Gyvųjų organizmų cheminė sudėtis Flashcards
Kokie yra makroelementai?
Anglis, Vandenilis, Deguonis, Azotas, Fosforas, Siera
CHNOPS.
Jų organizme yra bent 5 g.
Kokie yra mikroelementai?
Natris, Kalis, Kalcis, Geležis, Magnis, Jodas, Cinkas, Varis
Chloras. Jų organizme yra mažiau nei 5 g.
Siera
Daugumos baltymų sudedamoji dalis.
Siera yra daugelio biologiškai aktyvių junginių, aminorūgščių (cisteino), baltymų, hormono insulino, tulžies rūgščių sudėtinė dalis. Svarbi kolageno sintezei. Siera didina augalų atsparumą šalčiui, sausrai, druskingumui. Daugiausia telkiasi lapuose ir sėklose.
Fosforas
Fosfolipidų, nukleorūgščių, ATP molekulių dalis, įeina į kaulų sudėtį.
randamas visose ląstelėse, svarbus jų struktūrai ir funkcijoms. Suaugusio žmogaus organizme fosforo yra apie 700 g: kauluose apie 600 g, dantyse 3 g, minkštuosiuose audiniuose 100 g (nerviniame audinyje 6 g), kraujuje 2 g. Organizme fosforo yra (fosfoproteinų, fosfolipidų, nukleoproteinų, nukleorūgščių, fermentų) junginių pavidalu.
Fosforo druskos palaiko organizme reikiamą rūgštingumą, osmosinį slėgį.
Daugiausia fosforo turi pieno, miltų produktai, mėsa, žuvys, bulvės. Fosforo junginių trūkumas silpnina leukocitų fagocitozę, sukelia raumenų silpnumą.
Azotas
Įeina į visų baltymų ir nukleinorūgščių azotinių bazių sudėtį.
žmogaus organizmas apie 95 % azoto gauna iš baltymų (aminorūgščių). Suvalgius 100 g baltymų pasisavinama apie 16 g azoto. Organizmo baltymai, veikiami fermentų, suskyla į aminorūgštis, o nukleorūgštys – į nukleotidus. Aminorūgščių ir nukleotidų azotas virsta neorganiniu junginiu – amoniaku. Iš žmogaus organizmo daugiausia azoto pašalinama su šlapimu, nedidelis kiekis – su išmatomis, prakaitu, slenkant plaukams, pleiskanojant odai. Šlapime azoto turinčios medžiagos yra karbamidas.
Anglis, deguonis, vandenilis
Pagrindiniai cheminiai elementai sudarantys organinius junginius.
–C–H tai organinių junginių „griaučiai“.
Vandens, deguonies, anglies dioksido cheminiai elementai.
Anglis įeina į baltymų, angliavandenių, lipidų ir nukleorūgščių sudėtį.
Daugiausia vandens ir deguonies yra vandenyje.
Kokie yra maisto organiniai junginiai?
Angliavandeniai (pvz. gliukozė, sacharozė, laktozė, krakmolas, miltai)
Riebalai (pvz. aliejai, sviestas, taukai)
Baltymai (pvz. mėsa, žuvis, juros gerybės, kiaušiniai, pieno produktai, ankštiniai augalai, pvz. soja, pupos, žirniai)
Geležis
Eritrocitų hemoglobino sudedamoji dalis.
Augalų ląstelėse skatina chlorofilo sintezę.
Mėsa, kepenys, trynis.
Riešutai, pupos, tamsiai žalios lapinės daržovės, burokėliai.
Geležis yra svarbi raumenų veiklai, neurologiniams procesams, dėl jos trūkumo gali prasidėti mažakraujystė (anemija)
Kalcis
Įeina į kaulų bei dantų sudėtį.
Svarbus nervinių impulsų perdavimo procese sinapsėje.
Būtinas kraujo krešėjimui.
Pienas ir pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas)
Kiaušiniai, kruopos, brokoliai.
Kalcio trūkumas didina tikimybę susirgti osteoporoze, rachitu, o perteklius gali būti inkstų akmenligės priežastis. .
Kalis, natris
Svarbiausi ląstelės kationai. Padeda palaikyti reikiamą vandens kiekį ląstelėje ir palaiko vidaus organų pH pusiausvyrą.
Būtini nervinio impulso sudarymo ir perdavimo procese.
Kalis - Džiovinti abrikosai, pupos, jūros kopūstai, žirniai, džiovintos slyvos.
Natris - NaCl – valgomoji druska.
Vandens reikšmė?
- Vanduo tai citoplazmos terpė, kurioje vyksta dauguma biocheminių reakcijų;
- Vanduo būtinas fotosintezės reakcijos substratas;
- Aerobinio kvėpavimo metu – vanduo išskiriamas kaip vienas iš produktų;
- Vanduo – tirpiklis. Vandenyje tirpsta hidrofilinės medžiagos, pvz. druska, gliukozė, bet netirpsta hidrofobinės medžiagos – pvz. riebalai;
- Vanduo vykdo medžiagų pernašą augaluose – mineralines medžiagos ištirpusios vandenyje juda mediena (vandens indais) nuo šaknų viršun, o organinės medžiagos juda karniena (rietiniais indais) nuo lapų po visą augalą;
- Vanduo sudedamoji dalys kraujo ir limfos, kurios perneša įvairias medžiagas žmogaus organizme;
- Vanduo palaiko turgorą augalų ir grybų ląstelėse, kai ląstelės sienelė įsitempia dėl vandens , kuris pripildo centrinę vakuolę ar citoplazmą;
- Vanduo garinamas pro augalo žioteles (traspiracija), o tai padeda augalams atvėsti ir užtikrina vandens judėjimą augale;
- Vanduo svarbus termoreguliacijoje – garuodamas iš organizmo prakaito pavidalu pašalinamas šilumos perteklius;
- Gyvenamoji aplinka vandens organizmams, kuri saugo juos nuo staigių temperatūros pokyčių;
- Hydrostatiniai griaučiai kai kurių bestuburių, pvz. apvalių ir žieduotojų kirmelių;
Vandens savybės
Sudaro 60-70 proc. žmogaus kūno masės.
