.

33
Q

Žodis “Scandinavia” pirmą kartą paminėtas:

A

Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijoje“ (Historia naturalis) (79 m. ), Scadinavia ar Scatinavia forma.

Vėlesniuose šio veikalo rankraščiuose buvo pridėta n pirmajame skiemenyje ir pavadinimas tapo Skandinavija, kaip vadiname šį kraštą ir nūdienoje.

34
Q

Minimas salos:

A

Baltija (Baltia, Balcia, Balisia) vardas ir tai, kad jos gyventojai renka ir prekiauja gintaru.

35
Q

___ (apie 56–apie 117 m.) ir jo veikalas __.

Pamini:

Aprašė gentį, kurią pavadino:

Tautovardžiu __ vadina __.

A

-Gaius Cornelius Tacitus
-GERMANIJA.

AISČIUS, kurie gyvena prie Svebų jūros.

SVIONAIS.

FENNI,
į rytus nuo Svearo gyvenančius klajoklius.

36
Q

Gintaro kelias -

Intensyvi gintaro prekyba su Romos imperija ir jos kolonijomis vadinamuoju Gintaro keliu vyko:

A

senovinis prekybos kelias, kuriuo buvo
gabenamas gintaras.

I–III a.

37
Q

Susilpninėjus Romos imperijos viešpatavimui pasaulyje,
apie ___
prasidėjo didelių konfliktų periodas, užtrukęs iki pat VI amžiaus. Suaktyvėjo germanų gentys, o visas šis laikotarpis vadinamas:

A

350 m. po Kr.

didžiuoju tautų kraustymusi.

38
Q

GOTAI iš Skandinavijos pietų kraustėsi:

A

prie Juodosios jūros ir iš Dakijos išstūmė romėnus.

39
Q

Vienas svarbesnių šaltinių šio laikotarpio (D.T.K.) yra:

A

VI a. gotų istoriko Jordano (lot. Jordanes, Jordanis, Iornandes) veikalai.

40
Q

DU VEIKALAI.
Pirmas ­ -

Kitas veikalas - ­

A

-Įvykių sąvadas, arba apie romėnų tautos kilmę ir istoriją, kuriame papasakoti įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki 550 metų.

-Apie getų, arba gotų, kilmę ir istoriją, kur aprašoma gotų istorija iki ostgotų karalystės žlugimo.

41
Q

Tautų kraustymosi laikais Skandinavija gana aktyviai bendravo su žemynu.

Kai kurie kariai tapo legionieriais ir tarnavo Bizantijos imperatorių sargyboje. Kaip vertinga prekė vis dažniau vietoj sidabro pradėtas importuoti:

A

Tautų kraustymosi laikais Skandinavija gana aktyviai bendravo su žemynu. Kai kurie kariai tapo legionieriais ir tarnavo Bizantijos imperatorių sargyboje. Kaip vertinga prekė vis dažniau vietoj sidabro pradėtas importuoti auksas.

42
Q

Būtent šiuo metu (D.T.K.) sukurti garsiausi Švedijos auksakalystės šedevrai -

A

trys aukso antkaklės. Dvi antkaklės surastos Vesterjotlande ir viena Elando saloje.

43
Q

Tautų kraustymosi laikotarpis keitė gyvenimo būdą bei sąlygas. Būtent tuo metu:

A

pradėtos statyti tvirtovės, kuriose žmonės slėpėsi nuo užpuolikų.

Kaimo trobesiai būdavo sugriaunami arba paliekami likimo valiai - tai vyko ir Gotlande, ir Elande.

44
Q

Svearų kraštas, driekęsis šiaurine Baltijos įlankos - nūdien Melareno ežero - pakrante, tapo:

A

tuo metu turtingiausia Šiaurės vieta.

45
Q

Аrcheologiniai tyrimai patvirtina, kad Senoji Upsala V—VI a. buvo:

A

politinis centras viso Uplando.

