Genetinės informacijos perdavimas Flashcards
Kas vyksta profazės metu?
- tai ilgiausia mitozės fazė, kurios metu chromatinas ima tankėti, dėl to sutrumpėja ir sudaro ryškiai matomas chromosomas.
Kiekviena chromosoma yra sudaryta iš dviejų seserinių chromatidžių, kurias jungia centromera. - Centriolės atsiskiria ir tolsta viena nuo kitos, iš jų mikrovamzdelių susidaro mitozės verpstė, kuri lemia chromosomų pasiskirstymą dukterinėms ląstelėms.
- Ištirpsta branduolėliai, suyra branduolio apvalkalas.
- prie kiekvienos chromatidės centromeros srityje prisitvirtina verpstės siūlai
Vėlyvoji profazė, kartais dar vadinama prometafaze. Šioje fazėje centriolės pasiekia priešingus polius. Chromosomos pasklinda po visą ląstelę.
Kas vyksta metafazės metu?
chromosomos išsidėsto pusiaujo plokštumoje (centromeros yra vienoje plokštumoje) ir suformuoja metafazinę plokštelę. Dabar chromosomos yra tankiausios ir įgyja X formą, aiškiai matyti, kad kiekviena chromosoma sudaryta iš dviejų chromatidžių. Chromosomų pečiai aiškiai atsiskyrę, bet laikomi centromerų.
Kas vyksta anafazės metu?
tai pati trumpiausia fazė, kurios metu centromeros pasidalija ir kiekvieną chromosomą sudarančios seserinės chromatidės išsiskiria, verpstės siūlai traukia jas į priešingus polius. Dabar jos jau vadinamos dukterinėmis chromosomomis. Į priešingus polius nukeliauja du vienodi chromosomų rinkiniai.
Kas vyksta telofazės metu?
dukterinės chromosomos pasiekia ląstelės polius, suyra dalijimosi verpstė. Formuojasi nauji branduolio apvalkalai, chromosomos išsivynioja, ilgėja, tampa siūliškos (chromatino siūlai). Susiformuoja branduolėliai.
Kas yra citokinezė?
citoplazmos dalijimasis. Gyvūnų ir augalų ląstelėse citokinezė vyksta skirtingai. Gyvūnų ląstelių citoplazma iš abiejų pusių ties viduriu įlinksta, sąsmauka gilėja, pasidalija citoplazma ir susidaro dvi identiškos dukterinės ląstelės.
Augalų ląstelės turi tvirtą ląstelės sienelę, sudarytą iš celiuliozės, todėl sąsmauka nesusidaro. Augalinėje ląstelėje ties pusiauju susiformuoja dukterinių ląstelių sienelės ir plazminės membranos. Susiformuoja dvi identiškos dukterinės ląstelės.
Kokia yra mitozės reikšmė?
Susidaro identiškos dukterinės ląstelės, turinčios tą pačią paveldimą informaciją kaip ir motininė ląstelė. Taip užtikrinamas tos pačios genetinės informacijos perdavimas iš vienos kartos kitai.
Ląstelėms dalijantis mitozės būdu, organizmai auga, atsinaujina audiniai, gyja žaizdos.
Vykstant mitozei, vienaląsčiai organizmai dauginasi nelytiniu būdu. Tai vienaląsčiai protistai: klumpelė, ameba, žalioji euglena, bei vienaląsčiai grybai – mielės. Po šio dalijimosi susidarę palikuonys turi tokią pačią genetinę informaciją, kaip motininis organizmas.
Kiaušialąstė
Moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė yra rutulio formos, nejudri.
Subrendusi kiaušialąstė, kaip ir spermatozoidai, turi haploidinį (pusinį) chromosomų rinkinį.
Kiaušialąstę supantys dangalai vadinami skaidriąja sritimi ir spinduliniu vainiku, juose yra junginių, kurie leidžia atpažinti tik savo rūšies spermatozoidus.
Kiaušialąstė turi daug citoplazmos.
Kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu (įvykus apvaisinimui) susiformuoja gemalas. Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos jų lieka apie 300 000. Iš jų tik apie 300–500 ovuliuoja moters reprodukcinio laikotarpio metu (iki menopauzės), o visi kiti degeneruoja.
Ovogenezė
žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų moteriškosios lytinės ląstelės – kiaušinio (oocito) – raida. Ji vyksta moters kiaušidėse. Ovogenezė prasideda dar iki gimimo, o baigiasi po daugelio metų ir tik tuo atveju, jei ovocitas yra apvaisinamas.
Spermatozoidas
Spermatozoidas – vyriška lytinė ląstelė, daug mažesnė už kiaušialąstę. Spermatozoidas yra judrus, jį sudaro galvutė, kaklelis ir uodegėlė.
turi haploidinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Spermatozoido uodegėlė padeda jam gana greitai judėti (13 mm/min. greičiu). Kaklelyje yra mitochondrijų (jų būna daugiau nei 50), jose vyksta ląstelinis kvėpavimas, kurio metu išskiriama judėjimui reikalinga energija. Spermatozoido galvutės priekinę dalį dengia akrosoma, o didžiąją galvutės dalį užima branduolys, kuriame yra DNR. Akrosoma išskiria fermentą proteazę, kuris pratirpdo kiaušialąstės dangalus.
Spermatozoido funkcija – apvaisinti kiaušialąstę. Po apvaisinimo susidaro zigota, kuriai dalijantis formuojasi gemalas.
Mejozė
Mejozė – tai lytinėse liaukose esančių diploidinių ląstelių dalijimasis, po kurio susidaro haploidinės gametos. Mejozę sudaro du vienas po kito sekantys ląstelių dalijimaisi: I mejozinis dalijimasis ir II mejozinis dalijimasis. Abu dalijimaisi turi fazes: profazę, metafazę, anafazę ir telofazę. Tarp I ir II dalijimųsi yra trumpa interkinezė, kurios metu DNR nesireplikuoja.
Kaip vyksta I mejozė?
Prieš I dalijimąsi vyksta interfazė, kurią sudaro G1, S ir G2 stadijos. Interfazė paprastai trunka kelis kartus ilgiau nei ląstelės dalijimasis.
Po interfazės seka mejozė. Ji vyksta taip: I mejozės dalijimasis, vadinamas redukcinių dalijimusi.
I profazės pradžioje chromosomos yra sudarytos iš 2 seserinių chromatidžių, kurias jungia centromera, nes interfazėje DNR padvigubėjo. Chromosomos trumpėja, tankėja, tampa ryškios. Homologinės chromosomos priartėja viena prie kitos ir susiglaudžia visu ilgiu.
toks homologinių chromosomų susiglaudimas vadinamas konjugacija arba chromosomų sinapse, o susijungusios chromosomos sudaro bivalentus. Sudariusios bivalentus homologinės chromosomos persikryžiuoja ir apsiveja viena kitą, kai kuriose vietose chromatidės nutrūksta ir neseserinės chromatidės (seserinės chromatidės sudaro vieną chromosomą, jos nėra seserinės kitą homologinę chromosomą sudarančioms chromatidėms) apsikeičia fragmentais.
Homologinės chromosomos pradeda tolti viena nuo kitos, bet lieka sukibusios tam tikrose vietose. Suyra branduolėliai, branduolio apvalkalėlis, centriolės (jeigu yra) juda ląstelės polių link, pradeda formuotis dalijimosi verpstė. Verpstės siūlai prisitvirtina prie centromerų ir pradeda traukti homologines chromosomas (o ne chromatides kaip mitozėje) į skirtingus polius. Susidaro 2 ląstelės su haploidiniu sk. chromosomų.
I mejozės dalys
I profazė. Chromosomos tankėja ir trumpėja. Pradeda glaustis chromosomos ir sudaro bivalentus. Kiekvieną bivalentą sudaro 2 seserinių chromatidžių poros.
I metafazė. Krosingoveris.Homologinės chromosomos nutolsta viena nuo kitos ir lieka sukibusios tik tam tikrose vietose: galais ir ties chiazmomis (tai tos chromosomų vietos, kur įvyko persikryžiavimas ir genetiniai mainai tarp neseserinių chromatidžių). Susiformuoja dalijimosi verpstė, verpstės siūlai prisitvirtina prie kiekvienos chromosomos centromeros (tik iš vienos pusės), homologinių chromosomų poros išsidėsto vienoje plokštumoje.
I anafazė (d). Homologinės chromosomos galutinai atsiskiria ir slenka į priešingus polius atsitiktine tvarka (chromosomas į polius tempia verpstės siūlai). Kiekvieną polių pasiekia tik viena chromosoma iš homologinės poros, t. y. polius pasiekia haploidinis (viengubas – 1n) chromosomų rinkinys.
I telofazė (e). Kiekviename ląstelės poliuje yra perpus mažiau chromosomų, o kiekviena jų yra sudaryta iš dviejų chromatidžių, kurios yra genetiškai neidentiškos dėl profazėje įvykusio krosingoverio ir atsitiktinio kiekvienos homologinę porą sudarančios chromosomos pasiskirstymo skirtinguose poliuose. Formuojasi branduolio apvalkalėlis, dalijasi ląstelės citoplazma, susidaro dvi dukterinės ląstelės, turinčios haploidinį chromosomų rinkinį (1n).
Po I mejozės dalijimosi seka trumpa interkinezė, jos metu nedvigubėja DNR.
II mejozės dalys
II mejozės dalijimasis, vadinamas ekvatoriniu dalijimusi. Šis dalijimasis panašus į mitozę, tik jame dalyvauja dvi haploidinės ląstelės.
II profazė . Suyra branduolėliai, branduolio apvalkalėlis, chromosomos tankėja ir ryškėja, centriolės slenka į polius (jeigu yra), formuojasi dalijimosi verpstė.
II metafazė . Vienoje plokštumoje išsidėsto X formos chromosomos, kiekviena jų sudaryta iš dviejų chromatidžių, kurias jungia viena centromera. Iš abiejų chromosomos pusių ties centromera prisitvirtina dalijimosi verpstės siūlai.
II anafazė. Centromeros dalijasi ir chromatides, vadinamas dukterinėmis chromosomomis, verpstės siūlai tempia į priešingus ląstelės polius.
II telofazė. Dukterinės chromosomos ląstelės poliuose išsivynioja, tampa siūliškos, išnyksta dalijimosi verpstė, formuojasi branduolio apvalkalėlis, branduolėliai, pasidalija citoplazma, susidaro dukterinės ląstelės, turinčios haploidinį (1n) chromosomų rinkinį. Ląstelėms dalijantis mejozės būdu, susidaro lytinės ląstelės: iš vienos diploidinės ląstelės po dviejų mejozinių dalijimųsi susidaro keturios haploidinės ląstelės.
Bivalentas, krosingoveris, konjugacija
Bivalentas - Homologinių chromosomų pora, susiglaudusi visu savo ilgiu.
Konjugacija (homologinių chromosomų sinapsė) - Homologinių chromosomų priartėjimas ir susiliejimas visu ilgiu, sudarant bivalentus.
Krosingoveris (perkryža) - Homologinių chromosomų apsikeitimas fragmentais. Procesas, kurio metu bivalentą sudarančios homologinės chromosomos persikryžiuoja, apsiveja viena kitą ir kai kuriose vietose įvykus chromatidžių trūkiams neseserinės chromatidės apsikeičia fragmentais.
Kas yra ląstelės ciklas?
Jos gyvavimo laikotarpis nuo ląstelės dalijimosi, kai susidaro nauja ląstelė, iki kito dalijimosi, kai susidaro dar viena ląstelė, arba mirties.
Ją sudaro interfazė (G1,S,G2) ir mitozė.