Vandens molekulė polinė - galas, kuriame yra deguonis yra neigiamas, galas, kuriame yra vandenilio atomai, yra teigiamas. Tarp vandens molekulių yra vandenilinis ryšys.
Tirpiklis. Jame tirpsta medžiagos, kurių reikia gyviems organizmams.
Turi agregatines būsenas. Ledo tankis yra mažesnis negu skystoje būsenoje, todėl sušąlęs vanduo laikosi viršuje.
Turi stiprų vandens įtempį, dėl to neskęsta ir vandens paviršiumi gali judėti vandens čiuožikas.
Sotieji ir nesotieji riebalai
Jei riebalų rūgštyse yra dvigubų jungčių, tokie riebalai yra nesotieji. Dažniausiai jie yra skysti, augalinės kilmės, todėl vadinami aliejais. Su lipidais žmogus gauna gyvybiškai būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats nesintetina, jos gaunamos tik su maistu, riebaluose tirpių A, D, E, K vitaminų. Stingant nesočiųjų riebalų rūgščių dažniausiai sutrinka cholesterolio apykaita. Čia riebalų rūgtšys yra netvarkingos. Pvz.: Augaliniai aliejai, žuvų taukai.
Gyvūninės kilmės riebalai kambario temperatūroje dažniausiai būna kieti, nes jų sudėtyje yra sočiųjų riebalų rūgščių. Jos neturi dvigubojo ryšio. Jos turi daug energijos, tačiau siejamos su širdies ligomis, nes skatina blogojo cholesterolio susidarymą ir kaupimąsi arterijose. Riebalų rūgštys čia yra tiesios. Pvz.: taukai, lašiniai, sviestas, kokoso ir palmių aliejus.
Lipidai
Riebalai – organiniai junginiai, sudaryti iš glicerolio ir trijų riebalų rūgščių.
Riebalai netirpsta vandenyje, jiems būdingos hidrofobinės ypatybės, todėl gyvuose organizmuose riebalai atlieka kaupimo funkciją. Tirpsta organiniuose tirpikliuose (eteris, etanolis).
Taip pat riebalai teikia organizmams reikalingos energijos. Oksiduojant 1 g riebalų, išsiskiria daugiau energijos negu oksiduojant tokį pat kiekį angliavandenių. Riebalai organizmą apsaugo nuo šiluminio ir fizinio poveikio.
Į jų molekulių sudėtį įeina anglis (C), vandenilis (H) ir deguonis (O), o į fosfolipidų – dar ir fosforas (P), gali būti ir azotas (N). Kadangi angliavandeniliai sudaryti iš tų pačių elementų, tai dažnai lipidai virsta angliavandeniais ir atvirkščiai.
Technologiškai įmanoma prisotinti riebalus - transriebalus, bet jie yra labai sunkiai pašalinami ir greitai tampa cholesteroliu.
Lipidai skirstomi į šias pagrindines grupes: riebalus, fosfolipidus, vaškus ir steroidus.
Lipidai yra visų organizmų ląstelėse, ypač jų daug riebaliniame ir nerviniame audinyje.
Jie padeda mums išlaikyti organizme vandenį. Apsaugo plaukus. Padeda jausti skonį, nes atskleidžia prieskonių savybes, su jais gauname vitaminų, kurie tirpsta riebaluose. Padeda minkštai veikti skrandžiui.
Baltymai
Baltymai – didelės molekulinės masės organinės medžiagos, sudarytos iš aminorūgščių. Visos aminorūgštys turi dvi vienodas funkcines grupes: aminogrupę (NH2 –) ir karboksilo (– COOH), tačiau skiriasi R grupe (radikalu). Ši molekulės dalis gali būti įvairi – nuo vieno vandenilio atomo iki sudėtingų ciklinių junginių. Tokios susijungusios aminorūgštys sudaro peptidą, o visa grandinė – polipeptidą. Nepriklausomai nuo organizmo rūšies ar ląstelės tipo, visi baltymai sudaryti iš tų pačių 20-ies aminorūgščių. Jos jungdamosi tarpusavyje skirtinga tvarka ir skaičiumi sudaro begalinę įvairovę baltyminių molekulių.
Pakitus baltymo struktūrai, keičiasi ir jo savybės. Jis nebegali atlikti savo biologinių funkcijų. Šis procesas vadinamas denatūracija. Jis įvyksta dėl šildymo ar cheminių reagentų (rūgščių, bazių, alkoholio) poveikio. Įvyksta cheminių ryšių suardymas, sukeliantis polipeptidinės grandinės išsisukimą. Jo metu suyra tretinę ir ketvirtinę struktūrą laikantys ryšiai. Denatūracija gali būti grįžtamasis procesas – renatūracija.