46
Q

ANKSTYVIEJI VIDURAMŽIAI - ŠVEDŲ VENDELIO LAIKOTARPIS
Laikotarpis —

A

(APIE 550-800 M.)
didžiojo tautų kraustymosi epochos pabaiga (VI a.) iki vikingų amžiaus pradžios (apie 800 m. po Kr.) — Švedijoje žinomas Vendelio laikotarpio vardu.

47
Q

IX a. 5 deš. vikingų kunigaikštis Riurikas įsikūria Novgorode, o jo įpėdinis Olegas:

A

užkariavo Kijevą ir po dvejų metų Kijevas tapo jo valdų sostine (Kijevo Rusia).

48
Q

Vikingų laivynai pirmą kartą pasirodė:

843 m. Nanto miesto gyventojai:

A

-841 m. jie pirmą kartą pasirodė Senos upėje.
-išžudyti

49
Q

845 m. nusiaubtas (kas? Miestas)

A

-Paryžius
(plaukė Sena plėšikaudami pakrantėse. Vakarų Frankų kronikoje rašoma, kad upė buvo „pilna pūvančių krikščionių lavonų“. Karolis II Plikagalvis papirko vikingų vadą Ragnarą 3,5 tonos sidabro).

50
Q

844 m. vikingai siaubia (ką? valstybes)

A

Ispaniją ir Portugaliją.

51
Q

864 m. vasarą Karolis II Plikagalvis išleido ediktą ir jame išdėstė, kaip:

Edikte taip pat buvo įsakyta:

Ar tai buvo veiksminga?

A

-apsiginti nuo vikingų. Užuot kariavus vandenyje, buvo įsakyta raitelių pulkams pulti plėšikus. Be to, buvo uždrausta prekiauti su svetimšaliais. Už ginklų ir arklių pardavimą grėsė mirties bausmė.

-per didžiąsias upes nutiesti gynybinius tiltus ir užkirsti kelią vikingų laivams.

-Taip. Iš visų karaliaus įsakų šis buvo veiksmingiausias, nes po 21 metų būtent tiltai sustabdė vikingų antplūdį
(885 m., vikingo Sigurdo laivus).

52
Q

911 m. sudaryta sutartimi su Prancūzijos karaliumi Karoliu Naiviuoju vikingai, vadovaujami Rolo (Rolfas):

A

įsikūrė Normandijoje.

53
Q

Kaip atsirado Normandija?
(Sunkus klausimas)

A

Vakarų Frankų karalius pateikė jam pasiūlymą: jei Rolfas taptų krikščionimi, prisiektu ištikimybę ir gintų upę nuo kitų vikingų, jam būtų atiduotos žemės prie Senos žiočių.

Vikingų vadas sutiko, ir šitaip atsirado Normandija – frankų provincija, pavadinta svetimšalio iš Šiaurės vardu.

54
Q

IX a. pabaigoje bei X a. norvegų vikingai atsikėlė į:

Pirmasis vikingas Islandijoje buvo:

A

Islandiją.

Flokis Vilgerdarsonas (Flóki Vilgerðarson). Jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą.

55
Q

Eiriko Rudojo sūnus Leifas Eriksonas apie 1000 m., kaip manoma:

A

atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.

56
Q

ANGLOSAKSŲ valstybes aktyviausiai puldinėjo:

A

danai (nuo 865 m.). Jie užėmė Anglijos rytinę dalį.

57
Q

IX a. vikingams daugiau ar mažiau sėkmingai pasipriešino tik:

A

Veseksas, kur 871 m. į valdžią atėjo jaunasis karalius Alfredas.

58
Q

886 m. sudaryta sutartis tarp:

Buvo nustatyta:

A

-Alfredo Didžiojo valdų ir danų (vad. Danelago)

-siena, kuri ėjo palei liniją Londonas–Chesteris. Londonas liko Alfredui.

59
Q

(SVARBU.) X a. Anglijos valdovai:

A

pamažu išstūmė danus ir sukūrė vieningą Anglijos karalystę.

60
Q

X a. pabaigoje danų puldinėjimai atsinaujino.
Po danų ofenzyvos 1016 m. Anglijos karaliumi tapo:

Jis sukūrė:

__ dinastija valdė:

A

-Danijos valdovas Knutas Didysis (1016–1035),

-ŠIAURĖS JŪROS IMPERIJĄ.

-Danų,
(su pertrauka) iki 1042 m.

61
Q

XI a. pradžioje valdant Svenui Šakiabarzdžiui (m. 1014) ir Knutui Didžiajam (m. 1035), iškilo:

A

ŠIAURĖS JŪROS IMPERIJA.

62
Q

(SVARBU.) 1066 m. įvykiai Anglijoje pažymėjo:

A

vikingų amžiaus pabaigą.

63
Q

1066 m. rugsėjo 25 d. Koks mūšis? S…
1066 m. spalio 14 d. Koks mūšis? H…

A

-STAMFORDBRIDŽO MŪŠIS - anglosaksų karaliaus Haraldo II kariuomenė sumušė Norvegijos vikingų karaliaus Haraldo III (žuvo mūšyje) vadovaujamą kariuomenę.

-HEISTINGSO MŪŠIS - normanai su Vilhelmu I Užkariautoju įveikė paskutiniojo anglosaksų karaliaus Haraldo II kariuomenę (pats karalius irgi žuvo per mūšį) ir perėmė Anglijos karūnos valdžią.

64
Q

(Vikingų epochos pabaiga) slavų kariuomenė:

A

sunaikina danų vikingų miestą HAITABU \ HEDEBY

65
Q

1066 m. vyko koks mūšis?

A

Heistingso mūšis – susirėmimas tarp normanų ir anglosaksų.

66
Q

Kas įvyko Heistingo mūšio metu?

Kas tapo Anglijos karaliumi?

A

Mūšio metu normanai įveikė paskutiniojo anglosaksų karaliaus Haraldo II kariuomenę (žuvo mūšyje) ir perėmė Anglijos karūnos valdžią.

Anglijos karaliumi tapo Vilhelmas I Užkariautojas. Kartu tapdamas ir vienu didžiausių XI amžiaus Europos politinių veikėjų.

67
Q

Šiandien vikingų palikimo ženklų dažniausiai galima rasti:
(padariniai)

A

skandinaviškos kilmės žodžių ir vietovardžių vietovėse, kuriose jie buvo įsikūrė, įskaitant šiaurės Angliją, Škotiją ir Rusiją.

Islandijoje vikingai paliko platų literatūros rinkinį - islandų saga, edos giesmės, kuriose jie apdainavo didžiausias savo šlovingoios praeities pergales.

Išlikę materialūs tos epochos paliudijimai (laivai, ginklai, lobiai etc) ar pėdsakai tradicijose, papročiuose, galų gale kulinarijoje.

68
Q

Vikingiški laivai (apibūdink) –

A

labiausiai vikingų epochą įdentifikuojantis artifaktas.
Vikingai ilgomis valtimis su plokščiais dugnais, išdrožinėtais pirmagaliais, su irklais ir burėmis.
Jie galėjo plaukioti atvirame vandenyne, pakrančių vandenyse, fiorduose ir daugelyje upių bei galėjo išsilaipinti krante.
Laivai randami pilkapiuose.

69
Q

Drakaras (angl. longship, dan. Langskib), ilgasis laivas –

Naudotas:

Anglai tokius laivus vadino:

A

vikingų plokščiadugnis irklinis laivas, greitas ir manevringas. Jis tiko plaukioti ir jūromis, ir ežerais, ir upėmis.

pakrančių gyvenviečių plėšimui.

drakonlaivais – dragonship.

70
Q

Gokstad laivas Norvegijoje –

A

IX a. pab. vikingų laivas, rastas 1880 m.; 2012 metais buvo aptikta, kad prie pilkapyno buvo gyvenvietė su turgaus aikšte.
Laivas buvo pastatytas apie 890 m., o iki 901 metų jis buvo palaidotas pilkapyje .

71
Q

Seniausi pilkapiai Borre datuojami:

A

VII a., o kapinynas buvo naudojamas apie 400 metų. Iš pradžių Borre kapavietėje buvo išlikę devyni dideli piliakalniai ir mažiausiai 26 maži pilkapiai. Du iš didelių pilkapių visiškai sunaikinti.

72
Q

Akmeninis laivas –

Laivo statiniai –

A

vikingų laikų laidojimo paminklas, su degintiniais arba urnų kapais. Nuo bronzos amžiaus – į Vikingų laikus.

simbolizuoja laivą, kuris turėtų nugabenti mirusiuosius į mirusiųjų karalystę. Jie yra ne tik kapų ribos, bet ir kapų kulto dalis.

73
Q

Anundshög –

A

didžiausias Švedijos pilkapis (skersmuo 64–68 m, o aukštis – apie 9,0 m.). Šalia jo kiti 10 pilkapių atrodo kuklūs, nors kai kurie irgi nemažo dydžio. Čia yra didelis runų akmuo, taip pat keletas laivų statinių, iš kurių ryškiausias yra didelis laivas dvynys (kurių ilgis 54 ir 51 m.).

74
Q

GOTLANDO SALOJE TURTAI. Gausus sidabro lobis, aptiktas Burgėje (Burge), Lumelundos parapijoje Gotlande:

A

1967 m. Jį sudaro vikingų laikų monetos iš Kalifatų, Vokietijos ir Anglijos. Sidabro luitai - tai vad. grivinos su senaisiais rusiškais užrašais.
Dar gausesni du vikingų lobiai aptiktas XX a. pabaigoje.

75
Q

Bornholmo karalių buveinė vikingų amžiuje (750–1050 m.)

A

– Gamleborgas.

Tvirtovė - seniausias Bornholmo gynybos objektas.

76
Q

Informacija apie ilguosius (vikingų) namus.

A

Mediena (Danijoje - lapuočių medžių; Švedijoje, Norvegijoje, kur klimatas buvo daug atšiauresnis, vyravo spygliuočių miškai, todėl dažniausiai buvo naudojama pušis), akmenys ir net durpės, velėna \ samanos (Islandijoje ir Grenlandijoje, mažiau miškingos).

Stogai dažniausiai buvo šiaudiniai, taip pat buvo naudojama velėna \ samanos.
Jokių langų ir kaminų\ krosnių. Vidų gaubė pusiau tamsa. Pagrindinis šviesos šaltinis buvo laužavietė, esanti pagrindinės patalpos centre (maistui ir pasišildymui). Naudojamos vaško žvakės.

Dūmai ir visur sklindantis visoks kvapas. Be gausios šeimos ir vergų, namuose buvo ir ūkinių gyvulių. Žiemą bandant užkamšyti visas skyles, dėl dūmų, gyvūnų kvapų ir žmogaus prakaito dvoko derinio patalpa itin tvanku ir smirdėjo.

Situaciją kiek gelbėjo gana dažnas (bent kartą per savaitę) namų vonios naudojimas.
Ankstyvųjų viduramžių vikingų namai neturėjo grindų. Suplakta žemė, ant kurios kartais būdavo užmetami šiaudai ar šienas.

Sienos buvo aptrauktos oda arba audiniais. Išliko ir raižytų dailylenčių pėdsakų. Daugumos namų apstatymas buvo labai kuklus. Jas daugiausia sudarė suolai, skirti sėdėti ir miegoti, ir skrynios.

Scandinavian History (3 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions